LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
dėl lietuvos liaudies buities muziejaus miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo
2010 m. balandžio 1 d. Nr. D1-266
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 punktu,
LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJAUS MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA
Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Miškotvarkos projektas parengtas Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) valdomiems miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2010–2019 metais. Projektavimas atliktas vadovaujantis 2009 m. miškų inventorizacijos duomenimis.
Miškų inventorizacijos darbai LLBM miškuose atlikti remiantis paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi su LLBM, pagal Aplinkos ministro patvirtintus dokumentus – Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarką (2001-07-02; 2005-06-29), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją (2009-02-02) ir kitus miškotvarkos darbus reglamentuojančius dokumentus. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:
– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
– pomiškio ir trako įvairovė;
– miškų sanitarinė būklė.
Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos.
Svarbiausi LLBM miškų ūkio tikslai yra: miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionalus miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius.
LLBM valdo du žemės sklypus, kurių bendras plotas 193,8 ha (kadastriniai numeriai 4950/0004:18 ir 4950/0004:221). Muziejaus teritorijoje inventorizuotas 98,7 ha miško teritorijos plotas. Miškai užima 51 proc. bendro LLBM valdomo ploto.
Valstybinės reikšmės miškų rodikliai
Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. LLBM miškai priskirti II grupei (41 proc. – ekosistemų apsaugos ir 59 proc. – rekreaciniai miškai).
Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 93,2 ha miškų plotą. 13 proc. medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 1,4 ha (miško aikštės). Kita miško žemė (miško poilsiavietes ir miško laukymės) inventorizuotos 1,3 ha plote. Ne miško žemių yra 0,9 ha (griovių ir skardžių).
Bendras medynų tūris yra 26,8 tūkst.m3. Pušynai muziejaus teritorijoje užima 43 proc. medynų ploto, eglynai – 9 proc., ąžuolynai – 5 proc., skroblynai – 3 proc., beržynai – 16 proc., juodalksnynai ir drebulynai – po 3 proc., baltalksnynai – 12 proc., liepynai – 5 proc. Kitų medžių rūšių medynai (uosynai, guobynai ir blindynai) auga labai nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 51 m3 iki 287 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 35 m3 ir šiuo metu yra 289 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,75, vidutinis bonitetas – 1,2. Vidutinis visų medynų amžius yra 77 metai.
Medynai pagal brandumą pasiskirsto taip: jaunuolynai užima 7 proc., pusamžiai – 78 proc., bręstantys – 13 proc., brandūs – 2 proc. ploto.
Vyrauja normalaus drėgnumo (62 proc.), derlingos (68 proc.) augavietės.
LLBM teritorijoje yra Kauno marių regioninis parkas, miškai priskirti Kauno marių paukščių apsaugai svarbiai teritorijai ir Kauno marių gamtinei buveinei, atitinkančiai svarbių teritorijų kriterijus.
Ūkinės veiklos analizė
Lyginant abiejų miškotvarkų duomenis, matyti, kad didelio skirtumo tarp inventorizuoto bendro ar miško žemės plotų nėra. Plotų kaita vyko dėl to, kad kito ir bendras LLBM plotas. Prie LLBM prijungus papildomą plotą, miško žemės plotas padidėjo 1,8 ha. Be to, dalis ploto pasikeitė dėl Miškų įstatymo nuostatų. Miškų įstatymas numato, kad ir miško keliai, kvartalinės yra miško žemė. Todėl šios miškotvarkos medžiagoje minėti linijiniai objektai priskirti miško žemei.
Medynų plotas padidėjo 1,4 ha, neapaugusios mišku miško žemės plotas sumažėjo 1,2 ha.
Analizuojant vyraujančių medžių rūšių plotų dinamiką praeitame vykmetyje, pastebimas gana žymus šių plotų kitimas. Visų medžių rūšių plotas daugiausia didėjo eglynų (sumažėjo 4,2 ha) ir baltalksnynų (sumažėjo 7,8 ha) sąskaita. Pušynų plotas padidėjo 2,9 ha, beržynų – 5,7 ha, liepynų 2,6 ha. Kitų medžių rūšių plotas kito nežymiai.
Faktiškai šio projekto galiojimo laikotarpiu medynai nebuvo kertami taip intensyviai, kaip projektuota. Atskirais atvejais vykdyti ir plyni sanitariniai medynai (4,5 kv), nes atrankiniais sanitariniais kirtimais nebuvo įmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Plyni kirtimai projektuoti 8,0 ha plote, vykdyti 3,0 ha.
Neplyni (atvejiniai ir atrankiniai) kirtimai vykdyti 1,7 ha plote (eglynuose ir baltalksnynuose). Visuose medynuose vykdytas paskutinis atvejinių kirtimų atvejis. 0,8 ha plote po paskutinio atvejo (baltalksnyne) susiformavo savaiminės kilmės medynas. 0,9 ha plote įveisti eglės želdiniai.
Ugdymo kirtimai (einamieji) įvykdyti 2,7 ha plote. 1,2 ha plote atlikti einamieji kirtimai įvertinti nepatenkinamai dėl per mažo kirtimų intensyvumo.
Miško atkūrimo darbai projektuoti 11,9 ha plote, atlikti 4,0 ha plote (didžioji dalis plynai kirsti projektuotų plotų per vykmetį nebuvo iškirsti). Plynai iškirstose biržėse (3,0 ha) 1,1 ha plotas želdintas (tikslinės medžių rūšys sudaro mažiau 25 proc. tikslinių medžių rūšių). Želdiniai įvertinti patenkinamai. 1,9 ha plotas paliktas želti (susiformavo 0,8 ha beržynai ir 1,1 ha juodalksnynas, kuriuose tikslinių medžių rūšių kiekis – 51 – 85 proc.).
Vidutinis medynų tūris viename ha padidėjo 51 m3 (22 proc.), brandžių medynų – 35 m3 (14 proc.).
Ūkinių priemonių projektas (2010–2019 metams)
Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671; nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d. Nr. IX-240), LR saugomų teritorijų įstatymu (1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301, nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628), Medžioklės įstatymu (2002 m. birželio 22 d. IX-966), Aplinkos ministro patvirtintais ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-362), Pagrindinių miško kirtimų taisyklės (2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 670), Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (2007 m. balandžio 11 d. Nr. D1-204), Miško ugdymo kirtimų taisyklės (2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 669), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklės (1995 m. balandžio 7 d. Nr. 500), Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (2008 m. balandžio 14 d. Nr. D1-199) ir kt. miškotvarkos darbus reglamentuojančiais dokumentais.
Miško kirtimai. Kirtimų norma Lietuvos liaudies buities muziejaus miškuose, kaip reikalauja Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika valdose iki 150 ha, nustatyta įtraukiant į kirtimų normą medynus, pasiekusius arba vykmetyje pasieksiančius pagrindinių kirtimų amžių, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.
Metinis miško naudojimas sudaro 210 m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 29 proc., tarpiniam – 71 proc. bendro likvidinės medienos kiekio.
Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 2,7 m3 bendro arba 2,3 m3 likvidinio tūrio.
Projektuojama metinė kirtimų apimtis
| Kirtimų rūšys |
Metinė apimtis |
Iškertamas likvidinis tūris iš 1ha, m3 |
|||
| plotas, ha |
tūris, m3 |
likvido proc. nuo bendro tūrio |
|||
| bendras |
likvidinis |
||||
| 1. Pagrindiniai kirtimai |
1,3 |
70 |
60 |
86 |
46 |
| 2. Ugdymo kirtimai |
0,9 |
65 |
55 |
85 |
61 |
| 3. Sanitariniai kirtimai |
x |
75 |
60 |
80 |
x |
| 4. Kiti kirtimai |
1,0 |
44 |
35 |
80 |
35 |
| Iš viso |
3,2 |
254 |
210 |
83 |
x |
Bendras einamasis tūrio prieaugis muziejaus valstybinės reikšmės medynuose – 6,90 m3/ha. Projektuojama iškirsti 39 proc. bendro prieaugio.
Miško atkūrimas. Suprojektuotas esamas neapaugusių mišku miško plotų atkūrimas. Visos miško aikštės paliekamos miškui želti savaime.
Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (60 m3 metrų likvidinės medienos per metus) ir kitos sanitarinės bei priešgaisrinės apsaugos priemonės.
Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Rekreaciniams miškams priskirta 59 proc. LLBM miškų (miškai, esantys Kauno marių regioninio parko Lietuvos liaudies buities muziejaus zonoje). Muziejaus miškuose inventorizuotos 4 miško poilsiavietės su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti. Projektuojama įrengti 3 regyklas ir 1 pėsčiųjų taką, atnaujinti esamus takus.
Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateikta vidinės miškotvarkos projekto priežiūra ir tikslinimas.
* Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.