LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL KURŠIŲ NERIJOS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2008 m. sausio 14 d. Nr. D1-32

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Kuršių nerijos gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, planavimą.

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                 ARŪNAS KUNDROTAS

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-32

 

KURŠIŲ NERIJOS GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kuršių nerijos gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas daliai vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Kuršių nerija, ir daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė Vilniaus universiteto Ekologijos institutas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, vykdydamos LIFE Nature projektą „Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje“ (LIFE05NAT/LT/000095), išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybėse. Teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138), todėl nacionalinio parko teritorija, išskyrus jos rekreacinės, ūkinio komunalinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas, įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Kuršių nerija išskirta Europos Bendrijos svarbos pajūrio smėlynų (2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos, 2130 *Pilkosios kopos, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, 2140 *Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos), jūros (1150 Lagūnų) buveinių ir baltijinės linažolės (Linaria loeseli) apsaugai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Kuršių nerijos nacionalinis parkas, išskyrus paminėtas jo funkcinio prioriteto zonas, paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija (toliau – PAST) – Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis. Ši teritorija išskirta juodųjų peslių (Milvus migrans), jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla), lygučių (Lullula arborea), dirvoninių kalviukų (Anthus campestris); migruojančių ir žiemojančių vandens paukščių sankaupų vietų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, taip pat paukščių migracinių srautų susiliejimo vietų apsaugai.

Šiuo Gamtotvarkos planu gamtotvarkos veiksmai planuojami tik Kuršių nerijos nacionalinio parko dalies PAST ir vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus (toliau – Teritorija), sausumos dalyje. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 7576 ha.

Teritorijoje nustatyti 8 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, ir 1 augalų rūšis, įtraukta į Buveinių direktyvos II priedą:

2110 Užuomazginės pustomos kopos. Tai jūros pakrančių kopų pirmosios kūrimosi stadijos, natūralios eolinės formos, susidarančios paplūdimyje. Šios buveinės formuojasi ir apsauginio kopagūbrio papėdėje. Šios buveinės užimamas plotas – apie 106 ha;

2120 Baltosios kopos. Buveinės užima visą apsauginio kopagūbrio vakarinį šlaitą, kur formuojasi iš 2110 Užuomazginių kopų, erozines ir defliacines formas. Apsauginio kopagūbrio viršuje pereina į 2130 *Pilkąsias kopas, kartais 2170 Kopų gluosnynus. Šio tipo buveinės taip pat užima Didžiojo nerijos kopagūbrio pustomų kopų ruožus, defliacines lomas, nuobirinius pamario šlaitus. Ši buveinė užima apie 273,7 ha plotą;

2130 *Pilkosios kopos. Teritorijoje šio tipo buveinės užima didžiausius plotus. Jos būdingos vietoms, kur vėjo ardomasis poveikis labai mažas. Didžiajame nerijos kopagūbryje, apsauginio kopagūbrio rytiniame šlaite, sausose pajūrio ir pamario palvėse formuojasi stabilios, gausios rūšimis smėlynų bendrijos (našlaitinis šepetukynas (Violo-Corynephoretum canescentis)). Smėlio paviršių sutvirtina samanos ir kerpės. Pilkųjų kopų buveinės susijusios su 2140 *Kopų varnauogynais ir 2170 Kopų gluosnynais, kaip erozinės ir defliacinės formos į jas įsiterpia 2120 Baltųjų kopų buveinės. Pilkųjų kopų buveinė – smėlynų augalijos sukcesijos stadija. Susidarius palankioms sąlygoms, pradeda augti pavieniai medžiai. Ši buveinė užima apie 782 ha plotą;

2140 *Kopų varnauogynai. Buveinės sudaro bendrą kompleksą su 2130 *Pilkųjų kopų buveinėmis, kur yra pasiskirsčiusios mozaikiškai. Šio tipo buveinėms būdingi tankūs juodųjų varnauogių (Empetrum nigrum) sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai. Kopų varnauogynai dažniausiai sutinkami pajūrio ir pamario palvėje. Vykstant sukcesijai, varnauogynai apauga krūmais, medžiais ir tampa mišku apaugusių kopų buveine. Ši buveinė užima apie 77,5 ha plotą;

2170 Kopų gluosnynai. Šio tipo buveinės sudaro bendrą kompleksą su 2130 *Pilkųjų kopų, 2140 *Kopų varnauogynų, 2120 Baltųjų kopų buveinėmis, todėl teritoriškai sunkiai apibrėžiamos. Gluosnių guotai auga pajūrio palvėje ir Didžiajame nerijos kopagūbryje. Vykstant natūraliai augalijos kaitai ir įsigalint miško rūšims, tampa mišku apaugusių kopų buveine. Ši buveinė užima apie 44,6 ha plotą;

2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos. Šios buveinės sujungia visus Kuršių nerijos nacionaliniame parke augančius miškus, išskyrus kalninės pušies medynus bei paprastosios pušies jaunus medynus, kuriuose dar nesusiformavusi šiam buveinių tipui būdinga struktūra. Šios buveinės užimamas plotas – 430,4 ha;

2190 Drėgnos tarpkopės. Buveinės formuojasi apsauginio kopagūbrio rytinės papėdės įlomėse, pajūrio ir pamario palvės pažemėjimuose, kur gruntinis vanduo arti paviršiaus. Drėgnose tarpkopėse priklausomai nuo hidrologinių ypatumų formuojasi įvairi augalija – nuo pionierinių terofitų bendrijų iki aukštaūgių helofitų sąžalynų. Šio tipo buveinės užima mažiausius plotus (apie 18,7 ha);

2320 Pajūrio smėlynų tyruliai. Buveinės sudaro bendrą kompleksą su 2130 *Pilkųjų kopų, 2140 *Kopų varnauogynų buveinėmis. Tai krūmokšnių bendrijos, kurias formuoja šilinis viržis (Calluna vulgaris), juodoji varnauogė. Šio tipo buveinės didesnius plotus užima šalia Nidos oro uosto ir yra mozaikiškai nedideliais ploteliais išsidėsčiusios pajūrio palvėje ir pilkųjų kopų buveinėse didžiajame nerijos kopagūbryje. Šios buveinės užimamas plotas – 77,5 ha. Vykstant natūraliai augalijos kaitai ir įsigalint miško rūšims, tampa mišku apaugusių kopų buveine. Norint išsaugoti pajūrio smėlynų tyrulių buveines, būtina taikyti gamtotvarkos priemones;

Baltijinė linažolė. Rytų Baltijos pajūrio smėlynų endemas, Lietuvoje auga tik pajūryje. Rūšis nurodyta į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga). Tinkamose augavietėse auga visoje Kuršių nerijos teritorijoje. Aptinkama 2120 Baltųjų kopų ir 2130 *Pilkųjų kopų buveinėse, rugiaveidinio smiltlendryno (Leymo-Ammophiletum arenariae), našlaitinio šepetukyno bendrijose. Priklausomai nuo ekologinių augavietės sąlygų populiacijų skaitlingumas svyruoja nuo 5 iki 100 ir daugiau individų. Skaitlingiausios ir gyvybingiausios populiacijos auga neturtinguose maisto medžiagų eoliniuose smėlynuose.

Teritorijoje taip pat auga daug kitų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių, iš kurių augavietės Kuršių nerijoje turi išskirtinę reikšmę šių rūšių išsaugojimui: baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), ankstyvoji smilgenė (Aira praecox), lininė žarotūnė (Radiola linoides), smulkioji seradelė (Ornithopus perpusillus).

Pagrindinės grėsmės pajūrio buveinėms yra mechaninis jų ardymas, užaugimas sumedėjusiais ir svetimžemiais augalais.

Kintant edafinėms sąlygoms (didėjant humuso kiekiui), užželiant augavietėms, baltijinė linažolė, kaip silpnai konkuruojanti rūšis – nyksta.

Juodųjų peslių iki 2001 m. Teritorijoje perėjo 2–3 poros. Nuo 2001 m. perinčių porų neužregistruota.

Jūrinių erelių gausa Teritorijoje sietina su žuvimi ir vandens paukščių turtingais vandens telkiniais. Teritorijoje kasmet peri 2–3, o kai kuriais metais – 4 poros. Migracijų ir žiemojimo sezonais Kuršių nerijos nacionaliniame parke gyvena 10–20 paukščių.

Lygutės dažniausiai aptinkamos sausuose smėlingų kraštovaizdžių pušynuose, kuriuose yra aikščių ar kirtaviečių, pamiškėse. Optimali buveinė – sausa, saulės gerai sušildoma dykvietė arba aikštė, įsiterpusi tarp pušynų ar greta kitų sausų miškų, kurioje auga 2–8 metų amžiaus nedideli medeliai. Lygutė prisitaikiusi prie intensyviai naudojamų ir pažeistų plotų, dėl kurių susidaro reto miško kraštovaizdis. Teritorija yra viena iš nedaugelio šalyje stabilių perimviečių, susiformavusi natūraliose, ne žmogaus sukurtose buveinėse. Perinti populiacija šiuo metu vertinama 200–300 porų.

Dirvoninis kalviukas – atvirų ar skurdžia žoline augalija su retai žemaūgių karklų krūmais apaugusių smėlynų paukštis. Rūšiai reikalinga atvira erdvė apie lizdinę teritoriją, todėl viena iš rūšies nykimo priežasčių yra veisimosi buveinių praradimas, joms užaugant sumedėjusia augalija, susiformuojant ištisinei žolinei dangai. Teritorija yra viena iš nedaugelio šalyje stabilių perimviečių, susiformavusi natūraliose, ne žmogaus sukurtose buveinėse. Perinti populiacija šiuo metu vertinama 40–80 porų.

Teritorijos žemė yra valstybės nuosavybė. Teritorijoje esantys miškai priskirti valstybinės reikšmės miškams.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir užtikrinti Europos Bendrijos svarbos pajūrio smėlynų buveinių (2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos, 2130 *Pilkosios kopos, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, 2140 *Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos), juodųjų peslių, jūrinių erelių, dirvoninių kalviukų, lygučių, baltijinių linažolių, kitų saugomų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi;

4.2. išsaugoti ir atkurti 2110 Užuomazginių pustomų kopų, 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 2140 *Kopų varnauogynų, 2170 Kopų gluosnynų, 2190 Drėgnų tarpkopių buveinių būdingą struktūrą, kartu sudarant palankias baltijinių linažolių, lygučių ir dirvoninių kalviukų populiacijų gyvavimo sąlygas;

4.3. pagerinti 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų buveinės būdingą struktūrą;

4.4. atkurti ir išsaugoti baltijinių gegūnių (Dactylorhiza longifolia) populiacijos augavietę;

4.5. sudaryti palankias augimo sąlygas saugomų augalų rūšių populiacijoms (ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė, smulkioji seradėlė);

4.6. atkurti ir išsaugoti juodųjų peslių perinčią populiaciją;

4.7. gausinti jūrinių erelių perinčią populiaciją;

4.8. informuoti lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų

1.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ir nacionalinio parko kontrolės programą, numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų reguliariai lankoma, atkreipiant ypatingą dėmesį, ar nepažeidžiamas Naglių gamtinio rezervato apsaugos režimas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

I

 

laikymąsi

1.2. pažeidžiamiausias teritorijas (Naglių gamtiniame rezervate, Grobšto gamtiniame rezervate, Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje) atitverti apsauginėmis tvoromis (bendras tvorų ilgis – 5 km) (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
1.1–1.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

I

 

2. Atkurti ir išsaugoti 2110 Užuomazginių pustomų kopų, 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 2140 *Kopų varnauogynų, 2170 Kopų gluosnynų, 2190 Drėgnų tarpkopių buveinių būdingą struktūrą, kartu sudarant palankias baltijinių linažolių, lygučių ir dirvoninių kalviukų populiacijų gyvavimo sąlygas

2.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
2.1–2.8 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008 metai

I

 

2.2. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
2.1–2.8 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2009, 2010, 2013, 2016 metai

I

Alternatyvi priemonė atžalų šalinimui – kasmetinis daigų ravėjimas (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos 2.1–2.8 brėžiniuose)

2.3. organizuoti svetimžemių medžių ir krūmų šalinimą (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
4.1–4.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008, 2009, 2013, 2017 metai (2008, 2009 metais po 2 kartus per metus)

I

 

3. Pagerinti
2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų buveinės

3.1. palikti negyvą medieną (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
1.1, 1.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

I

 

būdingą struktūrą

3.2. organizuoti svetimžemių medžių ir krūmų šalinimą (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
1.1, 1.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008, 2009, 2013, 2017 metai

I

 

4. Atkurti ir išsaugoti baltijinių gegūnių populiacijos augavietę

4.1. organizuoti šienavimą. Nušienauta biomasė turi būti pašalinta (tvarkymo plote, nurodytame Pagrindžiamosios informacijos 3.1 brėžinyje)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

I

 

4.2. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (tvarkymo plote, nurodytame Pagrindžiamosios informacijos 3.1 brėžinyje)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008 metai

I

 

4.3. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (tvarkymo plote, nurodytame Pagrindžiamosios informacijos 3.1 brėžinyje)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008, 2009, 2013, 2017 metai

I

 

5. Sudaryti palankias augimo sąlygas saugomų augalų rūšių populiacijoms (ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė, smulkioji seradelė)

suardyti besiformuojančią velėną smiltpievėse (tvarkymo plote, nurodytame Pagrindžiamosios informacijos 3.1 brėžinyje)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

I

 

6. Atkurti juodųjų peslių perinčią populiaciją

6.1. įrengti ne mažiau kaip 10 dirbtinių lizdaviečių (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos 4.1, 4.3,
4.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2009 metai

I

 

6.2. prižiūrėti dirbtines ir natūralias lizdavietes, prireikus jas atkurti (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos 4.1, 4.3,
4.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2010–2017 metai

III

 

7. Gausinti jūrinių erelių perinčią populiaciją

7.1. įrengti ne mažiau kaip 10 dirbtinių lizdaviečių (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos 4.1–4.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008 metai

I

 

7.2. prižiūrėti dirbtines ir natūralias lizdavietes, prireikus jas atkurti (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos 4.1–4.4 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2009–2017 metai

III

 

8. Informuoti lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius

8.1. įrengti ir prireikus atnaujinti pažintinį taką Naglių gamtiniame rezervate (tvarkymo plotuose, nurodytuose Pagrindžiamosios informacijos
1.1–1.3 brėžiniuose)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008–2017 metai

II

Galimos ir kitos visuomenės švietimo priemonės (videofilmai ir kt.)

8.2. išleisti ir išplatinti informacinį lankstinuką apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius
(11 000 egzempliorių tiražu)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

2008, 2010, 2012, 2014, 2016 metai

II

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios, III – mažiausiai svarbios

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Kuršių nerijoje organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių Teritorijoje palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už Teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO
PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, LIFE Nature programos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas kas 5 metus turi būti peržiūrimas, nustatant, ar vykdomos priemonės duoda laukiamą rezultatą, siekiant įgyvendinti Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Pajūrio smėlynų buveinių ir baltijinės linažolės stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos buveinių ir augalų stebėsena atliekama ne rečiau nei kas 3 metai. Buveinių būklė vertinama pagal šiuos rodiklius: būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai.

Dirvoninių kalviukų, juodųjų peslių, jūrinių erelių ir lygučių populiacijų stebėsena vykdoma taip pat pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Vadovaujantis šia programa, dirvoninių kalviukų, juodųjų peslių, lygučių stebėsena vykdoma kas 3 metai. Jūrinių erelių, kaip globaliai nykstančios rūšies, stebėsena vykdoma kasmet. Apskaitos Teritorijoje vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamos rūšies stebėsenos metodinių reikalavimų. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ir saugomų rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.4. pasiekti rezultatai;

11.5. suinteresuotų asmenų indėlis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.;

11.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

12. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 8 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti jų palankią apsaugos būklę.

PASTABA * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

 

_________________