LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2009 M. SPALIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. 1K-381 „DĖL PASKOLŲ, TEIKIAMŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ, IR SKOLOS GRĄŽINIMO SUTARTYSE NUSTATOMOS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2012 m. gegužės 10 d. Nr. 1K-184

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 1K-381 „Dėl Paskolų, teikiamų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, PASKOLŲ TEIKIAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO APYVARTOS LĖŠŲ, IR SKOLOS GRĄŽINIMO SUTARTYSE NUSTATOMOS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2005, Nr. 105-3882; 2011, Nr. 105-4936; Nr. 147-6889), 4.1 punktu ir atsižvelgdama į Savivaldybių skolinimosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 345 (Žin., 2004, Nr. 47-1557; 2012, Nr. 35-1710), 12.1.1 punktą:

t v i r t i n u Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).“

 

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-381

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1K-184

redakcija)

 

VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, PASKOLŲ, TEIKIAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO APYVARTOS LĖŠŲ, IR SKOLOS GRĄŽINIMO SUTARTYSE NUSTATOMOS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja palūkanų normos, kurią skolininkas moka valstybei pagal valstybės perskolinamos paskolos (toliau – perskolinama paskola) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų sutartis, (toliau – biudžeto paskolos) ir (arba) skolos grąžinimo sutartis (toliau – skoliniai įsipareigojimai) dydžio nustatymą.

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir kituose teisės aktuose.

 

II. PALŪKANŲ NORMOS DYDŽIO NUSTATYMAS

 

3. Už skolinius įsipareigojimus nustatoma metinė palūkanų norma negali būti mažesnė už bendruosius atitinkamos trukmės ir valiutos skolinimosi valstybės vardu kaštus.

4. Bendrieji skolinimosi valstybės vardu kaštai apskaičiuojami imant atitinkamai trukmės ir valiutos skolinimosi valstybės vardu priemonių vidutinę svertinę palūkanų normą, apskaičiuotą naudojant paskutinio ketvirčio duomenis.

5. Tais atvejais, kai perskolinama paskola suteikiama iš konkrečios arba tikslinės skolinimosi valstybės vardu priemonės lėšų, perskolinamos paskolos gavėjui nustatoma metinė palūkanų norma apskaičiuojama prie už tokias pasiskolintas lėšas mokamų palūkanų normos pridedant skolininko rizikos ir administravimo mokestį. Šiuo atveju aprašo 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas.

6. Skolininko rizikos priedas apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko teisinę formą bei skolininkui taikytinus reikalavimus dėl valstybės pagalbos dydžio ir jam skirto didžiausio leistino valstybės pagalbos dydžio ir (arba) intensyvumo. Kai dėl skolininkui taikytino valstybės pagalbos dydžio ir jam skirto didžiausio leistino valstybės pagalbos dydžio ir (arba) intensyvumo reikia nustatyti didesnę palūkanų normą, nei būtų nustatyta vadovaujantis kitais šio aprašo punktais, skolininko rizikos priedas apskaičiuojamas tokio dydžio, kad skolininkui apskaičiuotas valstybės pagalbos dydis ir (arba) intensyvumas nebūtų didesnis už jam skirtą didžiausią leistiną valstybės pagalbos dydį ir (arba) intensyvumą. Skolininko rizikos priedas taip pat gali būti didinamas atsižvelgiant į skolininko pagrindinius finansinės atskaitomybės rodiklius, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, jų likvidumą ir kitus reikšmingus kriterijus. Minimalūs skolininko rizikos priedai:

6.1. 0 bazinių punktų (toliau – bp):

6.1.1. savivaldybėms;

6.1.2. valstybės įmonėms;

6.1.3. socialinės apsaugos fondams;

6.2. 10 bp:

6.2.1. akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė turi daugiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.2.2. savivaldybių įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose savivaldybė turi daugiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.3. 20 bp – akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi mažiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.4. 25 bp – kitiems skolininkams.

7. Administravimo mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolinių įsipareigojimų dydį:

7.1. iki 1 mln. litų (imtinai) dydžio paskoloms – 10 bp;

7.2. virš 1 iki 5 mln. litų (imtinai) dydžio paskoloms – 2 bp;

7.3. virš 5 iki 10 mln. litų (imtinai) dydžio paskoloms – 1 bp;

7.4. virš 10 iki 50 mln. litų (imtinai) dydžio paskoloms – 0,2 bp;

7.5. didesnėms nei 50 mln. litų dydžio paskoloms – 0,1 bp.

8. Pertvarkant skolinius įsipareigojimus ir sudarant skolos grąžinimo sutartis dėl įsipareigojimų kilusių iš iki 2005 m. sausio 1 d. sudarytų sutarčių, skolininkui šio aprašo 3 punkte nustatytas reikalavimas gali būti netaikomas, atsižvelgus į šias aplinkybes:

8.1. socialinius, ekonominius ir kitus padarinius;

8.2. skolininko ūkinės veiklos perspektyvas;

8.3. skolininko pagrindinius finansinės atskaitomybės rodiklius;

8.4. prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus;

8.5. kitus reikšmingus kriterijus.

9. Už skolinius įsipareigojimus gali būti nustatoma fiksuota arba kintama palūkanų norma. Už skolinius įsipareigojimus, kurių trukmė iki vienerių metų imtinai, metinė fiksuota palūkanų norma nustatoma:

9.1. imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių (toliau – iždo vekseliai), išleistų litais aukciono būdu, palūkanų normos paskutinį paskelbtą ketvirčio svertinį vidurkį ir prie jo reikšmės pridedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį;

9.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista iždo vekselių, imamas aukciono dalyvių bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių/prekybos sistemų (pvz., OMX NASDAQ Vilnius, Bloomberg, Reuters) skelbiamų ne ilgesnės nei vienerių metų likutinės trukmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) emisijų pirkimo pelningumų vidurkis ir prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis;

9.3. tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti šio aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose nustatyta tvarka, imama atitinkamos arba artimos trukmės tarpbankinės rinkos palūkanų norma atitinkama valiuta, prie kurios pridedama vienerių metų trukmės Lietuvos Respublikos nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių (angl. CDS – credit default swaps) (toliau – CDS) reikšmė ir prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis.

10. Už skolinius įsipareigojimus, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, metinė fiksuota palūkanų norma nustatoma:

10.1. imant paskutinio ketvirčio VVP aukcionuose išleistų atitinkamos arba artimos trukmės VVP vidutinį pelningumą ir prie gautos reikšmės pridedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį;

10.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista artimos trukmės VVP, imamas aukciono dalyvių bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių/prekybos sistemų (pvz., OMX NASDAQ Vilnius, Bloomberg, Reuters) skelbiamų panašios likutinės trukmės VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkis ir prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis;

10.3. jeigu neįmanoma panaudoti nė vieno iš šio aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytų dydžių, palūkanų norma apskaičiuojama pagal šio aprašo 10.4 ir 10.5 punktuose nustatytą tvarką ir imama mažiausia gauta reikšmė;

10.4. imant artimiausių pagal trukmę ne anksčiau nei prieš pusmetį aukcione išplatintų VVP pelningumus, kurie interpoliuojami, t. y. apskaičiuojama reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšmė. Prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis;

10.5. jeigu per paskutinį pusmetį neįvyko reikiamos trukmės VVP aukcionas, imama atitinkamos arba artimos trukmės palūkanų apsikeitimo sandorio vidutinė reikšmė, prie kurios pridedama artimiausios skoliniam įsipareigojimui trukmės CDS reikšmė ir prie gauto rezultato pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis.

11. Už skolinius įsipareigojimus nepriklausomai nuo jų trukmės metinė kintama palūkanų norma nustatoma prie kintamos palūkanų bazės atitinkama valiuta pridedant maržą:

11.1. kintamų palūkanų baze laikoma 6 mėn. VILIBOR reikšmė, kai skoliniai įsipareigojimai prisiimami litais, 6 mėn. EURIBOR reikšmė, kai skoliniai įsipareigojimai prisiimami eurais, ir 6 mėn. LIBOR reikšmė atitinkama valiuta, kai skoliniai įsipareigojimai prisiimami kita valiuta nei eurai ir litai;

11.2. marža yra apskaičiuojama sudedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį. Pertvarkant skolinių įsipareigojimų sutartis administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas nuo pradinio skolinių įsipareigojimų dydžio.

 

_________________