VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL KIAULIŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL REPRODUKCIJOS POŽYMIUS METODIKOS PATVIRTINIMO

2004 m. balandžio 7 d. Nr. 1A-13

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 14 -226; 1998, Nr. 110-3023) ir remdamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1A-42 „Dėl Grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 82-3771):

1. Tvirtinu Kiaulių genetinio įvertinimo pagal reprodukcijos požymius metodiką (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, vadovaujantis 1 punkte patvirtinta metodika, skaičiuoti kiaulių veislinę vertę ir skelbti ją nustatyta tvarka;

2.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriui.

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos viršininko

2004 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1A-13

kiauliŲ GENETINIO ĮVERTINIMO PAGAL REPRODUKCIJOS POŽYMIUS METODIKa

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1989 m. liepos 18 d. sprendimu 89/507 EEB.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kiaulių veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo metodas: multivariacinis (keleto požymių) – BLUP (Best linear unbeased prediction – geriausia linijinė bešališka prognozė, toliau –BLUP) gyvulio modelis.

2. Kiaulės vertinamos kiekvienoje giminingų veislių grupėje atskirai.

3. Kiaulių veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų pačių (paršavedžių), jų palikuonių ir visų giminaičių, kurių apsiparšiavimai yra įregistruoti ir kurios yra įrašytos į Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacijos sistemos duomenų masyvą, reprodukcijos rodikliais. Vertinant apskaičiuojamos pagrindinio reprodukcijos požymio – gimusių gyvų paršelių skaičiaus (vnt.) – veislinės vertės.

4. Pagal šią metodiką įvertinamos visos veislinės kiaulės, užregistruotos VKVS informacijos sistemoje ir turinčios kilmę. Vertinimui naudojami duomenys, sukaupti veislynuose nuo 1999 m. sausio 1 d.

II. DUOMENŲ bei kilmės MASYVŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

5. Suformuojami trys VKVS informacijos sistemos reprodukcijos duomenų masyvai (toliau – masyvai) – atskirai kiekvienai kiaulių veislių grupei:

5.1. Lietuvos baltųjų veislės (LB);

5.2. didžiųjų baltųjų ir jorkšyrų veislių (J);

5.3. landrasų veislių (L).

6. Kiekvienas reprodukcijos duomenų masyvas (taip pat ir kilmės duomenų masyvas) formuojamas iš kiaulių duomenų bazės PostgreSQL.

7. Masyve vienai paršavedei skirtas vienas įrašas. Įrašas įtraukiamas į masyvą, jei:

7.1. žinoma paršavedės kilmė, apsiparšiavimo data bei vieta, apsiparšiavimo eiliškumas, poravimo metodas, kuilio veislė, paršavedės amžius apsiparšiavimo metu;

7.2. kiaulės veislė priklauso atitinkamai veislių grupei (pagal 5 punkto reikalavimus);

7.3. vertinamieji požymiai neviršija loginės kontrolės ribų.

8. Reprodukcijos požymis – gimusių gyvų paršelių skaičius (vnt.) – yra nustatomas veislyne apsiparšiavimo registravimo metu.

9. Nustatytos duomenų loginės ribos produktyvumo rodikliams:

9.1. gimusių gyvų paršelių skaičiui: nuo 6 iki 16 visoms veislių grupėms;

9.2. paršavedės amžiui apsiparšiavimo metu:

9.2.1. pirmas apsiparšiavimas: nuo 230 d. iki 450 d. visoms veislių grupėms;

9.2.2. antras apsiparšiavimas: nuo 480 d. iki 650 d. visoms veislių grupėms;

9.2.3. trečias apsiparšiavimas: nuo 630 d. iki 850 d. visoms veislių grupėms;

9.2.4. ketvirtas apsiparšiavimas: nuo 780 d. iki 1050 d. visoms veislių grupėms;

9.2.5. penktas apsiparšiavimas: nuo 930 d. iki 1250 d. visoms veislių grupėms;

9.2.6. šeštas apsiparšiavimas: nuo 1080 d. iki 1600 d. visoms veislių grupėms;

9.3. apsiparšiavimo eiliškumui: nuo 1 iki 6 visoms veislių grupėms.

10. Įrašai kilmės duomenų masyve nesikartoja. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi:

10.1. vertinamų kiaulių, t. y. visų paršavedžių, turinčių įrašus reprodukcijos duomenų masyve, ir kiaulių, turinčių įrašus produktyvumo vertinimo duomenų masyve, identifikacijos numeriai, pridėjus atitinkamai raidę „f“ moteriškos lyties individui arba raidę „m“ vyriškos lyties individui;

10.2. šių gyvulių tėvo ir motinos bei protėvių (tiek kuilio, tiek paršavedės) identifikavimo numeriai (t.y. iki trečios kartos įskaitytinai), pridėjus atitinkamas raides (kaip nurodyta 10.1 punkte);

10.3. nežinomi protėviai žymimi kodu „999999“.

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

11. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių faktorių) įtakos įvertinimo rezultatams, į BLUP modelį įtraukti efektai:

11.1. atsitiktinis ūkio–metų–sezono, kur metai atitinka apsiparšiavimo metus, sezonas atitinka apsiparšiavimo sezoną pagal keturis metų laikus, o ūkis atitinka apsiparšiavimo vietą;

11.2. fiksuotas poravimo metodo efektas, kuris gali būti natūralus kergimas arba sėklinimas;

11.3. fiksuotas lizdo grynaveisliškumo efektas, kuris gali būti grynaveislis arba negrynaveislis;

11.4. fiksuotas kuilio veislės efektas, kur veislės yra suskirstytos į 5 grupes: Lietuvos baltųjų, jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų, landrasų veislių, specializuotų mėsinių veislių, nežinomos veislės;

11.5. fiksuotas apsiparšiavimo eiliškumo efektas, kuris parodo kelintas apsiparšiavimas;

11.6. permanentinis (pastovus) paršavedės efektas, kuris yra įvedamas vertinant pagal pasikartojančius požymius;

11.7. gyvulio efektas – adityvinis genetinis gyvulio efektas;

11.8. paršavedės amžiaus apsiparšiavimo metu regresija.

12. BLUP modelyje nurodytas genetinis parametras – paveldimumo koeficientas, atskiras kiekvienai veislių grupei, gautas atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje aprašytą BLUP modelio struktūrą.

13. Nustatyti šie reprodukcijos vertinimui BLUP metodu naudotini paveldėjimo koeficientai atskiroms kiaulių veislių grupėms:

13.1. Lietuvos baltųjų populiacijai – 0,047;

13.2. jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų veislių grupei – 0,101;

13.3. landrasų veislių grupei – 0,128.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

14. BLUP modelyje, kaip genetinė bazė, naudojami paršavedžių, apsiparšiavusių 2000 metais, įvertinimo rezultatai. Genetinė bazė keičiama kas dveji metai.

15. Kiekvienam gyvuliui veislinės vertės perskaičiuojamos (standartizuojamos) pagal bazinius gyvulius, bazinių gyvulių veislinių verčių vidurkis prilyginamas indeksui 100, standartinis nuokrypis – 20. Gyvuliai, kurie įvertinami didesniu kaip 100 indeksu, yra vadinami gerintojais, lyginant su bazinių gyvulių įvertinimo vidurkiu.

16. Kiaulių genetinis įvertinimas pagal reprodukcijos požymius atliekamas kas dvi savaites, kartu su įvertinimu pagal produktyvumo požymius.

17. Įvedimui į bendrą produktyvumo ir reprodukcijos bioekonominį indeksą reprodukcijos požymio – gimusių gyvų paršelių skaičiaus – originalios veislinės vertės yra dauginamos iš koeficiento 35, kuris yra požymio padidėjimo per vieną matavimo vienetą ekonominė išraiška, išreikšta litais. Koeficientas apskaičiuotas iš vidutinės sumos, gaunamos už 100 kg masės veislinę kiaulę, atėmus vidutinę jos savikainą. Bendras bioekonominis indeksas standartizuojamas kaip ir veislinės vertės.

18. Gauti rezultatai pateikiami tokia seka: unikalus gyvulio identifikavimo numeris, veislynas, kuriame gyvulys laikomas, bendra bioekonominio indekso vertė, pateikiant ir priesvorių per parą (veislyne), pašarų sąnaudų 1 kg priesvorio, lašinių storio, raumeningumo bei gimusių gyvų paršelių skaičiaus veislines vertes. Gyvuliai paskirstomi pagal bioekonominio indekso vertę mažėjančia tvarka. Jeigu įvertinimo pagal reprodukcijos rodiklius rezultatai pateikiami atskiru sąrašu, neįtraukiant jų į bendrą bioekonominį indeksą, tokiu atveju rezultatai pateikiami tokia seka: unikalus gyvulio identifikavimo numeris, veislynas, kuriame gyvulys laikomas, gimusių gyvų paršelių skaičiaus veislinės vertės. Gyvuliai paskirstomi pagal veislinę vertę mažėjančia tvarka. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

19. Veislinės vertės nustatymo rezultatai teikiami gyvulių savininkams (jiems priklausančių kiaulių bei Lietuvoje geriausių kuilių ir paršavedžių dešimtuko) kas ketvirtį – Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Rezultatai taip pat gali būti pateikiami VKVS interneto svetainėje. Oficialus publikavimo kriterijus – naudojami kuiliai ir paršavedės, selekcionuojami kuiliukai ir kiaulaitės. Vertinimo rodikliai vartotojui išsiunčiami per 2 darbo dienas po atliktų vertinimų ir duomenų analizės. Geriausių veislinių kuilių bei paršavedžių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Veislinių kiaulių produktyvumo įvertinimo apyskaitoje. Veislinių gyvulių augintojai ir kitos organizacijos gali naudotis apyskaitų duomenimis, nurodant duomenų gavimo šaltinį.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Kiaulių tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai nurodomi kiaulių kilmės pažymėjimuose.

21. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktas logines ribas.

22. Taikomo BLUP modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus, tvarko VKVS.

______________