LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2005 M. RUGSĖJO 5 D. ĮSAKYMO Nr. 1-107 „DĖL NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ (IŠSKYRUS ANGLIAVANDENILIUS) IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS GELMIŲ ERTMIŲ NAUDOJIMO PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. gegužės 28 d. Nr. 1-113
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 72-2607) 2 punktu bei įgyvendindamas Komisijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 2009/360/EB, kuriuo baigiami nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo techniniai atliekų apibūdinimo reikalavimai (OL 2009 L 110, p. 48-51),
1. Pakeičiu Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 109-3996) ir 4 priedą išdėstau nauja redakcija:
„Naudingųjų iškasenų (išskyrus
angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių
ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių
4 priedas
BENDRIEJI KASYBOS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO RENGIMO REIKALAVIMAI
1. Kasybos pramonės atliekų tvarkymo planas turi užtikrinti šių pagrindinių tikslų įgyvendinimą:
1.1. užkirsti kelią arba sumažinti gaminamų kasybos pramonės atliekų (toliau – kasybos atliekos) kiekio susidarymą ir jų žalą, visų pirma atsižvelgiant į:
1.1.1. kasybos atliekų tvarkymą projektavimo laikotarpiu ir naudingųjų iškasenų išgavimo ir apdorojimo būdo pasirinkimą;
1.1.3. kasybos atliekų patalpinimą į iškastą ertmę, išgavus naudingąsias iškasenas, kiek tai įmanoma techniškai ir ekonomiškai bei tinkama aplinkosaugos požiūriu, laikantis esamų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Talpinant kasybos atliekas rekultivavimo ar konstrukcijos sutvirtinimo tikslais atgal į iškastas ertmes inter alia turi būti užtikrintas kasybos atliekų stabilumas; užkirstas kelias grunto, paviršinio ir požeminio vandens taršai; užtikrinta kasybos atliekų ir kasybos ertmių stebėsena pagal galiojančių teisės aktų ir aplinkosaugos normatyvų ir standartų reikalavimus;
1.1.4. dirvožemio grąžinimą į vietą uždarius kasybos atliekų įrenginį arba, jei tai praktiškai neįmanoma, pakartotinį jo panaudojimą kitur;
1.2. skatinti kasybos atliekų naudojimą jas perdirbant, pakartotinai naudojant ar regeneruojant, kai tai aplinkosaugos požiūriu tinkama, laikantis esamų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų;
1.3. užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugų kasybos atliekų šalinimą, visų pirma, projektavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į valdymą kasybos atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir jį uždarius bei pasirenkant projektą:
1.3.1. reikalaujantį minimalios ir, jei įmanoma, apskritai jokios uždaryto kasybos atliekų įrenginio stebėsenos, kontrolės ir valdymo;
1.3.2. užkertantį kelią ar bent jau iki minimumo sumažinantį bet kokį ilgalaikį neigiamą poveikį, pavyzdžiui, susijusį su oro arba vandens teršalų prasiskverbimu iš kasybos atliekų įrenginio;
2. Kasybos atliekų tvarkymo planas rengiamas, vadovaujantis bendro pobūdžio informacija apie kasybos objektą, numatomo eksploatuoti telkinio geologinę sąrangą, atliekų pobūdį ir numatomas jų tvarkymo operacijas, atliekų geotechninius procesus bei jų geochemines savybes ir procesus.
Vertinant atliekų geocheminius procesus atsižvelgiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakyme Nr. D1-239 „Dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo“ (Žin., 2008, Nr. 58-2184) nustatytus inertinių atliekų apibrėžties kriterijus. Jei remiantis tais kriterijais atliekos laikomos inertinėmis, nustatyta tvarka pateikiami tik 5.1.2 punkte nurodyti duomenys ir informacija.
3. Informacija, nurodyta 2 punkte, surenkama, vadovaujantis atliktų tyrimų duomenimis, taikant analogijos su panašiomis teritorijomis metodą, naudojantis inertinių atliekų sąrašu, Europos ar nacionaliniais standartais bei tuo atveju, kai turimos informacijos nepakanka atliekoms apibūdinti, – papildomai atliktų tiesioginių tyrimų duomenimis.
4. Tiesioginiai tyrimai atliekami, imant mėginius pagal mėginių ėmimo planą, sudarytą vadovaujantis EN 14899 standartu. Mėginių ėmimo planas sudaromas, atsižvelgiant į duomenų rinkimo tikslą, bandymo programos ir mėginių ėmimo reikalavimus, mėginių ėmimo vietas, procedūras bei rekomendacijas, susijusias su mėginių skaičiumi, dydžiu, mase, apibūdinimu ir naudojimu. Įvertinamas mėginių ėmimo rezultatų patikimumas ir kokybė.
Įvertinami 3 bei 4 punktuose numatyti atliekų apibūdinimo proceso rezultatai. Prireikus pagal tą pačią metodiką surenkama papildoma informacija. Galutiniai rezultatai panaudojami rengiant atliekų tvarkymo planą.
5. Kasybos atliekų tvarkymo plane turi būti bent šie duomenys:
5.1. kaupiamų kasybos atliekų tikėtinų fizinių ir cheminių savybių trumpu ir ilgu laikotarpiu aprašymas, ypač dėl jų stabilumo paviršiaus atmosferos ir meteorologinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į naudingųjų iškasenų rūšis, dangos ir bergždo, kurie bus iškasami, pobūdį, bei kiekio nustatymas, pateikiant:
5.1.1. atliekoms būdingų fizinių savybių vertinimo parametrus atsižvelgiant į atliekų įrenginio tipą. Svarstytini parametrai: granulometrija, plastiškumas, tankis ir vandens įgėrimas, tankinimo laipsnis, kerpamasis (šliejamasis) stipris, trinties kampas, pralaidumas ir tuštymės koeficientas, spūdos koeficientas ir konsolidacijos koeficientas;
5.1.2. Išsamiai apibūdinamos atliekų ir visų jų priedų ar juose esančių liekanų cheminės ir mineralinės savybės. Prognozuojami ilgalaikiai cheminiai su drenažu susiję kiekvienos atliekų rūšies pokyčiai atsižvelgiant į numatomą tos rūšies atliekų tvarkymo būdą, visų pirma:
- atliekant priklausomybės nuo pH tyrimą ir (arba) perkoliacijos (skysčių gebėjimo prasisunkti pro porėtą medžiagą) tyrimą, ir (arba) išsiskyrimo laikui bėgant tyrimą, ir (arba) kitus tinkamus tyrimus įvertinamas metalų, oksoanijonų ir druskų išsiplovimas bėgant laikui,
- atliekami atliekų, kuriose yra sulfido, statiniai arba kinetiniai tyrimai siekiant nustatyti rūgštinį uolienų išsiplovimą ir metalų išsiplovimą bėgant laikui;
5.2. cheminių medžiagų, kurios bus naudojamos apdorojant naudingąsias iškasenas, aprašymas ir jų stabilumas;
5.4. veiklos, kurios metu tokios kasybos atliekos susidaro, ir bet kokio vėlesnio jų apdorojimo aprašymas;
5.5. aprašymas, kaip aplinką ir žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti tokių kasybos atliekų kaupimas, ir prevencinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai įrenginio eksploatavimo metu ir po jo uždarymo, įskaitant šiuos reikalavimus:
5.5.1. atliekų įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į teisės aktų reikalavimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, ir užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;
5.5.2. atliekų įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;
5.7. priemonės požeminio vandens būklės pablogėjimo prevencijai ir oro bei grunto taršos prevencijai ar sumažinimui iki minimumo, kurių įgyvendinimui žemės gelmių naudotojas be kitų priemonių privalo:
5.7.1. įvertinti saugomų atliekų potencialą išskirti filtratą, įskaitant filtrate esančius teršalus, atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpiu ir laikotarpiu po uždarymo bei nustatydamas atliekų įrenginio vandens pusiausvyrą;
5.7.2. neleisti susidaryti filtratui ir atliekoms užteršti paviršinį ar požeminį vandenį ir gruntą arba kiek įmanoma tai sumažinti;
5.7.3. surinkti ir valyti iš atliekų įrenginio surinktą užterštą vandenį ir filtratą iki jų išleidimui nustatyto atitinkamo standarto;
5.7.4. pašalinant kieto, suspensijos ar skysto pavidalo kasybos atliekas į bet kokį priimantįjį vandens baseiną, kuris nėra kasybos atliekų pašalinimo tikslu įrengtas vandens baseinas, laikytis aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų dėl paviršinių ir požeminių vandenų apsaugos nuo taršos;
5.8. viršutinio žemės sluoksnio, kurį paveiks kasybos atliekų įrenginys, būklės tyrimas.
Jeigu, vadovaudamasi pavojaus aplinkai įvertinimu, teisės aktų įgaliota institucija nusprendžia, kad filtratą rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad kasybos atliekų įrenginys gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, 5.7.2 ir 5.7.3 punktuose išdėstyti reikalavimai gali būti atitinkamai sumažinti ar atšaukti.
6. Kasybos atliekų tvarkymo plane teikiama pakankamai informacijos, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti žemės gelmių naudotojo sugebėjimą įgyvendinti pirmiau nurodytus kasybos atliekų tvarkymo plano tikslus ir įvykdyti savo įsipareigojimus. Kasybos atliekų tvarkymo plane ypač turi būti paaiškinta, kaip pasirinkta galimybė ir metodas, minimi 1.1.1 punkte, padės įgyvendinti 1.1 punkte nustatytus kasybos atliekų tvarkymo plano tikslus.
7. Kasybos atliekų tvarkymo planas peržiūrimas kas penkeri metai ir (arba) atitinkamai keičiamas, jei eksploatuojant kasybos atliekų įrenginį arba saugomose kasybos atliekose įvyksta dideli pokyčiai. Apie bet kokius pakeitimus pranešama Lietuvos geologijos tarnybai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
REIKALAVIMAI KASYBOS ATLIEKŲ ĮRENGINIUI
8. Žemės gelmių naudotojas, statydamas kasybos atliekų įrenginį ar modifikuodamas esamą įrenginį, privalo užtikrinti, kad:
8.1. įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į teisės aktų reikalavimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, išvengti arba sumažinti dulkių ir dujų emisiją, užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;
8.2. įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;
8.3. būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai kasybos atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų institucijų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą;