LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMO NR. 587“DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE, DARBŲ, SĄLYGŲ, KURIOMS ESANT GALI BŪTI ĮVEDAMA SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE, ORGANIZACIJOSE TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. gegužės 17 d. Nr. 543
Vilnius
Įgyvendindama 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir vadovaudamasi 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pakeisti Darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominės veiklos srityse, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2120):
1.1. Išdėstyti 1 punkto pirmąją pastraipą taip:
„1. Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporte (kelių, geležinkelio, civilinėje aviacijoje, jūrų transporte, vidaus vandenų transporte), telekomunikacijų, pašto, žemės ūkio, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse (toliau vadinama – Darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustato darbo laiko trukmę ir poilsio suteikimo tvarką. Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis toliau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie įvertina specifines darbo sąlygas transporte ir šiame punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose, išskyrus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau vadinama – Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85) 4 straipsnyje bei 13 straipsnio b-g ir i-k punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis, netaikomos toliau nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau vadinama – Darbo kodeksas) straipsnių nuostatos:“.
1.2. Išdėstyti II skyrių taip:
„II. DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI KELIŲ TRANSPORTE
9. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte parengti vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliems darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose Reglamente (EEB) Nr. 3820/85 arba, jeigu to nepakanka, Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (Žin., 2000, Nr. 59-1762) (toliau vadinama – AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Šio skyriaus reikalavimai papildo Reglamento (EEB) Nr. 3820/85, prireikus – ir AETR susitarimo nuostatas, kurioms suteikiama pirmenybė, palyginti su Darbo ir poilsio laiko ypatumų nuostatomis.
Darbo vieta:
pagrindinė įmonės veiklos vieta, kurioje asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, vykdo savo pareigas, kartu su įvairiais verslo filialais, nesvarbu, ar jos yra toje pačioje vietoje kaip ir pagrindinė buveinė arba pagrindinė verslo vieta;
transporto priemonė, kurią, vykdydamas savo pareigas, naudoja asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, ir bet kuri kita vieta, kur vykdoma su transportavimu susijusi veikla.
Kitas buvimo darbo vietoje laikas:
kitas laiko tarpas nei pertraukos ir poilsio laikas, kurio metu mobilus darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškvietus galėtų pradėti, tęsti vairavimą arba atlikti kitą darbą. Tai kaip tik tokie laiko tarpsniai, kurių metu mobilus darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilus darbuotojas turi žinoti iš anksto, t. y. arba prieš kiekvieną išvykimą, arba tik prieš faktiškai prasidėsiantį laiko tarpsnį, arba pagal bendras sąlygas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė;
mobiliems darbuotojams, vairuojantiems komandomis, sėdėjimo (buvimo) šalia vairuotojo arba miegamojoje vietoje laikas, kai transporto priemonė juda, laikomas kitu buvimo darbo vietoje laiku.
Mobilus darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita.
Mobilaus darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, tai yra:
laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti;
laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t. y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių.
Pertraukos, nurodytos 11.2 punkte, ir poilsio laikas, nurodytas 11.3 punkte, į darbo laiką neįtraukiami.
Savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos.
Naktinis darbas – bet kuris darbas nakties laiku.
Nakties laikas – laikas nuo 00.00 valandos iki 07.00 valandos.
11. Mobiliems darbuotojams nustatoma ši darbo ir poilsio laiko trukmė bei jų apskaita:
11.1. Savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tuomet, jeigu per 4 mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis. Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 6 straipsnio 1 dalies ketvirtajai ir penktajai pastraipoms arba prireikus – AETR susitarimo 6 straipsnio 1 dalies ketvirtajai pastraipai teikiama pirmenybė, palyginti su Darbo ir poilsio laiko ypatumais, tiek, kiek atitinkami vairuotojai per 4 mėnesius neviršija 48 darbo valandų per savaitę vidurkio. Darbo pas skirtingus darbdavius laikas – tai darbo valandų suma. Darbdavys raštu paprašo mobilaus darbuotojo atsiskaityti už darbo pas kitą darbdavį laiką. Mobilus darbuotojas tokią informaciją pateikia raštu.
11.2. Nepažeidžiant Reglamente (EEB) Nr. 3820/85 (arba jeigu to nepakanka – AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, asmenys, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.
11.3. Mokiniams ir stažuotojams taikomos tos pačios nuostatos dėl poilsio laiko kaip ir kitiems mobiliems darbuotojams, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 (arba jeigu to nepakanka – AETR susitarimo) nuostatų.
11.4. Kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.
12. Dėl objektyvių arba techninių priežasčių arba priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyti nukrypimai nuo 11.1, 11.4 ir 11.5 punktų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais, ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas. Jeigu taikoma išlyga 11.1 punktui, skaičiuojant maksimalų (48 valandų) savaitės darbo laiko vidurkį, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius.
13. Mobilūs darbuotojai privalo būti informuojami apie atitinkamus reikalavimus, darbo tvarkos taisykles ir darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimus, ypač kolektyvines sutartis, sudarytas pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumus nepažeidžiant Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalies.
14. Mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą. Paprašius darbdaviai mobiliems darbuotojams pateikia dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas.
141. Vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą nustato Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, tačiau šis režimas netaikomas Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 13 straipsnio b-g ir i-k punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis.
142. Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių:
142.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 14 straipsniu, ir vairuotojo darbo grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai);
142.3. vairuotojo asmens kontrolės knygelės, kurių išdavimo ir naudojimo tvarką nustato susisiekimo ministras, naudojamos tuo atveju, jeigu transporto priemonėse nėra tachografų, bet ne ilgiau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonės pagamintos iki 1987 metų;
2. Įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kartu su Susisiekimo ministerija kas 2 metai 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teikti Europos Komisijai ataskaitas apie 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo nuostatų įgyvendinimą, pateikiant darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonę.