LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 14 d. Nr. 581

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai koordinuoti Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimą.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų.

3.2. Aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius parengia ir suderinusios su Triukšmo prevencijos taryba patvirtina:

3.2.1. Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės - iki 2007 m. birželio 30 dienos;

3.2.2. Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto savivaldybės - iki 2012 m. birželio 30 dienos.

3.3. Pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 milijonai transporto priemonių, strateginius triukšmo žemėlapius parengia ir suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba iki 2007 m. birželio 30 d. patvirtina Susisiekimo ministerija.

3.4. Pagrindinių kelių ir pagrindinių geležinkelių strateginius triukšmo žemėlapius parengia ir suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba iki 2012 m. birželio 30 d. patvirtina Susisiekimo ministerija.

L. e. Ministro Pirmininko pareigas                                        Zigmantas Balčytis

L. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas                         Žilvinas Padaiga

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 581

valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 17 ir 18 straipsniais ir 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, daugėjant transporto gyvenamosiose vietovėse, sparčiai didėja ir triukšmas. Daugelyje miestų ir miestelių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų, bloginančių gyvenimo kokybę. Analizuojant triukšmo poveikį žmogaus organizmui, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad triukšmas vargina nervų sistemą ir nepastebimai gali sukelti rimtų žmogaus organizmo pokyčių. Ilgas sistemingas silpno triukšmo poveikis sukelia ne tik nervinių ląstelių, bet ir centrinės nervų sistemos funkcinius pokyčius, o tai silpnina organizmo prisitaikymo prie aplinkos sąlygų galimybes. Miesto triukšmas jau pasiekia pavojingus gyventojų sveikatai lygius. Miestų gyventojai – vaikai ir suaugusieji – didžiumą laiko būna gyvenamųjų kvartalų teritorijoje. Daugelyje poilsio, rekreacijos vietų nesudarytas tausojantis sveikatą triukšmo režimas. Triukšmas poilsio zonoje neleidžia gyventojams pailsėti ir mažina jų buvimo gryname ore laiką.

4. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinio aplinkos sveikatos centro 2002 metais atliktas būsto ir sveikatos tyrimas Vilniuje rodo, kad net 68,1 procento respondentų skundžiasi triukšmu, 38,8 procento namų ūkių triukšmą mini kaip miego sutrikimo ar reguliaraus miego trikdymo priežastį, 43,3 procento gyventojų jaučia susierzinimą ar pyktį dėl trukdančio triukšmo, 66,7 procento namų ūkių mano, kad triukšmas juos trikdo dėl prastos garso izoliacijos. Gyventojai nurodė, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai – transportas (41,6 procento) ir automobilių stovėjimo aikštelės (35,2 procento). Pagrindinė triukšmo priežastis – nuolat didėjantis padėvėtų, techniškai netvarkingų automobilių skaičius, besiplečianti įmonių veikla.

5. Vilniaus gatvėse 2005 metais triukšmo lygis dieną svyravo nuo 73 iki 81 dBA, naktį - nuo 46 iki 68 dBA. Matavimai rodo, kad dauguma Vilniaus gyventojų, gyvenančių prie gatvių, kenčia nuo padidėjusio transporto triukšmo tiek dieną, tiek naktį, todėl blogėja jų gyvenimo kokybė, neužtikrinamas poilsis naktį, trikdomas miegas. Panaši situacija ir kituose Lietuvos miestuose. 2001 metais Kaune autotransporto piko valandomis šalia pagrindinių magistralių triukšmo lygis buvo nuo 58 iki 82 dBA. Didžiuma Kauno gyventojų piko valandomis buvo veikiama 60–65 dBA lygio triukšmo. Atlikti 2005 metais triukšmo lygio skaičiavimai rodo, kad Kauno centrinėje dalyje triukšmo lygis dieną – nuo 55 iki 75 dBA, naktį - nuo 47 iki 64 dBA. Klaipėdoje taip pat opi triukšmo problema dar ir dėl to, kad jos gatvių išdėstymas labai savitas, taigi kai kuriose gatvėse ypač intensyvus automobilių eismas – pagrindinis triukšmo šaltinis. Atliktų 2005 metais matavimų duomenimis, Klaipėdoje triukšmo lygis dieną svyravo nuo 46 iki 75 dBA, naktį - nuo 45 iki 75 dBA. Daugumoje gatvių triukšmo lygis viršijo 60 dBA. Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir iš jo Klaipėdos gatvėmis ir geležinkeliu nepertraukiamai gabenami kroviniai, nuo transporto ir krovos keliamo triukšmo nuolat kenčia miesto gyventojai. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas taip pat yra vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių. Atliktų 2004 metais triukšmo matavimų duomenimis, Šiauliuose triukšmo lygis per parą svyravo nuo 50 iki 88 dBA. Didžiausias triukšmas gatvėse, kuriomis važiuoja daug sunkiojo krovininio transporto ir miesto autobusų. Panevėžyje 2005 metais dieną ekvivalentinio triukšmo lygiai pagrindinėse gatvėse svyravo nuo 59 iki 95 dBA. Pagrindinis triukšmo šaltinis – taip pat kelių transporto priemonės. Daugelyje didžiųjų miestų gatvių triukšmas viršija leistiną lygį (gyvenamojoje teritorijoje leistinas triukšmo lygis dieną – 55 dBA, naktį – 45 dBA).

6. Šiuolaikiniai automobilių keliai - labai sudėtingi inžineriniai statiniai, projektuojami taip, kad automobiliai galėtų parodyti dinamines savo savybes, todėl jie kelia triukšmą. Europos Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad automobilių transporto keliamo triukšmo problema būtų sprendžiama veiksmingai ir racionaliai. Triukšmas palaipsniui turėtų būti mažinamas iki leistino lygio.

7. Strateginis triukšmo kartografavimas Lietuvoje – naujas dalykas, todėl iškyla nemažai problemų, susijusių su šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimu: nėra triukšmo kartografavimo sistemos, trūksta kvalifikuotų specialistų, triukšmo modeliavimo įrangos. Triukšmo strateginiam kartografavimui reikia įvairių duomenų, kuriuos turi įvairios institucijos, kai kurie duomenys sunkiai prieinami ar netinkami.

8. Savivaldybėms, rengiančioms aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2005 metais skirta: po 150 tūkst. litų – Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėms, po 50 tūkst. litų – Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto ir Šiaulių miesto savivaldybėms.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Šios Programos tikslas – sudaryti aplinkos triukšmo strateginio kartografavimo sąlygas Lietuvoje pagal 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus, siekiant apsaugoti gyventojus nuo neigiamo aplinkos triukšmo poveikio.

10. Šios Programos uždaviniai:

10.1. gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už triukšmo strateginį kartografavimą, administracinius gebėjimus;

10.2. parengti aglomeracijų, pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius;

10.3. įvertinti triukšmo poveikio mastą žmonėms, gyvenantiems aglomeracijose, prie pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų, pagal žmonių, veikiamų tam tikro lygio triukšmo, skaičių;

10.4. informuoti visuomenę apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus.

IV. STRATEGINių TRIUKŠMO ŽEMĖLAPIų RENGIMAS

11. Strateginiams triukšmo žemėlapiams modeliuoti naudojami duomenys, susiję geografinėmis koordinatėmis:

11.1. topografiniai duomenys su reljefo, pastatų ir statinių, želdinių, hidrografijos, kelių, geležinkelių, triukšmo ekranų duomenų sluoksniais;

11.2. adresų duomenys;

11.3. mobiliųjų ir stacionarių triukšmo šaltinių duomenys ir jų grafiniai modeliai;

11.4. mobiliųjų ir stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo parametrai;

11.5. gyventojų skaičius kiekviename pastate ir pastatų adresai;

11.6. mokyklos, ligoninės ir jų adresai.

12. Sudaromi atskiri aglomeracijų strateginiai kelių transporto triukšmo, geležinkelių transporto triukšmo, orlaivių triukšmo ir pramoninio triukšmo žemėlapiai.

13. Strateginiuose triukšmo žemėlapiuose turi būti parodoma L_dvn nuo 55 dB bei L_nakties nuo 50 dB situacija 5 dB intervalais 4 m įvertinamajame aukštyje.

14. Strateginiuose triukšmo žemėlapiuose skirtingos triukšmo zonos vaizduojamos spalvomis ir spalvų deriniais: mažiau kaip 35 dB - šviesiai žalia, 35-39 dB - žalia, 40-44 dB - tamsiai žalia, 45-49 dB - geltona, 50-54 dB - šviesiai ruda, 55-59 dB - oranžinė, 60-64 dB - raudona, 65-69 dB - tamsiai raudona, 70-74 dB - violetinė, 75-79 dB - žydra, 80 ir daugiau dB - tamsiai mėlyna.

15. Strateginio triukšmo žemėlapio mastelis 1: 10000, geografinis tikslumas - 1 m.

16. Strateginių triukšmo žemėlapių duomenys pateikiami LKS 94 koordinačių sistemoje ir ESRI shapefile (*. shp) formatu.

17. Strateginiame triukšmo žemėlapyje turi būti pateikti šie duomenys:

17.1. esami arba prognozuojami triukšmo lygiai;

17.2. triukšmo ribinių dydžių viršijimas;

17.3. prognozuojamas mokyklų, ligoninių, būstų, kuriuos veikia atitinkamais rodikliais apibūdintas triukšmas, skaičius nustatytoje teritorijoje;

17.4. triukšmo veikiamoje zonoje esančių žmonių skaičius.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

18. Šią Programą pagal triukšmo kartografavimo objektų tipą ir skaičių numatoma įgyvendinti dviem etapais:

18.1. pirmasis etapas – 2006-2007 metai. Rengiama triukšmo strateginiam kartografavimui reikalinga metodinė informacija; įsigyjama kompiuterinė ir programinė įranga; strateginiai triukšmo žemėlapiai rengiami aglomeracijoms, kuriose gyventojų – daugiau kaip 250 tūkstančiai, pagrindiniams keliams, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 milijonai transporto priemonių; rengiama ir teikiama visuomenei informacija apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus;

18.2. antrasis etapas – 2008-2012 metai. Tikslinama triukšmo strateginiam kartografavimui reikalinga informacija, strateginiai triukšmo žemėlapiai, išskyrus nurodytus šios Programos 18.1 punkte žemėlapius, rengiami aglomeracijoms, pagrindiniams keliams, pagrindiniams geležinkeliams ir stambiems oro uostams; rengiama ir teikiama visuomenei informacija apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus.

19. Strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus, o dažniau kaip kas 5 metus – tose teritorijose, kuriose atsiranda naujų intensyvaus triukšmo šaltinių arba buvusio triukšmo šaltinio parametrai padidėja daugiau kaip 30 procentų (pvz., transporto srautai).

VI. PRELIMINARUS 2006-2012 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS TRIUKŠMO STRATEGINIAM KARTOGRAFAVIMUI POREIKIS

20. Savivaldybėms, rengiančioms aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, kasmet Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatomos specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams pagal šios Programos priede nurodytą preliminarų lėšų poreikį.

VII. LAUKIAMI REZULTATAI

21. Įgyvendinus šią Programą, bus parengti aglomeracijų, pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų strateginiai triukšmo žemėlapiai, kurie leis turėti patikimą informaciją apie triukšmo lygius ir triukšmo veikiamų gyventojų skaičių. Visuomenė bus supažindinta su triukšmo lygiais jų gyvenamosiose teritorijose. Triukšmo prevencijos priemonės bus skiriamos opioms problemoms, susijusioms su triukšmu, spręsti, triukšmo prevencija bus veiksmingesnė.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

22. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

22.1. parengtų triukšmo strateginių žemėlapių (arba jų tipų) skaičius;

22.2. kartografuotų pagrindinių kelių ilgis (kilometrais);

22.3. kartografuotų pagrindinių geležinkelių ilgis (kilometrais);

22.4. kartografuotų stambių oro uostų skaičius;

22.5. aglomeracijų, pagrindinių kelių, geležinkelių ir stambių oro uostų triukšmo strateginių žemėlapių patvirtinimo datos;

22.6. informacijos, pateiktos visuomenei apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus, apimtis ir panaudotų informavimo priemonių įvairovė;

22.7. pateiktos informacijos apie triukšmo lygius ir jo veikiamų gyventojų skaičių tikslumas.

______________

Valstybinės triukšmo strateginio

kartografavimo programos

1 priedas

VALSTYBINĖS TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2006–2007 METŲ

PRIEMONIŲ PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Priemonės įvykdymo laikas	Atsakingi vykdytojai	Preliminarus lėšų poreikis*, tūkst. litų		Finansavimo šaltinis
				2006 metais	2007 metais
1. Gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už triukšmo strateginį kartografavimą, administracinius gebėjimus	1.1. parengti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1: 2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir jį patvirtinti	2006 metų III ketvirtis	Sveikatos apsaugos ministerija
	1.2. parengti strateginio triukšmo kartografavimo geros praktikos vadovą	2006 metų III ketvirtis	Sveikatos apsaugos ministerija	20	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	1.3. organizuoti triukšmo modeliavimo įrangos įsigijimą	2006 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	170	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	1.4. teikti Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinime dalyvaujančioms savivaldybėms konsultacijas, rengti susitikimus ir konsultacinę medžiagą apie triukšmo strateginį kartografavimą	2006-2007 metai	Sveikatos apsaugos ministerija	5	5	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	1.5. nustatyti strateginiam triukšmo kartografavimui iš valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-centras“ reikalingų duomenų pobūdį	2006 metų IV ketvirtis	Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	–	–
	1.6. organizuoti kompiuterinės ir programinės įrangos, reikalingos strateginių triukšmo žemėlapių informacijai analizuoti ir ataskaitoms Europos Komisijai rengti, įsigijimą ir įdiegimą	2007 metų I ketvirtis	Sveikatos apsaugos ministerija	–	225	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	1.7. tobulinti specialistų kvalifikaciją triukšmo kartografavimo srityje – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose	2006–2007 metai	Susisiekimo ministerija	40	20	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
			Sveikatos apsaugos ministerija	40	20
			Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybės	–	–
	1.8. parengti metodines rekomendacijas pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/613/EB dėl gairių pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo patikslintiems tarpiniams skaičiavimo metodams ir su emisija susijusių duomenų	2006 metų III ketvirtis	Sveikatos apsaugos ministerija	20	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
2. Parengti aglomeracijų ir pagrindinių kelių strateginius triukšmo žemėlapius	2.1. formuoti ar papildyti mobiliųjų ir stacionarių triukšmo šaltinių grafinius modelius	2006 metų III ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	30	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	2.2. surinkti informaciją apie mobiliųjų ir stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo parametrus	2006 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	30	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	2.3. atlikti triukšmo sklaidos įvertinimą modeliavimo būdu	2007 metų I ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	100	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	2.4. pavaizduoti triukšmo lygių skaičiavimus žemėlapiuose ir (ar) lentelėse	2007 metų II ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	20	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
3. Įvertinti triukšmo poveikio mastą žmonėms, gyvenantiems aglomeracijose ir prie pagrindinių kelių, pagal žmonių, veikiamų tam tikro triukšmo lygio, skaičių	3.1. pagal institucijų, atsakingų už strateginį triukšmo kartografavimą, prašymus teikti informaciją apie gyventojų, pastatų skaičių ir adresus	2006–2007 metai	Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	–	–	–
	3.2. surinkti duomenis apie gyventojų skaičių pastatuose, patenkančiuose į triukšmo zonas	2006 metų III ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	30	–	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	3.3. atlikti gyventojų, patenkančių į triukšmo zonas, skaičiavimus	2007 metų II ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	25	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
4. Informuoti visuomenę apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus	4.1. teikti informaciją apie triukšmo lygius ir triukšmo veikiamų gyventojų skaičių	2007 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija	–	25	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
			Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	–
			Sveikatos apsaugos ministerija	–	15
	4.2. skelbti parengtus strateginius triukšmo žemėlapius institucijų interneto tinklalapiuose	2007 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija	–	10	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
			Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	–	–
			Sveikatos apsaugos ministerija	–	10
Iš viso				385	475
Iš jų: Susisiekimo ministerija Sveikatos apsaugos ministerija				300 85	200 275
Iš viso				860

_____________________

* Preliminarus lėšų poreikis nurodomas tik valstybės institucijoms; savivaldybėms planuojamos skirti lėšos nurodytos Programos 2 priede.

______________

Valstybinės triukšmo strateginio

kartografavimo programos

2 priedas

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete planuojamos preliminarios specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams

Savivaldybės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų							Iš viso asignavimų, tūkst. litų
	2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
Vilniaus miesto	150	286	298	300	300	300	300	1934
Kauno miesto	150	150	150	150	150	150	150	1050
Klaipėdos miesto	50	90	90	90	90	90	90	590
Šiaulių miesto	50	80	80	80	80	80	80	530
Panevėžio miesto	50	50	50	50	50	50	50	350

______________