LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MIŠKŲ URĖDIJŲ TIPINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. kovo 14 d. Nr. 369
Vilnius
2. Įpareigoti Miškų ūkio ministeriją iki 1995 m. balandžio 1 d. patvirtinti miškų urėdijų nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. kovo 14 d. nutarimu
Nr. 369
MIŠKŲ URĖDIJŲ TIPINIAI NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Miškų urėdija yra valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo institucija, nustatytąja tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius.
2. Miškų urėdija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Miškų ūkio ministerijos teisės aktais, taip pat šiais nuostatais ir Miškų ūkio ministerijos patvirtintais miškų urėdijos nuostatais.
3. Miškų urėdijai suteikta valstybinė miško žemė skirstoma į girininkijas. Girininkijos steigiamos ir likviduojamos Miškų ūkio ministerijos sprendimu.
4. Miškų urėdijos pavadinime privalomi žodžiai „Miškų urėdija“.
Miškų urėdija turi antspaudą, kuriame turi būti jos pavadinimas ir žodžiai „Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerija“.
6. Miškų urėdijoms Miškų ūkio ministerija turi teisę nustatyti:
6.1. privalomuosius darbus ir paslaugas, taip pat darbų ir paslaugų kokybės reikalavimus, jų atlikimo laiką;
MIŠKŲ URĖDIJŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
7. Svarbiausieji miškų urėdijų uždaviniai yra:
7.1. atkurti, tvarkyti ir saugoti joms suteiktus valdyti valstybinius miškus, didinti jų produktyvumą, apsauginę galią ir biologinę įvairovę;
8. Miškų urėdijos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:
8.5. išnuomoja įstatymų nustatyta tvarka miško plotus medžioklei, vaistažolių ruošai, poilsiui, mokslo tyrimams, šalutiniam miško naudojimui, taip pat išnuomoja likusius neprivatizuotus nedidelius tarp privačių valdų įsiterpusius, teritoriškai nepatogius valdyti miško žemės sklypus;
8.6. saugo mišką nuo savavališko jo kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimo bei produkcijos grobstymo, teršimo, šiukšlinimo, padegimo, medžių ligų, kenkėjų, laukinių žvėrių bei naminių gyvulių jam daromos žalos, gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, mechaninio miško dirvožemio ir medžių pakenkimo;
8.7. įgyvendina suteiktoje valdyti valstybinėje miško žemėje miškų politiką medžioklės tvarkymo klausimais, saugo medžiojamąją fauną, kartu su medžioklės plotų nuomininkais nustatytąja tvarka atlieka medžiojamosios faunos apskaitą, priskirtuose medžioklės plotuose tvarko medžioklės ūkį ir organizuoja komercines medžiokles;
8.8. teikia nustatytąja tvarka ieškinius ir pretenzijas dėl miškui, miškų urėdijų turtui ir interesams padarytos žalos atlyginimo;
8.9. leidžia naudoti mišką šalutiniams tikslams (šienauti ir ganyti gyvulius, uogauti, grybauti, rinkti medžių sulą, vaistažoles, miško paklotę ir lapus) ir ruošia antraeiles miško medžiagas (sakus, kelmus, karnas ir žieves, šakeles, naujametes eglutes ir kitas dekoratyvines medžiagas);
8.13. suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tarnybines žemės dalas ir gyvenamąsias tarnybines patalpas;
8.14. likviduoja audrų, gaisrų, potvynių, masinio medynų džiūvimo ir kitų stichinių nelaimių padarinius;
8.15. įgyvendina kitas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytas miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos bei naudojimo priemones;
MIŠKŲ URĖDIJŲ TEISĖS
9. Miškų urėdija turi teisę:
9.2. turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas, taip pat atsiskaitomąją ir valiutinę Miško fondo sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikos pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;
9.6. steigėjui leidus, parduoti ar kitaip perleisti turtą (išskyrus mišką ir miško žemę) Valstybinio turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka;
9.7. nustatyti savo produkcijos, jos teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba steigėjas;
9.8. atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;
9.9. nustatyti miškų urėdijos vidaus struktūrą (ši nuostata netaikoma girininkijų steigimui ir likvidavimui);
MIŠKŲ URĖDIJŲ STEIGIMAS
12. Vadovaudamasi šiais nuostatais, miškų urėdija rengia savo nuostatus, kuriuos tvirtina Miškų ūkio ministerija. Nuostatuose turi būti nurodyta:
12.6. miškų urėdijos įstatinio kapitalo dydis, taip pat ir padalinių, perdirbančių žaliavinę medieną (lentpjūvių, medienos perdirbimo cechų) įstatinio kapitalo dydis, šio kapitalo keitimo tvarka;
13. Siūlyti keisti ir papildyti miškų urėdijų nuostatus turi teisę miškų urėdijos administracija ir Miškų ūkio ministerija. Nuostatų pakeitimai įsigalioja nuo jų patvirtinimo.
14. Miškų urėdijų padaliniai, perdirbantys žaliavinę medieną (lentpjūvės ir medienos perdirbimo cechai), steigėjui leidus, gali būti reorganizuojami į filialus.
Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia miškų urėdijos, kaip juridinio asmens, vardu. Jis veikia pagal miškų urėdijos nuostatus ir miškų urėdo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas.
Filialo turtas apskaitomas miškų urėdijos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.
MIŠKŲ URĖDIJŲ VALDYMAS
15. Miškų urėdijos veiklai vadovauja miškų urėdas.
Miškų urėdą, miškų urėdo pavaduotoją, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) skiria ir darbo užmokesčio dydį jiems nustato Miškų ūkio ministerija.
Miškų urėdu negali būti skiriamas asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti šias pareigas. Miškų urėdas negali būti kokios nors kitos įmonės vadovu, valdybos stebėtojų tarybos nariu, revizoriumi. Jeigu skiriamas miškų urėdu asmuo nurodytąsias pareigas eina, per mėnesį nuo paskyrimo privalo iš jų atsistatydinti.
16. Miškų urėdo sprendimu miškų urėdijoje gali būti sudaroma nuolat arba tam tikrą laiką veikianti taryba, kurios sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio. Tarybą sudaro miškų urėdas (tarybos pirmininkas), miškų urėdo pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti miškų urėdijos darbuotojai. Tarybos narių skaičių nustato ir jos sudėtį tvirtina miškų urėdas.
18. Miškų urėdas, vadovaudamasis miškų urėdijos nuostatais, turi teisę sudaryti miškų urėdijos sandorius. Miškų urėdijos nuostatuose gali būti nurodytos tos veiklos sritys, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti miškų urėdijos sandorius turi teisę kiti miškų urėdo įgalioti darbuotojai. Miškų urėdas atstovauja miškų urėdijai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme, santykiuose su kitais asmenimis.
19. Miškų urėdo ir kitų įgaliotų darbuotojų sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
20. Miškų urėdas ir kiti miškų urėdijos darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka privalo miškų urėdijai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.
MIŠKŲ URĖDIJŲ KAPITALAS IR FINANSAI
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas miškų urėdijos turimas kapitalas laikomas įstatiniu. Įstatinio kapitalo dydis įrašomas miškų urėdijos nuostatuose, nurodant ir padalinių, perdirbančių žaliavinę medieną (lentpjūvių, medienos perdirbimo cechų), įstatinio kapitalo dydį.
23. Miškų urėdijų įstatinis kapitalas naudojamas, didinamas bei mažinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13, 15, 16 straipsniuose nustatyta tvarka.
24. Miškų urėdijų turimam ilgalaikiam turtui nustatytąja tvarka taikomi susidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai.