LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METAMS PROGRAMĄ PATVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-148

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa,

tvirtinu Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metams programą (pridedama).

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

2007-04-05 raštu Nr. B6-(1.19)-549

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-148

 

GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METAMS PROGRAMĄ

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metams programą (toliau – reikalavimai) nustato gerą ūkininkavimo praktiką, įgyvendinant gyvulių tankio ūkyje sureguliavimą ir mėšlo tvarkymą, augalų apsaugos produktų naudojimą, sodybų aplinkos tvarkymo principus, ūkinių gyvūnų sveikatos normas.

2. Šie reikalavimai privalomi subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriuose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“, tai pat subjektams, pretenduojantiems į kompensacines išmokas už valstybės ar savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas. Išvardyti subjektai privalo laikytis šių reikalavimų nuo einamaisiais metais pateiktos paraiškos pateikimo dienos iki ateinančių metų paraiškos pateikimo termino dienos, išskyrus subjektus, dalyvaujančius priemonėse, Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriuose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, kurie šių reikalavimų privalo laikytis visą įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmais dalyvavimo metais vėliausiai pateiktos paraiškos.

3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Augalų apsaugos produktai – veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai, naudotojui tiekiami tokios sudėties ir formos, kokios jie buvo pagaminti, ir skiriami:

1) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai nėra apibūdinami kitaip;

2) veikti augalų gyvybinius procesus, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (augimo reguliatoriai ir pan.);

3) augaliniams produktams konservuoti, atsižvelgiant į tai, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios nuostatos dėl konservantų;

4) nereikalingiems augalams naikinti;

5) augalų dalims naikinti ar neleisti jiems augti taip, kaip nepageidaujama.

Gyvulys – naminis gyvūnas: arklys, asilas, galvijas, avis, ožka, kiaulė.

Mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) naminių paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys.

Mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti.

Profesionalusis naudojimas – veikla, kai augalų ir augalinių produktų kenksmingiesiems organizmams naikinti naudojami augalų apsaugos produktai, kuriuos galima įsigyti tik turint agronomo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą.

Sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434) priede.

Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiui, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.

Ūkinio gyvūno laikytojas – ne jaunesnis kaip 16 metų amžiaus fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra ūkinio gyvūno savininkas ar jį laiko už atlyginimą arba nemokamai.

Ūkio kiemas – dalis namų ūkio valdos teritorijos, kuri apima gyvenamąjį namą su priklausiniais, sodą ir kitus sodybos želdinius.

Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti.

 

II. GYVULIŲ TANKIS IR MĖŠLO TVARKYMAS

 

4. Sutartinių gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Jeigu jis yra didesnis, reikia įsigyti papildomai žemės, perduoti ar parduoti mėšlo perteklių arba sumažinti ūkyje laikomų gyvūnų skaičių.

5. Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG (išskyrus turinčius gilius tvartus), turi būti įrengtos mėšlidės, atitinkančios Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342:

5.1. ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 300 SG – iki 2008 m. sausio 1 d.;

5.2. ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 10 iki 300 SG – iki 2012 m. sausio 1 d.

6. Mažiausia mėšlidžių talpa turi būti tokia, kad tilptų galvijų, arklių, asilų, ožkų ir avių 6 mėnesių mėšlas, o kiaulių ir naminių paukščių – 8 mėnesių mėšlas.

 

III. AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS

 

7. Asmenys, naudojantys profesionaliam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, privalo turėti agronomo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą.

8. Augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik purkštuvais, turinčiais galiojančius purkštuvų pažymėjimus, išduotus Purkštuvų tikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2001, Nr. 55-1967) nustatyta tvarka.

 

IV. ŪKIO KIEMO VIZUALUS VAIZDAS

 

9. Ūkio kiemo vizualus vaizdas turi atitikti šiuos sodybų aplinkos tvarkymo principus:

9.1. turi būti tvarkingas ir nušienautas;

9.2. neturi būti šiukšlių ir atliekų.

 

V. ŪKINIŲ GYVŪNŲ LIGŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

10. Ūkinių gyvūnų laikytojas privalo nedelsdamas pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie:

10.1. snukio ir nagų ligos pasireiškimą;

10.2. kiaulių vezikulinės ligos pasireiškimą;

10.3. mėlynojo liežuvio ligos pasireiškimą;

10.4. galvijų maro pasireiškimą;

10.5. smulkiųjų atrajotojų maro pasireiškimą;

10.6. epizootinės hemoraginės elnių ligos pasireiškimą;

10.7. avių ir ožkų raupų pasireiškimą;

10.8. vezikulinio stomatito pasireiškimą;

10.9. Tešeno ligos pasireiškimą;

10.10. žvynelinės ligos pasireiškimą;

10.11. Rifto slėnio karštligės pasireiškimą.

______________