Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 768 „DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 788
Vilnius
1. Pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 79-3869; 2012, Nr. 70-3604):
1.1. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nusprendus, Mokykla gali vykdyti priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo programas, kitas neformaliojo vaikų ar (ir) suaugusiųjų švietimo programas, turėti mokyklos struktūrinius padalinius, vykdančius neformaliojo vaikų ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir (ar) sudarančius sąlygas vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ar kitoms paslaugoms teikti, veikiančius toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Mokykla gali vykdyti nustatyta tvarka, gavusi švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.“
1.2. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Pradinės, pagrindinės mokyklos ar progimnazijos tipo mokyklos, kurioms išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakanka lėšų, gali būti prijungiamos prie kitų Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, ir toliau veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys (pradinio ugdymo skyrius, progimnazijos skyrius, pagrindinio ugdymo skyrius ar filialas). Kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios vidurinės mokyklos gali būti jungiamos prie gimnazijų ir toliau veikti tose pačiose patalpose kaip gimnazijos struktūrinis padalinys (gimnazijos skyrius, filialas), galintis vykdyti gimnazijos vykdomas bendrojo ugdymo programas.“
1.3. Išdėstyti 17 punktą taip:
„17. Nevalstybinėse mokyklose ugdymas gali būti grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro. Valstybinėse ir savivaldybių mokyklose gali būti įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje savitos pedagoginės sistemos sampratoje, jeigu jie dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai. Savitos pedagoginės sistemos samprata rengiama vadovaujantis Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 (Žin., 2010, Nr. 30-1400).“
1.4. Išdėstyti 23.5.3.3 punktą taip:
„23.5.3.3. pasienio ruože, tai yra seniūnijoje, esančioje pasienio ruože pagal Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 (Žin., 2007, Nr. 66-2559);“.
1.5. Išdėstyti 24.3.3.3 punktą taip:
„24.3.3.3. nuotolinio mokymo mokykla, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, dėl sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų (kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų) ar nepalankių aplinkos veiksnių negalintiems lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantiems namuose, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai išvykusiems į užsienį mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas; suaugusiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;“.
1.6. Išdėstyti 24.4.3.3 punktą taip:
„24.4.3.3. nuotolinio mokymo gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, dėl sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų (kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų) ar nepalankių aplinkos veiksnių negalintiems lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantiems namuose, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai išvykusiems į užsienį mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal pradinio, pagrindinio ar akredituotą vidurinio ugdymo programas; suaugusiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;“.
1.7. Išdėstyti 26.5 punktą taip:
„26.5. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, mokinius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas moko šiuo būdu, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus. Laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius mokykla nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu moko, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui raštu suderinus su švietimo ir mokslo ministru.“
1.8. Išdėstyti 26.8.1 punktą taip:
„26.8.1. Bendroji vidurinės mokyklos tipo mokykla:
26.8.1.1. Sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases, išskyrus atvejus, nustatytus Taisyklių 26.8.1.2–26.8.1.5 punktuose, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 25.
26.8.1.2. Miesto gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla sudaro ne mažiau kaip vieną vienuoliktąją klasę, jeigu vidurinio ugdymo programą vykdo tautinės mažumos kalba ir jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 25.
26.8.1.3. Miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė mokykla, kurioje ugdoma valstybine kalba arba tautinės mažumos kalba ar kita mokomąja kalba, ar mokykla, esanti miesto gyvenamojoje vietovėje, vykdanti vidurinio ugdymo programą keliomis mokomosiomis kalbomis, jeigu ji yra vienintelė, ar mokykla, priskirta miesto pakraščio mokyklai, ar mokykla, esanti pasienio ruože, sudaro ne mažiau kaip vieną vienuoliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 15.
26.8.1.4. Savivaldybės teritorijoje esanti vienintelė mokykla, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba ar valstybine kalba, sudaro ne mažiau kaip vieną vienuoliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 10.
26.8.1.5. Kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios dvi ar trys mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė mokykla, vidurinio ugdymo programą vykdanti keliomis mokomosiomis kalbomis, sudaro ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją klasę kiekviena kalba, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 10. Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ar gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose) esančiose mokyklose jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai gali vienuoliktojoje klasėje, kurioje ugdoma valstybine kalba, nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu mokykloje arba greta esančioje mokykloje yra vienuoliktoji klasė, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba, ir papildomai skirti tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.“
1.9. Išdėstyti 26.8.2.1 punktą taip:
1.10. Išdėstyti 26.9 punktą taip:
„26.9. Vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija, jeigu atitinka šias sąlygas:
26.9.1. Miesto savivaldybės, savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, yra sudaryta ne mažiau kaip po dvi vienuoliktąsias ir dvyliktąsias klases, jeigu klasės mokinių, besimokančių valstybine kalba pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 25, tautinės mažumos kalba – ne mažesnis kaip 20.
26.9.2. Kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje bendrojoje mokykloje, jeigu ji yra vienintelė vidurinio ugdymo programą vykdanti valstybine ar tautinės mažumos kalba, arba mokykloje, esančioje miesto gyvenamojoje vietovėje, vykdančioje vidurinio ugdymo programą keliomis mokomosiomis kalbomis, jeigu ji yra vienintelė, arba mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, taip pat pasienio ruože esančioje mokykloje yra sudaryta ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 15.
26.9.3. Kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose mokyklose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje mokykloje, vykdančioje vidurinio ugdymo programą keliomis mokomosiomis kalbomis, arba vidurinėje mokykloje, kurioje ugdoma valstybine ar tautinės mažumos kalba, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, sudaryta ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę kiekviena kalba, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 10.
26.9.4. Bendrosiose mokyklose: suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 20.
26.9.5. Mokyklose dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: konservatorijoje, menų mokykloje, dailės mokykloje, sporto ar kitoje mokykloje, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas, sudaryta ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 20.
26.9.6. Mokyklose dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar mokyklose dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę.
1.11. Papildyti 26.10 punktu:
1.12. Išdėstyti 27.6 punktą taip:
1.13. Išdėstyti 32 punktą taip:
„32. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių teikimu, įvertinus jų atitiktį nustatytiems kriterijams, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras iki einamųjų metų spalio 10 dienos.“
1.14. Išdėstyti 35.4 punkto paskutinį sakinį taip:
2. Pavesti vadovaujantis šio nutarimo nuostatomis:
2.1. iki 2014 m. vasario 1 d. patikslinti:
2.1.1. Švietimo ir mokslo ministerijai – ministerijos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendruosius planus;
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių
2 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768
redakcija)
KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIEMS MOKINIAMS SUDARYMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE MOKSLO METŲ PRADŽIOJE KRITERIJŲ sąrašas
| Eil. Nr. |
Klasės paskirtis |
Didžiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal bendrojo ugdymo programas |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, sujungus |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą, sujungus dvi klases |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, sujungus |
Pastabos |
||||
| dvi klases |
tris klases |
keturias klases |
||||||||
| dvi klases |
tris klases |
|||||||||
| 1. |
Mokinių, mokomų pagal specializuoto ugdymo krypties programą, klasė. Mokinių, mokomų nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, klasė |
30 |
|
|
|
|
|
|
didžiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 24 |
|
| 2. |
Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokomų pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas, klasė (pataisos įstaigoje) |
20 |
18 |
15 |
|
|
18 |
|
tam tikrais atvejais klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą |
|
| 3. |
Sanatorijos mokyklos klasė |
22 |
18 |
15 |
12 |
|
18 |
|
|
|
| 4. |
Jaunimo klasė. Mokinių, mokomų pagal produktyvaus mokymo programą, klasė |
16 |
|
|
|
16 |
|
|
|
|
| 5. |
Mokinių, turinčių sveikatos problemų dėl jungiamojo audinio ir raumenų ir skeleto ligų, įgimtų formavimosi ydų ar kitų ligų, klasė. Lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių klasė |
16 |
16 |
15 |
|
16 |
|
|
didžiausias lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje, jungtinėje klasėje – 10 |
|
| 6. |
Silpnaregių klasė. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, klasė. Mokinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, klasė |
12 |
12 |
12 |
|
12 |
|
|
vienas aklas mokinys silpnaregių klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, klasė gali būti jungiama su mokinių, turinčių vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, klase. Tokioje klasėje mokinių, turinčių vidutinį, žymų, labai žymų intelekto sutrikimą ar kompleksinę negalę, negali būti daugiau kaip trečdalis. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, 9 klasė gali būti jungiama su 8 ar 10 klase, didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje – 12 |
|
| 7. |
Mokinių, turinčių vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, klasė (lavinamoji klasė) |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
10 |
10 |
gali būti ugdomi mokiniai, turintys kompleksinę negalią. Vienas kompleksinę negalią turintis mokinys šioje klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Didžiausias mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius klasėje – 10. Gali būti jungiamos dvi ar trys klasės |
|
| 8. |
Neprigirdinčiųjų (kochlearinių implantų naudotojų) klasė. Mokinių, turinčių vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, klasė |
10 |
10 |
10 |
|
10 |
|
|
vienas kurčias mokinys neprigirdinčiųjų (kochlearinių implantų naudotojų) klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Mokiniai, turintys vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai arba po du |
|
| 9. |
Ligoninės mokyklos klasė |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
10 |
|
mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai. Vaikams, kuriems netaikomas lovos režimas, klasė sudaroma esant ne mažiau kaip 5 tos pačios klasės mokiniams |
|
| 10. |
Mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, klasė |
10 |
8 |
6 |
|
8 |
|
|
|
|
| 11. |
Aklųjų klasė. Kurčiųjų klasė |
8 |
8 |
8 |
|
8 |
|
|
|
|
| 12. |
Vaikų socializacijos centro klasė. Jaunimo namų klasė. Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, klasė (tardymo izoliatoriuje) |
8 |
8 |
8 |
8 |
|
8 |
|
kai kuriais atvejais klasė, kurioje ugdoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą |
|
| 13. |
Mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, klasė. Mokinių, turinčių kompleksinę negalią, klasė (lavinamoji klasė) |
6 |
6 |
6 |
6 |
|
6 |
6 |
didžiausias mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius klasėje – 6. Gali būti jungiamos dvi ar trys klasės |
|