LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS KONCEPCIJOS
2000 m. balandžio 26 d. Nr. 465
Vilnius
2. Sudaryti šią komisiją pensijų sistemos reformos projektui parengti:
| A. Morkūnienė |
– |
valstybės konsultantė socialinės politikos klausimais (komisijos pirmininkė); |
| A. Nazarovas |
– |
socialinės apsaugos ir darbo viceministras (komisijos pirmininko pavaduotojas); |
| L. Čiapas |
– |
Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Finansų rinkų skyriaus vyriausiasis ekonomistas; |
| I. Judickaitė |
– |
Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotoja; |
| A. Kirkilaitė |
– |
Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Sektorinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė; |
| S. Kondratienė |
– |
Respublikos Prezidento patarėja socialiniais klausimais; |
| V. Kunca |
– |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos generalinis direktorius; |
| R. Lygis |
– |
valstybės konsultantas finansų ir pinigų politikos klausimais; |
| A. Matijošius |
– |
Finansų ministerijos Kitų finansinių institucijų skyriaus viršininkas; |
| J. Navickienė |
– |
Ūkio ministerijos Ūkio vystymo politikos skyriaus vyriausioji specialistė; |
| V. Poderys |
– |
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas; |
| R. Vaicenavičius |
– |
Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorius. |
Komisijos konsultantai:
| B. Kamuntavičienė |
– |
uždarosios akcinės bendrovės „VB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė; |
| R. Lazutka |
– |
Vilniaus universiteto docentas; |
| T. Medaiskis |
– |
viešosios įstaigos „Socialinės politikos grupė“ direktorius; |
| R. Morkūnaitė |
– |
viešosios įstaigos Ekonominių tyrimų centro direktorė; |
| S. Racevičius |
– |
uždarosios akcinės bendrovės „VB Vilfima“ generalinio direktoriaus pavaduotojas; |
| M. Starkevičiūtė |
– |
Lietuvos bankininkystės draudimo ir finansų instituto ekonomistė; |
| G. Steponavičienė |
– |
viešosios įstaigos Laisvosios rinkos instituto ekspertė; |
| L. Urbšienė |
– |
uždarosios akcinės bendrovės „LTB draudimas“ generalinė direktorė. |
3. Pavesti 2 punkte nurodytai komisijai:
3.1. vadovaujantis koncepcijos, kuriai pritarta šiuo nutarimu, nuostatomis, parengti ir iki 2000 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pensijų sistemos reformos projektą ir jo ekonominio pagrindimo skaičiavimus;
3.2. parengti ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pensijų sistemos reformos projekto parengimo svarbiausiųjų darbų planą–grafiką, taip pat pasiūlymus dėl pensijų sistemos reformos projekto parengimo priežiūros komisijos sudarymo.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IRENA DEGUTIENĖ
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 465
I. Reformos tikslai
1. Ilgalaikis pensijų reformos tikslas – pakeisti pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol (tačiau perskirstymas ne padidėtų, bet sumažėtų), kad ši sistema taptų gyvybinga ir apimtų visus gyventojus.
Šis tikslas gali būti pasiektas keičiant pensijų sistemos finansavimo būdą ir pertvarkant valstybines socialinio draudimo pensijas. Svarbiausias reformos uždavinys – įvesti privalomąjį kaupimą pensijų fonduose, nedidinant pensijų draudimui skirto įmokų tarifo – dalį dabartinio einamųjų įmokų sistemos socialinio draudimo tarifo skiriant kaupiamajam pensijų draudimui pensijų fonduose. Turi būti pertvarkytos ir valstybinės pensijos, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
2. Būtina rūpintis ne tik ilgalaikiu pensijų sistemos stabilumu, bet ir užtikrinti, kad ji būtų subalansuota artimiausioje ateityje.
Neatidėliotinas pensijų reformos uždavinys – finansiškai subalansuoti socialinio draudimo pensijų sistemą taip, kad ji galėtų artimiausiais metais veikti be finansinio deficito. Neišsprendus šio uždavinio, negalima pasiekti ir ilgalaikių pensijų reformos tikslų.
3. Pensijų sistema turi tapti patrauklesnė joje dalyvaujantiems žmonėms tiek dėl atsirasiančio privataus kaupimo, kuris suprantamas kaip „kaupimas savo senatvei“, tiek dėl to, kad valstybės teikiamų pensijų sistemoje bus atsisakyta nepagrįstų privilegijų mokant papildomas valstybines pensijas.
4. Pensijų reforma siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti mokesčių vengimą. Kaupiamųjų fondų atsiradimas sustiprins kapitalo rinkos ir finansų infrastruktūros plėtrą. Vengiančiųjų mokėti įmokas ir mokesčius turėtų sumažėti dėl to, kad sumažės perskirstymas pensijų sistemoje ir didės paskatos joje dalyvauti. Visa tai paskatins šalies ekonominę plėtrą.
II. Pensijų sistemos modelis
6. Numatoma trijų pakopų pensijų sistema:
7. Pirmosios pakopos pensija kiekvienam Lietuvos gyventojui užtikrintų minimalią apsaugą nuo skurdo ir kompensuotų dalį prarastų pajamų senatvės ir negalios atveju. Pajamų kompensavimo funkcija pirmojoje pakopoje pamažu silpnėtų plėtojantis antrajai pakopai. Pirmosios pakopos pensijos dydis priklausytų nuo valstybės išgalių teikti paramą ir visuomenės dalyvavimo solidarumu pagrįstoje sistemoje.
8. Antroji pakopa garantuotų aiškesnį ir didesnį nei dabar pajamų, prarastų dėl senatvės, kompensavimą. Mokant įmokas į kaupiamąsias sąskaitas padidėtų gyventojų suinteresuotumas draustis. Ilgainiui jie gautų didesnes pensijas. Plėtojantis sistemai, kaupiamoji dalis turėtų užimti vis svaresnę dalį. Sukaupus abiejų pakopų derinimo patirtį, reikėtų apsispręsti dėl tolesnio einamųjų įmokų dalies pertvarkymo.
III. PIRMOJI PAKOPA
10. Pirmąją pensijų sistemos pakopą sudaro valstybinio socialinio draudimo pensijos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių. Ši pakopa bus tobulinama, kad geriau atitiktų susiklosčiusias sąlygas.
Pagrindinės valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos problemos yra Valstybinio socialinio draudimo fondo subalansavimas ir minimalaus aprūpinimo senatvėje užtikrinimas visiems Lietuvos gyventojams.
Būtina numatyti priemones, mažinančias Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas ir padedančias jį subalansuoti.
Turi būti spartinamas pensinio amžiaus didinimas, kol jis pasieks 60 metų moterims ir 62,5 metų vyrams. Vėliau pensinis amžius turi būti dar padidintas iki 65 metų abiem lytims. Taip bus pasiektas palankesnis dirbančiųjų (mokančiųjų socialinio draudimo įmokas) ir gaunančiųjų išmokas santykis. Tai leis užtikrinti socialinio draudimo pensijų sistemos gyvybingumą ilgesnį laiką.
Tuo pat tikslu turi būti pakeista pensijų formulė taip, kad būtų atsižvelgiama į įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį konkrečiu laikotarpiu.
11. Siekiant sumažinti socialinio draudimo fondo išlaidas, turi būti apribotas pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams, kadangi šie asmenys, be pensijų, turi ir kitų pajamų. Nagrinėtina galimybė keisti pensijų indeksavimo taisykles.
Turi būti didinamos paskatos pensinio amžiaus žmonėms atidėti pensijos gavimą. Tam būtina numatyti patrauklų atidėtos pensijos didėjimą.
12. Būtina keisti invalidumo pripažinimo kriterijus ir tvarką. Dabartinė tvarka per mažai atsižvelgia į tai, kiek asmens gebėjimai pritaikomi darbo rinkai, ir skatina invalidumo pensijų skaičiaus didėjimą. Invalidumo pensijos skyrimas turi būti siejamas su individo gebėjimais dirbti (jų sumažėjimu), o ne tik su jo sveikatos būkle.
13. Siekiant užtikrinti minimalią socialinę apsaugą senatvėje visiems Lietuvos gyventojams, turi būti išnagrinėtos galimybės keisti bazinės pensijos finansavimo principus ir skyrimo sąlygas. Turi būti peržiūrėtos socialinės paramos senatvėje formos ir išnagrinėtos galimybės jungti jas į vieną išmoką senatvėje.
Atsižvelgiant į numatomą antrosios pakopos kaupiamųjų pensijų įvedimą, turi būti keičiamos socialinio draudimo įmokų, mokamų darbuotojo ir darbdavio, tarifo proporcijos. Darbuotojo mokamos įmokos tarifo dalis turi didėti, o darbdavio – atitinkamai mažėti. Dalis įmokų turi būti pervedama į privačius kaupiamuosius pensijų fondus.
14. Kad sumažėtų perskirstymas socialinio draudimo pensijų sistemoje, turi būti nustatyta socialinio draudimo įmokoms apmokestinamo darbo užmokesčio riba, virš kurios šios įmokos nebeskaičiuojamos. Taip atsirastų galimybė papildomam savanoriškam kaupiamajam pensijų draudimui.
15. Turi būti pagerintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų administravimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajėgumai rinkti socialinio draudimo įmokas ir mokesčius turi būti sujungti.
16. Kad būtų sustiprinta Valstybinio socialinio draudimo fondo fiskalinė drausmė, tikslinga kiekvieną socialinio draudimo rūšį (pensijų, nedarbo, nelaimingų atsitikimų, ligos pašalpų draudimą) apskaityti atskirose sąskaitose. Tam būtina pertvarkyti socialinio draudimo išlaidas – visos jos turi būti aiškiai apibrėžtos ir tiksliai prognozuojamos.
Kartu turi būti keičiama ir valstybinių pensijų sistema. Jos palaipsniui turi būti atsisakoma kaip iškreipiančios pensijų sistemos universalumą ir pažeidžiančios socialinį teisingumą. Valstybinių pensijų dydis ir gavėjų skaičius turi būti ribojami.
Visos papildomos pensijų išmokos gali būti mokamos tik per antrąją arba trečiąją pensijų sistemos pakopas – šios išmokos turi būti finansuojamos kaupiamuoju principu, privalomai ar savanoriškai mokamomis papildomomis įmokomis.
IV. ANTROJI PAKOPA
17. Pensijų reforma iš esmės palies privalomojo draudimo pensijų dalį, priklausančią nuo įmokų. Palaipsniui bus keičiamas šios dalies finansavimo būdas – nuo finansavimo einamosiomis įmokomis pereinama prie kaupiamojo. Todėl dalis pensijoms skirto socialinio draudimo įmokų tarifo bus skiriama kaupiamajam draudimui. Bendras pensijoms skirtas įmokų tarifas nebus didinamas.
Pensijų reforma reiškia, kad bus įvedamas privalomas kaupimas privačiuose pensijų fonduose. Reformos pradžioje kaupiamasis finansavimas bus taikomas tik senatvės pensijų draudimui. Invalidumo ir našlių pensijoms bus draudžiama tik einamosiomis įmokomis paremtoje socialinio draudimo pensijų sistemoje.
18. Kaupiamąjį draudimą vykdys privatūs pensijų fondai. Jų veiklą turėtų reglamentuoti galiojantis Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas, kuris numato pensijų fondus, veikiančius kaip pelno siekiančios akcinės bendrovės. Tačiau šis įstatymas turi būti geriau pritaikytas privalomajam kaupimui reglamentuoti. Būtina pakeisti įstatymo nuostatas, nustatančias garantijas pensijų fondų dalyviams.
19. Valstybė reguliuos ir prižiūrės pensijų fondų veiklą, nustatys privalomojo dalyvavimo sąlygas – įmokų mokėjimą ir išmokų gavimą. Privatūs subjektai valdys kaupimui skirtas lėšas ir bus atsakingi už šio valdymo efektyvumą ir patikėtų lėšų saugumą.
20. Valstybinę pensijų fondų priežiūrą vykdys Vertybinių popierių komisija, kuri prižiūri ir savanoriškus pensijų fondus. Šios institucijos gebėjimas vykdyti pensijų fondų priežiūrą turi būti sustiprintas.
21. Pensijų fondų veikla bus licencijuojama. Turi būti sudarytos tokios pensijų fondų kūrimo ir veiklos sąlygos, kad jų rinka būtų konkurencinė. Pensijų fondą pasirinks darbuotojas, kuris galės jį keisti.
22. Pensijų fondai veiks apibrėžtų įmokų ir individualių sąskaitų principu – kiekvienam pensijų fondo dalyviui bus atidaroma pensijų sąskaita įmokoms ir investicijų pajamoms apskaityti.
23. Privalomojo kaupimo įmokos bus surenkamos centralizuotai. Darbdaviai perves įmokas centralizuotam administratoriui, o šis – darbuotojo pasirinktam pensijų fondui. Tik pradėjus centralizuotai administruoti įmokas ir mokesčius, galima bus pradėti antrosios pensijų sistemos pakopos įvedimą.
Pensijų fondai kaupiamas lėšas investuoja kapitalo rinkose. Kad būtų užtikrinta kapitalo rinkos plėtra, o kartu privačios investicijos ir ekonominė plėtra, gali būti investuojama ne tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl bent dalis privatizuojamų įmonių likvidžių akcijų turi būti parduodama viešai. Siekiant investicijų saugumo, gali būti investuojama ir užsienyje.
24. Išmokos iš pensijų fondų (lėšų pervedimas gyvybės draudimo įmonėms, periodinės išmokos iš individualios pensijų sąskaitos) galimos tik tada, kai asmuo sulaukia pensinio amžiaus, kuris yra toks pat kaip ir valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Išimtys gali būti daromos tik asmenims, tapusiems invalidais, taip pat tam tikrų nustatytųjų profesijų asmenims, kurie negali dirbti iki sulauks oficialaus pensinio amžiaus.
25. Reformos pradžioje išmokas iki gyvos galvos (anuitetus), kurios susijusios su ilgaamžiškumo rizika, mokės ne pensijų fondai, bet privačios gyvybės draudimo įmonės, kurias prižiūri Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Šios tarnybos pajėgumas taip pat turi būti atitinkamai stiprinamas.
26. Kadangi pensiniam draudimui skirtas įmokų tarifas nebus didinamas, o jo dalis bus pervedama į pensijų fondus, susidarys socialinio draudimo fondo įmokų ir išmokų disbalansas. Deficito mastas priklausys nuo draudžiamųjų, kuriems privalu arba leista dalį įmokų pervesti į kaupiamąją pensijų sistemą, skaičiaus ir šių įmokų tarifo dydžio.
27. Pereinantiems į naują pensijų sistemą apdraustiesiems, mokantiems mažesnio tarifo socialinio draudimo įmokas, turi atitinkamai mažėti ir socialinio draudimo pensija. Turi keistis ir socialinio draudimo invalidumo ir našlių pensijų gavimo sąlygos. Taip dabartinė pensijų sistema nyktų, o privalomojo kaupimo dalis didėtų, į ją įsiliejant vis daugiau apdraustųjų ir kasmet kaupiant vis daugiau įmokų.
28. Pradinės reformai reikalingos lėšos (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas) būtų minimalios, jeigu į naująją sistemą pereitų tik pradedantys dirbti jauni žmonės. Jeigu draustis pensijų fonduose būtų privaloma jauniems žmonėms, o kitoms gyventojų grupėms leista pasirinkti, reformai lėšų reikėtų daugiau. Pažymėtina, kad pirmuoju atveju reformos laikotarpis būtų žymiai ilgesnis, nes kaupimo mastai būtų nedideli, o senoji sistema dar ilgą laiką turėtų būti išlaikoma, praktiškai nemažinant jos išmokų. Nagrinėtini įvairūs perėjimo į naują pensijų sistemą variantai. Tikslinga būtų įvertinti reformos scenarijų, kuriame numatoma nustatyti pakankamai didelį privalomojo kaupimo įmokų tarifą pradedantiems dirbti jauniems žmonėms, o kitoms gyventojų grupėms pradinį nedidelį tarifą palaipsniui didinti.
Perėjimo prie naujos pensijų sistemos variantai turi būti išsamiai išnagrinėti, taip pat taikant matematinį modeliavimą, ir pagrįstai pasirinktas optimalus. Turi būti išnagrinėta, kokio masto reformą valstybė būtų pajėgi finansuoti, ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl reformos pobūdžio ir tempų.
29. Valstybė galėtų kai kuriuos įsipareigojimus tam tikroms gyventojų grupėms vykdyti per privačius pensijų fondus. Turi būti išnagrinėta galimybė susieti Santaupų atkūrimo programos vykdymą su palaipsniu privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose įvedimu.
30. Perėjimas prie naujos pensijų sistemos gali būti finansuojamas iš esmės dviem būdais: panaudojant iš privatizavimo gautas lėšas ir racionalizavus dabartinę pensijų sistemą (socialinio draudimo pensijas ir kitas valstybines pensijas). Socialinio draudimo pensijų išlaidos gali būti sumažintos didinant pensinį amžių, keičiant pensijų indeksavimą, taikant kitas priemones. Socialinio draudimo įplaukų turėtų gausėti didėjant žmonių suinteresuotumui draustis (mokant įmokas į privačias sąskaitas pensijų fonduose) ir geriau jas administruojant. Privileginių valstybinių pensijų turi būti palaipsniui atsisakoma.
31. Turi būti detaliai įvertinti galimi reformos finansavimo šaltiniai – tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė jų perspektyva.
32. Kad reforma vyktų sėkmingai, būtina tinkamai jai pasirengti. Būtina pasverti kiekvieno sprendimo padarinius ir efektyvumą, pakeisti reikiamus teisės aktus ir parengti administravimą. Iki bus imtasi reformos, turi būti sustiprintas įmokų surinkimas ir pereita prie centralizuoto įmokų ir mokesčių surinkimo. Turi būti sudarytos palankios sąlygos steigti privačius pensijų fondus, ir jų rinka turi būti konkurencinė.
V. TREČIOJI PAKOPA
33. Papildomas savanoriškas pensijų kaupimas gali būti vykdomas per tuos pačius pensijų fondus, kurie vykdo ir privalomąjį kaupimą, per atskirus pensijų fondus arba draudimo įmones. Savanoriškų pensijų fondų priežiūrą vykdo Vertybinių popierių komisija, gyvybės draudimo įmonių, teikiančių pensijų produktus, – Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba.
34. Įmokas į savanoriškus pensijų fondus gali mokėti pats apdraustasis arba kitas asmuo, taip pat ir darbdavys, jo vardu. Šios įmokos tampa apdraustojo nuosavybe nuo jų sumokėjimo momento.
35. Turi būti paskatintas savanoriškų pensijų fondų kūrimas. Tuo tikslu turi būti pakeistas galiojantis Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas. Kad būtų galimas papildomas kaupimas pensijai, gali būti nustatyta tam tikra riba pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo draudimo įmokos antrojoje pakopoje. Papildomam pensijų draudimui gali būti taikomos tam tikros mokesčių paskatos.