LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ MATAVIMŲ IR JŲ REZULTATŲ HIGIENINIO ĮVERTINIMO METODINIŲ NURODYMŲ TVIRTINIMO
1999 m. sausio 7 d. Nr. 7/5
Vilnius
Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ 3 punktą (Žin., 1998, Nr. 95-2641):
1. Tvirtiname Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinius nurodymus (pridedama).
2. Nustatyti Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai įsigalioja po šio įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ datos.
3. Laikome netekusiais galios nuo šio įsakymo įsigaliojimo datos Metodinius nurodymus darbo vietų higieniniam įvertinimui, patvirtintus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. kovo 8 d.
4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedame sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės
1999 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 7/5
DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ MATAVIMŲ IR JŲ REZULTATŲ HIGIENINIO ĮVERTINIMO METODINIAI NURODYMAI
1. Bendroji dalis
1.1. Šie metodiniai nurodymai taikomi darbo vietų tyrimų organizavimui, darbo aplinkos veiksnių matavimui ir jų rezultatų higieniniam įvertinimui.
1.2. Vadovaujantis šiais metodiniais nurodymais nustatoma:
– parengiamųjų darbų apimtis ir darbų vykdymas;
– darbo aplinkos veiksnių tyrimų vykdymas ir tyrimo rezultatų pateikimas;
– darbo aplinkos veiksnių tyrimo rezultatų higieninio įvertinimo vykdymas ir higieninio įvertinimo kortelių užpildymas.
1.3. Šiais metodiniais nurodymais vadovaujasi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ nustatyta tvarka atlieka darbo aplinkos veiksnių tyrimus, darbo vietų higieninį įvertinimą.
2. Parengiamieji darbai
2.1. Tyrimų vykdytojas atlieka parengiamuosius darbus gavęs tyrimų užsakovo paraišką; pagal įmonės vadovo (darbdavio) įsakymą tuo atveju, jeigu parengiamieji darbai ir darbo aplinkos veiksnių tyrimai atliekami pačios įmonės saugos darbe arba darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) specialistų.
2.1.1. Tyrimų užsakovas (darbdavys) nustato konkrečias įmonės darbo vietas, kuriose turi būti atlikti darbo aplinkos veiksnių tyrimai ir kurios pažymimos darbo patalpos plane, ir pateikia tyrimo vykdytojui darbo vietų sąrašą ir patalpų planą.
2.1.2. Tyrimų užsakovas prieš parenkant darbo vietas gali atlikti kontrolinius kenksmingų darbo aplinkos veiksnių matavimus.
2.1.3. Tyrimų vykdytojas kartu su tyrimų užsakovo atstovu pagal darbo vietų sąrašą vietoje (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje) patikslina tiriamų darbo vietų skaičių ir nustato kiekvienoje darbo vietoje tiriamus kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų matavimo taškus, nurodydamas juos darbo patalpų plane.
2.1.4. Tyrimų užsakovas pateikia tyrimų vykdytojui techninę dokumentaciją ir kitus darbo aplinkos veiksnių tyrimui reikalingus duomenis (pvz., apie naudojamas chemines medžiagas, gaminamo produkto savybes). Atliekant ergonominius darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių matavimus tyrimų užsakovas pateikia ir darbo veiklos chronometrinius duomenis.
2.2. Darbo vietų higieninio įvertinimo vykdytojas pradeda parengiamuosius darbus gavęs užsakovo paraišką; pagal darbdavio įsakymą tuo atveju, jeigu darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas pačios įmonės specialistų, nustatyta tvarka įsigijusių šios veiklos licenciją.
2.2.1. Darbo vietų higieninio įvertinimo vykdytojui (toliau – vykdytojui) užsakovas (darbdavys) pateikia darbo aplinkos veiksnių tyrimo protokolus, darbo vietų, kuriose atlikti darbo aplinkos veiksnių tyrimai, sąrašą, darbo proceso ir veiklos chronometrinius duomenis, techninę dokumentaciją ir kitus darbo vietų įvertinimui reikalingus duomenis.
2.2.2. Vykdytojas kartu su užsakovo atstovu pagal darbo vietų sąrašą vietoje (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje) patikslina įvertinamų darbo vietų skaičių, jų tipą (atskirai nuolatines, nenuolatines ir vienatipes), dirbančiųjų skaičių, kiekvienoje darbo vietoje nustatytus kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų matavimo taškus darbo patalpų plane.
3. Darbo aplinkos veiksnių tyrimas ir rezultatų pateikimas
3.1. Darbo aplinkos veiksnių tyrimus atlieka šiai veiklai nustatyta tvarka akredituotos (atestuotos) laboratorijos (įstaigos).
3.2. Tyrimų vykdytojas (toliau – laboratorijos) atlieka sąraše nurodytose darbo vietose parengiamajame etape numatytų darbo aplinkos kenksmingų veiksnių tyrimus.
3.3. Kiekvienoje darbo vietoje tiriami parinkti pagal Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją tai darbo vietai būdingi kenksmingi cheminiai, fizikiniai, ergonominiai darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksniai.
3.4. Tyrimų užsakovas užtikrina, kad darbo vietų aplinka būtų tiriama, kai darbuotojai dirba įprastiniu darbo krūviu ir veikia visa technologinė įranga pagal technologinio proceso reikalavimus.
3.5. Darbo aplinkos veiksnių tyrimo sąlygas pagal normatyvinę dokumentaciją (technologinį reglamentą, valstybinius standartus, technines sąlygas) nustato laboratorijos; esant reikalui, dalyvauja įmonės specialistai.
3.6. Darbo aplinkos veiksnių tyrimus gali stebėti įmonės profesinės sąjungos atstovas (arba darbuotojų atstovas).
3.7. Tyrimų užsakovo pageidavimu galimi sutartimi nenumatyti tyrimai papildomose darbo vietose. Šiuo atveju sudaromas sutarties papildymas, kuriame keičiami atskiri punktai (koreguojama darbų sąmata, kalendorinis darbų planas, vykdymo terminai).
3.8. Laboratorijos atlieka darbo aplinkos veiksnių tyrimus pagal sutartyje nustatytus terminus, periodiškumą ir darbo apimtis. Laboratorijos atsako už tyrimų kokybę.
3.9. Darbo aplinkos veiksnių tyrimų rezultatai įforminami protokoluose ir pateikiami tyrimų užsakovui kartu su metodiniu tyrimų pagrindimu. Tyrimų vykdytojas ir tyrimų užsakovas pasirašo atliktų darbų priėmimo aktą.
3.10. Cheminių veiksnių tyrimas
3.10.1. Pagal tyrimų užsakovo pateiktą darbo vietų sąrašą laboratorija nustato darbo aplinkos ore tiriamų cheminių medžiagų (dujų, garų, aerozolių ir dulkių pavidalu) koncentracijas.
3.10.2. Imant oro bandinius cheminių medžiagų nustatymui, užsakovas turi užtikrinti technologinio proceso įprastinę eigą ir vėdinimo sistemos veikimą.
3.10.3. Darbo vietose oro bandiniai imami pagal norminius dokumentus kvėpavimo erdvėje (30 cm spinduliu pusiausferoje nuo veido). Kiekvienoje darbo vietoje turi būti paimta tiek oro bandinių, kiek nurodyta tyrimų metodikoje.
3.10.4. Cheminių medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore nustatoma pagal galiojančias metodikas. Gauti duomenys registruojami oro tyrimų registravimo žurnale.
3.11. Fizikinių veiksnių tyrimas
3.11.1. Pagal tyrimų užsakovo pateiktą darbo vietų sąrašą laboratorija nustato darbo aplinkoje tiriamus fizikinius veiksnius: vibraciją, triukšmą, elektros lauką, elektrostatinį ir elektromagnetinį laukus, jonizuojančiąją spinduliuotę, patalpų šiluminę aplinką (oro temperatūrą, oro judėjimo greitį, santykinį oro drėgnumą), apšvietą ir kitus darbo vietoje esančius fizikinius veiksnius.
3.11.2. Atliekant fizikinių veiksnių matavimus užsakovas turi užtikrinti technologinio proceso įprastinę eigą ir darbo sąlygas.
3.11.3. Fizikiniai veiksniai darbo vietose matuojami pagal galiojančius norminius dokumentus (matavimo metodikas). Kiekviename darbo vietos matavimo taške turi būti atliekamas metodikoje nurodytas matavimų skaičius, pagal kuriuos apskaičiuojama vidurkinė reikšmė.
3.12. Ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimas
3.12.1. Pagal tyrimų užsakovo pateiktą darbo vietų sąrašą tyrimų vykdytojas nustato darbo aplinkoje tiriamus ergonominius darbo sunkumo veiksnius (dinaminį darbą, vienkartinio keliamo krovinio masę, stereotipinius darbo judesius, statinį krūvį, darbo pozą, liemens palenkimus, judėjimo atstumą) ir darbo įtampos veiksnius (dėmesio: vienu metu stebimų darbo proceso objektų skaičių, koncentravimo trukmę, informacinių signalų skaičių; analizatorių: regos, klausos įtampą; monotonijos: elementų skaičių besikartojančioje operacijoje, operacijos atlikimo trukmę).
3.12.2. Tyrimų užsakovas pateikia ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių nustatymui darbo veiklos aprašymą ir chronometrinius duomenis.
3.12.3. Atliekant ergonominius darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimus užsakovas turi užtikrinti darbo proceso įprastinę eigą ir sąlygas.
3.12.4. Ergonominiai darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksniai nustatomi pagal Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją naudojant stebėjimo, apklausos ir chronometrinį metodus.
3.12.5. Ergonominiai darbo sunkumo veiksniai tiriami naudojant vaizdo kamerą tik gavus tyrimų užsakovo leidimą. Jei gamybiniai įrengimai yra firmos paslaptis, vaizdajuostė peržiūrima ir analizuojama pas tyrimų užsakovą.
3.12.6. Kiekvienoje darbo vietoje tiriami tai darbo vietai būdingi kenksmingi darbo sunkumo ir įtampos veiksniai. Kiekvienam veiksniui turi būti atliekama metodikoje nurodytas matavimų skaičius, pagal kuriuos apskaičiuojama vidurkinė reikšmė.
3.12.7. Ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos tyrimų rezultatai registruojami ergonominių tyrimų registravimo žurnaluose.
4. Darbo aplinkos veiksnių tyrimo rezultatų higieninis įvertinimas ir kortelių užpildymas
4.1. Pagal užsakovo paraišką darbo aplinkos veiksnių tyrimų rezultatų higieninį įvertinimą atlieka Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų 7 punkte nurodyti specialistai.
4.2. Darbo aplinkos kenksmingų veiksnių tyrimus apibendrina, jų kenksmingumą nustato bei darbo vietų higieninio įvertinimo išvadas pateikia vykdytojas (šių nurodymų 4.1 punktas).
4.3. Vykdytojas atlieka kiekvienos darbo vietos darbo sąlygų higieninį įvertinimą pagal darbo aplinkos veiksnių tyrimų rezultatus, Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją ir higienos normas, kurios pateiktos A priede.
4.4. Vykdytojas pagal užsakovo pateiktus darbo aplinkos veiksnių tyrimų protokolus, darbo vietų sąrašą ir kitus duomenis užpildo nustatytos formos darbo vietų higieninio įvertinimo korteles ir pateikia norminį higieninio įvertinimo pagrindimą.
4.5. Kiekvienai darbo vietai užpildoma darbo vietos higieninio įvertinimo kortelė, kuri pateikta B priede.
4.6. Įvertinant darbo vietos sąlygas, vykdytojas tyrimo metu nustatytus kenksmingų cheminių, fizikinių, ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių dydžius lygina su higienos normose ir Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje nurodytais leidžiamais dydžiais priklausomai nuo kenksmingo veiksnio charakteristikų.
4.6.1. Darbo aplinkos ore tirtų cheminių veiksnių kenksmingumas nustatomas pagal tai, kiek kartų gauta koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją priklausomai nuo:
– cheminės medžiagos (dujų, garų, aerozolių pavidalu) 1-os, 2-os, 3-ios ir 4-os kenksmingumo klasės;
– vienos krypties cheminių medžiagų suminio poveikio;
– dulkių koncentracijos.
4.6.2. Darbo aplinkoje tirtų fizikinių veiksnių kenksmingumas nustatomas pagal tai, ar gauti veiksnių dydžiai ir lygiai didesni arba mažesni kaip didžiausi leidžiami dydžiai ir lygiai priklausomai nuo:
– visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pobūdžio ir kategorijos;
– rankas veikiančios vibracijos trukmės;
– akustinio triukšmo pobūdžio;
– elektros ir elektrostatinio laukų trukmės;
– elektromagnetinio lauko dažnio ir trukmės;
– jonizuojančiosios spinduliuotės metinės efektinės ir metinės lygiavertės dozių;
– patalpų šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro judėjimo greičio, santykinio oro drėgnumo parametrų šiltuoju arba šaltuoju metų laikotarpiu ir darbo kategorijos;
– apšvietos pobūdžio ir regos darbų kategorijos.
4.6.3. Darbo vietoje tirtų ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių kenksmingumas nustatomas pagal tai, ar gautas veiksnio dydis yra didesnis arba mažesnis kaip didžiausias leidžiamas dydis, nurodytas Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje, priklausomai nuo:
– dinaminio darbo atlikimo būdo;
– vienkartinio keliamo krovinio masės svorio kėlimų dažnio;
– stereotipinių darbo judesių pobūdžio;
– statinio krūvio, prilaikant svorį, prilaikymo būdo;
– darbo pozos tipo, patogumo;
– liemens palenkimo kampo;
– nueito atstumo darbo aplinkoje;
– vienu metu stebimų darbo procesų objektų skaičiaus, koncentravimo trukmės, informacinių signalų skaičiaus;
– stebimo objekto dydžio;
– aiškiai suprantamų žodžių arba signalų skaičiaus;
– elementų skaičiaus besikartojančioje operacijoje ir besikartojančios operacijos atlikimo trukmės.
4.7. Darbo aplinkos veiksnių kenksmingumas išreiškiamas balais priklausomai nuo nustatyto veiksnio dydžio pagal Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją:
– normalias (nekenksmingas) darbo sąlygas atitinkantis veiksnio dydis vertinamas 0 (nuliu) balų;
– kenksmingas darbo sąlygas atitinkantis veiksnio dydis vertinamas 1 (vienu) balu;
– labai kenksmingas darbo sąlygas atitinkantis veiksnio dydis vertinamas 2 (dviem) balais.
4.8. Santykinis veikimo laikas nustatomas tiriamo kenksmingo veiksnio faktinį veikimo laiką (min.) per darbo pamainą padalinus iš laiko (min.), nustatyto veiksnio leidžiamiems dydžiams pagal higienos normą ir/arba Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją.
4.9. Faktinis kenksmingumas balais nustatomas kenksmingo veiksnio santykinį veikimo laiką (min.) padauginus iš kenksmingumo balų (0, 1, 2).
4.10. Suminį kenksmingų aplinkos veiksnių balų dydį sudaro visų tiriamų veiksnių faktinio kenksmingumo balų suma.
4.11. Darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelės išvadoje nurodoma, ar darbo sąlygos pagal suminį balų dydį atitinka normalias, kenksmingas ar labai kenksmingas pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų 2 punktą.
4.12. Darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelę pasirašo įvertinimą atlikęs specialistas.
4.13. Už sutartyje nustatytų terminų laikymąsi ir higieninio įvertinimo išvadų kokybę atsako vykdytojas.
A PRIEDAS
Norminiai dokumentai
1. Lietuvos higienos norma HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore.
3. Lietuvos higienos norma HN 51-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose.
4. Lietuvos higienos norma HN 59-1996. Rankas veikianti vibracija. Leidžiamieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose.
5. Lietuvos higienos norma HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.
6. GOST 12.1.002-84. Pramoninio dažnio elektriniai laukai. Leidžiamieji stiprio lygiai ir reikalavimai kontrolės vykdymui darbo vietose (rusų kalba).
7. GOST 12.1.045-84. Elektrostatiniai laukai. Leidžiamieji lygiai darbo vietose ir reikalavimai kontrolės vykdymui (rusų kalba).
8. GOST 12.1.006-84. Radijo dažnio elektromagnetiniai laukai. Leidžiamieji lygiai darbo vietose ir reikalavimai kontrolei (rusų kalba).
11. Lietuvos higienos norma HN 69-1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.
12. SNiP II-4-79. Statybinės normos ir taisyklės. Projektavimo normos. II dalis. Dirbtinė ir natūrali apšvieta. 4 sk. (rusų kalba).
B PRIEDAS
Darbo vietų higieninio įvertinimo kortelė Nr.
Įmonė: .......................................................................................................................................
Gamybos padalinys: ................................................................................................................
Profesija: ...................................................................................................................................
Darbo vieta: ..............................................................................................................................
Vienatipių darbo vietų skaičius: .............................................................................................
Darbuotojų skaičius: ................. tarp jų moterų .....................................................................
| Darbo aplinkos veiksniai |
Matavimo vienetas
|
Higienos norma
|
Veiksnio dydis
|
Kenksmingumas
|
Santykinis veikimo laikas |
Faktinis kenksmingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nepalankiausio veiksnio pavadinimas ir dydis, balais ...............................................................
Kenksmingų profesinių veiksnių suminis balų dydis .................................................................
Išvada.........................................................................................................................................
Įvertinimą atlikęs specialistas .....................................................................................................
..............................
(parašas) (pavardė)
Kortelės užpildymo data ...................................
______________