LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

Į S A K Y M A S

dėl Kauno MIESTO ISTORINĖS DALIES, vadinamos naujamiesčiu, TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. gegužės 8 d. Nr. ĮV-322

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. balandžio 23 d. teikimą Nr. (13.1)2-1279:

1. T v i r t i n u pridedamą Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas

_________________

(ženklas)	VI „LIETUVOS PAMINKLAI“ Įmonės kodas 110051791. Šnipiškių g. 3. LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690. išduotas 2011-01-21
		PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:	Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS:	Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys
KOMPLEKSAS:	KAUNO MIESTO ISTORINĖ DALIS, VADINAMA NAUJAMIESČIU (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30)
	Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
	TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS
STADIJA:	SPRENDINIAI
BYLA:	SP-23(2006)-P

Direktorius	(parašas)		Vydmantas Drumsta
Projekto vadovė	(parašas)		Giedrė Filipavičienė (AM A032, KPD atest. Nr. 1376)
	Vilnius, 2012 m.

(žemėlapis)

Kauno Naujamiesčio (unikalus objekto kodas 22149, buv. kodas U30)

nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas

PATVIRTINTA:

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322

1. ĮVADAS

Nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano renginio pagrindas – Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-230 dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348)

Planavimo darbų programoje apibrėžtas darbo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus.

Planavimo uždaviniai – nustatyti (patikslinti) Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.

Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.

Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.

Planavimo eiga: Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1999-10-28 (KVAD įsak. Nr. 292) suteikiant kultūros vertybės kodą U30¹. Vertinga Naujamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai.

Teritorijai 2006 metais buvo parengtas apsaugos reglamentas, tačiau jis apsiribojo tarpukario laikotarpio statiniais ir statinių kompleksais². Reglamentas kol kas nepatvirtintas.

________________

¹ Kultūros vertybės U30 pagrindinis Dosje (1999).

² Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – Lietuvos Respublikos Nekilnojamosios kultūros vertybės, registro Nr. U30 – apsaugos reglamento dalis – Tarpukario laikotarpio statiniai ir statinių kompleksai, Tomas I, Tekstinė dalis, Kaunas, 2006.

Kultūros vertybės teritorijos ribos nustatytos tokios: nuo Laisvės alėjos vakarinio galo riba eina Savanorių prospektu iki Telšių g. tąsos, po to pereina į Žaliakalnio šlaitą. Šlaitu šiaurės – rytų kryptimi riba eina pagal Putvinskio gatvės apstatymo buvusių posesijų ribas iki susikirtimo su Žemaičių gatve ties Kauko laiptais. Nuo Kauko laiptų riba eina Ąžuolyno kalno šlaitu iki Parodos gatvės, įjungiant į kultūros vertybės teritoriją K. Donelaičio gatvės šiaurinės pusės apstatymą. Ties Parodos gatvės gyvenamuoju namu Nr. 24 kultūros vertybės riba kerta gatvę ir eina pietų kryptimi žemutine Žaliakalnio šlaito dalimi (Vytauto parko vakarine riba) iki Laisvės al. rytiniame gale esančio įėjimo į Vytauto parką (ties Laisvės al. ir Trakų g. sankryža). Toliau riba eina pietų kryptimi Krėvos gatve iki 185 kvartalo vidurio ir ties buvusia „Neries“ gamyklos tvora pasuka vakarų kryptimi link Vytauto prospekto Nr. 58. Prospektu riba pravesta iki Karo ligoninės gatvės. Karo ligoninės gatve eina iki Kaunakiemio gatvės, toliau riba pasuka vakarų kryptimi ir eina Karaliaus Mindaugo prospektu ir S. Daukanto – Kęstučio gatvėmis eina iki miesto sienos. Toliau riba sutampa su Kauno Senamiesčio (U15) riba.

Vizualinės apsaugos zona apima: vakaruose, šiaurėje ir rytuose – šlaitus, pietryčiuose – iki geležinkelio, pietuose apima Žemutinės Fredos Nemuno pakrantę – iki sklypų ribų išsidėsčiusių paupyje.

Kadangi šiuo metu greta Naujamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonos ribas. Tai, kad miesto centro teritorija gali sulaukti aktyvios plėtros, liudija Kauno miesto bendrajame plane išreikšta pozicija: dalis tarp Karo ligoninės gatvės ir stoties nurodyta kaip teritorija, kur gali būti mažiau apribojimų plėtrai³. Bet ar toks teiginys motyvuotas Kauno Naujamiesčio istorinių vertybių požiūriu? Taip pat Naujamiesčio gretimybėse neseniai įgyvendinti („Akropolis“) ar rengiami („Sporto rūmai“) stambūs plėtros projektai skatina imtis aktyvesnių Naujamiesčio kultūrinės vertės išsaugojimo veiksmų apibrėžiant veiklos apribojimus dabartinės Naujamiesčio teritorijos gretimybėse, motyvuotai nustatant istorinių tyrimų pagrindu organiškas tų teritorijų sąsajas su Naujamiesčiu, net patikslinant Naujamiesčio ribas.

Neabejotinai su tuo susijęs ir Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pasiūlymas praplėsti Naujamiesčio teritorijos ribas (2007 03 14 pasitarimo protokolas Nr. 55-8-2).

_____________

³ Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2003, I tomas („Miesto struktūra“), p. 119.

Galimybė peržiūrėti ir patikslinti Naujamiesčio teritorijos ribas atsirado šiuo metu, kai pradėtas rengti šis – specialusis „Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (U30) teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas“. Šio specialiojo plano rengimo pagrindas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. [-230.

2009 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-380 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. [-285 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, 100-4208) buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš vietovės į rajono lygmenį. Gauta naujai patvirtinta planavimo darbų programa (užduotis), planavimo sąlygos. Planavimo sąlygas pateikė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriai. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. KR 12-2672/819 atsakė, kad sąlygos specialiajam planui nekeliamos.

Rengiant specialųjį planą (toliau tekste – SP) vadovaujamasi pateiktomis planavimo sąlygomis, Kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, turima tyrimų medžiaga, 2004-2006 m. parengtu Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentu, LR įstatymais bei poįstatyminiais aktais bei 2006-2007 m. atliktos esamos būklės analizės išvadomis.

SP koncepcijos stadijoje parengti sprendiniai buvo apsvarstyti 2010 m. kovo 5 dieną Kultūros paveldo departamente surengtame pasitarime (posėdžio protokolas pridedamas). Nutarta specialiajame plane siūlomas Kauno Naujamiesčio teritorijos ribas pateikti svarstyti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai. 2010 m. birželio 23 d. Vertinimo taryba pritarė specialiojo plano rengėjų siūlomoms padidintoms Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos riboms.

Specialiojo plano koncepcijai 2010 08 25 raštu Nr. S2-2101 pritarė LR Kultūros ministerija. Patvirtinus koncepciją informacija apie specialųjį planą buvo eksponuojama Kultūros paveldo departamento tinklalapyje. Lygiagrečiai parengti SP sprendiniai, išsiųsti KPD prie KM Kauno teritoriniam padaliniui.

2010 m. lapkričio mėnesį specialusis planas buvo pateiktas derinti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kilus diskusijoms dėl vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų sprendinių, 2010 11 30 surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo KPD Kauno teritorinio padalinio, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriaus atstovai, rengėjo atstovas – projekto vadovė Giedrė Filipavičienė. Atsižvelgiant į pasitarimo nutartį, SP sprendiniai buvo patikslinti ir pateikti derinti sąlygas išdavusioms institucijoms. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius SP projektą pateikė svarstyti VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“. Svarstymas įvyko 2011 metų rugsėjo 21 d. Šio svarstymo išvadose keliami reikalavimai neatitiko šio SP rengimo tikslų ir uždavinių. Nutarimo, kad ribų projektas turi būti rengiamas kartu su paveldotvarkos projektu, planavimo organizatoriaus nuomone, neįmanoma realizuoti, nes prieš nustatant paveldosaugos reikalavimus, būtina patvirtinti teritorijos, kurioje galios šie reikalavimai, ribas. SP plano sprendiniai buvo vėl patikslinti, sugrįžta prie Naujamiesčio teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribų, kurios buvo nustatytos patvirtintoje SP koncepcijoje. Tokius sprendinius parėmė planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei mokslininkai, tyrinėję Kauno naujamiesčio urbanistinę raidą (prof. Alg. Miškinis, dr. V. Petrušonis).

Po ilgų diskusijų su Kauno miesto savivaldybės administracija, 2012 01 17 SP sprendiniai pristatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijai. Kolegija rekomendavo Savivaldybės administracijai skubiai suderinti parengtą Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą.

2012 metų sausio – vasario mėnesį gauti visi suderinimų raštai.

2. BENDROJI DALIS

2.1. Kauno Naujamiesčio teritorijos apibūdinimas

2.1.1. Situacija

Naujamiestis – centrinė miesto dalies šerdis yra į rytus nuo Senamiesčio. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Žaliakalnio ir Karmelitų rajonais. Administracinė priklausomybė: Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Centro seniūnija, dalis Šančių seniūnijos, Kauno apskritis.

2.1.2. Istorinės raidos apžvalga

Toliau pateikiama informacija apie Kauno Naujamiesčio teritorijos istorinę raidą, didesnį dėmesį skiriant greta esančioms teritorijoms, kurios galėtų būti prijungtos prie dabartinės kultūros vertybės – Naujamiesčio (U30) teritorijos.

XVIII a. pabaigoje Kauno miesto teritorija buvo apribota gynybinės sienos kontūru. Į rytus plytėjo žemės ūkio naudmenų plotai, kiek toliau buvo Karmelitų vienuolynas ir Kaunakiemio kaimas. Bendras Kauno miesto vaizdas atsispindi 1796 metų tikrosios būklės plane (2.1.2.1 pav.).

(pav.)

2.1.2.1 pav. 1796 m. tikrosios būklės planas (CVKIA, 349, 18, 7104; Fotokopija iš A. Miškinio archyvo)

Planuojant miesto plėtrą, įvertinant 1812 m. karo padarinius, 1821 m. buvo parengtas plano projektas (2.1.2.2 pav.). Jis nebuvo įgyvendintas; jame menkai įvertinta tikroji būklė, neatsižvelgta į esamus pastatus, beveik nenumatyta keisti gatvių tinklą⁴.

_______________

⁴ Miškinis 1994: 256.

(pav.)

2.1.2.2 pav. 1821 m. plano projektas (Miškinis 1994: 253)

(pav.)

2.1.2.3 pav. 1843 m. tikrosios būklės planas (matininkas F. Paškovskis; CVAK 61, 1, 1727; Miškinis 1994:254)

XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kaunas ėmė sparčiau augti (1843 m. buvo 11188 gyventojai) bet sprendžiant iš 1843 m. tikrosios būklės plano (2.1.2.3 pav.), miesto teritorija nuo XVIII a. pabaigos buvo net sumažėjusi, o gatvių tinklas beveik nepakitęs, tik nutiestas naujas plentas į Ukmergę.

1843 m. Kauną paskelbus sukurtos naujos gubernijos centru, buvo parengtas ir 1847 m. patvirtintas miesto plano projektas (2.1.2.4 pav.). Beveik nepertvarkant anksčiau užstatytos teritorijos, Kauną numatyta plėsti į rytus tarp Nemuno vagos ir šlaitų iki Girstupio. Šis mažai tada užstatytas plotas buvo suplanuotas pagal „rusų miestų“ stačiakampį gatvių tinklą pažymėtos trys šachmatiškai išdėstytos aikštės, visoje kompozicijoje dominavusi ir dvi naujas aikštes jungusi platesnė gatvė⁵. Tuščioje žemės vietoje bei prijungiamoje Karmelitų vienuolyno jurisdikos dalyje suplanuoti nauji taisyklingi kvartalai⁶. Jie suskirstyti į 411 sklypų, kuriuos norintys galėjo įsigyti varžytinių būdu. 1843 m. gruodžio 24 d. planas įteiktas Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai Peterburge. Ten šiek tiek pataisytas. Kauno planą caras patvirtino 1847 m. vasario 21 d⁷.

______________

⁵ Miškinis 1994: 256.

⁶ N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915).-Kaunas, 2001, p. 13.

⁷ N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Ten pat.

(pav.)

2.1.2.4 pav. 1847 m. plano projektas (CG1AL, F. 1293, ap. 166, b. 5; Miškinis 1994: 255)

Plano įgyvendinimas tęsėsi porą dešimtmečių⁸. Perimetriškas Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės al.) apstatymas užbaigtas tik XIX a. pabaigoje. Realus planas nebuvo toks taisyklingas, kaip projektuota, nes teko atsižvelgti į esamą miesto sodo teritoriją privatų Kartofliškių palivarką. Karmelitų jurisdikoje pastatytas geležinkelio stoties kompleksas, likusią ploto dalį valstybės iždas atidavė miestui mainais į ganyklinę žemę. Kadangi 1847 m. nenumatytas užstatymas Žaliakalnyje ir Karmelituose, 1869 m. buvo paruoštas ir 1871 m. liepos 23 d. caro patvirtintas papildomas planas⁹ (2.1.2.5 pav.; tai atsispindėjo ir 1875 m. plane – 2.1.2.6 pav.). Pagal jį minėtos teritorijos suskirstytos kvartalais (iš viso suplanuota 118 kvartalų, atskirtas mūro ir mišrus užstatymas), paskirta atoki vieta kapinėms“.

________________

⁸ N. Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis..., 14 psl

⁹ Ten pat.

(pav.)

2.1.2.5 pav. 1869 m. projektas (Miškinis 1994: 255)

(pav.)

2.1.2.6 pav. 1875 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083)

Kauno miesto ribų istorinė kaita atsispindi 2.1.2.7 pav.

(pav.)

2.1.2.7 pav. Kauno miesto ribų kaita

Kiek daugiau apie dalį, kuri galėtų būti prijungta prie dabartinės kultūros vertybės Naujamiesčio (U30) teritorijos, esančią tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio. Būtent ji apima didžiausią buvusio Karmelitų lokuso dalį. 1463 m. šį plotą karalius dovanojo miestiečiams ganykloms. Čia, prie kelio į Jiezną, stovėjo Kaunakiemio kaimas. 1510 m. kaime buvo pastatyta medinė bažnyčia. Vėliau, 1685-1700 metais, čia buvo pastatyta mūrinė Švento Kryžiaus bažnyčia, kuri kartu su aplinkinėmis žemėmis 1772 m. atiteko basiesiems karmelitams (į Kauną atvykusiems 1770 m.). XVIII a. pabaigoje karmelitai greta bažnyčios pasistato dviaukščius vienuolyno korpusus. Stambūs bažnyčios ir vienuolyno pastatai dominavo medinių kaimo pastatėlių ir daržų (XIX a. viduryje užėmusių kone visą teritoriją) aplinkoje.

Kauno miesto vystymo plane, sudarytame 1843 m., buvo paimta tik dalis Karmelitų vienuolyno žemių. Net 1861 m. tikslinant planą miesto riba nubrėžta tik dabartine Karo ligoninės gatve¹⁰ (2.1.2.8 pav.). Tik 1871 m., po to, kai 1861 m. nutiesto geležinkelio dėka ėmė sparčiai vystytis pramonė ir kurtis gyventojai (jau tiesiant geležinkelį susiformavo gyvenvietė prie dab. Šiaulių gatvės – išplanavus tuomet pavadintos Moskovskaja; būklę, artimesnę faktinei, rodo (2.1.2.10 pav.)¹¹, (9 pav.)¹², (2.1.2.11 pav.)^l3 pav., dėl tuometinės kartografavimo technikos dažnai tarpusavyje nesutampantys), Karmelitai buvo įjungti į 1869 m. projekte (2.1.2.5 pav.). Tuo metu prie miesto buvo prijungta likusioji Karmelitų gyvenvietės dalis, tada priklausiusi Rumšiškių valsčiui.

_______________

¹⁰ Kauno m. planas. 1861 m. (Plano kopija iš A. Miškinio archyvo.)

¹¹ Plan goroda Kovno. 1861 g. CVAK. 61, 1, 1725.

¹² Plan okrestnostei roroda Kovno. 1861 g. (Plano fotokopija iš A. Miškinio archyvo.)

¹³ Topografičeskij plan okrestnostei g. Kovny. 1871 g. CVKIA. 349, 18, 8038.

(pav.)

2.1.2.8 pav. 1861 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083)

(pav.)

2.1.2.9 pav. 1861 m. planas (kopija)

(pav.)

2.1.2.10 pav. 1861 m. planas (kopija)

(pav.)

2.1.2.11 pav. 1871 m. planas (kopija)

Nors Karmelitai buvo suprojektuoti remiantis reguliaraus plano principais, buvo bandoma taikytis prie susiformavusių kelių, vedančių iš Petrašiūnų bei Žemųjų ir Aukštųjų Šančių (patys Karmelitai 1883 m. neoficialiai buvo laikomi Žemųjų Šančių dalimi¹⁴), tinklo; atsižvelgta ir į Girstupio upelį. Per A. Šančius ilgą laiką ėjo senasis kelias į Vilnių, kai 1861-1862 m. buvo statomas tunelis, dalis kalno buvo nukasta, į A. Šančius liko tik takas. Pats Vilniaus kelias buvo pravestas šalia Girstupio.

1869 metais pradėta įrenginėti dabartinio Vytauto prospekto, nutiesus geležinkelį tapusio itin judria gatve, važiuojamoji dalis.

Lėšų, kurios buvo reikalingos nuostolių iškeliamiems gyventojams atlyginimui, stoka trukdė projekto realizavimą (tą rodo 1877 m. būklę fiksuojantis planas¹⁵ – 2.1.2.12 pav.). Tikrumoje buvo įvykdyta tik labai nedidelė projekte numatytų priemonių dalis.

_____________

¹⁴ Plan Kovenskoi gub. Kovenskogo uezda, časti imenija Novyj dvor uročišča Dolnye Šancy. 1883. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.)

¹⁵ Plan g. Kovno s okrestnostiami. 1877. CVKIA. 349, 18, 7317.

(pav.)

2.1.2.12 pav. 1877 m. planas (kopija)

Stengiantis priartinti projektinius siūlymus prie realaus gyvenimo, 1890 m. parengtame plane, skirtame Šančių, Žaliakalnio ir Petrakalnio (dab. Vytauto kalnas) įjungimui į miestą¹⁶, nepaisant kelių naujovių, o taip pat ir 1904 m. plane¹⁷, daugelio radikalių priemonių atsisakyta. Jau net neberodomas projektuotas gatvių tinklas tarp dab. Vytauto prospekto ir šlaitų – buvusios Girstupio gatvės atkarpos, esamuoju metu panaikintos (tuomet vadintos Vaisiniu skersgatviu -Fruktovyj pereulok) bei Šiaulių gatvės dalies (tada – Tilto skersgatvio – Mostovoi pereulok) nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės aplinkoje.

Taip nepageidautini visuose carinio laikotarpio planuose skersgatviai teritorijoje tarp Vytauto pr. ir Kaunakiemio gatvės atkakliai laikosi realybėje (vėliau vadinti Bravoro ir Turbinų vardais). Jie matomi faktinę būklę parodančiuose planuose – 1883 m., 1895 m., 1903 m. (2.1.2.13 pav.¹⁸) ir net oficialiame 1904 m. plane, kuriame atsispindėjo ir kai kurie 1901 m. padaryti pakeitimai (2.1.2.14 pav.).

______________

¹⁶ Plan Gubernskogo goroda Kovny. Plan sostavlen s celju vkliučenija v čertu goroda poselenija Šancy i mestnostei „Zelionaja gora“ i „Petrovskaja gora“. 1890. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.)

¹⁷ Plan gubernsk. goroda Kovny. izdanije Kovenskogo Gubernskogo Statističeskogo Komiteta. 1904.

¹⁸ Generalnyj plan kreposti. 1903. CVKIA. 349, 18, 7879.

(pav.)

2.1.2.13 pav. 1903 m. tvirtovės planas

(pav.)

2.1.2.14 pav. 1904 m. planas

1909 m. prie Šv. Kryžiaus bažnyčios buvo atidarytas turgus ir ėmė formuotis nedidelis vietinis centras. Pokyčių rajono plane tai nesukėlė.

XX a. pradžioje nagrinėjamoje Karmelitų dalyje jau buvo daug gamyklų, parduotuvių, užeigų, viešbučių, kitų įstaigų, nemažas skaičius gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno darbininkai.

1917 m. vokiečių inž. L. Veiso projekte¹⁹ (2.1.2.15 pav) numatytas radikalus gatvių pertvarkymas visiškai ignoruojant ankstesnius planus, tame tarpe – bet kokį Girstupio upelio respektavimą. Arčiau šlaito esančioje dalyje vis dėlto buvo numatyta palikti daugiau senesnių gatvių.

______________

¹⁹ Miškinis A. Urbanistinė raida... 1991.

(pav.)

2.1.2.15 pav. Kauno projektinė schema. 1917 m. Inž. L. Veisas (Miškinis 1991: 21)

1923 metų Kauno miesto išplanavimo projekte²⁰ (2.1.2.16 pav.) numatytas gatvių tinklas skiriasi tiek nuo carinių planų, tiek ir nuo Veiso plano. Kiek daugiau susiklosčiusi būklė, kaip ir ankstesniuose planuose, paliekama arčiau šlaito.

________________

²⁰ Miškinis A. Ten pat.

(pav.)

2.1.2.16 pav. Kauno vystymo schema. 1923 m. Inž. M. Frandsenas, A. Jokimas (Miškinis 1991: 22)

Tai, kad dalyje, esančioje arčiau šlaito, susiklostęs gatvių tinklas buvo gana stabilus, rodo jo gilias sąsajas su vietovės „atmintimi“. Tai liudija vaidmuo aprūpinant komunikaciją su miesto centru („Miesto galvos“ 1902 m. rašte, svarstant būtinybę praplatinti Fruktovyj skersgatvį, rašoma apie intensyvų priemiestinių gyventojų judėjimą juo nuo Petrašiūnų pusės“²¹). Bandymų radikaliai perplanuoti šią dalį atsisakyta net 1927 – 1929 m. ruošiant Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektą²². Tai metais planuoti ir radikalesni gatvių tinklo pataisymai, bet laikotarpyje iki II pasaulinio karo nieko esminio natūroje atlikta nebuvo.

_______________

²¹ I. Frik sklypo planas. Fruktovyj skersgatvio praplatinimo reikalai. 1894-1903. CVAK. 61, 3, 105; 2 ,6 ,40.

²² Kauno m. Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektas. 1927.

Po 1944 metų žymiai nukentėję Karmelitų pramonės objektai buvo atstatyti, pramonė buvo vystoma toliau. Girstupio upelis, kuris dar XIX a. buvo laikomas vietovės puošmena, buvo kanalizuotas į vamzdžius. Kurį laiką dar egzistavę Bravoro ir Turbinų skersgatviai plečiant gamyklas buvo panaikinti. Uždaryta buvo ir Girstupio gatvės dalis, esanti Šiauriau Šiaulių gatvės, taip pat Šiaulių gatvės atkarpa nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės. Gerinant transporto eismo sąlygas Būgos gatvė per greta esantį kvartalą buvo pravesta į pietus.

Karmelitai – tai Kauno rajonas, esantis tiek Naujamiesčio kaimynystėje, tiek dalinai sutampantis su Naujamiesčiu. Tai dalis, kuri ekspertų nuomone, turėtų būti prijungta prie šiuo metu patvirtinto Naujamiesčio urbanistikos paminklo. Pagal tarpukario duomenis Karmelitų jurisdika apėmė teritoriją kuri šiuo metu yra tarp Vytauto kalno, Nemuno. Miškų (arba Grunvaldo) gatvės ir geležinkelio stoties. Karmelitų branduolys radosi ten, kur šiuo metu yra Švento Kryžiaus bažnyčia ir buv. vienuolyno pastatas.

Karmelitų, beje, taip pat ir Naujamiesčio riba dažnai nurodoma nevienodai. Taip 1935 m. V. Čižiūnas aprašydamas Naujamiesčio ribą netiesiogiai nurodo Karmelitų lokuso vietą: „Naujasis miestas, arba Naujamiestis, yra į rytus nuo senojo miesto ir sudaro dabartinį miesto centrą. Iš šiaurės ir šiaurės rytų naujojo miesto ribos eina Žaliojo kalno ir Vytauto kalno šlaitais iki Trakų gatvės, paskui Trakų gatve pasuka skersai miesto kapinių ir Vytauto prospekto Grunvaldo gatve ir išilgai žiemos uosto susiduria ties Kanto gatvės galu su senamiesčio ribomis iš pietų²³“.

_______________

²³ V. Čižiūnas. Vadovas po Kauną ir apylinkes. Turistams, ekskursijų vadovams ir paskiriems ekskursantams. Kaunas: Spaudos fondas, 1935, p. 67-68.

Draugijos „Gabija“ 1930 m. išleistame apžvalginiame ir informaciniame leidinyje Kauno rajonų ribos nurodytos kiek kitaip. „Kauno miestas istoriniu atžvilgiu, t.y. pareinamai nuo to kaip jis plėtėsi, dalinasi į dvi neaiškiai atskiriamas dalis: Senąjį ir Naująjį miestą. Riba tarp Senojo ir Naujojo miesto eina maždaug Nemuno gatve, Seimo gatve ir toliau nuo Seimo gatvės galo tiesia linija iki Nėries upės kiek aukščiau nuo Petro Vileišio tilto, tai trikampy tarp šios linijos ir Nemuno ir Nėries upių ir būtų senasis miestas. Likusią miesto dalį sudaro Naujasis miestas. Tačiau tuo vardu paprastai vadinama tik pats miesto centras. Miesto dalis tarp geležinkelių stoties, Vytauto parko ir Karmelitų bažnyčios vadinama Karmelitais²⁴.“

1929 metų Kauno m. plane, J. Salėnėko parengtame²⁵, Kauno rajonai aprašomi taip: „Naujamiestis – Birštono, Seimo, Lukšio, Ožeškienės, Kalnų, Gedimino, Miško gat., Uosto krantas;“ <...> Karmelitai – Gedimino, Miško, Karmelitų gat, Tilmanso krantas, Čiurlionies gat., Geležinkelių stoties apylinkė.“

______________

²⁴ Kauno miestas. Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. Išleido Lietuvių tautinės muzikos-dainos draugija „Gabija“. Kaunas, 1930 – Vytauto Didžiojo – metai, p. 72.

²⁵ Kauno miesto planas. Sustatė 1929 m. Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas.

P. Juozapavičius savo albume, skirtame Kaunui ir jo apylinkėms, teigia: „Dabartinė Kauno miesto dalis tarp Vytauto kalno, geležinkelio linijos, Nemuno upės ir maždaug A. Mickevičiaus bei Kęstučio gatvių seniau buvo vadinama Karmelitais²⁶.“

Taigi, neatsiejamai su Naujamiesčiu susijusio Karmelitų rajono riba „migruoja“.

Naujamiesčio istorinės raidos analizė rodo, kad teritorija, kuri vadinama Naujamiesčiu, turėtų apimti kiek didesnę teritoriją, negu yra nurodyta Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) dosje. Tose, „papildomose dalyse“ skirtingu laiku susiformavo vertingos urbanistinės struktūros, kompleksai, pastatų grupės, kurios atspindi įvairius laikotarpius. Tikslinga padidinti kultūros vertybės „Kauno Naujamiestis“ teritoriją ir pakoreguoti apsauginės zonos ribą.

2.1.3. Naujamiesčio apžvalgos taškai

Šiame skyrelyje aptariama Kauno Naujamiesčio apžvalgos taškų sistema. Pagrindiniai Naujamiesčio apžvalgos taškai – regyklos nurodytos Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje ir Kauno miesto turistiniame žemėlapyje (kur jie figūruoja kaip „gražūs vaizdai“)²⁷. Pastarajame žemėlapyje apžvalgos taškai išsidėstę Aleksoto kalno viršuje (du) ir papėdėje, Telšių gatvės kampe (virš Savanorių prospekto), Žaliajame kalne virš laiptų, vedančių į Vaistinės skersgatvį, Radastų g. pradžioje, Vytauto parke, E. Fryko gatvės pietiniame gale.

______________

²⁶ Albumas: Kaunas ir jo apylinkės : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) [Rankraštis] / Pranas Juozapavičius ; Lietuvos TSR paminklų ir kraštotyros draugija. – Kaunas, 1980. – 455 p. : iliustr.

²⁷ Kaunas. 1 : 20000. [Miesto planas] (Miestas. Centras. Panorama. Apylinkės). – Vilnius: Briedis, 2006.

Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje apžvalgos taškai, įskaitant dalį paminėtų, nurodyti brėžinyje „Teritorijų matomumas“ (žr. 2.1.3.1 pav.).

(pav.)

2.1.3.1 pav. Kauno centro apžvalgos taškai (Šaltinis: Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano brėžinys „Teritorijų matomumas“)

Atliekant Naujamiesčio vizualinės apžvalgos natūrinius tyrimus rytinėje Aleksoto dalyje buvo identifikuotas naujas apžvalgos taškas, esantis prie Bakanausko gatvės. Iš šio taško atsiveria platus vaizdas į centro dalį, esančią tarp Karmelitų bažnyčios ir geležinkelio stoties. Žemutinėje terasoje yra puiki apžvalga nuo naujojo Čiurlionio tilto.

Šiuo metu atsirado naujas apžvalgos taškas nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo.

Naujamiesčio vaizdų fotofiksacija iš įvairių apžvalgos taškų pateikiama priede.

Šiuo metu Naujamiesčio apžvalgos sąlygos yra geros – svarbiausios šios miesto dalies ypatybės atsiveria iš apžvalgos tašku, esančių tiek Nemuno slėnio aukštutinėje terasoje (abipus upės), tiek pačioje žemutinėje slėnio dalyje. Panaudojant apžvalgos taškų sistemą, gali būti vykdomas planuojamų statybų ir pertvarkymų vizualinis vertinimas.

2.2. Kultūros paveldo objektų, esančių Kauno Naujamiesčio teritorijoje, apžvalga

Šiame skyrelyje aptariamas naujai prijungiamų Naujamiesčio dalių teritorijoje esantys kultūros paveldui reikšmingi objektai. Pradžioje pristatomos įregistruotos kultūros paveldo vertybės, o toliau kultūros paveldo požiūriu reikšmingos urbanistinės struktūros, pastatų grupės, identifikuotos papildomai istorinių šaltinių analizės pagrindu ir natūrinių stebėjimų metu.

2.2.1. Įregistruotos kultūros paveldo vertybės

Naujamiesčio teritorijoje ir aplinkoje yra šios reikšmingos kultūros vertybės: Valstybinio banko rūmai (MC 1127), Pramonės ir amatų rūmai (MC 1124), Medicinos fakultetas (MC 15970), Žemės ūkio banko rūmai (MC 1126), Centrinis paštas (MC 1133), Lietuvos karininkų ramovės pastatas (MC 3772), Karo muziejus (MC 1125), Įgulos bažnyčia – šv. Petro ir Pauliaus soboras (MC 20904), Keltuvas (MC 16773).

Visų Naujamiesčio ir prijungiamos teritorijos kultūros paveldo vertybių sąrašas (registro ištrauka) pateikiamas esamos būklės analizės byloje.

2.2.2. Vertingos urbanistinės struktūros

Su Kauno Naujamiesčiu sietinas truputį didesnis centro teritorijos plotas, negu, kad dabar yra įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trumpai aptarsime jas.

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose

2. Prie Saulės gimnazijos

3. Prie Prisikėlimo bažnyčios

4. Parodos gatvėje

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių

7. Tarp Vytauto pr., Totorių , Būgos ir Bažnyčios gatvių

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose

(pav.)

2.2.2.1 pav. Savanorių prospekto šiaurės vakarinė dalis

XIX a. II p. ir XX a. I p. užstatymas su keletu vėlesniu intarpų (2.2.2.1 pav.)

2. Prie Saulės gimnazijos

(pav.)

2.2.2.2 pav. Teritorija prie Saulės gimnazijos (2) ir Prisikėlimo bažnyčios (3)

Vyrauja XX a. I p. užstatymas (iki 1918 m.) (2.2.2.2 pav.).

3. Prie Prisikėlimo bažnyčios

Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.2 pav.).

4. Parodos gatvėje

(pav.)

2.2.2.3 pav. Teritorija Parodos gatvėje

Užstatymas, susiformavęs iki 1940 metų. Vyrauja 1918 – 1940 metų pastatai (2.2.2.3 pav.).

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių

Vyrauja XX a II pusės pramoninės paskirties pastatai su keletu vertingu XIX a pab. ir tarpukario pramoniniais, administraciniais pastatais (2.2.2.4 pav.). Tai XIX a. II pusėje įsteigto „Marso“ fabriko kompleksas. Vėliau statyti pastatai respektuoja istoriškai susiklosčiusį charakterį.

(pav.)

2.2.2.4 pav. Teritorija tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių (5), tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių (6), tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių (7), tarp Trakų g. ir šlaito (8)

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių

Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.4 pav.). Labai vertingas stilistiškai vientisas tarpukario gyvenamasis kvartalas.

7. Tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių

Buvusių kapinių teritorija su istoriškai reikšmingais mečetės (statyta tarpukaryje) ir dviejų carinio laikotarpio cerkvių pastatais, su atkurtais memorialiniais paminklais, sunaikintais sovietmečiu (2.2.2.4 pav.). Vertingas tarpukario metais statytas rusų gimnazijos pastatas.

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

Teritorija, kurios užstatymas iš esmės suformuotas 1918-1940 metais (2.2.2.4 pav.). Yra keletas ankstesnio laikotarpio statinių. Užstatymas reikšmingas kaip stilistiškai vieningas tarpukario gyvenamosios „miesto vilų“ architektūros masyvas.

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

(pav.)

2.2.2.5 pav. Teritorija tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

_________________

Kauno Naujamiesčio (unikalus objekto kodas 22149, buv. kodas U30)

nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas

PATVIRTINTA:

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322

1. ĮVADAS

Nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano rengimo pagrindas – Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-230 dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348)

Planavimo uždaviniai – nustatyti (patikslinti) Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.

Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.

Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.

Teritorijai 2006 metais buvo parengtas apsaugos reglamentas, tačiau jis apsiribojo tarpukario laikotarpio statiniais ir statinių kompleksais². Reglamentas kol kas nepatvirtintas.

________________

¹ Kultūros vertybės U30 pagrindinis Dosje (1999).

______________

³ Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2003, I tomas („Miesto struktūra“), p. 119.

Neabejotinai su tuo susijęs ir Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pasiūlymas praplėsti Naujamiesčio teritorijos ribas (2007 03 14 pasitarimo protokolas Nr. 55-8-2).

2009 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-380 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. Į-285 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, 100-4208) buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš vietovės į rajono lygmenį. Gauta naujai patvirtinta planavimo darbų programa (užduotis), planavimo sąlygos. Planavimo sąlygas pateikė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriai. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. KR 12-2672/819 atsakė, kad sąlygos specialiajam planui nekeliamos.

2010 m. lapkričio mėnesį specialusis planas buvo pateiktas derinti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kilus diskusijoms dėl vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų sprendinių, 2010 11 30 surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo KPD Kauno teritorinio padalinio. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriaus atstovai, rengėjo atstovas – projekto vadovė Giedrė Filipavičienė. Atsižvelgiant į pasitarimo nutartį, SP sprendiniai buvo patikslinti ir pateikti derinti sąlygas išdavusioms institucijoms. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius SP projektą pateikė svarstyti VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“. Svarstymas įvyko 2011 metų rugsėjo 21 d. Šio svarstymo išvadose keliami reikalavimai neatitiko šio SP rengimo tikslų ir uždavinių. Nutarimo, kad ribų projektas turi būti rengiamas kartu su paveldotvarkos projektu, planavimo organizatoriaus nuomone, neįmanoma realizuoti, nes prieš nustatant paveldosaugos reikalavimus, būtina patvirtinti teritorijos, kurioje galios šie reikalavimai, ribas. SP plano sprendiniai buvo vėl patikslinti, sugrįžta prie Naujamiesčio teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribų, kurios buvo nustatytos patvirtintoje SP koncepcijoje. Tokius sprendinius parėmė planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei mokslininkai, tyrinėję Kauno naujamiesčio urbanistinę raidą (prof. Alg. Miškinis, dr. V. Petrušonis).

2012 metų sausio – vasario mėnesį gauti visi suderinimų raštai.

2. BENDROJI DALIS

2.1. Kauno Naujamiesčio teritorijos apibūdinimas

2.1.1. Situacija

2.1.2. Istorinės raidos apžvalga

(pav.)

2.1.2.1 pav. 1796 m. tikrosios būklės pianas (CVKIA, 349, 18, 7104; Fotokopija iš A. Miškinio archyvo)

________________

⁴Miškinis 1994: 256.

2.1.2.2 pav. 1821 m. plano projektas (Miškinis 1994: 253)

(pav.)

2.1.2.3 pav. 1843 m. tikrosios būklės planas (matininkas F. Paškovskis; CVAK 61,1, 1727; Miškinis 1994:254)

1843 m. Kauną paskelbus sukurtos naujos gubernijos centru, buvo parengtas ir 1847 m. patvirtintas miesto plano projektas (2.1.2.4 pav.). Beveik nepertvarkant anksčiau užstatytos teritorijos, Kauną numatyta plėsti į rytus tarp Nemuno vagos ir šlaitų iki Girstupio. Šis mažai tada užstatytas plotas buvo suplanuotas pagal „rusų miestų“ stačiakampį gatvių tinklą, pažymėtos trys šachmatiškai išdėstytos aikštės, visoje kompozicijoje dominavusi ir dvi naujas aikštes jungusi platesnė gatvė⁵. Tuščioje žemės vietoje bei prijungiamoje Karmelitų vienuolyno jurisdikos dalyje suplanuoti nauji taisyklingi kvartalai⁶. Jie suskirstyti į 411 sklypų, kuriuos norintys galėjo įsigyti varžytinių būdu. 1843 m. gruodžio 24 d. planas įteiktas Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai Peterburge. Ten šiek tiek pataisytas. Kauno planą caras patvirtino 1847 m. vasario 21 d⁷.

________________

⁵ Miškinis 1994: 256.

⁶ N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915).-Kaunas, 2001, p. 13.

⁷ N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Ten pat.

(pav.)

2.1.2.4 pav. 1847 m. plano projektas (CGIAL, F. 1293, ap. 166, b. 5; Miškinis 1994: 255)

Plano įgyvendinimas tęsėsi porą dešimtmečių⁸. Perimetriškas Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės al.) apstatymas užbaigtas tik XIX a. pabaigoje. Realus planas nebuvo toks taisyklingas, kaip projektuota, nes teko atsižvelgti į esamą miesto sodo teritoriją, privatų Kartofliškių palivarką. Karmelitų jurisdikoje pastatytas geležinkelio stoties kompleksas, likusią ploto dalį valstybės iždas atidavė miestui mainais į ganyklinę žemę. Kadangi 1847 m. nenumatytas užstatymas Žaliakalnyje ir Karmelituose, 1869 m. buvo paruoštas ir 1871 m. liepos 23 d. caro patvirtintas papildomas planas⁹ (2.1.2.5 pav.; tai atsispindėjo ir 1875 m. plane – 2.1.2.6 pav.). Pagal jį minėtos teritorijos suskirstytos kvartalais (iš viso suplanuota 118 kvartalų, atskirtas mūro ir mišrus užstatymas), paskirta atoki vieta kapinėms“.

______________

⁸ N. Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis..., 14 psl

⁹ Ten pat.

(pav.)

2.1.2.5 pav. 1869 m. projektas (Miškinis 1994: 255)

(pav.)

2.1.2.6 pav. 1875 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083)

Kauno miesto ribų istorinė kaita atsispindi 2.1.2.7 pav.

(pav.)

2.1.2.7 pav. Kauno miesto ribų kaita

Kiek daugiau apie dalį, kuri galėtų būti prijungta prie dabartinės kultūros vertybės Naujamiesčio (U30) teritorijos, esančią tarp Nemuno upės. Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio. Būtent ji apima didžiausią buvusio Karmelitų lokuso dalį. 1463 m. šį plotą karalius dovanojo miestiečiams ganykloms. Čia, prie kelio į Jiezną, stovėjo Kaunakiemio kaimas. 1510 m. kaime buvo pastatyta medinė bažnyčia. Vėliau, 1685-1700 metais, čia buvo pastatyta mūrinė Švento Kryžiaus bažnyčia, kuri kartu su aplinkinėmis žemėmis 1772 m. atiteko basiesiems karmelitams (į Kauną atvykusiems 1770 m.). XVIII a. pabaigoje karmelitai greta bažnyčios pasistato dviaukščius vienuolyno korpusus. Stambūs bažnyčios ir vienuolyno pastatai dominavo medinių kaimo pastatėlių ir daržų (XIX a. viduryje užėmusių kone visą teritoriją) aplinkoje.

Kauno miesto vystymo plane, sudarytame 1843 m., buvo paimta tik dalis Karmelitų vienuolyno žemių. Net 1861 m. tikslinant planą miesto riba nubrėžta tik dabartine Karo ligoninės gatve¹⁰ (2.1.2.8 pav.). Tik 1871 m., po to, kai 1861 m. nutiesto geležinkelio dėka ėmė sparčiai vystytis pramonė ir kurtis gyventojai (jau tiesiant geležinkelį susiformavo gyvenvietė prie dab. Šiaulių gatvės – išplanavus tuomet pavadintos Moskovskaja; būklę, artimesnę faktinei, rodo (2.1.2.10 pav.)¹¹, (9 pav.)¹², (2.1.2.11 pav.)¹³ pav., dėl tuometinės kartografavimo technikos dažnai tarpusavyje nesutampantys), Karmelitai buvo įjungti į 1869 m. projekte (2.1.2.5 pav.). Tuo metu prie miesto buvo prijungta likusioji Karmelitų gyvenvietės dalis, tada priklausiusi Rumšiškių valsčiui.

_____________

¹⁰ Kauno m. planas. 1861 m. (Plano kopija iš A. Miškinio archyvo.)

¹¹ Plan goroda Kovno. 1861 g. CVAK.61, 1, 1725.

¹² Plan okrestnostei roroda Kovno. 1861 g. (Plano fotokopija iš A. Miškinio archyvo.)

¹³ Topografičeskij plan okrestnostei g. Kovny. 1871 g. CVKIA. 349, 18, 8038.

(pav.)

2.1.2.8 pav. 1861 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083)

(pav.)

2.1.2.9 pav. 1861 m. planas (kopija)

(pav.)

2.1.2.10 pav. 1861 m. planas (kopija)

(pav.)

2.1.2.11 pav. 1871 m. planas (kopija)

_______________

¹⁴ Plan Kovenskoi gub. Kovenskogo uezda, časti imenija Novyj dvor uročišča Dolnye Šancy. 1883. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.)

1869 metais pradėta įrenginėti dabartinio Vytauto prospekto, nutiesus geležinkelį tapusio itin judria gatve, važiuojamoji dalis.

_________________

¹⁵ Plan g. Kovno s okrestnostiami. 1877. CVKIA. 349, 18, 7317.

(pav.)

2.1.2.12 pav. 1877 m. planas (kopija)

Taip nepageidautini visuose carinio laikotarpio planuose skersgatviai teritorijoje tarp Vytauto pr. ir Kaunakiemio gatvės atkakliai laikosi realybėje (vėliau vadinti Bravoro ir Turbinų vardais). Jie matomi faktinę būklę parodančiuose planuose – 1883 m., 1895 m., 1903 m.¹⁸ (2.1.2.13 pav.) ir net oficialiame 1904 m. plane, kuriame atsispindėjo ir kai kurie 1901 m. padaryti pakeitimai (2.1.2.14 pav.).

______________

¹⁷ Plan gubernsk. goroda Kovny. izdanije Kovenskogo Gubernskogo Statističeskogo Komiteta. 1904.

¹⁸ Generalnyj plan kreposti. 1903. CVKIA. 349, 18, 7879.

(pav.)

2.1.2.13 pav. 1903 m. tvirtovės planas

(pav.)

2.1.2.14 pav. 1904 m. planas

1909 m. prie Šv. Kryžiaus bažnyčios buvo atidarytas turgus ir ėmė formuotis nedidelis vietinis centras. Pokyčių rajono plane tai nesukėlė.

XX a. pradžioje nagrinėjamoje Karmelitų dalyje jau buvo daug gamyklų, parduotuvių, užeigų, viešbučių, kitų įstaigų, nemažas skaičius gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno darbininkai.

________________

¹⁹ Miškinis A. Urbanistinė raida... 1991.

(pav.)

2.1.2.15 pav. Kauno projektinė schema. 1917 m. Inž. L. Veisas (Miškinis 1991: 21)

_____________

²⁰ Miškinis A. Ten pat.

(pav.)

2.1.2.16 pav. Kauno vystymo schema. 1923 m. Inž. M. Frandsenas, A. Jokimas (Miškinis 1991: 22)

_______________

²¹ I. Frik sklypo planas. Fruktovyj skersgatvio praplatinimo reikalai. 1894-1903. CVAK. 61, 3, 105; 2 ,6 ,40.

²² Kauno m. Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektas. 1927.

Po 1944 metų žymiai nukentėję Karmelitų pramonės objektai buvo atstatyti, pramonė buvo vystoma toliau. Girstupio upelis, kuris dar XIX a. buvo laikomas vietovės puošmena, buvo kanalizuotas į vamzdžius. Kurį laiką dar egzistavę Bravoro ir Turbinų skersgatviai plečiant gamyklas buvo panaikinti. Uždaryta buvo ir Girstupio gatvės dalis, esanti Siauriau Šiaulių gatvės, taip pat Šiaulių gatvės atkarpa nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės. Gerinant transporto eismo sąlygas Būgos gatvė per greta esantį kvartalą buvo pravesta į pietus.

Karmelitai – tai Kauno rajonas, esantis tiek Naujamiesčio kaimynystėje, tiek dalinai sutampantis su Naujamiesčiu. Tai dalis, kuri ekspertų nuomone, turėtų būti prijungta prie šiuo metu patvirtinto Naujamiesčio urbanistikos paminklo. Pagal tarpukario duomenis Karmelitų jurisdika apėmė teritoriją kuri šiuo metu yra tarp Vytauto kalno, Nemuno, Miškų (arba Grunvaldo) gatvės ir geležinkelio stoties. Karmelitų branduolys radosi ten, kur šiuo metu yra Švento Kryžiaus bažnyčia ir buv. vienuolyno pastatas.

Taigi, neatsiejamai su Naujamiesčiu susijusio Karmelitų rajono riba „migruoja“.

_______________

²³ V. Čižiūnas. Vadovas po Kauną ir apylinkes. Turistams, ekskursijų vadovams ir paskiriems ekskursantams. Kaunas: Spaudos fondas, 1935, p. 67-68.

²⁵ Kauno miesto planas. Sustatė 1929 m. Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas.

²⁶ Albumas: Kaunas ir jo apylinkės: (nuo seniausių laikų iki šių dienų) [Rankraštis] / Pranas Juozapavičius; Lietuvos TSR paminklų ir kraštotyros draugija. – Kaunas, 1980. – 455 p.: iliustr.

2.1.3. Naujamiesčio apžvalgos taškai

________________

²⁷ Kaunas. 1 : 20000. [Miesto planas] (Miestas. Centras. Panorama. Apylinkės). – Vilnius: Briedis, 2006.

Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje apžvalgos taškai, įskaitant dalį paminėtų, nurodyti brėžinyje „Teritorijų matomumas“ (žr. 2.1.3.1 pav.).

(pav.)

2.1.3.1 pav. Kauno centro apžvalgos taškai (Šaltinis: Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano brėžinys „Teritorijų matomumas“)

Šiuo metu atsirado naujas apžvalgos taškas nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo.

Naujamiesčio vaizdų fotofiksacija iš įvairių apžvalgos taškų pateikiama priede.

Šiuo metu Naujamiesčio apžvalgos sąlygos yra geros – svarbiausios šios miesto dalies ypatybės atsiveria iš apžvalgos taškų, esančių tiek Nemuno slėnio aukštutinėje terasoje (abipus upės), tiek pačioje žemutinėje slėnio dalyje. Panaudojant apžvalgos taškų sistemą, gali būti vykdomas planuojamų statybų ir pertvarkymų vizualinis vertinimas.

2.2. Kultūros paveldo objektų, esančių Kauno Naujamiesčio teritorijoje, apžvalga

2.2.1. Įregistruotos kultūros paveldo vertybės

Visų Naujamiesčio ir prijungiamos teritorijos kultūros paveldo vertybių sąrašas (registro ištrauka) pateikiamas esamos būklės analizės byloje.

2.2.2.Vertingos urbanistinės struktūros

Su Kauno Naujamiesčiu sietinas truputį didesnis centro teritorijos plotas, negu, kad dabar yra įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trumpai aptarsime jas.

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose

2. Prie Saulės gimnazijos

3. Prie Prisikėlimo bažnyčios

4. Parodos gatvėje

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių

7. Tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose

(pav.)

2.2.2.1 pav. Savanorių prospekto šiaurės vakarinė dalis

XIX a. II p. ir XX a. I p. užstatymas su keletu vėlesniu intarpų (2.2.2.1 pav.)

2. Prie Saulės gimnazijos

(pav.)

2.2.2.2 pav. Teritorija prie Saulės gimnazijos (2) ir Prisikėlimo bažnyčios (3)

Vyrauja XX a. I p. užstatymas (iki 1918 m.) (2.2.2.2 pav.). 3. Prie Prisikėlimo bažnyčios

Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.2 pav.).

4. Parodos gatvėje

(pav.)

2.2.2.3 pav. Teritorija Parodos gatvėje

Užstatymas, susiformavęs iki 1940 metų. Vyrauja 1918 – 1940 metų pastatai (2.2.2.3 pav.).

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių

Vyrauja XX a 11 pusės pramoninės paskirties pastatai su keletu vertingu XIX a pab. ir tarpukario pramoniniais, administraciniais pastatais (2.2.2.4 pav.). Tai XIX a. II pusėje įsteigto „Marso“ fabriko kompleksas. Vėliau statyti pastatai respektuoja istoriškai susiklosčiusį charakterį.

(pav.)

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių

Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.4 pav.). Labai vertingas stilistiškai vientisas tarpukario gyvenamasis kvartalas.

7. Tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

(pav.)

2.2.2.5 pav. Teritorija tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

Tai teritorijos, kuri buvo vadinama Karmelitais, branduolys (2.2.2.5 pav.). Karmelitų užstatymas pradėjo formuotis statant geležinkelį (1861 m.), tačiau galutinai susiklostė po linijos nutiesimo. Ilgą laiką vyravo pramonės kompleksai ir gyvenamieji kvartalai. Šioje teritorijoje buvo tokie reikšmingi Kauno pramonės objektai, kaip metalo fabrikas „Minerva“ (1862)(a)(dabar autobusų stotis), Volfo-Engelmano alaus darykla (b), Tilmanso metalo gamykla (c), medikamentų gamykla „Sanitas“ (d), bendrovė „Pienocentras“ (e), degtinės gamykla „Stumbras“ (f). Šiuos objektus primena kai kurie išlikę pastatai. Ypač vertingi yra „Pienocentro“ pastatai – jie statyti dalyvaujant V. Landsbergiui Žemkalniui.

Geležinkelio statybos laikotarpį primena XIX a. II pusės būdinga architektūra pasižymintis kvartalas tarp Šiaulių ir Kaunakiemio gatvės (g).

Tarpukarį reprezentuoja Vytauto pr. atkarpa, kur išsidėstę reikšmingi objektai: V. Dubeneckio projektuotas pastatas, buvęs viešbutis „Lozana“ (kampe su Čiurlionio g.), Lietūkio administracinis pastatas, Karo ligoninė, Rusų gimnazija; išlikę geri modernistiniai pastatai Šiaulių g.; bei į rytus nuo Girstupio g. link sankryžos su Būgos gatve.

Girstupio ir Šiaulių gatvių trasa – senojo Vilniaus kelio trasa (prieš tai – iki XIX a. ėjo per A. Šančius).

10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės

(pav.)

2.2.2.6 pav. Teritorija tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės

Nors šioje teritorijoje vyrauja pokarinis užstatymas, vakarinėje dalyje yra būdingų XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų, taip pat tarpukario metais pastatytų vertingos architektūros pastatų (2.2.2.6 pav.). Po II pas. karo pastatyti pastatai formuoja stilistiškai vieningą gyvenamąjį kompleksą, kuris dėl savo perimetrinio užstatymo pobūdžio respektuoja būdingą Naujamiesčiui urbanistinį charakterį.

Teritorijos dalis tarp Kęstučio gatvės ir Karaliaus Mindaugo krantinės pradėta užstatyti XIX a. gale (vakarinė dalis prie Kanto gatvės) galutinai suformuota tik po II pasaulinio karo. Dėl sąsajų su stalinistinės architektūros raidos laikotarpiu, ji buvo kiek nuvertinta ir todėl visa ši teritorija nebuvo prijungta prie naujamiesčio urbanistikos paminklo, nepaisant to, kad joje tarpukaryje buvo pastatyti keletas reikšmingų statinių (žydų gimnazija).

Prijungti minėtas papildomas teritorijas tikslinga dėl jų organiškos sąsajos su Kauno Naujamiesčio reiškiniu. XIX a. po 1860-jų susiformavusi teritorija tarp geležinkelio stoties ir anksčiau urbanizuotos dalies (pagal 1847 m. planą) neatsietina nuo Kauno gubernijos laikotarpio raidos etapo. Visa Naujamiesčio teritorija kartu su prijungiamomis dalimis dar didesniu laipsniu reprezentuoja tarpukario Kauną. Abi pagrindinės gatvės – Laisvės alėja ir Vytauto prospektas, taip pat ir Savanorių pr. apatinė dalis suvienijo, apjungė visoje Žemutinėje terasoje išsidėsčiusius kompleksus, ansamblius, kuriuos suformavo panašiu laiku statytų pastatų grupės. Visos nagrinėjamos teritorijos užstatymas atspindėjo ne tik gubernijos laikotarpio architektūrines tendencijas, bet ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos architektūrą.

2.3. Atliktų tyrimų medžiagos, apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga

Kultūros vertybės dosje. U30. Kauno miesto istorinė dalis vadinama Naujamiesčiu. Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras, 1999. Dosje yra bendrieji ir istoriniai duomenys apie kultūros vertybę, pateiktas apibūdinimas, nurodyta teritorija ir apsaugos zona. Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, į kultūros vertybių registrą įrašyta 1999-10-28 (KVAD įsak. Nr. 292) suteikiant kultūros vertybės kodą U30. Dosje nurodyta kas yra vertinga Naujamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Teritorijos plotas 118,43 ha.

Dosje nurodytos teritorijos ribos. Vakaruose – nuo Kęstučio ir I. Kanto g. sankryžos I. Kanto g. iki Laisvės alėjos (ties miesto centriniu paštu)²⁸. Laisvės alėja iki Savanorių pr. pradžios. Savanorių pr. iki Telšių g. tąsos, po to pereina į Žaliakalnio šlaitą. Šiaurėje – riba eina Žaliakalnio šlaitu, lygiagrečiai V. Putvinskio g., viduriu iki susikirtimo su Parodos g. Parodos gatvę kerta ties gyvenamu namu Nr. 24. Rytuose – nuo Parodos g. Nr. 24 šlaitu, Vytauto parko vakarine riba iki Laisvės alėjos ir Trakų g. sankryžos. Krėvos g. (Dosje originale klaidingai nurodyta Krėvės) iki 185 kv. vidurio ties buv. gamyklos tvora. Kvartalo viduriu iki Vytauto pr. Nr. 58, Vytauto pr. iki sankryžos su Karo ligoninės g. Pietryčiuose – Karo ligoninės g. iki Kaunakiemio g. Pietuose -Kaunakiemio g. iki Karaliaus Mindaugo pr., Karaliaus Mindaugo pr. iki Daukanto g., Daukanto g. iki Kęstučio g., Kęstučio g. iki miesto sienos.

Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentas, 2006²⁹. Pagal darbo užduotį parengta reglamento dalis liečianti tarpukario laikotarpio statinius ir statinių kompleksus. Sklypai nagrinėti tik tie, kurie susiformavo kartu su tarpukario laikotarpio statiniais. Darbą sudaro tekstas ir grafinė dalis: 1) funkcinis teritorijos zonavimas, 2) tarpukario laikotarpio pastatų dabartinės funkcijos suvestinis planas, 3) tarpukario laikotarpio užstatymo dėsningumų įvertinimo schema (medžiagiškumas, aukštingumas, užstatymo linija), 4)transporto schema, 5) autentiškų tarpukario laikotarpio statinių suvestinė, 6) tarpukario laikotarpio pastatų vertinimo schema. Nepateikta visų autentiškų teritorijos elementų – aikščių, gatvių tinklo, visų sklypų, želdinių suvestinė ir jų vertinimas, nefiksuoti disonuojantys urbanistinės struktūros ir užstatymo elementai. Visa tai bus galima atlikti tik ištyrinėjus carizmo ir pokario laikotarpius.

______________

²⁸ Dosje pateiktame Naujamiesčio teritorijos ir apsaugos zonų ribų plane teritorijos riba nuo Kęstučio g. iki Laisvės alėjos nurodyta kitaip: eina ne 1. Kanto gatve, o buvusia miesto gynybine siena.

²⁹ Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – Lietuvos Respublikos Nekilnojamosios kultūros vertybės, registro Nr. U30 – apsaugos reglamento dalis – Tarpukario laikotarpio statiniai ir statinių kompleksai, Tomas I, Tekstinė dalis, Kaunas, 2006. Parengė N. Steponaitytė. Reglamentas kol kas nepatvirtintas.

Reglamente apibrėžtos Kauno Naujamiesčio U30 kultūros vertybės priežiūros sąlygos, nustatyti atskirų teritorijų naudojimo ir tvarkymo režimai, remiantis autentiškumo, kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės požymiais pastatai sugrupuoti į kategorijas ir apibrėžtos jų išsaugojimo, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygos, tvarkymo bei naudojimo taisyklės, gatvių tinklo raidos schema ir jų tvarkymo siūlymai. Taip pat Reglamente siūloma praplėsti Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės U30 – teritorijos ribas. Siūloma sekančiame etape koreguoti teritoriją įtraukiant kvartalą Nr. 179, ribojamą Maironio, Kęstučio, Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu. Į rytus plečiant NKV teritoriją siūloma prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija. Siūloma į NKV registrą įtraukti teritoriją esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, Žaliakalnio šlaitus, T. Vaižganto ir Fryko gatves, kaip teritoriją susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir užstatytą išskirtinės architektūros pastatais (daugelis jų – žymių Lietuvos architektų kūriniai). Teritorija pasižymi gatvių tinklu ir sklypų struktūra, pritaikytais prie reljefo.

Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamente išreikšta nuostata, kad dabartinės Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės U30 teritorijos ribos turėtų būti peržiūrėtos, teritorija padidinta prijungiant kvartalą Nr. 179, praplečiant ribojamą Maironio, Kęstučio, Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu. Į rytus plečiant NKV teritoriją siūloma prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija. Siūloma į NKV registrą įtraukti teritoriją, esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, Žaliakalnio šlaitus, T. Vaižganto ir Fryko gatves, kaip teritoriją, susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir užstatytą išskirtinės architektūros pastatais.

2.4. Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įtaka Kauno Naujamiesčiui

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas Kauno miesto tarybos 2003-05-29 sprendimu T-242). Aiškinamajame rašte³⁰ teigiama, kad Naujamiesčio plėtros galimybės – dalyje tarp Senamiesčio ir Karo ligoninės gatvių – ribotos. Plėtros būdai – konversija ir koregavimas, ribota nauja statyba, esamų pastatų rekonstrukcija. Būtina sąlyga – reikiamo dydžio automobilių aikštelės sklype ir/ar gatvėje prie sklypo. Zonoje tarp Karo ligoninės gatvės ir Geležinkelio stoties plėtros galimybės yra didesnės, kadangi ši teritorija užstatyta menkaverčiais pramoniniais bei gyvenamaisiais namais³¹.

________________

³⁰ Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 1 tomas („Miesto struktūra“), 119 psl.

³¹ Aptariant miesto struktūros plėtros strategines kryptys, 8-tu punktu pažymėtoje rubrikoje „Kultūros vertybių saugojimas ir naudojimas“ rašoma „Naujamiesčio pietvakarinės zonos renovacija, Karmelitų urbanistinio ansamblio erdvės renovacija“. (Tomas VII „Pagrindiniai teiginiai“).

Aptariant miesto struktūros plėtros strategines kryptys, 8-tu punktu pažymėtoje rubrikoje „Kultūros vertybių saugojimas ir naudojimas“ rašoma „Naujamiesčio pietvakarinės zonos renovacija, Karmelitų urbanistinio ansamblio erdvės renovacija“. (Tomas VII „Pagrindiniai teiginiai“).

Kadangi iš to, kas pacituota, matyti jog šiuo metu greta Naujamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonų ribas taip, kad užtikrinti Naujamiesčio istoriškai susiklosčiusių struktūrų respektavimą.

Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. SĮ „Kauno planas“, 2006. Specialusis planas grindžiamas nauja istorinių miestų plėtros koncepcija, paremta senųjų ir naujųjų miesto dalių teritoriniu atskyrimu regimuoju atstumu ir keičianti dispersinę aukštybinių pastatų dislokaciją į koncentruotą aukštybinės statybos lokalizacija. Plane reglamentuota aukštybinių pastatų sklaida miesto teritorijoje: aukštybiniai pastatai koncentruojami grupėmis pabrėžiant pagrindinius miesto urbanistinio kompozicinio karkaso branduolius ir ašis, respektuojant unikalius vertingiausius miesto urbanistinio karkaso, susiformavusių miestovaizdžių, gamtinės morfostruktūros elementus. Aukštybinių pastatų statyba draudžiama gamtiniu ir kultūros paveldo požiūriu svarbiose teritorijose (greta vandens telkinių, jų slėnių šlaituose, senamiesčio ir naujamiesčio teritorijose bei jų apsaugos zonose ir kt. Aiškinamajame rašte (10 psl.) teigiama: „Aukštybinių pastatų statyba neleistina Senamiesčio ir Naujamiesčio saugomose teritorijose, turinčiose išskirtinę kraštovaizdinę, urbanistinę, istorinę ir kultūrinę vertę, lemiančią ne tik žemutines teritorijos dalies vizualinį identitetą bet ir viso miesto mentalinį įvaizdį. Palankesnės pavienių aukštybinių pastatų išdėstymo galimybės apleistose ir nutolusiose nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio saugomo urbanistikos paveldo teritorijų“. Toliau, 7.1.1 punkte (25 psl.) nurodoma: „Senamiesčio, Naujamiesčio ir jų apsaugos, bei vizualinės apsaugos zonose, naujiems statiniams kurie viršija susiformavusį foninį aukštį (t.p. naujai statybai teritorijose, kuriose nebuvo susiformavusio užstatymo), nesant šių teritorijų aukštingumo reglamentų, reikalingas statybos pagrindimas poveikio aplinkai požiūriu bei vizualinio poveikio studija, aprašyta 9 punkte, bei Kauno miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pritarimas“.

Pagal schemą matyti, kad aukštus pastatus galima statyti tik sovietmečiu suformuotuose, naujuose gyvenamuosiuose rajonuose ir viršutinėse miesto terasose. Aukštybinius statinius daugiausia siūloma projektuoti nuo centro nutolusioje Savanorių prospekto dalyje, Aleksote – ties Veiverių ir Bakanausko gatvių sankryža, Šilainiuose – ties Žemaičių plento ir Baltų prospekto sankryža ir kitose teritorijose, kurios neturi įtakos istorinės miesto dalies ir Nemuno slėnio kompozicijai. Plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus (altitudės) iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus arba viršija 30 m. Aukštybinio pastato paskirtis – mišri funkcija, kur dominuoja visuomeninė ir komercinė veikla.

Patvirtintame plane teigiama, kad aukštybiniai pastatai negali iškilti Senamiestyje, Naujamiestyje ir jų apsaugos zonose. Statyti draudžiama ir teritorijose, kur yra saugomų ir saugotinų paveldo objektų.

Prie paveldo objektų priskiriamose Viršutinės ir Aukštutinės terasos teritorijose rekomenduojama statyti pavienius aukštybinius pastatus. Tačiau jie turėtų būti ne aukštesni kaip 40 ar 60 metrų (pagal konkrečią situaciją). Upių slėniuose irgi galimos dangoraižių statybos, tik ne aukštesnės kaip 60 metrų.

Tam tikrų grėsmių gali būti dėl to, jog manoma, kad geležinkelio stoties rajonas ir jo prieigos taip pat galėtų tapti vienu iš miesto centrų, kur koncentruotųsi aukštybiniai pastatai. Tačiau čia yra problemų, nes Kauno geležinkelio stotis įtraukta į saugomų paveldo objektų sąrašą. Kitose vietose, kur numatyta aukštybinių pastatų statyba, didesnės grėsmes Naujamiesčiui neturėtų būti.

Detalieji planai. Kauno Naujamiesčio ir gretimose teritorijose parengta nemažai detaliųjų planų. Urbanistiniu požiūriu jie nėra vienodos svarbos, kai kurie turi itin lokalinę reikšmę, juose be kokių nors plačių plėtros vizijų apibrėžiamas atskiro sklypo režimas. Prie tokių detaliųjų priskirtini: Prisikėlimo bažnyčios DP; Buv. Duonos kombinato DP Karaliaus, Mindaugo pr.; Miško g. (arba Gedimino g.) detalus – buv. Spaustuvės teritorija; „Kauno dienos“ teritorija -gyvenamieji namai Vytauto pr.; Nepriklausomybės a./ Gedimino g. Kampas – buv. Autoinspekcijos sklypas.

Tuo tarpu kai kurie detalieji apima didesnes teritorijas ir jų sprendiniai įtakoja galimą urbanistinio charakterio kaitą. Tai būtų: „Akropolio“ kompleksas; Sporto rūmų DP Nemuno saloje; Kauno m. geležinkelio ir autobusų stočių mazgas, Vytauto pr. detalusis planas, 1993; Turgaus DP. Šiaulių g./Kaunakiemio g.; Kaunakiemiog. / Gedimino g. kampas – šalia Karaliaus Mindaugo pr. -problematinis.

Kauno m. geležinkelio ir autobusų stočių mazgas, Vytauto pr. detalusis planas, 1993. Autobusų stotis plečiama geležinkelio stoties pusėn iškeliant sandėlius. Sandėlius palei Girstupio gatvės šiaurinę atkarpą planuojama panaudoti prekybai. Turgus prie Čiurlionio g. iškeliamas (nauja turgavietė planuojama prie Šiaulių g.) ir toje vietoje numatyta pratęsti šiaurinę Girstupio g. atkarpą iki pat Čiurlionio g. Iškeltos turgavietės sklypas išplanuotas visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais, kurių pirmuose aukštuose numatyti prekybiniai, viešojo maitinimo objektai, biurai, kituose aukštuose – gyvenamieji butai.

Parengti dabartinėje Naujamiesčio vertybės teritorijoje ir planuojamoje prijungti teritorijoje bei vizualinės apsaugos zonoje detalieji planai iš esmės atspindi situaciją, kai tos vietos neturėjo reikiamo laipsnio apsaugos politikos, atspindėjo plėtros nesaugomose teritorijose, turinčiose o tik vizualinės apsaugos statusą, principus logiką. Tačiau, tai kas padaryta, tame tarpe, „Akropolio“ atveju, įskaitant ir didžiulio garažo, uždengiančio Karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčios vaizdą nuo Senamiesčio pusės, tūrio patalpinimą virš Karaliaus Mindaugo krantinės atkarpos, ilgainiui gali būti atkurta. Numatyta autobusų ir geležinkelio stočių, esamos turgavietės vietos pertvarkymas, naujos turgavietės planavimas prie Šiaulių gatvės, Čiurlionio tilto ir prietilčių statyba kiek pakeitė esamą gatvių tinklo struktūrą, tačiau visumoje nepablogino vizualinės aplinkos. Tai, kas atlikta pagal parengtus detaliuosius planus, ar rengiamasi daryti, iš esmės nesuardė istoriškai susiklosčiusių Naujamiesčio bei planuojamos prijungti teritorijos urbanistinės struktūros bruožų. Aukštesnio statuso suteikimas naujai prijungiamai teritorijai pagerins istorinio charakterio respektavimo galimybes.

2.5. Išvados

1. Šiuo metu ne tik Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) teritorijoje, bet taip pat gretimose glaudžiai su juo susijusiose teritorijose, neturinčiose vertybės statuso, yra daug reikšmingų kultūros paveldo objektų, įtrauktų į registrą.

2. Kita vertus, Naujamiesčio istorinės raidos analizė rodo, kad teritorija, kuri vadinama Naujamiesčiu, turėtų apimti kiek didesnę teritoriją negu yra nurodyta Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) dosje.

3. Greta Naujamiesčio esančiose vietose skirtingu laiku susiformavo vertingos urbanistinės struktūros, kompleksai, pastatų grupės, kurios atspindi įvairius laikotarpius. Prijungti minėtas papildomas teritorijas tikslinga dėl jų organiškos sąsajos su Kauno Naujamiesčio reiškiniu. XIX a. po 1860-jų susiformavusi teritorija tarp geležinkelio stoties ir anksčiau urbanizuotos dalies (pagal 1847 m. planą) neatsietina nuo Kauno gubernijos laikotarpio raidos etapo. Visa Naujamiesčio teritorija kartu su prijungiamomis dalimis dar didesniu laipsniu reprezentuoja tarpukario Kauną. Abi pagrindinės gatvės – Laisvės alėja ir Vytauto prospektas, taip pat ir Savanorių pr. apatinė dalis suvienijo, apjungė visoje Žemutinėje terasoje išsidėsčiusius kompleksus, ansamblius, kuriuos suformavo panašiu laiku statytų pastatų grupės. Visos nagrinėjamos teritorijos užstatymas atspindėjo ne tik gubernijos laikotarpio architektūrines tendencijas, bet ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos architektūrą.

4. Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamente išreikšta nuostata, kad dabartinės Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės U30 teritorijos ribos turėtų būti peržiūrėtos, teritorija padidinta prijungiant kvartalą Nr. 179, praplečiant ribojamą Maironio, Kęstučio, Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu. Į rytus plečiant NKV teritoriją siūloma prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija. Siūloma į NKV registrą įtraukti teritoriją, esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, Žaliakalnio šlaitus, T. Vaižganto ir Fryko gatves, kaip teritoriją susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir užstatytą išskirtinės architektūros pastatais.

5. Naujamiesčio kultūros vertybės teritorijai gretimose teritorijose šiuo metu pastebima plėtros interesų raiška, kuri įtvirtinta net Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrajame plane, todėl tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonų ribas taip, kad užtikrinti Naujamiesčio istoriškai susiklosčiusių struktūrų respektavimą.

6. Tam tikrų grėsmių gali būti dėl to, jog manoma, kad geležinkelio stoties rajonas ir jo prieigos taip pat galėtų tapti vienu iš miesto centrų, kur koncentruotųsi aukštybiniai pastatai. Tačiau čia yra problemų, nes Kauno geležinkelio stotis įtraukta į saugomų paveldo objektų sąrašą. Kitose vietose, kur numatyta aukštybinių pastatų statyba, didesnės grėsmes Naujamiesčiui neturėtų būti.

7. Iš detaliųjų planų analizės galima teigti, kad parengti dabartinėje Naujamiesčio vertybės teritorijoje ir planuojamoje prijungti teritorijoje bei vizualinės apsaugos zonoje detalieji planai iš esmės atspindi situaciją kai tos vietos neturėjo reikiamo laipsnio apsaugos politikos, atspindėjo plėtros nesaugomose teritorijose, turinčiose o tik vizualinės apsaugos statusą principus logiką. Tačiau, tai kas padaryta, tame tarpe, „Akropolio“ atveju, įskaitant ir didžiulio garažo, uždengiančio Karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčios vaizdą nuo Senamiesčio pusės, tūrio patalpinimą virš Karaliaus Mindaugo krantinės atkarpos, ilgainiui gali būti atkurta. Numatyta autobusų ir geležinkelio stočių, esamos turgavietės vietos pertvarkymas, naujos turgavietės planavimas prie Šiaulių gatvės, Čiurlionio tilto ir prietilčių statyba kiek pakeitė esamą gatvių tinklo struktūrą, tačiau visumoje nepablogino vizualinės aplinkos. Tai, kas atlikta pagal parengtus detaliuosius planus, ar rengiamasi daryti, iš esmės nesuardė istoriškai susiklosčiusių Naujamiesčio bei planuojamos prijungti teritorijos urbanistinės struktūros bruožų. Aukštesnio statuso suteikimas naujai prijungiamai teritorijai pagerins istorinio charakterio respektavimo galimybes.

8. Įvertinant Kauno Naujamiesčio savitą kultūrinę vertę, istorinę raidą, kitus išvadose 1-7 išdėstytus motyvus manome, jog tikslinga praplėsti dabartinę Kauno Naujamiesčio (U30) teritoriją (atitinkamai padidinant apsauginės zonos teritoriją):

8.1. Įtraukti kvartalą ribojamą Maironio, Kęstučio, Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu.

8.2. Į rytus plečiant NKV teritoriją prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija (tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio).

8.3. Įtraukti teritoriją esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, kaip teritoriją susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir užstatytą išskirtinės architektūros pastatais (daugelis jų – žymių Lietuvos architektų kūriniai). Teritorija pasižymi gatvių tinklu ir sklypų struktūra, pritaikytais prie reljefo.

8.4. Prijungti teritoriją Savanorių prospekto šiaurės vakaruose, prie Saulės gimnazijos, prie Prisikėlimo bažnyčios, Parodos gatvėje.

3. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS

3.1. Teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo pagrindimas

Dabartinis zonavimas nėra optimalus Kauno Naujamiesčio (unikalus kodas 22149, buvęs kodas U30) teritorijos vientisumo išsaugojimui. Taip galima teigti dėl to, kad:

• Šiuo metu ne tik Naujamiesčio kultūros vertybės (unikalus kodas 22149, buvęs kodas U30) teritorijoje, bet taip pat gretimose glaudžiai su juo susijusiose teritorijose, neturinčiose vertybės statuso, yra daug reikšmingų kultūros paveldo objektų, įtrauktų į registrą.

• Naujamiesčio istorinės raidos analizė rodo, kad teritorija, kuri vadinama Naujamiesčiu, turėtų apimti kiek didesnę teritoriją, negu yra nurodyta Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) Vertinimo tarybos akte.

• Greta Naujamiesčio esančiose vietose skirtingu laiku susiformavo vertingos urbanistinės struktūros, kompleksai, pastatų grupės, kurios atspindi įvairius laikotarpius. Prijungti papildomas teritorijas tikslinga dėl jų organiškos sąsajos su Kauno Naujamiesčio reiškiniu. XIX a. po 1860-jų susiformavusi teritorija tarp geležinkelio stoties ir anksčiau urbanizuotos dalies (pagal 1847 m. planą) neatsietina nuo Kauno gubernijos laikotarpio raidos etapo. Visa Naujamiesčio teritorija kartu su prijungiamomis dalimis dar didesniu laipsniu reprezentuoja tarpukario Kauną. Abi pagrindinės gatvės – Laisvės alėja ir Vytauto prospektas, taip pat ir Savanorių pr. apatinė dalis suvienijo, apjungė visoje Žemutinėje terasoje išsidėsčiusius kompleksus, ansamblius, kuriuos suformavo panašiu laiku statytų pastatų grupės. Visos nagrinėjamos teritorijos užstatymas atspindėjo ne tik gubernijos laikotarpio architektūrines tendencijas, bet ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos architektūrą.

• Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamente (parengtame 2006 m.) išreikšta nuostata, kad dabartinės Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės U30 teritorijos ribos turėtų būti peržiūrėtos, teritorija padidinta.

• Naujamiesčio kultūros vertybės teritorijai gretimose teritorijose šiuo metu pastebima plėtros interesų raiška, kuri įtvirtinta net Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrajame plane, todėl tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonų ribas taip, kad užtikrinti Naujamiesčio istoriškai susiklosčiusių struktūrų respektavimą.

• Tam tikrų grėsmių gali būti dėl to, jog manoma, kad geležinkelio stoties rajonas ir jo prieigos taip pat galėtų tapti vienu iš miesto centrų, kur koncentruotųsi aukštybiniai pastatai. Dėl to gali kilti problemų, nes Kauno geležinkelio stotis įtraukta į saugomų paveldo objektų sąrašą. Kitose miesto vietose, kur numatyta aukštybinių pastatų statyba, didesnės grėsmes Naujamiesčiui neturėtų būti.

• Iš detaliųjų planų analizės galima teigti, kad parengti dabartinėje Naujamiesčio vertybės teritorijoje ir planuojamoje prijungti teritorijoje bei vizualinės apsaugos zonoje detalieji planai iš esmės atspindi situaciją, kai tos vietos neturėjo reikiamo laipsnio apsaugos politikos, atspindėjo plėtros nesaugomose teritorijose, turinčiose tik vizualinės apsaugos statusą, principus. Tai, kas atlikta pagal parengtus detaliuosius planus, ar rengiamasi daryti, iš esmės nesuardė istoriškai susiklosčiusių Naujamiesčio bei planuojamos prijungti teritorijos urbanistinės struktūros bruožų. Aukštesnio statuso suteikimas naujai prijungiamai teritorijai pagerintų istorinio charakterio respektavimo šioje vertingoje teritorijoje galimybes.

Įvertinant Kauno Naujamiesčio savitą kultūrinę vertę, istorinę raidą, dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas, kitus išdėstytus motyvus manome, jog tikslinga praplėsti dabartinę Kauno Naujamiesčio (unikalus kodas 22149, buv. kodas U30) teritoriją (atitinkamai padidinant apsauginės zonos teritoriją):

• Įtraukti kvartalą, ribojamą Maironio, Kęstučio, Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu.

• Į rytus plečiant NKV teritoriją prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija (tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio).

• Įtraukti teritoriją, esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, kaip teritoriją, susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir užstatytą išskirtinės architektūros pastatais (daugelis jų – žymių Lietuvos architektų kūriniai). Teritorija pasižymi gatvių tinklu ir sklypų struktūra, pritaikytais prie reljefo.

• Prijungti teritoriją Savanorių prospekto šiaurės vakaruose, prie Saulės gimnazijos, Žemaičių gatvės apstatymą.

Zonų koregavimas vykdomas laikantis šių principų³²:

• Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos apima istorines Kauno Naujamiesčio ribas.

• Vizualinės apsaugos zona apima teritorijas, reikšmingas urbanistinio komplekso apžvalgai, formuojančias charakteringas panoramas. Šių teritorijų tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Naujamiesčio vertę.

• Apsaugos zonų ir jų pozonių ribos pagal galimybes sutapatinamos su dirbtinių planuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais, užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais ir kt.) ir natūraliomis planuojamoje teritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų ir kt.).

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus ir kriterijus buvo atlikta Kauno Naujamiesčio (unikalus kodas 22149, buv. kodas U30) teritorijos ribų ir jo apsaugos zonų ribų korektūra.

________________

³² LR Vyriausybės nutarimas dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2006 m. gegužės 29 d.d Nr. 486, Vilnius.

3.2. Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos ribos

Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, įtraukta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, suteikiant unikalų kultūros vertybės kodą 22149 (buv. kodas U30). Šiuo metu nustatyta kultūros vertybės teritorija apima tik dalį istorinės miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu. Teritorijos plotas yra 118,43 ha.

Dabartinis zonavimas nėra optimalus Naujamiesčio teritorijos vientisumo išsaugojimui. Dalis potencialiai vertingų teritorijų nepatenka į vertybės teritoriją. Išnagrinėjus visą turimą tyrimų medžiagą bei įvertinus dabartinę teritorijos situaciją, atsirado poreikis koreguoti šios vietovės teritorijos ir apsaugos zonos ribas.

Siekiant Kauno Naujamiesčio urbanistinio komplekso vientisumo siūloma įjungti teritorijas rytinėje ir pietrytinėje pusėje bei šiaurės vakaruose:

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose;

2. Prie Saulės gimnazijos;

3. Prie Prisikėlimo bažnyčios;

4. Parodos gatvėje;

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių;

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių;

7. Tarp Vytauto pr., Totorių , Būgos ir Bažnyčios gatvių

8. Tarp Trakų g. ir vakarinio Žaliakalnio šlaito;

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio;

10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės.

Kauno Naujamiesčio dalyje tarp Nemuno upės, Karo ligoninės, Bažnyčios g., šlaito ir geležinkelio, siūloma saugoti vertingą, istoriškai susiklosčiusį gatvių tinklą su pavieniais, urbanistinę struktūrą formuojančiais kultūros paveldo statiniais.

Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės įrašomos Kultūros vertybių registre ir pagal jo duomenis sudarytame nekilnojamosios kultūros vertybės pase.

Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos ribos: riba nuo Laisvės alėjos sankirtos su Savanorių prospektu eina pagal Savanorių prospekto šiaurinės pusės apstatymo buvusių posesijų šiaurės vakarų ribas, ties Saulės gimnazijos sklypo pradžia pereina į kitą Savanorių prospekto pusę, eina Savanorių pr. pietrytine riba iki Astronomijos gatvės, toliau Astronomijos gatve pravedama į pietų pusę iki Aušros gatvės, sutapdinama su Aušros gatvės šiaurine riba iki sankryžos su Žemaičių gatve. Toliau riba eina Žemaičių gatvės pietvakarine puse iki sklypo Nr. 18 ribos, po to pereina į šiaurinę gatvės pusę, apima Žemaičių g. pastatų Nr. 18, 16,16A, 14, 12, 12A valdas, po to riba eina Žemaičių gatvės šiaurine puse, toliau eina valdų, esančių prie Donelaičio ir Parodos gatvių, šiaurine riba. Pasibaigus Parodos gatvės šiaurinės pusės užstatymui riba pereina į pietinę Parodos gatvės pusę ir eina į vakarus pietine gatvės linija, po to greta šlaito esančių valdų rytinėmis ribomis iki Laisvės alėjos rytinio galo. Toliau riba eina šlaitu, sutapdinama su Trakų, Totorių, Būgos, Girstupio gatvių valdų rytinėmis ribomis iki Tunelio gatvės. Toliau riba pereina į kitą Tunelio gatvės pusę, ir palei geležinkelio sklypo šiaurės vakarų ribą, apimant kultūros vertybės Geležinkelio stoties rūmų (S898) teritoriją, eina iki kultūros vertybės Geležinkelio tilto teritorijos ribos, po to sutapdinama su Karaliaus Mindaugo prospekto sklypo pietrytine riba, toliau pietine riba pravedama iki sankryžos su Kanto gatve.

Vakarų pusėje Kauno Naujamiesčio (buv. kodas U30) riba sutapdinama su Senamiesčio (buv. kodas U15) teritorijos rytine riba.

Projektuojamas Kauno miesto istorinės dalies,
vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos plotas – 226,70 ha.

3.3. Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, apsaugos zonos ribos

3.3.1. Apsaugos zonos apsaugos nuo Fizinio poveikio pozonis.

Atsižvelgiant į tai, kad ryškiausios Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės yra urbanistinio pobūdžio ir aplinkinėse teritorijose vykdoma veikla neturės neigiamo fizinio poveikio vietovės išsaugojimui, apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas.

3.3.2. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis.

Kauno Naujamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis numatomas prie šiaurinės ir prie pietinės teritorijos dalių.

Siekiant užtikrinti Naujamiesčio istoriškai susiklosčiusių struktūrų respektavimą, vertingųjų savybių – panoramų ir siluetų, vaizdų į Naujamiestį ir iš jo, apsaugą siūloma pakeisti apsaugos zonos vizualinio pozonio ribas, pietuose praplečiant teritoriją iki Fredos šlaitų, šiaurėje ir šiaurės vakaruose apimant Ąžuolų kalno ir Žaliakalnio viršuje arčiausia šlaitų esančius kvartalus.

Vizualinės apsaugos pozonio praplėtimas pietinėje planuojamos teritorijos dalyje pagrįstas vietovės vertingųjų savybių ir vizualinių ryšių analizės išvadomis. Svarbiausi Naujamiesčio panoramų ir siluetų apžvalgos taškai yra kairiajame Nemuno krante, ant viršutinės terasos šlaitų (žr. brėž. SP-23(2006)-A.3). H. ir O. Minkovskių ir Bakanausko g. užstatymas, esantis kairiojo Nemuno kranto žemutinėje terasoje ryškiai įtakoja vietovės vaizdus, atsiveriančius tiek nuo Aleksoto, tiek ir nuo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo. Šie vaizdai Vertinimo tarybos akte yra pažymėti kaip Naujamiesčio vertingosios savybės. Žali Nemuno šlaitai, įrėminantys istorinės miesto dalies užstatymo siluetą yra neatsiejama šią vertybę supančio kraštovaizdžio dalis.

Po projekto aptarimų Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje nutarta pietrytinėje pusėje nesiūlyti apsaugos zonos, motyvuojant tuo, kad Geležinkelio stoties pastato ir Depo statinių kompleksai yra įrašyti į kultūros vertybių registrą ir šioje miesto dalyje nenumatoma veikla, galinti trukdyti apžvelgti Kauno Naujamiestį. Apsaugos zona nenustatoma ir ties rytine vietovės riba, nes šioje miesto dalyje yra numatomas Kauno Žaliakalnio I draustinis. Rytų pusėje siūloma nežymiai praplėsti vizualinės apsaugos pozonį, apimant svarbią Naujamiesčio apžvalgai žalią šlaito dalį prie Tunelio gatvės.

Siūlomos Kauno Naujamiesčio (unikalus kodas 22149, buv. kodas U 30) – apsaugos zonos vizualinio pozonio riba šiaurės vakaruose pravedama Mackevičiaus, Serbentų ir Vaisių gatvėmis iki Žemaičių gatvės, po to Žemaičių gatve iki Savanorių prospekto, kerta Savanorių prospektą ir Savanorių pr. pietrytine puse eina iki Kanklių g., tada Kanklių gatve, o toliau jos įsivaizduojamu tęsiniu iki Višinskio g., kerta Višinskio g., pasuka Višinskio gatve iki Jablonskio gimnazijos sklypo galo, kerta kvartalą iki Aušros gatvės, apimdama sklypą Aušros g. Nr. 7, kerta Aušros g. ir toliau eina pietine Lietuvių g. riba. Toliau, ties Lietuvių g. Nr. 1 sklypo vakarine riba pravedama į pietų pusę iki Dainavos gatvės ir apima šlaitą, esantį į šiaurės pusę nuo Kauko laiptų.

Rytų pusėje vizualinės apsaugos pozonis apima šlaitą prie Tunelio gatvės. Ribos sutapdinamos su E. Fryko ir Vaižganto gatvės sklypų pietinėmis ribomis, Tunelio g. Nr. 1 sklypo šiaurine ir vakarine ribomis, Tunelio gatvės šiaurės vakarų riba.

Pietų pusėje vizualinės apsaugos pozonio ribos pravedamos iki aukštutinių Fredos šlaito terasų. Riba sutampa su kultūros vertybės Kauno Geležinkelio tilto teritorijos pietrytine riba, kerta Nemuno upę, toliau eina krante esančia kultūros vertybės Kauno Geležinkelio tilto teritorijos riba. Šlaite riba pravedama Bakanausko gatve, H. ir O. Minkovskių g. sklypų Nr. 120, 114, 106, 98, 80 pietinėmis ribomis iki S. Hariso g., kerta H. ir O. Minkovskių gatvę ir, kiek paėjusi į vakarus iki valdos Nr. 33, toliau eina šios valdos pietine ir vakarine ribomis Nemuno upės link, kerta upę ir ties Nemuno salos sklypo vakariniu kampu upės krantu pasuka į rytus iki Naujamiesčio teritorijos ribos.

Projektuojamas Kauno miesto istorinės dalies,
vadinamos Naujamiesčiu, apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio plotas – 162,80 ha.

3.4. Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. SĮ „Kauno planas“, 2006.

2. Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. Kaunas; Marijampolė, 1930. [Fotografuotinis leidimas 1999]

3. Čerbulėnas K., Lukšionytė N. Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas, Gedimino g. 1 // Kauno architektūra. – V.: Mokslas, 1991, p. 97-102.

4. Čižiūnas V. Vadovas po Kauną ir apylinkes. Turistams, ekskursijų vadovams ir paskiriems ekskursantams. Kaunas: Spaudos fondas, 1935.

5. Gabriūnaitė K., Juozapavičienė A. Lenino prospektas // Kauno tiesa. 1963 liepos 6 d.

6. I. Frik sklypo planas. Fruktovyj skersgatvio praplatinimo reikalai. 1894-1903. CVAK. 61, 3, 105; 2,6 ,40.

7. Kančienė J. Vandentiekio ir kanalizacijos stoties pastatai Aukštaičių g. 43 //Kauno architektūra. – V.: Mokslas, 1991, p. 67-69.

8. Kauno m. Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektas. 1927.

9. Kauno miestas. Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. Išleido Lietuvių tautinės muzikos-dainos draugija „Gabija“. Kaunas, 1930 – Vytauto Didžiojo – metai.

10. Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – Lietuvos Respublikos Nekilnojamosios kultūros vertybės, registro Nr. U30 – apsaugos reglamento dalis – Tarpukario laikotarpio statiniai ir statinių kompleksai, Tomas I, Tekstinė dalis, Kaunas, 2006. Parengė N. Steponaitytė.

11. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas Kauno miesto tarybos 2003-05-29 sprendimu T-242). I tomas („Miesto struktūra“), VII tomas („Pagrindiniai teiginiai“).

12. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas. 2006.

13. Kauno Naujamiesčio teritorijos, apribotos Karaliaus Mindaugo krantine, karo ligoninės, Bažnyčios, Būgos, Girstupio gatvėmis ir geležinkeliu, urbanistiniai-architektūriniai tyrimai. Kaunas, 1993. Parengė V. Petrušonis.

14. Kaunas. 1 : 20000. [Miesto planas] (Miestas. Centras. Panorama. Apylinkės). – Vilnius: Briedis, 2006.

15. Kovenskaja gubernija za vremia 1943-1893. Kovna: Izdanije Kovenskogo gubernsk, statističeskogo komiteta, 1893.

16. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. – V.: Mintis, 1991.

17. Miškinis A. Kauno centro raidos dėsningumai ir savitumai // Statyba ir architektūra, 1974, Nr. 6, p. 29-32.

18. Miškinis A. Urbanistinė raida// Kauno architektūra. – V.: Mokslas, 1991, p. 7-33.

19. Miškinis A. Mišraus plano miestai ir miesteliai // Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – 1994, p. 252-268.

20. Pamiatnaja knižka Kovenskoi gubernii za 1875 g. Kovno, 1874.

21. Alg. Miškinis. Kauno Naujamiesčio urbanistinis modelis. 2009 m.

22. 2009 12 01 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1313.

3.5. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi ruošiant specialųjį planą:

1. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1994, Nr. I-733; 2004, Nr. IX-2452)

2. LR teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

3. LR aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49);

4. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);

5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 81-2973);

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 61-2197).

Aiškinamąjį raštą parengė	(parašas)	Dr. Vytautas Petrušonis
	(parašas)	PV Giedrė Filipavičienė

_________________

TVIRTINU Viršininkė

......... Laura Nalivaikienė

2012 m. balandžio 23 d.

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-12

Tikrinanti institucija -	Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius.
Tikrinamasis dokumentas -	Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas-kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Planavimo rūšis – specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliota institucija; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės.
Planavimo organizatorius -	Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius.
Dokumento rengėjas -	VĮ Lietuvos paminklai. Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius.
Tikrinimui pateikti dokumentai -	Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano-kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.).
Patikrinimo apibendrinimas -	Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Patikrinimo išvada -	Teigiama.
Siūlymas tvirtinančiai institucijai -	Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą-kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą galima tvirtinti.

PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.

Dokumentą patikrino:

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė Donata Baltrušaitytė, tel. (8 5) 210 14 77

Parašas ...............

Patikrinimo data:

2012 m. balandžio 23 d.

_________________

(Kauno miesto herbas)

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 188764867,

Laisvės al. 96, 44251 Kaunas, tel. (8 37) 42 26 31, faks. (8 37) 42 54 52, http://www.kaunas.lt,

atsisk. sask. LT444010042500010078, AB DNB bankas, banko kodas 40100

__________________________________________________________________________

Kultūros departamento prie

Kultūros ministerijos

Kauno teritoriniam padaliniui

Rotušės a. 29

LT-44033

2012-01-27 Nr. (A27Vd28)-2-528

Į 2012-01-18 Nr. 2K-66

DĖL PRITARIMO KAUNO MIESTO ISTORINĖS DALIES, VAD. NAUJAMIESČIU, NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS – SPECIALIOJO PLANO TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANO SPRENDINIAMS

Informuojame, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija ir Savivaldybės administracija išnagrinėjo Jūsų pateiktą, VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtą Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos – specialiojo plano teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano dokumentinę ir grafinę medžiagą.

Pranešame, kad pateiktas Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas derinamas su sąlyga, kad šiuo specialiuoju planu iki jo patvirtinimo parengti ir aprobuoti Jūsų planuojamose Naujamiesčio ribose teritorijų planavimo dokumentų koncepcijos ir sprendiniai galios ir nebus kvestionuojami.

PRIDEDAMA. Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos 2012-01-17 posėdžio protokolo Nr. CP-2 kopija, 1 lapas.

Administracijos direktorius Antanas Nesteckis

Nerijus Valatkevičius, 424 377

_________________