LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKRIČIŲ TERITORIJŲ BENDRŲJŲ PLANŲ IR KULTŪROS PAVELDO ASPEKTŲ ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ
2008 m. lapkričio 14 d. Nr. S-12(140)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2008-10-17 ir 2008-11-14 posėdžiuose nagrinėjo Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų bendruosiuose planuose ir jų projektuose pateiktus kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sprendinius, jų atitikimą įstatymams ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniams.
Susipažinus su penkių apskričių (Vilniaus, Marijampolės, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos) teritorijų bendraisiais planais (parengtais bei rengiamais) konstatuotina, kad šiuose planuose yra kultūros paveldo apsaugos dalys bei jo panaudojimo turizmui sprendiniai. Planuose yra nurodyti kultūros paveldo objektai, vietovės, valstybės bei savivaldybių saugomos teritorijos ir pateikiami jų sąrašai. Kai kuriuose planuose yra išskirti kultūros paveldo ir/ar jų sankaupos arealai, o Šiaulių apskrityje nustatytas ir kultūros paveldo erdvinis karkasas (stuburas). Daugumoje planų projektų kultūros paveldo apsaugą ir naudojimą siekiama formuoti kaip integralią apskričių teritorijų planavimo dalį, įskaitant kultūrinio kraštovaizdžio formavimo sprendinius. Utenos ir Marijampolės apskrities planuose nustatytas kultūrinių draustinių steigimas. Sprendiniuose kultūros paveldas traktuojamas kaip kultūrinio/pažintinio turizmo išteklius. Apskričių teritorijų bendruosiuose planuose yra nurodyta, kad išskirtų paveldo objektų sankaupos arealų, saugomų teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtų kultūros paveldo objektų bei vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugomų teritorijų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiaulių apskrities plano sprendiniuose numatyta parengti šios apskrities kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo specialųjį planą, o Utenos ir Marijampolės apskričių planuose nustatytas šių apskričių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų – kultūros paveldo tinklų schemų – parengimas.
Nagrinėjant bendruosius planus kilo neaiškumų dėl apskričių planų kultūros paveldo dalies rengimo metodikos. Teritorijų planavimo dokumentai yra rengiami vadovaujantis skirtingomis vertybinėmis nuostatomis. Labai skiriasi išduotų planavimo sąlygų kokybė ir apimtis (nekokybiškos planavimo sąlygos Vilniaus apskrities bendrajam planui rengti, o Marijampolės apskričiai jos neparengtos). Atskiruose apskričių planuose vartojami skirtingi terminai, kurie ne visuomet atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų reikalavimus (paveldo objektų sankaupos arealai, apskrities kultūros paveldo erdvinis karkasas, archeologinės vietos, statiniai, statinių kompleksai, urbanizuotos vietos ir kt.). Apskričių teritorijų bendrųjų planų projektus planuota parengti dar 2008 metais. Kultūros paveldui skirti sprendiniai nepakankamai pagrįsti tikrosios būklės analize bei išvadomis. Bendruosiuose planuose nenustatoma kultūros paveldo apsaugos vystymo ir naudojimo perspektyva, kas menkina apskričių, kaip Lietuvos Respublikos regionų, tapatumo ir savitumo išsaugojimo prielaidas (išskyrus Šiaulių ir Utenos apskritis). Yra neaiškumas dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių pažymėjimo planų brėžiniuose.
Sprendiniuose nepakankamai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, jo nacionalinės programos regioninei politikai formuoti specialiąja nuostata „B-4. Kultūros paveldo apsaugos programa“. Iki šiol neparengtas Lietuvos Respublikos teritorijos kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo specialusis planas.
Nustatyti kiti būdingi trūkumai: neišskirti kultūros paveldo arealai, jų sankaupos, nenustatyta jų vystymo perspektyva; nenustatyti kultūros paveldo objektų ir vietovių išsaugojimo, atgaivinimo prioritetai bei paramos teikimo poreikiai; nėra siūlymų dėl kultūros paveldo saugomų teritorijų vystymo (kultūrinių draustinių steigimo) ar paveldosaugos tikslais tirtinų teritorijų.
Tinkamai saugant kultūros paveldą formuojamas ir stiprinamas šalies ir jos regionų kultūrinis identitetas, remiama etnokultūrinė raiška; kultūrinėms vertybėms garantuojama efektyvesnė apsauga ir racionalus panaudojimas. Planuose nustačius kultūros vertybių degradavimo sustabdymo sprendinius sumažėtų kultūros vertybių išsaugojimui kylančios grėsmės. Sprendiniuose nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijos kultūros paveldo funkcinį-erdvinį karkasą (struktūrą ir ribas).
Kai kuriuose planuose (Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos apskričių) nepakankamai atsižvelgta į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų įstatymus bei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Planuose nenumatyti sprendiniai dėl kultūros paveldo urbanistinių vietovių, istorinių miestų ar miestelių, kurie yra vertingi kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai, ir jų teritorinės apsaugos priemonės. Jų teritorinė apsauga iš dalies numatyta tik Šiaulių, Utenos, Marijampolės apskričių planuose.
Komisija, siekdama tobulinti teritorijų planavimo procesą ir stiprinti kultūros paveldo perspektyvinę apsaugą,
nusprendžia:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. Nurodyti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, kad jos bendrųjų planų rengimo procese, sprendinių derinimo stadijoje, tikrintų bei kontroliuotų jų atitikimą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano kultūros paveldo sprendiniams bei kitiems nacionalinio lygmens planavimo dokumentams.
2. Siūlyti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, atsižvelgus į šio sprendimo nuostatas, tobulinti teritorinio planavimo poįstatyminius norminius dokumentus.
3. Siūlyti Kultūros ministerijai:
3.1. Išduodamose planavimo sąlygose įrašyti teritorijoje galiojančius strateginius dokumentus ir programas, įskaitant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius (Žin., 2002, Nr. 110-4852), bei užtikrinti, kad šios sąlygos atitiktų bendrąjį planavimą reglamentuojančių teisinių dokumentų reikalavimus.
3.2. Derinti tik tuos apskričių teritorijų bendrųjų planų projektus, kuriems yra parengtos esamos kultūros paveldo būklės vertinimo dalys, vertinti jų kokybę (iš peržiūrėtų bendrųjų planų tai aktualu Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos, Utenos apskritims).
4. Siūlyti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui parengti ir, suderinus su Aplinkos ministerija, patvirtinti apskričių ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų Kultūros paveldo dalies rengimo metodiką, kuri nustatytų:
5. Rekomenduoti apskričių administracijoms (organizatoriams) bei apskričių teritorijų bendrųjų planų rengėjams vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (aktualu Vilniaus, Utenos, Marijampolės, Klaipėdos apskritims). Sprendiniuose aktualu nustatyti paveldo apsaugos perspektyvą:
5.1. Siūlytina nustatyti teritorijų paveldosaugos perspektyvą išsaugojimo, atgaivinimo, kultūrinio turizmo vystymo aspektais (taikytina peržiūrėtų apskričių planams, išskyrus Šiaulių apskritį).
6. 2009 metais kartu su Aplinkos ir Kultūros ministerijomis svarstyti savivaldybių bendrųjų planų rengimo situaciją bei problemas.