LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS VARDO MINĖJIMO TŪKSTANTMEČIO VALSTYBINĖS KOMISIJOS SUDARYMO
1997 m. gegužės 8 d. Nr. 1293
Vilnius
Žmonijos praeitis skirstoma į priešistorinius ir istorinius laikus. Priešistoriniai laikai – tai ilgas raidos laikotarpis, apie kurį nėra jokių rašytinių žinių. Apie priešistorę sužinoma tik archeologinių tyrinėjimų, antropologijos, etnografijos bei kitų mokslų pagalba.
Žinios apie istorinius laikus jau remiasi rašytiniais šaltiniais, kurių svarbiausi – analai ir kronikos. Miestų ir kunigaikštysčių analuose arba metraščiuose pasakojant apie vietinius įvykius dažnai buvo paminimi ir kaimynai.
Tokiu būdu, Kvedlinburgo (Quedlinburg) – Harco kalnų papėdėje esančio Vokietijos miesto analuose (Annales Quedlinburgenses) 1009 metais pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.
Kiekvienos tautos istorija yra jos gyvavimo ir kūrybos, jos įsitvirtinimo, savęs supratimo ir realizavimo pasaulio raidoje istorija. Čia tauta reiškiasi kaip civilizacijos subjektas, o valstybingumas yra viena šios raiškos sąlygų. Pasaulio istorijos procesas Lietuvai nebuvo palankus. Atitolusi nuo Europos civilizacijos centrų, ji vėliau už savo kaimynus pasireiškė ryškėjančiame geopolitiniame Vidurio Europos regione.
Tačiau 1009 metais šventojo Brunono krikšto misija pasiekė Lietuvą. Šio fakto paminėjimas Kvedlinburgo analuose yra pirmasis liudijimas, kad Lietuva buvo susidomėta žymiai anksčiau, nei karalius Mindaugas pradėjo savo valstybinę veiklą.
1009 metų krikšto aktas Lietuvos teritorijoje yra vienas svarbiausių ankstyvųjų viduramžių dokumentų, patvirtinantis apie besimezgančius Lietuvos kontaktus su Europos civilizacija.
2009-aisiais metais Lietuva sutiks savo tūkstantmetį. Plačiau neargumentuojant, šios datos reikšmingumą galima būtų apibrėžti keliomis sąvokomis – tai proistorės ir istorijos, tai civilizacijos riba. Taigi šiai jubiliejinei datai negalėtų prilygti nė viena XX-ojo amžiaus pabaigos XXI-ojo amžiaus pradžios įžymi data.
Atsižvelgdamas į tai, jog 2009 metais sukaks tūkstantis metų, kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas,
suvokdamas šio įvykio istorinę reikšmę šalyje ir pasaulyje,
remdamas istorikų, rašytojų, menininkų, inteligentijos, plačiausių Lietuvos žmonių sluoksnių siūlymus ir iniciatyvas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu:
1 straipsnis.
Atsakingas Lietuvos Respublikos Prezidentūros darbuotojas, programos koordinatorius – komisijos atsakingas sekretorius;
2 straipsnis.