Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL ILGALAIKĖS SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ GERINIMO 2008–2011 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. balandžio 29 d. Nr. 419
Vilnius
1. Patvirtinti Ilgalaikę socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad konkrečios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos Ilgalaikei socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2010 metų programai, patvirtintai šiuo nutarimu, įgyvendinti 2008–2011 metais tikslinamos ir numatomos rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
3. Rekomenduoti savivaldybėms ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijai dalyvauti įgyvendinant Ilgalaikę socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programą, patvirtintą šiuo nutarimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419
ILGALAIKĖ SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ GERINIMO 2008–2011 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ilgalaikės socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – numatyti socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimą ir socialinių garantijų gerinimą iki 2011 metų.
2. Ši programa skirta socialinį darbą dirbantiems darbuotojams: socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, socialinių paslaugų įstaigų padalinių vadovams, socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų padėjėjams (toliau visi kartu vadinami – socialinį darbą dirbantieji).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Šalies socialinių paslaugų įstaigose ir savivaldybėse šiuo metu socialinį darbą dirba apie 7 tūkst. darbuotojų.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. darbui su socialinės rizikos šeimomis savivaldybėse buvo įsteigta 612,5 naujos socialinį darbą dirbančiųjų pareigybės, finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Socialinį darbą dirbantieji dirba stacionariose socialinių paslaugų įstaigose ir nestacionariose įstaigose (nakvynės namuose, krizių centruose, dienos centruose, paramos šeimai tarnybose ir kitur), teikia socialines paslaugas asmens namuose.
Socialinį darbą dirbančiųjų vaidmuo visuomenėje yra labai svarbus: kaip tik jie pagal savo galimybes, stengdamiesi nepažeisti žmogaus orumo, padeda asmeniui ir šeimai spręsti socialines problemas. Itin svarbus šių darbuotojų profesinis pasirengimas, nes tik kvalifikuoti darbuotojai geba tinkamai ir laiku padėti asmeniui ir šeimai.
Socialiniai darbuotojai Lietuvoje pradėti rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1992 m. kovo 10 d. priėmus nutarimą Nr. 152 „Dėl socialinės apsaugos specialistų rengimo Lietuvos mokymo įstaigose“ (Žin., 1992, Nr. 14-418), kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turi rengti socialinės apsaugos specialistus pagal ministerijų, departamentų ir kitų valstybinių tarnybų užsakymus.
1996 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2367) pirmą kartą Lietuvoje teisiškai apibrėžė socialinį darbą ir įteisino socialinio darbuotojo profesiją, įtvirtino nuostatą, kad socialinį darbą gali dirbti asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, baigęs aukštojo ar aukštesniojo mokslo mokymo įstaigos socialinio darbo specialybę. 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589) nustatyta, kad socialinį darbą nuo 2011 m. liepos 1 d. turės teisę dirbti asmenys, įgiję aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, todėl socialinį darbą dirbantieji iki šio įstatymo nustatyto termino privalo įgyti minėtą profesinį išsilavinimą. Kol kas mažas socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestis neskatina šių darbuotojų siekti aukštojo socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo.
6. Socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestį, garantijas ir kompensacijas, atostogas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-288 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 111-4241).
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 metų IV ketvirtį vidutinis socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestis buvo 1458,7 lito, o šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis buvo 2052 litai. Pagal Finansų ministerijos pateiktas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas prognozuojamas šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2007 metais – 1800,2 lito; 2008 metais – 2136,8 lito (18,7 procento didesnis, palyginti su 2007 metų vidutiniu darbo užmokesčiu); 2009 metais – 2298,5 lito (7,5 procento didesnis, palyginti su 2008 metais); 2010 metais – 2463,2 lito (7,2 procento didesnis, palyginti su 2009 metais).
Socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestis kasmet didėja (nuo 2005 m. lapkričio 1 d. padidėjo vidutiniškai 20 procentų, nuo 2006 m. spalio 1 d. padidėjus tarnybinių atlyginimų maksimaliems koeficientams – 20 procentų, nuo 2008 m. sausio 1 d. padidėjus bazinei mėnesinei algai (padidėjimas iki 128 litų) – 11,3 procento), tačiau jis dar nėra pakankamas. Mažas darbo užmokestis lemia tai, kad šį darbą dirba neturintys socialinio darbo išsilavinimo asmenys, kurie dėl teorinių ir praktinių žinių stokos ne visada geba teikti kvalifikuotą pagalbą asmenims ir šeimoms.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. prie pavojingų darbų priskirtas savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas (Pavojingų darbų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751), 3.19 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnio nuostatomis, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi imtis priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, socialinį darbą dirbantieji, kurių darbas priskirtas prie pavojingų darbų, turi būti mokomi saugiai dirbti, jų saugos ir sveikatos srities žinios turi būti tikrinamos įstaigoje nustatyta tvarka. Tačiau įstaigų vadovai nepakankamai išmano darbo santykius reguliuojančius teisės aktus, nevykdo rizikos, susijusios su darbu, vertinimo ir nesiima reikiamų priemonių, kad apsaugotų nuo galimo smurto socialinį darbą dirbančiuosius pareigų atlikimo metu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 167 straipsnyje nustatyta, kad pailgintos kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat darbuotojams, kurių darbo sąlygos yra specifinės. Nuo 2004 m. sausio 1 d. suteikiamos tokios kasmetinės pailgintos atostogos: darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose socialinės globos įstaigose, psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, – 42 kalendorinės dienos; darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinės globos įstaigose, skirtose asmenims su proto ar psichine negalia, laikinojo gyvenimo įstaigose, skirtose socialinės rizikos asmenims, – 35 kalendorinės dienos. Kitiems socialinį darbą dirbantiesiems priklauso 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimaliosios atostogos. Ši kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra nepakankama ir nesudaro sąlygų socialinį darbą dirbantiesiems pailsėti ir atgauti darbingumą.
Socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1569).
Socialinį darbą dirbantieji savo kvalifikaciją tobulina dalyvaudami praktiniame ir teoriniame mokyme, organizuodami kitų asmenų praktinį ir teorinį mokymą. Socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimo programas rengia ir vykdo socialinio darbo metodiniai centrai, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinio darbo mokymo įstaigos, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos.
Siekiant tobulinti socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinę kvalifikaciją, visos šalies mastu organizuojamas mokymas 23 socialinio darbo metodiniuose centruose. 2006–2008 metais įgyvendinamas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.2 priemonės „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ projektas „Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimas“, skirtas socialinį darbą dirbančiųjų profesinei kompetencijai didinti, siekiant geresnės socialinių paslaugų kokybės. Vykdant šį projektą, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, planuojama, kad 2007–2008 metais kvalifikaciją tobulins 3500 socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 metais kvalifikaciją tobulino ir gerosios patirties sklaidos renginiuose dalyvavo 2629 socialinį darbą dirbantieji (iš jų 554 dalyvavo mokyme, skirtame darbui su socialinės rizikos grupės šeimomis, 1725 – gerosios patirties sklaidos mokyme ir 350 – socialinių paslaugų informacinės sistemos mokyme).
Vis dėlto esama kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo sistema neskatina socialinį darbą dirbančiųjų tobulinti savo kvalifikaciją.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Pagrindinis šios programos tikslas – didinti socialinio darbuotojo specialybės patrauklumą, gerinti socialinių paslaugų kokybę ir socialinį darbą dirbančiųjų socialinę būklę užtikrinant ilgalaikį jų darbo užmokesčio didėjimą, skatinant juos tobulintis, mokant saugos ir sveikatos darbe, gerinant jų socialines garantijas.
8. Siekiant šios programos 7 punkte nurodyto tikslo, įgyvendinami šie uždaviniai:
8.1. užtikrinti, kad socialinį darbą dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis laipsniškai didėdamas priartėtų prie šalies vidutinio darbo užmokesčio ir jį pasiektų;
8.2. sudaryti socialinį darbą dirbantiesiems geresnes darbo sąlygas (pailginti kasmetines atostogas, nustatyti transporto lengvatas, užtikrinti saugą darbe);
IV. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI) IR ĮGYVENDINIMAS
9. Įgyvendinant šią programą, bus parengti, papildyti ar patobulinti jos įgyvendinimo priemonėse numatyti teisės aktai, sudarantys sąlygas didinti socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestį ir gerinti socialines garantijas; bus užtikrintas valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinį darbą dirbantiesiems atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas.
Įgyvendinus šią programą, socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestis padidės 72 procentais, palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2008 metais.
10. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsakingi šios programos vykdytojai, nurodyti jos priede, kasmet iki kovo 1 d. pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie jų įgyvendinamas priemones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2012 m. liepos 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios programos įgyvendinimo ataskaitą.
11. Šios programos vertinimo kriterijai:
12. Šios programos finansavimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos lėšos.
13. Jeigu šios programos įgyvendinimo laikotarpiu indeksuojama bazinė mėnesinė alga arba kitas bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinis atlyginimas, šis indeksavimas neįskaitomas į jos priedo 1.1 ir 1.2 priemonėse nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų padidinimą.
Ilgalaikės socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programos
priedas
ILGALAIKĖS SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ GERINIMO
2008–2011 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||||
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
2011 metai |
|||||
1. Užtikrinti, kad socialinį darbą dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis laipsniškai didėdamas priartėtų prie šalies vidutinio darbo užmokesčio ir jį pasiektų |
1.1. |
Padidinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestį 30 procentų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija |
2009 metai |
|
40520,58 |
|
|
1.2. |
Padidinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokestį kasmet po 15 procentų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija |
2010–2011 metai |
|
|
26338,38 |
30289,13 |
|
2. Sudaryti socialinį darbą dirbantiesiems geresnes darbo sąlygas (pailginti atostogas, nustatyti transporto lengvatas, užtikrinti saugą darbe) |
2.1. |
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3375) pakeitimo projektą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
|
512 |
|
|
2.2. |
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-890) pakeitimo projektą, numatant kaime (miesteliuose) esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose socialinį darbą dirbantiesiems kelionės į darbą ir iš darbo išlaidų kompensavimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
|
1640 |
|
|
|
2.3. |
Organizuoti socialinių įstaigų vadovams (centralizuotai ar teritoriniu principu) semi-narus, konsultacijas teisės aktų, užtikrinančių socialinį darbą dirbančiųjų saugą ir sveikatą darbe, įgyvendinimo klausimais |
Valstybinė darbo inspekcija, apskričių viršininkai, savivaldybės |
kasmet |
|
|
|
|
|
2.4. |
Parengti savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių ir seniūnijų darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis, asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba) |
2008 metų III ketvirtis |
|
|
|
|
|
2.5. |
Organizuoti socialinį darbą dirbančiųjų darbo sąlygų tyrimą ir rekomendacijų, kaip jas gerinti, parengimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija |
2009 metų II–III ketvirčiai |
|
15 |
|
|
|
2.6. |
Atlikti socialinį darbą dirbančiųjų darbo krūvio tyrimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2009 metų I ketvirtis |
|
50 |
|
|
|
2.7. |
Organizuoti socialinį darbą dirbančiųjų aprūpinimą darbo, saugos ir transporto priemonėmis |
savivaldybės, apskričių viršininkai |
kasmet |
|
|
|
|
|
3. Tobulinti socialinį darbą dirbančiųjų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo ir atestavimo tvarką |
3.1. |
Organizuoti socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimą (mokymą, seminarus, konferencijas ir panašiai) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, savivaldybės, apskričių viršininkai |
2008–2010 metai |
100 |
385 (įskaitant ES fondų lėšas) |
920 (įskaitant ES fondų lėšas) |
|
3.2. |
Atlikti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos analizę ir prireikus patikslinti Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2009 metų I ketvirtis |
|
50 |
|
|