STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIŲ ATASKAITŲ PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 141

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 punktu,

1. Tvirtinu pridedamas statistines ataskaitas:

1.1. Metinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-03 ir paaiškinimus jai pildyti;

1.2. Ketvirtinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-01 ir paaiškinimus jai pildyti;

1.3. Vienkartinio periodiškumo atskirų profesijų darbuotojų darbo apmokėjimo DA-06 ir paaiškinimus jai pildyti.

2. Laikau netekusiais galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1995 12 15 nutarimą Nr. 38 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1996 11 18 įsakymą Nr. 69 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1999 12 13 įsakymą Nr. 102 „Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo“.

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                       P. ADLYS

______________

Darbo statistikos skyrius

tel. 36 48 30, 36 48 40, faks. 36 48 60,

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Įmonės kodas registre

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Sąlyginis kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga)

Teritorijos kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimas

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso	iš jų	Darbininkai (D)		Tarnautojai (T)
			mokytojai gydytojai ^1	vyrai	moterys	vyrai	moterys
A	B	1	2	3	4	5	6
1	Vidutinis darbuotojų skaičius		x	x	x	x	x
2	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius^2
3	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius		x
4	Faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius		x
5	Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt
6	iš jų: premijos, priedai, priemokos		x	x	x	x	x
7	Vidutinis bruto darbo užmokestis, Lt ^2 (5 eil.: 2 eil.): 3
8	Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt		x	x	x	x	x

Jei rodiklių nukrypimai, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesni, prašome nurodyti priežastis (žymėti þ):

	Priežastys	D	T		Priežastys	D	T
1	Sezoniniai svyravimai			9	Darbo užmokesčio padidinimas:
2	Nemokamos atostogos			10	minimalios mėnesinės algos
3	Darbuotojų kaita			11	bazinės algos
4	Darbo apimties pasikeitimas			12	tarifinio atlygio
5	Priverstinis darbo laiko sutrumpinimas			13	Premijos, priedai, priemokos
6	Darbo dienų pasikeitimas			14	iš jų vienkartinės premijos, vienkartiniai priedai
7	Streikas			15	Įmonės statuso pasikeitimas
8	Ligos

Kitos priežastys (nurodyti kokios) ...........................................................................................

..................................................................................................................................................

Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)			Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)	A. V.
Pareigos		data
tel.	faks.		tel.

______________

Patvirtinta: Statistikos departamento

generalinio direktoriaus 2000 12 22

įsakymu Nr. 141

INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA – 01 ketvirtinė)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–01 ketvirtinė PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1.         STATISTINIO TYRIMO Tikslas

Šią ataskaitą pildo visos įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų (darbininkų ir tarnautojų), dirbančių pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą I, II, III, IV ketvirčiais.

Individualios (personalinės) įmonės nurodytos ataskaitos nepildo.

2.         ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

3.         EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4.         STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – I, II, III ir IV ketvirčiai.

RODIKLIŲ Sąvokos ir APSKAIČIAVIMO BŪDAI

Visi darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (protinis, fizinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus.

Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, mašininkes, duomenų paruošimo ir įvedimo į kompiuterį operatorius, kasininkus, telefono stoties operatorius ir t. t.).

Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra santykinis, skirtas statistikos reikmėms. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios profesinės grupės (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios profesinės grupės (nuo 6 iki 9).

TARNAUTOJAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:

1.       Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.

2.       Specialistai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.

3.       Jaunesnieji specialistai ir technikai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.

4.       Jaunesnieji tarnautojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.

5.       Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas.

DARBININKAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:

6.       Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.

7.       Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.

8.       Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.

9.       Nekvalifikuoti darbininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje.

Plačiau šios profesinės grupės apibūdintos Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 37. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt.

1 eilutė VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

1 eilutėje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Čia nurodomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312). Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus. Į šį darbuotojų skaičių taip pat įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas ir paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 3 straipsnis, Žin., 1991, Nr. 36–973; 1997, Nr. 67-1653).

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę ar alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; asmenys, dirbantys pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis; vadovai apmokami tik iš pelno. Be to, į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitomi darbuotojai, dirbantys ne pagrindinėje darbovietėje.

Vidutiniam darbuotojų skaičiui nustatyti taikomi du būdai:

1.       Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas darbuotojų skaičius, buvęs paskutinę darbo dieną prieš švenčių ar poilsio dienas. Įmonės, kuriose vietoje įprastinės 5 ar 6 darbo dienų savaitės, dirbama 3 ar 4 dienas, likusioms dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių. Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

2.       Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Tam reikia 4 mėnesių duomenų. Praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus, ataskaitinio ketvirčio dviejų mėnesių paskutinės dienos darbuotojų skaičiaus ir ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3 gaunamas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį.

;

kur:

       – vidutinis darbuotojų skaičius

      – praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius

      – ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius

     – ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius

      – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkio skaičiavimo būdų.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

2 eilutė VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS – tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar jiems ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių (2 eilutė) sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai darbuotojai, kurie dirba įstatymo arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968), normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.) dirba sutrumpintą darbo laiką, tačiau jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – darbuotojai dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552).

Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).

1.     Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

1)    susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

2)    gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;

3)    gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2.     Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

1)    susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;

2)    gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimas etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato.

Skaičiuojama taip:   2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4

Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.

Kai darbo savaitės trukmė – 40 val.                               Kai darbo savaitės trukmė – 36 val.

0.25 etato = 2 valandos                                                  0.25 etato = 1.5 valandos

0.50 etato = 4 valandos                                                  0.50 etato = 3 valandos

0.75 etato = 6 valandos                                                  0.75 etato = 4.5 valandos

Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį apskaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių bendro vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis rodiklis apskaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

3 eilutė FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas prastovų bei atostogų laikas, taip pat kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka.

Ataskaitos 3 eilutėje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėtų valandų suma per ketvirtį.

4 eilutė FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje) normalaus darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį.

Normalus darbo laikas – įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo trukmė (pvz., dienos, savaitės, mėnesio).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: 1) laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; 2) prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; 3) trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės. Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: 1) apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; 2) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 3) laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.

5 eilutė Bruto darbo UŽMOKESČIO lėšos – tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma ¼ metinės premijos.

Apskaičiuotos pinigų sumos už kasmetines atostogas paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas. Iš darbo užmokesčio lėšų sumos, apskaičiuotos už atostogų dienas, ekspertiškai įvertinus, išskirti premijų, priedų, priemokų sumą.

Į darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis darbuotojams, dirbusiems pagal patentą ir pagal autorines sutartis.

6 eilutė Premijos, priedai, priemokos – tai reguliaraus periodiškumo ir vienkartinių premijų, priedų ir priemokų, apskaičiuotų per ataskaitinį ketvirtį, suma. Į ją įskaitoma ¼ metinės ir ½ pusmečio premijos.

Reguliaraus periodiškumo premijos, priedai, priemokos – tai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos išmokos, vienkartinio – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).

7 eilutė Vidutinis bruto darbo užmokestis – tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį ataskaitinį ketvirtį. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, apskaičiuotą per ketvirtį, dalijant iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos 2 eilutėje) ir iš 3.

8 eilutė DRAUDĖJO PRIVALOMOJO VALSTYBINIO socialinio draudimo įmokos – tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą ataskaitiniais metais (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) skaičiuojamos ir mokamos į valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2000, Nr. 58-1714). Jos sudaro 31 procentą apskaičiuoto atlyginimo.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti:         36 48 30;       36 48 40;       36 48 47;       36 48 48;       36 48 50;

38 48 52;       36 48 53.

______________

Darbo statistikos skyrius

tel. 36 48 30; 36 48 53, faks. 36 48 60,

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Įmonės kodas registre

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Teritorijos kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas	Veiklos kodas (EVRK)	Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje darbovietėje)	iš jų	Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir ne-biudžetinių fondų, skaičius		Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius	iš jų	Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei,%	Nustatyta darbo savaitės trukmė, val.		Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val.
				dirbusių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)					faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius
					iš valstybės	iš savivaldybių					5 darbo dienų	6 darbo dienų
											užpildykite tik vieną skiltį !
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
1
2
3
4
5
6
7
8

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas 200 metais

tūkst. Lt, dešimtosios tikslumu

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas	Veiklos kodas (EVRK)	Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 5 skl.)	iš jų				Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos ne pagrindinėje darbovietėje dirbusiems darbuotojams (įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų  ir nebiudžetinių fondų		Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų
				dirbusiems pagal autorines sutartis ^1, pagal patentą; delspinigiai	išeitinės pašalpos ir kompensacijos (pasibaigus darbo santykiams)	premijos (reguliarios ir vienkartinės)	iš jų premijos iš pelno
										iš valstybės	iš savivaldybių
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1
2
3
4
5
6
7
8

Jei rodiklių nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis.......................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)			Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)	A. V.
Pareigos		data
tel.	faks.		tel.

Patvirtinta: Statistikos departamento

generalinio direktoriaus 2000 12 22

įsakymu Nr. 141

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA – 03 metinė)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – ištisinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI

DA–03 metinė PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS

Šią ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą ataskaitiniais metais.

Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.

2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – ataskaitiniai kalendoriniai metai.

RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973; 2000, Nr. 61-1828) ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno.

1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Minėtoje skiltyje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinėje darbovietėje ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios. Be to, į šį darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje pagal terminuotas darbo sutartis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalinus iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

;

kur:

       – vidutinis darbuotojų skaičius

Dgro  – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Ds      – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius

Dv     – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius

M

Dl      – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius

Dgr1  – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų.

2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Minėtoje skiltyje nurodomas ne visą darbo dieną ar savaitę pagrindinėje darbovietėje dirbusių darbuotojų skaičius. Tai darbuotojai savo noru dirbę sutrumpintą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Čia nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.

Ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552).

Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR NEBIUDŽETINIŲ FONDŲ, SKAIČIUS

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių fondų.

Šiose skiltyse nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei iš valstybės ir savivaldybių nebiudžetinių fondų, skaičius.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš nebiudžetinių fondų (juos sudaro valstybės ir savivaldybių nebiudžetiniai fondai), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų darbuotojų.

5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, darbo sutartys nesudaromos.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbusiais visą darbo dieną.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį (dėl ligų ar kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).

1.  Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

1)       susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

2)    gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;

3)    gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

1)    susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;

2)    gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimų etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato.

Skaičiuojama taip:   2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4 žmonėms.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.

Kai darbo savaitės trukmė – 40 val.	Kai darbo savaitės trukmė – 36 val.
0.25 etato = 2 valandos	0.25 etato = 1.5 valandos
0.50 etato = 4 valandos	0.50 etato = 3 valandos
0.75 etato = 6 valandos	0.75 etato = 4.5 valandos

Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudėjus kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 1995, Nr. 89-1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo trukmė – įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatyta darbo trukmė (dienos, pamainos ar savaitės).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

8 skiltis ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI

Valstybei gali atstovauti valstybės bei savivaldybių institucijos, todėl šioje skiltyje nurodoma pastarosioms priklausanti įmonės, įstaigos ar organizacijos kapitalo dalis. Šis rodiklis atitinka įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą F–01 (eil.201+202+203+204).

9, 10 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.

Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.).

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.

Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai reikia nurodyti darbo savaitės trukmę valandomis.

Užpildykite tik vieną skiltį – 9 arba 10. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 9 ar 10 skiltyje parodoma ne faktiškai dirbta savaitės trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė.

11 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Šią skiltį užpildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 9–10 skilčių nepildo.

II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo, autorines sutartis, pagal patentą bei dirbantiems statutiniais pagrindais, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; išeitinės pašalpos ir kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; kitos išmokos.

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams apskaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos dirbusių pagal autorines sutartis, pagal patentą darbuotojų darbo užmokesčio sumos, delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS PAGAL AUTORINES SUTARTIS, PAGAL PATENTĄ BEI DELSPINIGIAI

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Dirbant pagal autorines sutartis, fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas sudaro 13 procentų nuo gautų pajamų sumos. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, šioje skiltyje neįskaitomas. Pirmiau paminėtiems darbuotojams apskaičiuotos autorinio honoraro sumos įtraukiamos tik į bendrą bruto darbo užmokesčio sumą (II skyriaus 1 skiltį).

Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal patentą. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paminėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos.

3 skiltis IŠEITINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

4 skiltis REGULIARIOS ir vienkartinĖS PREMIJOS

Šioje skiltyje nurodomos premijos, apskaičiuotos ataskaitiniais metais. Čia įskaitomos premijos, apskaičiuotos už ikiataskaitinių metų metinius darbo rezultatus (išmokėtos ataskaitiniais metais). Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi. Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos premijos. Vienkartinės premijos – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).

5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBUSIEMS DARBUOTOJAMS

Tai darbuotojams, dirbusiems pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną ar savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.) apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl.), bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto ir iš valstybės nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 3 skl.), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma II skyriaus 1 ir 8 skiltyse sutampa (jeigu nėra priskaitymų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų sumos ir pan.).

9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

Čia nurodoma apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų ir savivaldybių nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.).

10 skiltis BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ

Materialinė parama – piniginės išmokos darbuotojams, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos neįskaitomos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti:         36 48 30;       36 48 40;       36 48 47;       36 48 48;       36 48 50;

36 48 52;       36 48 53

______________

Darbo statistikos skyrius

tel. 36 48 30, 36 48 40, 36 48 48, faks. 36 48 60,

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Įmonės kodas registre

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Sąlyginis kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga)

Teritorijos kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Eil. Nr.	Profesijos, profesijų pogrupiai	Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK	Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius		Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt				Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius
			iš viso	moterų	iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje)	moterims (nurodytoms 2 skiltyje)	pagal normalią darbo trukmę		iš viso (darbuotojams, nurodytiems1 skiltyje)	moterims (nurodytoms2 skiltyje)
							iš viso (iš 3 skilties duomenų)	moterims (iš 4 skilties duomenų)
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8
1	I pagrindinė grupė. ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI, VYRESNIEJI PAREIGŪNAI IR VALDYTOJAI, iš jų:	1110–1239
2	Įstatymų leidėjai	1110
3	Vyresnieji pareigūnai	1120
4	Miesto [kaimo] seniūnijų seniūnai	1130
5	Vyresnieji politinių partijų pareigūnai	1141
6	Vyresnieji darbdavių, darbuotojų ir kitų ekonominių organizacijų pareigūnai	1142
7	Vyresnieji humanitarinių ir kitų specialiųjų organizacijų pareigūnai	1143
8	Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žvejybos ir žuvininkystės įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1211
9	Gamybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1212
10	Statybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1213
11	Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1214
12	Maitinimo įmonių ir viešbučių direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1215
13	Transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1216
14	Verslo įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1217
15	Asmens priežiūros, valymo ir kitų susijusių įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1218
16	Kiti, niekur kitur nepriskirti, įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai	1219
17	Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žvejybos ir žuvininkystės produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai	1221
18	Produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai	1222
19	Statybos gaminių ir paslaugų padalinių vadovai	1223
20	Didmeninės ir mažmeninės prekybos ir paslaugų padalinių vadovai	1224
21	Maitinimo įmonių ir viešbučių paslaugų padalinių vadovai	1225
22	Transporto, sandėliavimo ir ryšių paslaugų padalinių vadovai	1226
23	Verslo paslaugų padalinių vadovai	1227
24	Asmens priežiūros, valymo ir kitų susijusių paslaugų padalinių vadovai	1228
25	Kiti, niekur kitur nepriskirti, produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai	1229
26	Finansų ir valdymo padalinių vadovai	1231
27	Personalo ir gamybinių ryšių padalinių vadovai	1232
28	Pardavimo ir rinkotyros padalinių vadovai	1233
29	Reklamos ir ryšių su visuomene padalinių vadovai	1234
30	Tiekimo ir paskirstymo padalinių vadovai	1235
31	Skaičiavimo centro paslaugų padalinių vadovai	1236
32	Tyrimo ir plėtros padalinių vadovai	1237
33	Kiti, niekur kitur nepriskirti, padalinių vadovai	1239
34	II pagrindinė grupė. SPECIALISTAI, iš jų:	2111–2470
35	Fizikai ir astronomai	2111
36	Meteorologai	2112
37	Chemikai	2113
38	Geologai ir geofizikai	2114
39	Matematikai ir susijusių profesijų specialistai	2121
40	Statistikai	2122
41	Kompiuterių sistemų projektuotojai ir analitikai	2131
42	Kompiuterių programuotojai	2132
43	Kiti, niekur kitur nepriskirti, kompiuterijos specialistai	2139
44	Architektai, miestų ir kelių projektuotojai	2141
45	Civilinės statybos inžinieriai	2142
46	Inžinieriai elektrikai	2143
47	Elektronikos ir nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) inžinieriai	2144
48	Inžinieriai mechanikai	2145
49	Chemikai inžinieriai	2146
50	Kasybos inžinieriai, inžinieriai metalurgai ir susijusių profesijų specialistai	2147
51	Kartografai ir topografai	2148
52	Kiti, niekur kitur nepriskirti, architektai, inžinieriai ir susijusių profesijų specialistai	2149
53	Biologai, botanikai, zoologai ir susijusių profesijų specialistai	2211
54	Farmakologai, patologai ir susijusių profesijų specialistai	2212
55	Agronomai ir susijusių profesijų specialistai	2213
56	Gydytojai	2221
57	Gydytojas psichiatras	2221 38
58	Stomatologai	2222
59	Veterinarai	2223
60	Vaistininkai	2224
61	Kiti, niekur kitur nepriskirti, sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus slaugos)	2229
62	Slaugos specialistai	2230
63	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, humanitarinių mokslų ir vaizduojamųjų menų dėstytojai	2311
64	Kalbų dėstytojas	2311 12
65	Literatūros dėstytojas	2311 25
66	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, socialinių mokslų dėstytojai	2312
67	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų teisės dėstytojai	2313
68	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų gamtos mokslų dėstytojai	2314
69	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų medicinos dėstytojai	2315
70	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų inžinerijos, architektūros dėstytojai	2316
71	Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų kompiuterijos, matematikos dėstytojai	2317
72	Matematikos dėstytojas	2317 02
73	Kiti kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai	2318
74	Vidurinio ugdymo mokytojai	2320
75	Kalbų ir literatūros mokytojas	2320 19
76	Matematikos mokytojas	2320 23
77	Techninio mokymo mokytojas	2320 38
78	Pradinio ugdymo mokytojai	2331
79	Ikimokyklinio ugdymo mokytojai	2332
80	Specialiojo ugdymo mokytojai	2340
81	Metodininkai	2351
82	Mokyklų inspektoriai	2352
83	Kiti, niekur kitur nepriskirti, mokymo specialistai	2359
84	Buhalteriai	2411
85	Personalo ir profesinio orientavimo specialistai	2412
86	Kiti, niekur kitur nepriskirti, verslo specialistai	2419
87	Teisininkai	2421
88	Teisėjai	2422
89	Kiti, niekur kitur nepriskirti, teisės specialistai	2429
90	Archyvų ir muziejų specialistai	2431
91	Bibliotekininkai ir susiję informacijos specialistai	2432
92	Ekonomistai	2441
93	Sociologai, antropologai ir susijusių profesijų specialistai	2442
94	Filosofai, istorikai ir politologai	2443
95	Filologai ir vertėjai	2444
96	Psichologai	2445
97	Socialiniai darbuotojai	2446
98	Rašytojai, žurnalistai ir susijusių profesijų specialistai	2451
99	Skulptoriai, dailininkai ir susijusių profesijų specialistai	2452
100	Kompozitoriai, muzikantai ir dainininkai	2453
101	Choreografai ir šokėjai	2454
102	Kino, teatro ir panašūs aktoriai bei režisieriai	2455
103	Religijų specialistai	2460
104	Viešojo administravimo specialistai	2470
105	III pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI SPECIALISTAI IR TECHNIKAI, iš jų:	3111–3480
106	Chemijos ir fizinių mokslų technikai	3111
107	Statybos inžinerijos technikai	3112
108	Elektrotechnikai	3113
109	Elektronikos ir nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) technikai	3114
110	Mašinų gamybos technikai	3115
111	Cheminės technologijos technikai	3116
112	Gavybos ir metalurgijos technikai	3117
113	Braižytojai	3118
114	Kiti, niekur kitur nepriskirti, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai	3119
115	Kompiuterijos asistentai	3121
116	Kompiuterių įrangos operatoriai	3122
117	Pramoninių robotų kontrolieriai	3123
118	Fotografai ir vaizdo bei garso įrašymo įrangos operatoriai	3131
119	Radijo ir televizijos transliacijos ir telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) įrangos operatoriai	3132
120	Medicininės įrangos operatoriai	3133
121	Medicininės rentgeno įrangos operatorius	3133 04
122	Laivų mechanikai	3141
123	Vyriausiasis laivo mechanikas	3141 02
124	Laivavedžiai ir kapitonai	3142
125	Aviacijos pilotai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai	3143
126	Oro transporto lakūnas [pilotas]	3143 03
127	Skrydžių valdymo vadovai	3144
128	Oro eismo saugumo technikai	3145
129	Pastatų ir priešgaisrinės saugos inspektoriai	3151
130	Darbų saugos, sveikatos priežiūros ir kokybės inspektoriai	3152
131	Gyvosios gamtos mokslų technikai (laborantai)	3211
132	Agronomijos ir miškininkystės technikai	3212
133	Ūkininkavimo ir miškininkystės konsultantai	3213
134	Slaugos specialistai (sveikatos priežiūros medicinos seserys)	3221
135	Sanitarijos inspektoriai	3222
136	Dietos specialistai	3223
137	Optometrijos specialistai ir optikai	3224
138	Stomatologų padėjėjai	3225
139	Fizioterapeutai ir susijusių profesijų specialistai	3226
140	Veterinarai asistentai	3227
141	Vaistininkų padėjėjai	3228
142	Kiti, niekur kitur nepriskirti, sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus slaugos)	3229
143	Jaunesnieji slaugos specialistai	3231
144	Slaugės padėjėja	3231 01
145	Akušerijos specialistai	3232
146	Liaudies medicinos praktikai	3241
147	Užkalbėtojai	3242
148	Jaunesnieji pradinio ugdymo mokytojai	3310
149	Jaunesnieji ikimokyklinio ugdymo specialistai	3320
150	Jaunesnieji specialiojo ugdymo specialistai	3330
151	Jaunesnieji kito mokymo specialistai	3340

Eil. Nr.	Profesijos, profesijų pogrupiai	Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK	Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius		Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt				Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius
			iš viso	moterų	iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje)	moterims (nurodytoms 2 skiltyje)	pagal normalią darbo trukmę		iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje)	moterims (nurodytoms 2 skiltyje)
							iš viso (iš 3 skilties duomenų)	moterims (iš 4 skilties duomenų)
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8
152	Vertybinių popierių ir finansų makleriai bei brokeriai	3411
153	Draudimo agentai	3412
154	Nekilnojamojo turto agentai	3413
155	Kelionių konsultantai ir organizatoriai	3414
156	Technikos pardavimo atstovai	3415
157	Tiekėjai	3416
158	Vertintojai ir aukcionatoriai	3417
159	Prekybos brokeriai	3421
160	Muitinės ir prekių persiuntimo agentai	3422
161	Įdarbinimo agentai ir darbų rangovai	3423
162	Kiti, niekur kitur nepriskirti, verslo paslaugų agentai ir prekybos brokeriai	3429
163	Administracijos sekretoriai ir susijusių profesijų jaunesnieji specialistai	3431
164	Teisės ir susiję jaunesnieji specialistai	3432
165	Jaunesnieji apskaitos specialistai	3433
166	Buhalteris-sąskaitininkas	3433 01
167	Statistikai, matematikai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai	3434
168	Kiti, niekur kitur nepriskirti, jaunesnieji administravimo specialistai	3439
169	Muitinės ir sienos inspektoriai	3441
170	Mokesčių ir akcizo pareigūnai	3442
171	Valstybinio socialinio aprūpinimo pareigūnai	3443
172	Licencijų išdavimo pareigūnai	3444
173	Kiti, niekur kitur nepriskirti, jaunesnieji muitinių, mokesčių ir susijusių valstybinių tarnybų specialistai	3449
174	Policijos inspektoriai ir sekliai	3450
175	Jaunesnieji socialiniai darbuotojai	3460
176	Dailininkai dekoratoriai ir komercijos produktų dizaineriai	3471
177	Radijo, televizijos ir kiti diktoriai	3472
178	Gatvės, naktinių klubų ir panašūs muzikantai, dainininkai ir šokėjai	3473
179	Cirko artistai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai	3474
180	Sportininkai ir jaunesnieji susijusių profesijų asmenys	3475
181	Jaunesnieji religinių profesijų specialistai	3480
182	IV pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI TARNAUTOJAI, iš jų:	4111–4223
183	Stenografistės ir mašininkės	4111
184	Mašininkė stenografininkė	4111 06
185	Tekstų redagavimo ir kiti operatoriai	4112
186	Duomenų įvesties operatoriai	4113
187	Skaičiavimo mašinų operatoriai	4114
188	Sąskaitybos mašinos operatorius	4114 01
189	Sąskaitų-faktūrų išrašymo mašinos operatorius	4114 05
190	Sekretorės	4115
191	Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai	4121
192	Statistikos ir finansų tarnautojai	4122
193	Sandėliavimo tarnautojai	4131
194	Tiekimo tarnautojai	4132
195	Transporto tarnautojai	4133
196	Skrydžių paslaugų tvarkytojas	4133 03
197	Kelių transporto paslaugų kontrolierius	4133 07
198	Bibliotekų ir kartotekų tarnautojai	4141
199	Paštininkai	4142
200	Informacijos kodavimo, korektūros ir tvarkymo tarnautojai	4143
201	Raštininkai ir susijusių profesijų tarnautojai	4144
202	Kiti įstaigų tarnautojai	4190
203	Kasininkai ir bilietų pardavėjai	4211
204	Bilietų kasos kasininkas	4211 02
205	Bankų kasininkai ir susiję klientų aptarnavimo tarnautojai	4212
206	Pašto prekystalio tarnautojas	4212 04
207	Bukmeikeriai ir krupjė	4213
208	Lombardų tarnautojai ir pinigų skolintojai	4214
209	Skolų išieškotojai ir susijusių profesijų tarnautojai	4215
210	Kelionių agentūrų ir susijusių profesijų tarnautojai	4221
211	Oro linijų kelionių įstaigos tarnautojas	4221 03
212	Klientų priėmimo ir informavimo tarnautojai	4222
213	Telefono stoties operatoriai	4223
214	Telefono komutatoriaus operatorius	4223 01
215	V pagrindinė grupė. APTARNAVIMO SFEROS IR PREKYBOS DARBUOTOJAI, iš jų:	5111–5230
216	Kelionių palydovai	5111
217	Transporto konduktoriai	5112
218	Kelionių gidai	5113
219	Ūkvedžiai ir susijusių profesijų darbuotojai	5121
220	Virėjai	5122
221	Padavėjai ir bufetininkai	5123
222	Vaikų priežiūros darbuotojai	5131
223	Gydymo ir socialinės rūpybos įstaigų asmens priežiūros darbuotojai	5132
224	Asmens priežiūros namuose darbuotojai	5133
225	Kiti, niekur kitur nepriskirti, asmens priežiūros ir susijusių profesijų darbuotojai	5139
226	Kirpėjai, kosmetologai ir susijusių profesijų darbuotojai	5141
227	Tarnai ir palydovai	5142
228	Laidojimo paslaugų darbuotojai ir balzamuotojai	5143
229	Kiti, niekur kitur nepriskirti, paslaugų asmenims darbuotojai	5149
230	Astrologai ir susiję darbuotojai	5151
231	Būrėjai, chiromantai ir susiję darbuotojai	5152
232	Ugniagesiai	5161
233	Policijos pareigūnai	5162
234	Įkalinimo įstaigų sargybiniai	5163
235	Kiti, niekur kitur nepriskirti, apsaugos darbuotojai	5169
236	Madų ir susiję demonstruotojai	5210
237	Parduotuvių pardavėjai ir prekių demonstruotojai	5220
238	Kioskų ir turgaus pardavėjai	5230
239	VI pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI PREKINIO ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS DARBININKAI, iš jų:	6111–6210
240	Lauko kultūrų ir daržovių augintojai	6111
241	Vaismedžių ir vaiskrūmių augintojai	6112
242	Sodininkai ir medelynų bei daigynų augintojai	6113
243	Mišrių kultūrų augintojai	6114
244	Pienininkystės ir gyvulininkystės produktų gamintojai ir darbininkai	6121
245	Paukštininkystės produktų gamintojai ir darbininkai	6122
246	Bitininkai	6123
247	Mišrios gyvulininkystės produktų gamintojai ir darbininkai	6124
248	Kiti, niekur kitur nepriskirti, gyvulininkystės produktų gamintojai ir susiję darbininkai	6129
249	Augalų derliaus augintojai bei gyvulinės produkcijos gamintojai	6130
250	Miškininkystės ir medienos ruošos darbininkai	6141
251	Medžių kirtėjas	6141 09
252	Medžių kirtėjas pjaustytojas	6141 12
253	Kvalifikuotas miško darbininkas	6141 14
254	Girininkas [eigulys]	6141 22
255	Medžio anglies gamintojai ir panašūs darbininkai	6142
256	Vandens gyvūnų augintojai ir darbininkai	6151
257	Vidaus vandenų ir pakrantės žvejai	6152
258	Giliavandenės žvejybos žvejai	6153
259	Medžiotojai	6154
260	Žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai, patys save išsilaikantys	6210
261	VII pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI DARBININKAI IR AMATININKAI, iš jų:	7111–7442
262	Karjerų darbininkai	7111
263	Kalnakasys	7111 06
264	Sprogdintojai	7112
265	Akmenskaldžiai, akmentašiai ir raižytojai	7113
266	Statybininkai, dirbantys su įprastinėmis medžiagomis	7121
267	Mūrininkai	7122
268	Statybų mūrininkas (iš plytų)	7122 02
269	Betonuotojai, tinkuotojai ir susijusių profesijų darbininkai	7123
270	Betoninių ir gelžbetoninių gaminių kontrolierius	7123 06
271	Betonuotojas	7123 07
272	Dailidės statybininkai ir staliai	7124
273	Kiti, niekur kitur nepriskirti, statybininkai-montuotojai ir susijusių profesijų darbininkai	7129
274	Stogdengiai	7131
275	Grindų ir plytelių klojėjai	7132
276	Tinkuotojai	7133
277	Izoliuotojai	7134
278	Stikliai	7135
279	Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai	7136
280	Vandentiekininkas [santechnikas]	7136 14
281	Pastatų ir kitokie elektrikai	7137
282	Dažytojai ir susijusių profesijų darbininkai	7141
283	Pastatų dažytojas	7141 03
284	Lakuotojai ir susijusių profesijų darbininkai	7142
285	Statybos konstrukcijų valytojai	7143
286	Metalo liejimo ir liejimo formų gamintojai	7211
287	Suvirintojai	7212
288	Valcuotojai, skardininkai ir susijusių profesijų darbininkai	7213
289	Metalo konstrukcijų paruošėjai ir montuotojai	7214
290	Takelažininkai ir lynų prižiūrėtojai	7215
291	Narai ir darbininkai povandenininkai	7216
292	Kalviai ir kalimo bei presavimo įrenginių operatoriai	7221
293	Įrankininkai ir susijusių profesijų darbininkai	7222
294	Staklių derintojai ir derintojai-operatoriai	7223
295	Metalo šlifuotojai, poliruotojai ir įrankių galąstojai	7224
296	Variklinių transporto priemonių mechanikai ir derintojai	7231
297	Orlaivių variklių mechanikai ir derintojai	7232
298	Orlaivių variklių mechanikas	7232 04
299	Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir montuotojai	7233
300	Elektromechanikai ir monteriai	7241
301	Elektroninės įrangos montuotojai	7242
302	Elektroninės įrangos mechanikai ir remontininkai	7243
303	Telegrafo ir telefono įrangos montuotojai ir remontininkai	7244
304	Elektros linijų montuotojai ir remontininkai	7245
305	Tiksliųjų prietaisų ir instrumentų meistrai bei remontininkai	7311
306	Muzikos instrumentų meistrai ir derintojai	7312
307	Juvelyrai ir brangiųjų metalų meistrai	7313
308	Keramikai, puodžiai ir susijusių profesijų darbininkai	7321
309	Stiklo dirbinių meistrai, pjaustytojai ir šlifuotojai	7322
310	Stiklo graveriai ir ėsdintojai	7323
311	Piešėjai ant stiklo, keramikos ir susijusių profesijų darbininkai	7324
312	Amatininkai, gaminantys dirbinius iš medienos ir susijusių medžiagų	7331
313	Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų	7332
314	Raidžių rinkėjai, linotipininkai ir susijusių profesijų darbininkai	7341
315	Stereotipininkai ir elektrotipininkai	7342
316	Spausdinimo graveriai	7343
317	Fotografijos ir susijusių profesijų darbininkai	7344
318	Knygrišiai ir susijusių profesijų darbininkai	7345
319	Šilkografai, ksilografai ir spaudėjai ant audinių	7346
320	Mėsininkai, žuvininkai ir susijusių profesijų darbininkai	7411
321	Skerdikas	7411 28
322	Kepėjai ir konditeriai	7412
323	Pieno produktų gamintojai	7413
324	Vaisių, daržovių ir panašių produktų konservuotojai	7414
325	Maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai	7415
326	Tabako produktų gamintojai	7416
327	Medienos meistrai	7421
328	Baldžiai ir susijusių profesijų darbininkai	7422
329	Medinių baldų apdailininkas	7422 01
330	Medienos apdirbimo staklių derintojai ir derintojai operatoriai	7423
331	Pynėjai, šepečių gamintojai ir susijusių profesijų darbininkai	7424
332	Pluošto ruošėjai	7431
333	Audėjai, mezgėjai ir susijusių profesijų darbininkai	7432
334	Audimo staklių derintojas	7432 15
335	Siuvėjai ir kepurininkai	7433
336	Kailininkai ir susijusių profesijų darbininkai	7434
337	Tekstilės, odos ir kitų medžiagų sukirpėjai	7435
338	Siuvėjai, siuvinėtojai ir susijusių profesijų darbininkai	7436
339	Avalynės siuvėjas	7436 13
340	Baldų apmušėjai ir susijusių profesijų darbininkai	7437
341	Kailiadirbiai ir odininkai	7441
342	Batsiuviai ir susijusių profesijų darbininkai	7442
343	Avalynės sukirpėjas	7442 06
344	Kurpelininkas	7442 15
345	Odinių dirbinių gamintojas	7442 21
346	VIII pagrindinė grupė. ĮRENGINIŲ, MAŠINŲ OPERATORIAI BEI SURINKĖJAI, iš jų:	8111–8340
347	Gavybos įrenginių operatoriai	8111
348	Mineralų ir akmens apdirbimo įrenginių operatoriai	8112
349	Gręžinių gręžėjai ir susijusių profesijų darbininkai	8113
350	Rūdos ir metalo aukštakrosnių operatoriai	8121
351	Metalo lydymo, liejimo ir valcavimo įrenginių operatoriai	8122
352	Metalo šiluminio apdorojimo įrenginių operatoriai	8123
353	Metalo tempėjai ir ekstruderių operatoriai	8124

Eil. Nr.	Profesijos, profesijų pogrupiai	Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK	Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius		Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt				Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius
			iš viso	moterų	iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje)	moterims (nurodytoms 2 skiltyje)	pagal normalią darbo trukmę		iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje)	moterims (nurodytoms 2 skiltyje)
							iš viso (iš 3 skilties duomenų)	moterims (iš 4 skilties duomenų)
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8
354	Stiklo ir keramikos degimo krosnių bei kitokių įrenginių operatoriai	8131
355	Kiti, niekur kitur nepriskirti, stiklo ir keramikos gamybos kitų įrenginių operatoriai	8139
356	Medienos apdirbimo įrenginių operatoriai	8141
357	Vienasluoksnės faneros pjovimo staklių operatorius	8141 01
358	Medienos pjovimo staklių operatorius	8141 02
359	Faneros preso operatorius	8141 25
360	Popieriaus masės paruošimo įrenginių operatoriai	8142
361	Medienos smulkintuvo operatorius	8142 01
362	Popieriaus gamybos įrenginių operatoriai	8143
363	Cheminių medžiagų smulkinimo, malimo ir maišymo įrenginių operatoriai	8151
364	Cheminio šiluminio apdorojimo įrenginių operatoriai	8152
365	Cheminio filtravimo ir separavimo įrenginių operatoriai	8153
366	Cheminio distiliavimo įrenginių ir reaktorių operatoriai (išskyrus naftos ir gamtinių dujų perdirbimą)	8154
367	Naftos ir gamtinių dujų valymo bei perdirbimo įrenginių operatoriai	8155
368	Kiti, niekur kitur nepriskirti, cheminio žaliavų perdirbimo įrenginių operatoriai	8159
369	Energijos gamybos jėgainių operatoriai	8161
370	Hidroelektrinės operatorius	8161 08
371	Branduolinio reaktoriaus operatorius	8161 12
372	Garo jėgainės operatorius	8161 14
373	Garo variklių ir katilų operatoriai	8162
374	Lokomotyvo katilo kūrikas	8162 02
375	Atliekų deginimo, vandens valymo ir kitokių įrenginių operatoriai	8163
376	Automatinių surinkimo linijų operatoriai	8171
377	Pramoninių robotų operatorius	8172
378	Metalo apdirbimo staklių operatoriai	8211
379	Cemento gamybos ir kitos mineralinės žaliavos apdirbimo mašinų operatoriai	8212
380	Farmacijos ir parfumerijos gaminių mašinų operatoriai	8221
381	Šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų mašinų operatoriai	8222
382	Metalo poliravimo, galvanizavimo ir paviršiaus padengimo įrenginių operatoriai	8223
383	Fotografijos gaminių mašinų operatoriai	8224
384	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių gaminių mašinų operatoriai	8229
385	Guminių gaminių mašinų operatoriai	8231
386	Plastiko gaminių gamybos mašinų operatoriai	8232
387	Medienos apdirbimo mašinų operatoriai	8240
388	Spausdinimo mašinų operatoriai	8251
389	Knygų įrišimo mašinų operatoriai	8252
390	Popieriaus ir kartono gaminių mašinų operatoriai	8253
391	Pluošto ruošimo, verpimo ir vyniojimo mašinų operatoriai	8261
392	Siūlų ir verpalų verpimo mašinų operatorius	8261 14
393	Audimo, mezgimo mašinų bei trikotažo gaminių audimo ir mezgimo mašinų operatoriai	8262
394	Siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai	8263
395	Balinimo, dažymo ir valymo mašinų operatoriai	8264
396	Kailių ir odos išdirbimo mašinų operatoriai	8265
397	Avalynės ir kitokių gaminių mašinų operatoriai	8266
398	Kiti, niekur kitur nepriskirti, tekstilės, kailių, odos gaminių mašinų operatoriai,	8269
399	Mėsos ir žuvies apdorojimo ir perdirbimo mašinų operatoriai	8271
400	Pieno produktų mašinų operatoriai	8272
401	Grūdų ir prieskonių malimo mašinų operatoriai	8273
402	Kepinių, grūdinių ir šokoladinių produktų mašinų operatoriai	8274
403	Vaisių, daržovių ir riešutų perdirbimo mašinų operatoriai	8275
404	Cukraus gamybos ir rafinavimo mašinų operatoriai	8276
405	Arbatos, kavos, kakavos apdorojimo ir perdirbimo mašinų operatoriai	8277
406	Alaus, vyno ir kitų gėrimų gamybos mašinų operatoriai	8278
407	Tabako gaminių mašinų operatoriai	8279
408	Mechaninių mašinų surinkėjai	8281
409	Elektrinės įrangos surinkėjai	8282
410	Elektroninės įrangos surinkėjai	8283
411	Metalo, gumos ir plastiko gaminių surinkėjai	8284
412	Medinių ir panašių gaminių surinkėjai	8285
413	Kartono, tekstilės ir panašių gaminių surinkėjai	8286
414	Kiti mašinų operatoriai ir surinkėjai	8290
415	Operatorius pakuotojas	8290 23
416	Lokomotyvų mašinistai	8311
417	Traukinio mašinistas	8311 12
418	Geležinkelio stabdytojai, signalizuotojai, iešmininkai ir sukabinėtojai	8312
419	Geležinkelio signalizuotojas	8312 09
420	Motociklų vairuotojai	8321
421	Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai	8322
422	Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas	8322 01
423	Autobusų ir troleibusų vairuotojai	8323
424	Autobuso vairuotojas	8323 01
425	Troleibuso vairuotojas	8323 02
426	Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojai	8324
427	Sunkvežimio vairuotojas	8324 02
428	Tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotojas	8324 09
429	Žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų bei įrenginių operatoriai	8331
430	Žemės kasimo ir susijusių mašinų operatoriai	8332
431	Kranų, kėlimo įrenginių ir susijusių mašinų operatoriai	8333
432	Krovinių platformų ir autokarų operatoriai	8334
433	Laivų įgulų nariai ir susijusių profesijų darbininkai	8340
434	IX pagrindinė grupė. NEKVALIFIKUOTI DARBININKAI, iš jų:	9111–9333
435	Gatvės pardavėjai, prekiaujantys maistu	9111
436	Gatvės pardavėjai, prekiaujantys ne maisto produktais	9112
437	Išnešiojamosios prekybos ir prekybos telefonu agentai	9113
438	Batų valytojai ir kitų gatvėje teikiamų paslaugų darbuotojai	9120
439	Pagalbiniai namų ruošos darbininkai ir valytojai	9131
440	Viešbučių, biurų ir kitų įstaigų pagalbiniai darbininkai, valytojai ir kambarinės	9132
441	Viešbučio kambarinė	9132 10
442	Skalbėjai ir lygintojai rankiniu būdu	9133
443	Pastatų sargai ir prižiūrėtojai	9141
444	Transporto priemonių, langų ir susiję plovėjai	9142
445	Kurjeriai, pasiuntiniai ir bagažo nešikai	9151
446	Durininkai, sargai, budėtojai ir susijusių profesijų darbuotojai	9152
447	Pinigų iš automatų surinkėjai, skaitiklių rodmenų kontrolieriai ir susijusių profesijų darbuotojai	9153
448	Šiukšlių surinkėjai	9161
449	Kiemsargiai ir susiję darbininkai	9162
450	Nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai ir samdiniai	9211
451	Nekvalifikuoti miškininkystės darbininkai	9212
452	Nekvalifikuoti žuvininkystės, medžioklės ir spąstų spendimo darbininkai	9213
453	Nekvalifikuoti gavybos darbininkai	9311
454	Nekvalifikuoti kelių, užtvankų ir susijusių statinių statybos bei eksploatavimo darbininkai	9312
455	Nekvalifikuotas vamzdynų priežiūros darbininkas	9312 09
456	Nekvalifikuoti pastatų statybos darbininkai	9313
457	Nekvalifikuoti surinkimo darbininkai	9321
458	Pakuotojai rankiniu būdu ir kiti nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai	9322
459	Nekvalifikuotas apdirbimo pramonės darbininkas	9322 02
460	Pakuotojas rankomis	9322 04
461	Rankomis ar pedalais varomų transporto priemonių vežėjai	9331
462	Gyvulių traukiamų transporto priemonių ir mechanizmų vadeliotojai	9332
463	Krovikai	9333
464	Dokininkas [doko darbininkas]	9333 01
465	Lėktuvų krovikas	9333 05
466	ATASKAITOJE NEPAMINĖTŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI (įrašykite):
467
468
469
470
471
472
473
474
475
476

Pažyma

1. Darbuotojų, dirbusių visą 2000 m. spalio mėn., skaičius _____________________ žm.

2. Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbusiems visą spalio mėn. _____________________ Lt

3. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 eil.: 1 eil.) _____________________ Lt¹

Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)			Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)	A. V
Pareigos		data
tel.	faks.		tel.

______________

Patvirtinta: Statistikos departamento

generalinio direktoriaus 2000 12 22 d.

įsakymu Nr. 141

INFORMACIJA DĖL ATSKIRŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA–06)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). Oficialiosios statistikos darbų programa, patvirtinta 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 105.
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Atskirų profesijų darbuotojų darbo apmokėjimo ataskaitą DA–06 pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti atskirų profesijų darbuotojų darbo užmokesčio dydį šalies ūkyje, pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – 2000 m. spalio mėn.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI ATSKIRŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO  APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–06 PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS

Šią ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie atskirų profesijų samdomųjų darbuotojų skaičių, darbo užmokestį ir apmokėtą darbo laiką 2000 m. spalio mėn.

Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.

2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS IR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija įrašo savo kodą, kuris yra nurodytas registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų skaičius.

3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS

Šis specialusis tyrimas atliekamas kas 5 metai. Tiriamasis laikotarpis – 2000 m. spalio mėnuo.

RODIKLIŲ SĄVOKOS

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973; 2000, Nr. 61-1828) ir gaunantis darbo užmokestį, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei moterys, kurioms suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno.

1 skiltis. DARBUOTOJŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS – tai pagrindinėje darbovietėje visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie dirbo visą 2000 m. spalio mėnesį ir gavo darbo užmokestį už visas mėnesio dienas. Įskaitomi atostogavę, nedirbę dėl prastovų ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat tie, kurie faktiškai nedirbo, bet už nedirbtas dienas gavo darbo užmokestį. Į darbuotojų skaičių įskaitomi ir darbuotojai, sirgę 2 dienas ir mažiau.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai asmenys, kurie dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu (Žin., 1993, Nr. 55–1064; 2000, Nr. 95–2968), normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojai dirba įstatymų nustatytą sutrumpintą darbo laiką (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.), bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo laiko trukmę (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.), negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė. Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5–92; 1999, Nr. 48–1552).

Nedirbusiais visą spalio mėnesį laikomi ir į ataskaitą neįtraukiami darbuotojai:

a)       priimti į darbą po ataskaitinio mėnesio 1 darbo dienos;

b)       atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio 1 dienos;

c)       sirgę daugiau negu 2 kalendorines dienas (sirgę 2 dienas ir mažiau – įskaitomi);

d)       dirbantys ne visą darbo dieną;

e)       atliekantys praktiką ir negaunantys darbo užmokesčio;

f)       nedirbę dėl nemokamų atostogų;

g)       bankų, įmonių valdybų nariai, kuriems įmonė nėra pagrindinė darbovietė.

Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai, dirbę pagrindinėje darbovietėje mažiau negu 1 etatu ir darbuotojai, kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė, į darbuotojų skaičių neįtraukiami.

2 skiltis. – MOTERŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS. Jei moterys dirba įstatymo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo dieną arba savaitę, bet už likusį darbo laiką gauna darbo užmokesčio vidurkį, tai jos laikomos dirbusiomis visą mėnesį visą darbo dieną ir įtraukiamos į moterų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičių.

3 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS – tai darbuotojams per spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); reguliarios premijos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams; kitos išmokos.

Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar metus išmokamos premijos. Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma 1/3 ketvirčio premijos arba 1/6 pusmečio premijos, 1/12 metinės premijos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: vienkartinės premijos; išeitinės pašalpos ir kompensacijos; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; dividendai; materialinė parama; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos mokamos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad spalio mėnesio ataskaitoje į darbo užmokesčio lėšas neįskaitomos vienkartinės premijos už metinius darbo rezultatus bei kitos vienkartinės išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).

4 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS MOTERIMS – tai atskirų profesijų moterims, kurių skaičius nurodytas ataskaitos 2 skiltyje, per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiko trukmę, užmokestis už likusį nedirbtą, bet apmokėtą darbo laiką įskaitomas į bruto darbo užmokesčio lėšas.

5 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS PAGAL NORMALIĄ DARBO TRUKMĘ – tai darbuotojams, dirbantiems įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę (dienos, pamainos ar savaitės), per 2000 m. spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma į kurią neįskaitoma: darbo užmokestis už viršvalandžius, priedai už papildomų funkcijų, darbų ar paslaugų atlikimą ir kt.

Jeigu darbuotojas dirbo daugiau negu 1 etatu, tai šioje skiltyje nurodoma tik 1 etato pagal normalią (nustatytą) darbo trukmę apskaičiuota bruto darbo užmokesčio suma.

6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS PAGAL NORMALIĄ DARBO TRUKMĘ MOTERIMS – tai atskirų profesijų moterims, kurių skaičius nurodytas ataskaitos 2 skiltyje, pagal normalią (nustatytą) darbo trukmę per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo dieną arba savaitę, bet už likusį nedirbtą darbo laiką gauna darbo užmokesčio vidurkį, tai joms nurodoma pagal visą nustatytą, o ne sutrumpintą darbo laiko trukmę per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma.

7 skiltis. FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, (pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17–447; 1995, Nr. 89–1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

8 skiltis. MOTERIMS FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet už likusį nedirbtą darbo laiką mokamas darbo užmokesčio vidurkis, tas valandas reikia įskaityti į apmokėtų valandų skaičių.

Pažyma

1 eilutė. DARBUOTOJŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS

Nurodomas bendras įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų skaičius. Čia įskaitomi pagrindinėje darbovietėje visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, dirbę visą spalio mėnesį ir gavę darbo užmokestį už visas mėnesio dienas, taip pat tie, kurie atostogavo ar nedirbo, bet už šias dienas gavo darbo užmokestį.

2 eilutė. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS VISĄ 2000 m. spalio mėn. Pažymos 1 eilutėje nurodytiems darbuotojams per 2000 m. spalio mėn. apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų.

3 eilutė. VIDUTINIS MĖNESINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS – ikimokestinis darbo užmokestis (įskaitant fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius), tenkantis vienam samdomajam darbuotojui. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšas (pažymos 2 eil.) dalijant iš darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičiaus (pažymos 1 eil.).

PROFESIJŲ APIBŪDINIMAS

Ataskaitoje profesijos pateiktos pagal sistemą, nurodytą Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK), kuris parengtas remiantis Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi (ISCO–88) ir Europos Sąjungos klasifikatoriumi ISCO–88 (COM). Profesijų klasifikatorius pateikia sistemą, pagal kurią visos įmonės, šakos ar šalies profesijos suskirstomos į atskiras grupes. Praktinis profesijų klasifikavimas remiasi paprastu, integruotu, stabiliu veiklos ir sugebėjimų modeliu, kuris apibūdina asmens atliekamą darbą ir suteikia informaciją, pagal kurią asmuo priskiriamas tam tikrai profesinei grupei.

Lietuvos Profesijų klasifikatoriuje pateikiama tarptautiniu mastu pripažinta profesijos sąvoka, kurioje profesija siejama su vieno asmens atliekamu darbu.

Darbas (siaurąja prasme) apibrėžiamas kaip vieno asmens atliekamos ar atliktinos užduotys ar pareigos, kurioms atlikti reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją ir įgūdžių.

Kvalifikacija apibrėžiama kaip sugebėjimas atlikti tam tikro darbo keliamas užduotis ar pareigas ir turi dvi papildomas sąlygas:

(a)  Kvalifikacijos lygmuo – tai atliekamų užduočių ar pareigų įvairovė;

(b)  Kvalifikacijos specializacija, kuri apibrėžiama reikiamomis žiniomis ar sritimi, darbo metu naudojamais įrankiais, medžiagoms, taip pat gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi.

Kvalifikacijos ir įgūdžių galima įgyti mokantis (formaliai ir neformaliai) ir iš patyrimo.

Atsižvelgiant į tarptautinį klasifikacijos pobūdį, buvo taikomi keturi ISCO–88 kvalifikacijos lygmenys. Jiems buvo suteikti apibrėžimai, remiantis mokymo kategorijomis ir lygmenimis, aprašytais „Tarptautinėje standartinėje švietimo klasifikacijoje“ (ISCED), COM/ST/ISCED (Paryžius, UNESCO, 1976).

(a)  Pirmasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 1 kategorija, apimančia pradinį mokymą.

(b)  Antrasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 2 ir 3 kategorijomis, apimančiomis viduriniojo mokymo pirmąją ir antrąją pakopas. Pirmoji pakopa prasideda, kai vaikui sukanka 11 ar 12 metų, ir tęsiasi apie trejus metus. Antroji pakopa prasideda nuo 14 ar 15 metų amžiaus ir taip pat tęsiasi apie trejus metus. Kartais reikia skirti tam tikrą laiko tarpą darbo įgūdžiams lavinti ar patirčiai perteikti, tokiu atveju pasirenkama pameistrystės forma. Šis laikotarpis papildo ir iš dalies, o kartais ir visiškai pakeičia formalųjį mokymą.

(c)  Trečiasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 5 kategorija, apimančia mokymą, kuris pradedamas nuo 17 ar 18 metų ir trunka apie ketverius metus ir kurį sėkmingai baigus suteikiamas laipsnis, netolygus pirmajam universiteto laipsniui (4 kategorija ISCED buvo sąmoningai neaprašyta).

(d)  Ketvirtasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 6 ir 7 kategorijomis, apimančiomis mokymą, kuris prasideda taip pat nuo 17 ar 18 metų amžiaus, trunka trejus, ketverius ar daugiau metų ir kurį sėkmingai baigus suteikiamas universiteto ar tolesnių universiteto studijų laipsnis ar ekvivalentas.

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, ataskaitoje profesijos taip pat suskirstytos į devynias pagrindines grupes pagal kvalifikacijos laipsnius. Pagrindinės grupės į smulkesnius vienetus suskirstytos remiantis įgūdžių specializacija, kuri apibrėžiama atsižvelgiant į reikiamų žinių sritį, naudojamus įrankius bei mechanizmus, medžiagas, su kuriomis dirbama, taip pat gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pobūdį.

Lietuvos profesijų klasifikatorius patvirtintas 1999 04 15 Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 37. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www. std. lt.

1 pagrindinė grupė. ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI, VYRESNIEJI VYRIAUSYBĖS PAREIGŪNAI IR VALDYTOJAI

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti Vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti Vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.

2 eilutė. Įstatymų leidėjai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1110)

Įstatymų leidėjai formuoja šalies Vyriausybės, apskrities, miesto, rajono ir vietos valdžios politiką, rengia, priima, ratifikuoja, taiso ir atšaukia įstatymus, nutarimus, normatyvinius ir reglamentuojamuosius aktus. Šiam pogrupiui priskiriamos darbuotojų, dalyvaujančių Lietuvos Seimo, miestų, rajonų tarybų veikloje arba vadovaujančių šiai veiklai, profesijos ir pareigybės – tai Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojas, Seimo kancleris, Seimo narys, Seimo komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, Seimo frakcijos seniūnas ir jo pavaduotojas, Ministras Pirmininkas, ministras, apskrities viršininkas, meras, miesto ar rajono tarybos narys ir pirmininkas bei kt.

3 eilutė. Vyresnieji pareigūnai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1120)

Vyresnieji Vyriausybės pareigūnai konsultuoja Vyriausybę politikos klausimais, prižiūri valstybės politikos ir įstatymų aiškinimą ir įgyvendinimą dirbdami Vyriausybės departamentuose ir agentūrose, atstovauja savo šaliai užsienyje ir veikia jos vardu arba atlieka panašias užduotis tarpvyriausybinėse organizacijose.

Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos ir pareigybės: Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas ir padėjėjas, Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, ministrų, apskričių viršininkų, merų patarėjai bei padėjėjai, atstovai spaudai, Vyriausybės kancleris, jo pavaduotojas, sekretorius, konsultantas, viceministras, Prezidentūros, Seimo kanceliarijos vadovai, skyrių vedėjai, departamentų prie LRV generaliniai direktoriai, ministerijos departamentų, inspekcijų direktoriai, viršininkai, pirmininkai, šių institucijų skyrių viršininkai, savivaldybių administratoriai, skyrių viršininkai, ambasadoriai, ambasados patarėjai, atašė, generalinis konsulas, Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio ir apygardų teismų pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, generalinis komisaras, vyriausiasis darbo inspektorius, Seimo kontrolierius, Lietuvos banko valdybos viršininkas ir jo pavaduotojai, muitinės viršininkas ir kt.

4 eilutė. Miesto [Kaimo] seniūnijų seniūnai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1130)

Seniūnai yra savivaldybės pareigūnai, atliekantys administracines užduotis bei pareigas, kurios nėra priskirtos valstybės ar kitų institucijų kompetencijai.

Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos ir pareigybės: miesto, kaimo seniūnijų seniūnai, jų pavaduotojai.

5–7 eilutės. Vyresnieji specialiųjų organizacijų pareigūnai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1141, 1142, 1143)

Vyresnieji specialiųjų organizacijų pareigūnai rengia, formuoja ir vadovauja specialiųjų organizacijų, tokių kaip politinių partijų, profsąjungų, pramonininkų, darbdavių organizacijų, prekybos ir pramonės asociacijų, humanitarinių ar labdaros organizacijų, sporto asociacijų, politikos įgyvendinimui, joms atstovauja ir veikia jų vardu.

Šiems pogrupiams priskiriamos profesijos ir pareigybės: šių organizacijų pirmininkai, prezidentai, jų pavaduotojai, viceprezidentai, jų pavaduotojai, fondų prezidentai, Raudonojo kryžiaus organizacijos generalinis sekretorius, akademijų (mokslo, menų) prezidentai, Mokslo tarybos pirmininkas, prezidiumo narys, sekretorius, sporto draugijos pirmininkas ir kt..

8–16 eilutės. Direktoriai ir vyriausieji valdytojai (profesijų pogrupių kodai 1211–1219)

Direktoriai ir vyriausieji valdytojai vadovauja įmonėms ir organizacijoms (išskyrus specialiąsias organizacijas) ir, padedant ne mažiau kaip dviem vadovams, nustato ir formuoja įmonių ar organizacijų politiką, planuoja, vadovauja, koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą, vadovaudamiesi veiklos kryptimis, nustatytomis direktorių tarybos ar vadovaujančiojo organo, kuriems jie atsiskaito už atliktas užduotis ir pasiektus rezultatus.

Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriamos profesijos ir pareigybės: žemės ūkio, miškininkystės gamybos įmonių ir organizacijų, statybos, prekybos, maitinimo, transporto, verslo įmonių, asmens priežiūros ir kitų įmonių bei organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai, pvz., urėdas, vyriausiasis žuvininkas, vaistinės direktorius, pašto viršininkas, universitetų rektoriai, universiteto kancleris, kultūros, švietimo, socialinio darbo, poilsio bei sporto įstaigų direktoriai, įmonės valdybos pirmininkas, rajono apylinkės teismo pirmininkas, apygardos vyriausiasis prokuroras, ligoninės vyriausiasis gydytojas, vyriausiasis veterinarijos gydytojas ir kt.

Įmonių ir organizacijų direktorių ir vyriausiųjų valdytojų bei produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovų darbas klasifikuojamas pagal plačias devynias ūkinės veiklos sritis (remiantis Tarptautiniu standartiniu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC)).

1212, 1222 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios pramonės bei elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse.

1217, 1227 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir verslo veiklos įmonėse.

1218, 1228 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas užterštų nuotėkų valymo ir atliekų tvarkymo, sanitarijos ir panašios veiklos rūšių įmonėse, bei kitų paslaugų įmonėse (skalbimo ir cheminio valymo, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, laidojimo biurų, pirčių, sveikatingumo centrų, automobilių stovėjimo aikštelių prižiūrėtojų veiklos įmonėse).

1219, 1229 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas valstybės valdymo ir gynimo, privalomojo socialinio draudimo (išskyrus gynybos veiklą); švietimo; sveikatos ir socialinio darbo; poilsio, pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veiklos įmonėse ar organizacijose.

17–25 eilutės. Produktų gamybos ir paslaugų padalinių [skyrių] vadovai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1221–1229)

Įmonių ar organizacijų, kuriose yra ne mažiau kaip trys vadovai, produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai, konsultuodamiesi su kitų padalinių ar skyrių vadovais, planuoja, vadovauja ir koordinuoja veiklą, susijusią su prekių gamyba ar paslaugų teikimu, kai jiems vadovauja ir pagrindines veiklos gaires nurodo įmonių ar organizacijų direktoriai ar valdytojai.

Pagrindinės atliekamos užduotys: įmonės ar organizacijos pagrindinės veiklos, susijusios su prekių gamyba ar paslaugų teikimu, organizavimas, planavimas, koordinavimas ir kontrolė; vadovavimas kasdieninėms operacijoms, darbuotojų parinkimo, parengimo ir darbo kontrolė.

Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriamos profesijos ir pareigybės: sėklų stoties vedėjas, vyriausiasis agronomas, įmonės vyriausiasis inžinierius, gamybos viršininkas, statybos darbų vykdytojas, vyriausiasis architektas, cechų, barų, skyrių, tiesiogiai susijusių su pagrindine veikla, viršininkai, parduotuvės skyriaus vedėjas, pašto skyriaus viršininkas, geležinkelio, autobusų stoties viršininkai, traukinio viršininkas, mokymo įstaigos padalinio vedėjas, dekanas ir kt.

26–33 eilutės. Kitų padalinių [skyrių] vadovai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1231–1239)

Įmonių ar organizacijų, kuriose turi būti ne mažiau kaip trys vadovai, kitų padalinių vadovai planuoja, vadovauja ir koordinuoja tam tikrą įmonių ar organizacijų veiklą, vadovaujami įmonių ar organizacijų direktorių ar vyriausiųjų valdytojų bei konsultuodamiesi su kitų padalinių ir skyrių vadovais.

Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriami finansų ir valdymo, personalo ir gamybinių ryšių, pardavimo ir rinkotyros, reklamos ir ryšių su visuomene, tiekimo ir paskirstymo, skaičiavimo centro paslaugų, tyrimo ir plėtros padalinių vadovai bei kiti, niekur kitur nepriskirti, padalinių vadovai (sekcijos vedėjas, pamainos viršininkas, poskyrio viršininkas, projekto vadovas, biuro vedėjas, programų koordinatorius).

2 pagrindinė grupė. SPECIALISTAI (profesijų pogrupių kodai 2111–2470)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu. Tai mokslinių tiriamųjų darbų atlikimas, teorijų, koncepcijų ir metodikų rengimas, konsultavimas ar mokslo žinių taikymas; vienos ar kelių disciplinų skirtingų mokymo lygmenų teorijos ir praktikos dėstymas; neįgaliųjų mokymas ir lavinimas; įvairių verslo, teisės ir socialinių paslaugų teikimas; meno kūrinių kūrimas ir atlikimas; mokslinių straipsnių ir dokumentų rengimas; vadovavimas kitiems darbuotojams. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų ketvirtajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuriam būtinas universiteto ar tolesnių universiteto studijų laipsnis ar ekvivalentas.

Atsižvelgiant į tam tikras konkrečias užduotis ir jų atlikimo atsakomybės laipsnį, taip pat į išsilavinimo ir mokymo reikalavimus, kai kurios mokymo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų profesijos gali būti priskirtos 3 pagrindinės grupės „Jaunesnieji specialistai ir technikai“ atitinkamiems pogrupiams.

Pastaba. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus papildymais, ataskaitoje įvedamas naujas profesijos pogrupis „Viešojo administravimo specialistai“ (kodas 2470). Viešojo administravimo specialistai (valstybės tarnautojai) dirba valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose ir atlieka įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos: vyriausiasis specialistas, vyresnysis specialistas, specialistas.

Jaunesnieji viešojo administravimo specialistai priskiriami grupės „Jaunesnieji administravimo darbuotojai“ atitinkamiems profesijų pogrupiams (profesijų pogrupių kodai 3431–3439).

3 pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI SPECIALISTAI IR TECHNIKAI (profesijų pogrupių kodai 3111–3480)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis. Taip pat jų atliekamos užduotys apima ikimokyklinio ir pradinio lygmens vaikų mokymą; neįgaliųjų mokymą ir lavinimą; įvairių techninių paslaugų, susijusių su prekyba, finansais, administravimu, taip pat ir Vyriausybės potvarkių ir įstatymų įgyvendinimu ir priežiūra bei socialiniu darbu, teikimas ir organizavimas; meno ir sporto pramogų teikimas. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų trečiajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuriam būtinas mokymas, kuris pradedamas nuo 17 ar 18 metų ir tęsiasi apie 4 metus. Baigus suteikiamas laipsnis netolygus pirmajam universiteto laipsniui.

4 pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI TARNAUTOJAI (profesijų pogrupių kodai 4111–4223)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas.

5 pagrindinė grupė. APTARNAVIMO SFEROS IR PREKYBOS DARBUOTOJAI (profesijų pogrupių kodai 5111–5230)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas.

6 pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI PREKINIO ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS DARBININKAI (profesijų pogrupių kodai 6111–6210)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas.

7 pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI DARBININKAI IR AMATININKAI (profesijų pogrupių kodai 7111–7442)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas.

8 pagrindinė grupė. ĮRENGINIŲ, MAŠINŲ OPERATORIAI BEI SURINKĖJAI (profesijų pogrupių kodai 8111–8340)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas.

9 pagrindinė grupė. NEKVALIFIKUOTI DARBININKAI (profesijų pogrupių kodai 9111–9333)

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų pirmajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pradinį mokymą.

Konsultacijų dėl darbuotojų profesijų priskyrimo tam tikram profesijų pogrupiui prašome kreiptis į Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri parengė Lietuvos profesijų klasifikatorių ir yra atsakinga už jo tvarkymą, tel. 31 38 84; 65 23 69.

Konsultacijų dėl ataskaitos pildymo prašome kreiptis į Statistikos departamento Darbo statistikos skyrių tel. 36 48 30; 36 48 29; 36 48 59.

Darbo statistikos skyrius

tel. 36 48 36

______________

---

¹ Antrąją skiltį pildo valstybinės švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos.

² Nurodykite dešimtosios tikslumu.

¹ Šioje skiltyje neįskaitomos laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojų autorinio honoraro sumos.

¹ Nurodyti dešimtosios tikslumu.