LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 13 d. Nr. VIII-1620

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostata, kad stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas,

remdamas Vyriausybės pastangas pertvarkyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą ir ją derinti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių narių struktūromis, nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą (pridedama).

2 straipsnis.

Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2000 m. birželio 1 d. parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemones ir numatyti jų finansavimą biudžeto projektuose.

3 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. balandžio 13 d.

nutarimu Nr. VIII-1620

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PLĖTOTĖS

P R O G R A M A

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programa (toliau – Programa) yra parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Civilinės saugos įstatymu bei Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programa.

1.2. Programos priemonių būtinybė grindžiama:

1.2.1. ekstremalių situacijų tikimybe dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių, kurios gali sukelti staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą bei turtinius nuostolius;

1.2.2. moraliniu ir fiziniu eksploatuojamos technikos ir technologinės įrangos senėjimu, didinančiu avarijų ir katastrofų tikimybę bei ryšių sistemos nepatikimumą;

1.2.3. geografine Lietuvos Respublikos padėtimi, dėl kurios šalies teritorija galėtų tapti karinių veiksmų zona;

1.2.4. civilinės saugos priemonių veiksmingumo visais valdymo lygiais ir gyventojų saugumo užtikrinimu.

1.3. Programos tikslas yra paruošti pilietinę visuomenę pereiti iš įprastų gyvenimo (darbo) sąlygų į ekstremalios situacijos ar karo padėtį, sumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremalių situacijų atvejais, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką nuo neigiamo ekstremalios situacijos poveikio.

1.4. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla plėtojama dviem kryptimis:

1.4.1. civilinės saugos parengties;

1.4.2. gelbėjimo parengties.        

1.5. Civilinės saugos parengtis – viena pagrindinių valstybės funkcijų, apimanti valstybės institucijų, savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų bei gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir veiksmus joms susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, gyventojams išgyventi, turtui ir aplinkai nuo ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Civilinės saugos parengtis kartu yra valstybės valdymo institucijų, specialiųjų pajėgų veiksmų ir priemonių visuma, prioritetinė valstybės veiklos sritis, užtikrinanti, kad organizuotai, kryptingai ir tikslingai būtų naudojamos pajėgos ir ištekliai, efektyviai likviduojami ekstremalių situacijų padariniai ir sprendžiamos karo laikotarpio užduotys.

1.6. Gelbėjimo parengtis – pasirengimas teikti gyventojams neatidėliotiną pagalbą ekstremalių situacijų atvejais arba esant jų grėsmei specialiai tam sudarytų nuolatinės parengties tarnybų pajėgomis.

2. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

2.1. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos uždaviniai:

2.1.1. sukurti Europos Sąjungos ir NATO standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, galinčią patenkinti visuomenės poreikius civilinės saugos srityje bei padėti valstybei įveikti ekstremalias situacijas;

2.1.2. nustatyti aiškų funkcijų padalijimą ir vadovavimą valstybiniu, apskričių ir savivaldybių lygiais ekstremalių situacijų metu;

2.1.3. reglamentuoti reagavimo į ekstremalias situacijas strategiją ir procedūras;

2.1.4. parengti ir patikslinti veiksmų ekstremalių situacijų atvejais planus, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;

2.1.5. sudaryti, aprūpinti ir parengti civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgas, gebančias vykdyti gelbėjimo darbus galimų ekstremalių situacijų atvejais.

3. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PRIORITETAI

3.1. Atsižvelgiant į civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždavinius, pagrindiniai prioritetai, kurių bus laikomasi plėtojant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, yra šie:

3.1.1. naujos perspėjimo ir informavimo sistemos sukūrimas;

3.1.2. civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų sudarymas, jų aprūpinimas įranga ir kitomis priemonėmis bei rengimas atlikti gelbėjimo darbus;

3.1.3. Civilinės saugos mokymo centro įkūrimas.

4. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PRIEMONĖS

4.1. Plėtojant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, numatoma įgyvendinti administracines, ekonomines, civilinės saugos, tarptautinio bendradarbiavimo bei kitas priemones.

Administracinės priemonės

4.2. Įgyvendinant administracines priemones, numatoma parengti:

4.2.1. teritorinio planavimo normas, kuriomis būtų nustatytos ekstremalių situacijų švelninimo ir parengties priemonės atliekant teritorinį planavimą;

4.2.2. vandens, nuotėkų, elektros energijos, inžinerinių tinklų darbo patikimumo ekstremalių situacijų metu reikalavimus bei miestų, miestelių ir jų zonų inžinerinės infrastruktūros sprendinius teritorijų planuose;

4.2.3. apsaugos erdvių (paprastų slėptuvių) statybos techninius reikalavimus;

4.2.4. reikalavimus ekstremalių situacijų valdymo punktams;

4.2.5. telekomunikacijų sistemos bendruosius reikalavimus, užtikrinančius valdymo stabilumą ir gyventojų perspėjimą ekstremalių situacijų ar karo atveju;

4.2.6. gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos reikalavimus;

4.2.7. biologinio, radiacinio, cheminio dezaktyvavimo ir degazavimo įrenginių plano, tūrio, technologijos, higienos reikalavimus, ploto normą vienam nukentėjusiam asmeniui;

4.2.8. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ekstremalių situacijų valdymo koncepciją ir tuo padėti teisinį pagrindą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų pasirengimui veikti ekstremalių situacijų metu;

4.2.9. pavojaus bei rizikos analizės ir įvertinimo metodiką administracinio vieneto teritorijoje, pagal kurią būtų galima prognozuoti pavojingo poveikio ribas, to poveikio tikimybę, galimą padarinių mastą, žalos dydį, išteklius, reikalingus nelaimės padariniams šalinti;

4.2.10. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ekstremalioms situacijoms bei veiklai joms įvykus plano metodines rekomendacijas ir tuo sudaryti prielaidas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms bei veiklai joms įvykus;

4.2.11. rekomendacijas dėl gyvenamųjų patalpų pritaikymo žmonių apsaugai nuo pavojingų veiksnių poveikio.

Ekonominės priemonės

4.3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės uždavinių sėkmė priklauso nuo subalansuoto ekonominių priemonių įgyvendinimo. Tam numatyta parengti:

4.3.1. Ekonominių grėsmių mažinimo ir ekonominio saugumo užtikrinimo programą, paruošti Lietuvos ūkį integruotis į Europos Sąjungą ir užtikrinti Lietuvos ūkio funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis;

4.3.2. Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programą, nustatančią kaupiamų atsargų sudėtį bei užtikrinančią jų gamybą.

Civilinės saugos priemonės

Perspėjimo ir ryšių sistemos tobulinimas

4.4. Vienas iš pagrindinių Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždavinių yra laiku perspėti valdymo grandis ir gyventojus apie gresiantį pavojų ir informuoti, kaip elgtis ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje.

4.5. Dabartiniu metu gyventojams bei valdymo grandims perspėti ir informuoti naudojama perspėjimo sistema P–160, kuria visoje šalyje arba atskiruose rajonuose galima įjungti centralizuoto valdymo elektros sirenas bei perjungti laidinės radiofikacijos mazgus ir per radijo taškus informuoti gyventojus.

4.6. Ši perspėjimo ir informavimo sistema dirba analoginiais tarpmiestiniais kanalais. Šalies ryšių sistemos analoginiai tarpmiestiniai tinklai keičiami į skaitmeninius, todėl dabar turima gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistema nebeveiks.

4.7. Įvertinus užsienio valstybių informavimo sistemų organizacinę ir techninę dalis, Lietuvos administracinį paskirstymą, komunalinių tinklų pertvarkymo tendenciją ir techninius rodiklius, planuojama sukurti naują gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistemą.

4.8. Per 2001–2007 metus numatoma:

4.8.1. suprojektuoti perspėjimo, informavimo ir rezervinę radijo transliavimo sistemas, tobulinti jas visuose šalies miestuose ir rajonuose bei pereiti prie jų centralizuoto valdymo;

4.8.2. aprūpinti Ekstremalių situacijų valdymo centrą radijo ryšio įranga;

4.8.3. pritaikyti ryšių sistemą dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų sudarymas ir aprūpinimas

4.9. Įvykus avarijoms pramonės įmonėse, transporte, kilus stambiems gaisrams miškuose ir durpynuose, stichiniams ir katastrofiniams hidrometeorologiniams reiškiniams ar susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms, reikalingos civilinės saugos pajėgos žmonių gyvybei, materialinėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti, gelbėjimo darbams atlikti ir padariniams šalinti.

4.10. Šiuo metu pirminius gelbėjimo darbus atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o padarinius likviduoja energetikos, komunalinių tinklų ir kitos avarinės tarnybos.

4.11. Netikėtais ir neatidėliotinais atvejais civilinės saugos priemonėms vykdyti, paieškos, gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti pagal sudarytus sąveikos planus pasitelkiami Lietuvos kariuomenės daliniai, kurie neturi specialaus civilinės saugos parengimo.

4.12. Didelio masto ekstremalių situacijų atvejais, ypač karo metu, kada Lietuvos kariuomenė atliks užduotis pagal tiesioginę paskirtį, turimų pajėgų neužteks.

4.13. Plečiant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, per 2001-2010 metus numatoma:

4.13.1. mobilizacijos pagrindu sudaryti Europos sąjungos ir NATO šalių standartus atitinkančias apskričių ir savivaldybių civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas, aprūpinti jas būtinosiomis priemonėmis bei parengti gelbėjimo darbams atlikti;

4.13.2. aprūpinti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybas įranga, būtina gelbėjimo darbams atlikti bei ekologinių incidentų padariniams likviduoti.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos specialistų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

4.14. Stabilus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcionavimas tiesiogiai priklauso nuo civilinės saugos specialistų kvalifikacijos. Tačiau šiuo metu nėra mokymo įstaigų, kuriose valstybės lygiu būtų galima rengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos specialistus bei kelti jų kvalifikaciją.

4.15. Plėtojant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, numatoma įsteigti Ugniagesių-gelbėtojų rengimo ir civilinės saugos mokymo centrą – ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems ugniagesiams-gelbėtojams rengti bei valstybės, vietos savivaldos institucijų ir ūkio subjektų pareigūnams mokyti veiksmų ekstremalių situacijų atvejais.

Tarptautinio bendradarbiavimo priemonės

4.16. Tarptautinis bendradarbiavimas (dvišalis ir daugiašalis) yra svarbi civilinės saugos dalis. Jis veiksmingas valstybėms, turinčioms tiek panašias, tiek skirtingas sąlygas. Svarbu pasinaudoti civilinės saugos srityje toliau pažengusių valstybių patirtimi ir parama, o kooperacija tarp šalių kaimynių bei panašaus lygio valstybių ir jų atitinkamo lygmens institucijų yra ypač svarbi įgyvendinant konkrečius projektus. Išskirtinos šios pagrindinės tarptautinio bendradarbiavimo civilinės saugos srityje kryptys, kurios yra svarbios įgyvendinant šios programos tikslą ir uždavinius:

4.16.1. keitimasis informacija apie ekstremalias situacijas ir veiksmus užtikrinant civilinę saugą;

4.16.2. bendri visuomenės informavimo, aplinkosaugos ugdymo ir specialistų kvalifikacijos kėlimo projektai (konferencijos, seminarai, kursai, leidiniai ir kt.);

4.16.3. bendrų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas stiprinti civilinės saugos parengtį veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;

4.16.4. valstybių kaimynių ir tarptautinių fondų parama civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės projektams.

4.17. Plėtojant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą tarptautinio bendradarbiavimo srityje, numatoma:

4.17.1. dalyvauti partnerystės su NATO darbo programoje;

4.17.2. dalyvauti daugiašaliame PHARE projekte „Civilinės saugos praktikos suderinimas PHARE bendradarbiaujančiose šalyse“;

4.17.3. dalyvauti tarptautinės atominės agentūros (TATENA) techninio bendradarbiavimo projekte RER/9/050 „Suderintos priemonės, užtikrinančios regioninį pasirengimą branduolinės avarijos atveju“;

4.17.4. dalyvauti Švedijos ir Lietuvos civilinės saugos sistemų programoje „Radiacinė apsauga – Rytai“;

4.17.5. dalyvauti programoje „Kariškiai kariškiams“ – su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardija, Pensilvanijos pavojų valdymo agentūra (PEMA), Federaline pavojų valdymo agentūra (FEMA);

4.17.6. dalyvauti Jungtinių Tautų Organizacijos plėtros programoje (UNDP) „Valstybės valdžios stiprinimas katastrofų planavimo ir jų prevencijos srityje“;

4.17.7. sudaryti Tarptautinio reagavimo į nelaimes padalinio nacionalinius elementus (gelbėjimo, medicinos, logistikos, statybos komandas) ir aprūpinti juos atitinkama technika ir įranga.

Kitos priemonės

4.18. Programos priemonėse numatoma:

4.18.1. reorganizuoti ekstremalių sveikatai situacijų valdymo sistemą ir tuo užtikrinti tinkamą šių situacijų valdymą bei asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir veiklą joms įvykus;

4.18.2. aprūpinti pasienio policijos padalinių techninio stebėjimo postus Šventojoje, Karklėje, Juodkrantėje ir Nidoje nauja šiuolaikine technika, kuria galima būtų nustatyti skęstančių laivų, nukritusių orlaivių, atsiradusių teršalų jūroje vietas;

4.18.3. būtinai ir skubiai konsultacinei medicinos pagalbai teikti ekstremalių ir kitų ypatingų situacijų atvejais įrengti prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Kauno medicinos universiteto klinikų, Panevėžio, Šiaulių ligoninių bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės sraigtasparnių nutūpimo aikšteles arba pritaikyti šiai funkcijai greta ligoninių esančias sporto, mašinų stovėjimo aikšteles;

4.18.4. naudojant gama monitoringą ir diegiant AGROS sistemą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos struktūrose, nuolat stebėti aplinką, laiku perspėti gyventojus apie užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis.

5. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

5.1. Programą numatoma įgyvendinti per 2001-2010 metus. Tam prireiks tikslinių valstybės biudžeto lėšų, kurias planuoja atsakingos už civilinės saugos priemonių įgyvendinimą institucijos atitinkamų metų biudžete bei valstybės investicijų programoje.

5.2. Papildomi Programos finansavimo šaltiniai:

5.2.1. savivaldybių gamtos apsaugos fondai;

5.2.2. įmonių, įstaigų lėšos, skiriamos darbuotojų kvalifikacijai civilinės saugos srityje kelti bei civilinės saugos parengčiai gerinti;

5.2.3. tarptautinių organizacijų ir fondų parama.

5.2. Pagal paskirtį naudojant investicijas, bus pasiekti užsibrėžti tikslai ir sukurta Europos Sąjungos bei NATO reikalavimus atitinkanti nacionalinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistema.

______________