LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL DIDŽIOJO SIAURIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. sausio 21 d. Nr. D1-47

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Didžiojo Siaurio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Švenčionėlių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą;

2.4. Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus dėl šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatyto valstybės įmonės Švenčionėlių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo finansavimo iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

L. e. aplinkos ministro pareigas Arūnas Kundrotas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-47

didžiojo siaurio gamtotvarkos planas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Didžiojo Siaurio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138). Ji yra Vilniaus apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijoje. Didysis Siaurys yra Labanoro regioninio parko dalis, t. y. dalis didesnės vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus. Teritorija Labanoro regioniniame parke apima dalį Peršokšnų hidrografinio draustinio ir dalį ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 277,7 ha.

Teritorijoje dominuoja ežerai, šlapynės ir miškai. Didžiąją teritorijos dalį užima Didžiojo Siaurio ežeras – 84,2 ha.

Teritorijoje nustatyti 8 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, ir 3 augalų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą:

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Ši buveinė aptikta Didžiojo Siaurio ežere ir užima 84,2 ha plotą;

3160 Natūralūs distrofiniai ežerai. Ši buveinė aptikta Baldoko ežere ir užima 4,14 ha plotą;

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Ši buveinė aptinkama aplink ežerus, šiaurinėje teritorijos dalyje ir užima apie 26,85 ha plotus;

7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Šakotosios ratainytės sąžalynai aptinkami apie Didžiojo Siaurio ežerą ir užima apie 2,33 ha plotą;

7230 Šarmingos žemapelkės. Ši buveinė teritorijoje užima labai mažus plotus. Dažniausiai sudaro kompleksą su 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveine ir užima apie 2 ha plotą;

9010 *Vakarų taiga. Subrendę spygliuočių miškai, kuriuose dominuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris) ir paprastoji eglė (Picea abies), dažniausiai negausūs rūšių. Ši buveinė teritorijoje užima nedidelius plotus ant mineralinių dirvožemių, jos plotas – apie 3,3 ha;

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Drėgni lapuočių miškai (dominuojančios rūšys – juodalksnis (Alnus glutinosa), plaukuotasis beržas (Betula pubescens)) aptinkami prie Didžiojo Siaurio ežero, šiaurinėje teritorijos dalyje esančiuose šaltiniuotuose plotuose kartu su 91D0 *Pelkinių miškų buveine ir užima apie 4 ha;

91D0 *Pelkiniai miškai. Ši buveinė aptinkama komplekse kartu su 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ir 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinėmis ant rūgščių durpingų dirvožemių. Buveinė teritorijoje užima apie 33,5 ha plotą;

Žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus). Maža populiacija rasta nedidelėje šarmingoje žemapelkėje pietinėje Baldoko ežero pakrantėje;

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Augalai rasti 7140 Tarpinėse pelkėse ir liūnuose šiaurinėje Didžiojo Siaurio ežero pakrantėje. Populiacija negausi; 2005 m. užregistruoti tik trys žydintys individai. Tačiau ežero pakraščiuose gali būti ir daugiau šių augalų;

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Keli augalai aptikti netoli šiaurinės Didžiojo Siaurio ežero pakrantės. Individai augo pušyne esančioje aikštelėje, atsiradusioje po miško kirtimo, netoli miško keliuko ant smėlėto dirvožemio. Daug didesnės šių augalų populiacijos gali augti aplinkiniuose miškuose.

Teritorijoje taip pat aptiktos 6 augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą (toliau – Lietuvos raudonoji knyga) įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), ir 1 Lietuvoje saugoma augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976):

Liekninis beržas (Betula humilis). Kelios augalų grupės aptiktos tarpinėje pelkėje teritorijos šiaurinėje dalyje (tarp dviejų ežerų). Populiacija negausi, tačiau individai yra gyvybingi ir užima dideles teritorijas;

Šakotoji ratainytė (Cladium mariscus). Šakotosios ratainytės sąžalynai aptikti Didžiojo Siaurio ežero pakrantėse. Augalai auga liūnuose siauroje juostoje prie vandens;

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Kelios populiacijos rastos įvairiose šlapynių dalyse, ežerų pakrantėse ir tarpinėje pelkėje šiaurinėje teritorijos dalyje;

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Augalai aptikti tarpinėje pelkėje, šiaurinėje Baldoko ežero pakrantėje. Populiacija gausi;

Pelkinė laksva (Hammarbya paludosa). Kelios populiacijos rastos liūnuose prie Didžiojo Siaurio ir Baldoko ežerų. Kai kurios populiacijos gana gausios;

Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba). Ši rūšis auga Baldoko ežere. Populiacija gausi ir gyvybinga;

Šakotasis ratainytynas (Cladietum marisci). Būdingos rūšies – šakotosios ratainytės – sąžalynai aptikti Didžiojo Siaurio ežero pakrantėse. Ši bendrija aptikta siauroje liūnų juostoje prie vandens.

Teritorijoje nustatytos 7 paukščių rūšys, įrašytos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą, ir įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą: juodakaklis naras (Gavia arctica), gervė (Grus grus), kurtinys (Tetrao urogallus), tetervinas (Tetrao tetrix), lututė (Aegolius funereus), žuvininkas (Pandion haliaetus) ir juodoji meleta (Dryocopus martius).

Teritorijoje sutinkamos 4 pagal Buveinių direktyvą saugomos gyvūnų rūšys: ūdra (Lutra lutra) (Buveinių direktyvos II priedas), lūšis (Lynx lynx) (Buveinių direktyvos II priedas), baltasis kiškis (Lepus timidus) (Buveinių direktyvos V priedas) ir plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus) (Buveinių direktyvos V priedas).

Pagrindinės grėsmės: rekreacinės zonos, esančios pietinės Didžiojo Siaurio pakrantės iškyšulyje, plėtimasis ir naujų poilsiaviečių kūrimasis gali paspartinti (ežero) eutrofikaciją ir taršą; plyni kirtimai miškuose prie ežero gali paskatinti maisto medžiagų patekimą į ežerą, jo eutrofikaciją.

Didžiąją teritorijos sausumos dalį užima valstybinės reikšmės miškai, valdomi VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos. Privačios nuosavybės teise valdoma apie 8 % teritorijos miškų. Didžiojo Siaurio ežeras įtrauktas į Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių ir jų plotų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394).

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos gėlųjų vandens telkinių, pelkių ir miškų buveinių su joms būdinga struktūra, dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, vėjalandės šilagėlės ir kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. apsaugoti 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinę Didžiojo Siaurio ežere, 3160 Natūralių distrofinių ežerų buveinę Baldoko ežere, 7140 Tarpines pelkes ir liūnus, 7210 *Žemapelkes su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingas žemapelkes nuo eutrofikacijos;

4.2. atstatyti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių kompleksą apie Baldoko ežerą, taip pat žvilgančiosios riestūnės ir dvilapio purvuolio augavietes, reguliuojant savaiminį užžėlimą;

4.3. pagerinti miško buveinių: 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai – būdingą struktūrą;

4.4. apsaugoti vėjalandės šilagėlės augavietes palaikant jas atviras ir šviesias;

4.5. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi;

4.6. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos priemones.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Apsaugoti 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinę Didžiojo Siaurio ežere, 3160 Natūralių distrofinių ežerų buveinę Baldoko ežere, 7140 Tarpines pelkes ir liūnus, 7210 *Žemapelkes su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingas žemapelkes nuo eutrofikacijos	1.1. įvertinti VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos pakeitimo poreikį, kad gėlųjų vandenų ir pelkių buveinėse nebūtų paspartinta eutrofikacija dėl padidėjusios krantų erozijos plynų miško kirtimų vietose. Teikti atitinkamus pasiūlymus Aplinkos ministerijos Miškų departamentui	Labanoro regioninio parko direkcija	2008 metai	II
	1.2. pakeisti VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektą pagal 1.1 priemonę	Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija	2008–2009 metai	I
2. Atstatyti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių kompleksą apie Baldoko ežerą, taip pat žvilgančiosios riestūnės ir dvilapio purvuolio augavietes, reguliuojant savaiminį užžėlimą	2.1. organizuoti teritorijos išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (1, 2 tvarkymo plotai)	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija	2008 metai	I
	2.2. organizuoti teritorijoje atžalų šalinimą ir išvežimą (1, 2 tvarkymo plotai)	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija	2009, 2011, 2013, 2015, 2017 metai	II
3. Pagerinti miško buveinių: 9010 Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai – būdingą struktūrą	3.1. 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, 91D0 Pelkinių miškų buveinėse nevykdyti pagrindinių ir kitų miško kirtimų, išskyrus sanitarinius miško kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija	2008–2017 metai	I
	3.2. 9010 *Vakarų taigos buveinėse nevykdyti sanitarinių miško kirtimų, jeigu negyvos medienos kiekis 1 ha mažesnis nei 30–40 m³/ha	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija	2008–2017 metai	I
	3.3. pakeisti VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektą pagal 3.1 ir 3.2 priemones	Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija	2008–2009 metai	I
4. Apsaugoti vėjalandės šilagėlės augavietes palaikant jas atviras ir šviesias	4.1. vėjalandžių šilagėlių augavietėse ir 20 m spinduliu aplink jas iškirsti 75 % eglių (apie 0,14 ha), kad jų padengimas neviršytų 10 % (3 tvarkymo plotas) (šiuo metu eglės užima apie 40 % tvarkymo ploto). Darbus atlikti vėlai rudenį ar žiemą	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija	2009 metai	I
	4.2. 5–15 m atstumu nuo augančių vėjalandžių šilagėlių augalų grupių suformuoti 1–10 m² mechaniškai praardytos miško paklotės plotus (3 tvarkymo plotas, kuriame bendras suardytos miško paklotės plotas – 0,02 ha)	VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija	2009, 2013 metai	I
	4.3. pakeisti VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektą pagal 4.1 priemonę	Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija	2008–2009 metai	I
5. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi	sudarant ir įgyvendinant regioninio parko kontrolės programą, numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau negu kartą per mėnesį, atkreipiant ypatingą dėmesį, ar teritorijoje nevykdomi neleistini melioracijos darbai, į ežerus ar šlapynes nėra nuleidžiami nutekamieji vandenys iš gyvenamųjų namų ir pan.	Labanoro regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	I
6. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos priemones	6.1. įrengti 2 informacinius stendus apie teritorijos gamtosauginę vertę	Labanoro regioninio parko direkcija	2008 metai	II
	6.2. išleisti informacinį lankstinuką apie teritorijos gamtines vertybes (2000 egzempliorių tiražu)	Labanoro regioninio parko direkcija	2008 metai	III

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Labanoro regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių teritorijoje palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija atsako už valstybinių miškų išteklių tvarkymą ir naudojimą. Ji organizuoja pelkių buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbus, vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus pagal poreikį iškertant atžalas. Įgyvendinant šias priemones, taip pat 4.1 ir 4.2 priemones, Labanoro regioninio parko direkcija konsultuoja dėl buveinių ir rūšių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomoms rūšims.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas lėšas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (planuojant finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų).

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių kokybės, dydžio ir gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Stebėseną vykdo Labanoro regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių, rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Labanoro regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 3 metai, pirmą kartą 2010 metais.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Saugomų Lietuvoje gegūnių (Dactylorhyza spp.) genties ir įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą augalų (dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės ir vėjalandės šilagėlės) didėjanti gausa pelkių buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.

14. Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

______________