LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ TAUSOJIMO IR APSAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. birželio 14 d. Nr. X-1186
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. IX-2382 (Žin., 2004, Nr. 115-4287; 2005, Nr. 85-3153), 5 punktą, nutaria:
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1186
GAMTOS IŠTEKLIŲ TAUSOJIMO IR APSAUGOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos programos (toliau – Programa) paskirtis – sudaryti palankias sąlygas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, jų apsaugai, atkūrimui, gausinimui ir darniai ūkio plėtrai.
2. Programoje gamtos ištekliai yra gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir jų buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms.
3. Gamtos išteklių tausojimas suprantamas kaip išteklių naudojimas aplinkosaugos, ekonominiams ir socialiniams visuomenės tikslams, sudarant galimybę dabartinei ir ateinančioms kartoms pasiekti visuotinę gerovę, tačiau neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų.
4. Gamtos išteklių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti gamtos išteklių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų savybių visiškas ar dalinis atkūrimas.
5. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-2327) ir Žemės gelmių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) vartojamas sąvokas.
6. Gamtiniai ištekliai turi didžiulę ekonominę, socialinę reikšmę ir yra ypač svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jie sudaro ekonomikos vystymosi žaliavų bazę, rekreacinių ir energijos išteklių pagrindą.
7. Programa siejasi su Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
8. Ekonomikos augimui užtikrinti yra būtinas tausojantis išteklių naudojimas – prekių ir paslaugų apimtys turi didėti greičiau negu gamtos išteklių naudojimas joms kurti. Lietuvoje yra sudarytos teisinės ir ekonominės prielaidos, skatinančios tausojantį išteklių naudojimą ir apsaugą, poveikio aplinkai mažinimą, energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimą, tačiau aplinkos kokybė dar neatitinka darniam vystymuisi keliamų reikalavimų.
9. Vandens ištekliai:
1) vandens ištekliai lemia Lietuvos ūkio vystymosi galimybes ir sąlygas. Vanduo yra svarbiausias veiksnys, sąlygojantis visų ekosistemų būklę, todėl geros jo kokybės užtikrinimas yra viena iš būtiniausių sąlygų nacionaliniam saugumui užtikrinti;
2) Lietuvos vidaus vandenų bendras plotas sudaro 2 621 km2 – 4% šalies teritorijos. Lietuvoje yra apie 22 tūkstančiai upių ir upelių, kurių bendras vagų ilgis – apie 76,8 tūkst. km. Hidrografinio tinklo tankumas Lietuvoje sudaro 1,18 km/km2. Lietuvoje yra 2 827 ežerai, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha (87 359 ha), 1 589 tvenkiniai (24 434 ha) ir 733 upės, ilgesnės kaip 10 km (32 601 ha). Iš visų Lietuvos upių vandeningumu išsiskiria Nemunas (665 m3/s) ir Neris (189 m3/s). Bendras Lietuvos upių nuotėkis vidutinio vandeningumo metais yra 26,2 km3 vandens. Iš jų vietoje susidarantys ir kasmet atsinaujinantys vandens ištekliai sudaro 15,4 km3 ir dar 10,8 km3 vandens atiteka iš kaimyninių valstybių (Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos). Į šias valstybes taip pat nuteka dalis Lietuvoje susidarančio nuotėkio. Nemunu, kurio baseinas apima 71,5% visos šalies teritorijos, per metus į Kuršių marias vidutiniškai nuteka apie 21 km3 vandens. Kuršių marių plotas Lietuvos Respublikoje sudaro 413 km2, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje – 1 171 km2;
3) apie 64% Lietuvos paviršinių vandens telkinių yra paveikti antropogeninės veiklos, 6% paviršinių vandens telkinių yra pažeisti;
4) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra atsilieka nuo būsto ir ūkio plėtros tempų. Šiuo metu centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslauga prieinama tik 62% visų gyventojų, tik apie 77% nuotekų valoma pagal ES reikalavimus. Blogai išvystyta paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, todėl didelė jų dalis į paviršinius vandens telkinius patenka nevalytos ir daro didelį poveikį vandens telkinių būklei. Nesukurta nuotekų dumblo apdorojimo ir panaudojimo sistema, neišnaudojamas dumblo energetinis potencialas.
10. Žemės gelmių ištekliai:
1) požeminis vanduo. Jis yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje. Jo apsauga yra viena svarbiausių nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių. Gruntinis vanduo menkai apsaugotas nuo antropogeninio poveikio. Šiuo metu pagrindiniai požeminių vandens telkinių teršėjai yra pasklidieji taršos šaltiniai. Tik apie 25% suvartojamo vandens visiškai atitinka higienos reikalavimus. Požeminio geriamojo vandens kokybė ypač aktuali kaimo vietovėse, kuriose naudojamas šulinių vanduo. Per 950 tūkstančių šalies gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį. Daugiau kaip pusės tirtų šulinių vanduo yra užterštas, dažniausiai nitratais.
Iš viso šalies teritorijoje įvertinti perspektyviniai eksploataciniai ištekliai sudaro 2,2 mln. m3 vandens per parą, o potencialūs – 3,2 mln. m3 vandens per parą, tačiau ištekliai vertinti neatsižvelgiant į galimus vandens kokybės pokyčius ar neigiamą įtaką gretimoms ekosistemoms, todėl jų kiekis turėtų būti patikslintas. Šiuo metu naudojama tik apie 20–30% išžvalgytų požeminio vandens išteklių. Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66% visų šalies gyventojų (90–95% didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20–30% kaimo gyventojų). Vykdoma reguliari požeminio vandens stebėsena;
2) naudingųjų iškasenų ištekliai. Lietuvos Respublikos Konstitucija įteisina išimtinę valstybės žemės gelmių nuosavybę, tuo pabrėždama žemės gelmių išteklių svarbą valstybės gyvenime. Naudingųjų iškasenų gausa ir sugebėjimas jomis pasinaudoti lemia šalies vystymosi spartą, gyvenimo lygį. Naudingosios iškasenos Lietuvoje nuolat naudojamos įvairiose ūkinės veiklos srityse. Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu yra ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės sapropelis ir nafta) eksploatuojamos. Vien tik detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų sutartinė vertė pagal 2006 m. būklę sudaro apie 56 mlrd. Lt. Tai daugiausia statybinių medžiagų pramonei ar keliams tiesti skirtos naudingosios iškasenos, kurios pasaulyje pagal sunaudojamą kiekį (22 mlrd. t – daugiausia iš visų išteklių) ir ekonominę vertę (nusileidžia tik naftai, dujoms ir akmens anglims) yra vienos svarbiausių.
Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 t iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė 10–12 t, o pastaruoju metu – apie 4 t vietinių naudingųjų iškasenų. Plečiantis statybų verslui, šis kiekis turi didėti.
Detaliai išžvalgytų nemetalinių naudingųjų iškasenų telkinių, kurių eksploatacija galima atvirais kasiniais, plotas sudaro apie 75 630 ha (iš jų durpių – 56 930 ha) arba 1,2% Lietuvos teritorijos, o perspektyvių parengtinai išžvalgytų išteklių – apie 116 840 ha (iš jų durpių – 100 370 ha) arba 2% Lietuvos teritorijos.
Vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą restituciją, 5 917 ha bendro naudojamų telkinių ploto buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Likusi išžvalgytų telkinių žemė pagal suderintus ir patvirtintus žemėtvarkos projektus buvo grąžinama buvusiems žemės savininkams, nustatant naudojimo apribojimus, numatytus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43) XXIII skyriuje, arba (rečiau) priskirta laisvai valstybinei žemei. Telkinių plotai, kuriems įrašyti žemės naudojimo apribojimai, sudaro apie 20 tūkst. ha.
Pagal 2006 m. būklę naudingųjų iškasenų kasybos įmonėms skirti plotai sudaro 22,2 tūkst. ha (iš jų durpių kasybai – 14,4 tūkst. ha) arba 0,34% Lietuvos teritorijos. Kasybos darbų metu pažeistos žemės plotas siekia 13,6 tūkst. ha. 78% šio ploto sudaro pažeisti durpynai. Kasybos darbų metu pažeistos žemės bus rekultivuotos užbaigus naudingųjų iškasenų eksploataciją.
Pereinant prie rinkos ekonomikos, bankrutavo daug kasybos įmonių. Jos paliko nerekultivuotas kasybos metu pažeistas žemes. Kartu su buvusių kolūkių ūkiniais karjerais tokių apleistų pažeistų žemių plotas sudaro apie 16 000 ha (iš jų durpynai – 13 620 ha).
Pastaruoju metu išžvalgytų telkinių teritorijose padažnėjo žemės savininkų ir kasybos įmonių, norinčių eksploatuoti naudingųjų iškasenų išteklius, konfliktų. Jie dažniausiai kyla, kai žemės savininkai būna ne tiesioginiai nuosavybės paveldėtojai, o asmenys, tikslingai supirkę žemes naudingųjų iškasenų telkinių vietose ir dirbtinai pakėlę telkinių žemės kainas. Artimiausiu metu tai turės neigiamo poveikio šalies ūkio raidai, nes sukels žaliavų ir iš jų pagamintų statybinių medžiagų kainų padidėjimą.
11. Miškų ištekliai:
1) Lietuvos miškų ištekliai skirti gerai subalansuotoms visuomenės reikmėms tenkinti ir miškų ūkio veiklai plėtoti. Dideli miškų plotai skiriami miško ekosistemų, dirvožemio, aplinkos oro, vandens apsaugai, rekreacijai, kitoms ekologinėms ir socialinėms funkcijoms užtikrinti. Šalyje vyrauja našūs medynai, miško kirtimai užtikrina pramonės ir gyventojų aprūpinimą vietine miško žaliava, medienos gaminių ir žaliavos eksportą;
2) šiuo metu miškai Lietuvoje užima apie 2,12 mln. ha plotą arba apie 32,5% šalies teritorijos. Šalies miškingumas per pastaruosius 50 metų nuolat didėja;
3) miškai tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyra. Kasmet Lietuvoje pagaminama apie 6 mln. m3 medienos. Per pastaruosius penkerius metus bendras medienos tūris miškuose nuolatos didėjo ir 2006 m. pradžioje siekė apie 401 mln. m3. Brandžių medynų plotas per paskutinius penkerius metus padidėjo nuo 298 tūkst. ha iki 327,5 tūkst. ha, o juose sukauptas bendras medienos tūris atitinkamai nuo 74,4 mln. m3 iki 83,3 mln. m3. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkantis miško plotas taip pat didėjo ir 2006 m. pradžioje siekė 0,62 ha;
4) Lietuvos miškus kasmet pažeidžia abiotiniai ir biotiniai veiksniai. Gaisrų daromai žalai sumažinti šalyje sukurta ir nuolat palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinių priemonių sistema. Šalies miškuose taip pat vykdoma sanitarinė miškų apsauga, taikomos kompleksinės priemonės prieš vabzdžių ir ligų pakenkimus, įgyvendinama Valstybinė miškų sanitarinės apsaugos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 74 (Žin., 2002, Nr. 27-975).
12. Žuvų ištekliai:
1) žuvų ištekliai yra vieni svarbiausių maisto ir rekreacinių išteklių. Lietuvos jūrų žvejybos rajonai yra Atlanto vandenynas ir Baltijos jūra. Iš viso šiuose vandenyse sugaunama apie 150 tūkst. t žuvų. Baltijos jūroje ES Taryba Lietuvai skiria apie 30 tūkst. t metinių žvejybos kvotų, tačiau dėl nepakankamai išplėtotos žvejybos infrastruktūros sugaunama tik apie 13 tūkst. t. Pastaruoju metu didžiausias žvejybos problemas sudaro didėjančios kuro kainos, nestabilūs žvejybos partnerystės santykiai su trečiosiomis šalimis, nestabilūs ir netgi mažėjantys kai kurių žuvų rūšių ištekliai: Atlanto vandenyne – jūros ešerių, giliavandenių žuvų, Baltijos jūroje – menkių, otų. Trūksta žvejybos įrangos pelaginių žuvų žvejybai, šaldymo pajėgumų žuvų kokybei išsaugoti, nesukurti šių žuvų rūšių perdirbimo pajėgumai;
2) 2005 metais, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, žvejybos pajėgumai buvo sumažinti – supjaustyta 20 seniausių ir nepakankamai efektyvių Baltijos jūroje žvejojusių laivų. Bendroji jūrų žvejybos laivyno talpa buvo 66,8 tūkst. t, bendras variklių galingumas – 74,6 tūkst. kW;
3) vidaus vandens telkiniuose daugiausia žuvų maistui tiekia akvakultūros įmonės – 56,7%. Kuršių mariose sugaunama 32,4%, Kauno vandens talpykloje – 4,2%, upėse (daugiausiai Nemuno žemupyje) – 5,1% prekinių žuvų. Šalies vidaus vandenyse plėtojama mėgėjų žūklė. 2005 m. akvakultūros tvenkiniuose buvo išauginta 2 013 t prekinės produkcijos, kurios 97% sudarė karpiai. Akvakultūros įmonių pajėgumai panaudojami tik apie 49%. Sparčiai plėtojama ekologinė žuvininkystė. Verslinės žūklės įrankiais vidaus vandens telkiniuose 2005 m. buvo sugauta 1 545 t žuvų, didžioji dalis Kuršių mariose (1 167 t) ir Kauno mariose (160 t). Verslinė žvejyba kituose vidaus vandenų telkiniuose yra neefektyvi ir nekonkurencinga;
13. Gamtinės aplinkos ištekliai:
1) biologinė įvairovė ir gamtinis kraštovaizdis, kaip sveikos gyvensenos aplinką sąlygojančių rekreacinių išteklių pagrindas, išlieka vienu esminių Lietuvos išteklių. Jiems išsaugoti Lietuvoje sukurta saugomų teritorijų sistema apima ir Europos ekologinį tinklą Natura 2000. Saugomos teritorijos užima apie 15% šalies ploto. Dėl intensyvios ūkinės veiklos, o labiausiai dėl statybų, mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotas, degraduoja gamtinis kraštovaizdis, kinta jo struktūra. Šie procesai būdingi ir saugomoms teritorijoms. Biologinei įvairovei kelia grėsmę besikeičiančios ūkininkavimo tradicijos žemės ir miškų ūkyje, invazinių rūšių plitimas;
2) rekreacijos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu labai svarbi Baltijos jūros kranto apsauga. Lietuvos Baltijos jūros kranto būklė priklauso nuo įvairių gamtinių ir antropogeninių veiksnių tarpusavio sąveikos. Pasaulinė klimato kaita, uraganinės audros, vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas skatina krantų ardymą. Didelę įtaką Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai turi jūrinės industrijos plėtra, neigiamai veikianti krantodaros procesus.
14. Energijos ištekliai:
1) Lietuva importuoja beveik 90% pirminės energijos. Efektyvesnis energijos vartojimas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra leistų sumažinti energijos išteklių importą ir energetinę priklausomybę. Viena iš rimčiausių neefektyvaus energijos vartojimo Lietuvoje priežasčių yra ta, kad daugumos viešosios paskirties pastatų šiluminės savybės yra labai prastos ir jiems apšildyti reikia daug energijos;
2) energijos, pagaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, suvartojimas 2004 metais ir jos vartojimo ekonominis potencialas pagal energijos išteklių rūšis sudarė (TWh per metus): mediena – 8,03/9,8; šiaudai – 0,05/3,59; biodujos ir sąvartynų dujos – 0,02/0,4; hidroenergija – 0,42/1,5; saulės ir geoterminė energija – 0,02/2,1; vėjo energija – 0,00/0,85; biodegalai – 0,01/2,25. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius 2004 m. iš viso sunaudota 8,55 TWh. Numatytas šių išteklių naudojimo ekonominis potencialas 2010 metais sieks 11,9 TWh;
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
15. Programos tikslai – įgyvendinti nacionalinio saugumo reikalavimus siekiant užtikrinti ilgalaikį racionalų valstybės funkcionavimui svarbių nacionalinių išteklių naudojimą, jų apsaugą, atkūrimą ir gausinimą, sudarant sąlygas dainiai ūkio plėtrai.
16. Programos uždaviniai:
2) išsaugoti gamtinės aplinkos išteklius – biologinę įvairovę, kraštovaizdį, gamtos paveldo vertybes;
3) didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą;
4) užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį žemės gelmių naudojimą ir apsaugą, saugoti geologinės aplinkos kokybę, prognozuoti jos pokyčius, diegti geologine informacija pagrįstas priemones;
6) sudaryti palankias sąlygas žvejybos, žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmonėms kuo geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus geros kokybės žuvų produkcija, kartu užtikrinant griežtą žvejybos kontrolę, tausojantį žuvų išteklių naudojimą, jų išsaugojimą ir atkūrimą;
8) sukurti upių baseinų rajonų administravimo bei vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, nustatyti vandensaugos tikslus;
18) sudaryti prielaidas aktyviam visuomenės dalyvavimui sprendžiant gamtos išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo klausimus;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
17. Gamtos išteklių naudojimo optimizavimo, naudojimo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo srityje:
1) remti gamtos išteklius tausojančius ir saugančius investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuje, siekiant sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį gamtos ištekliams;
2) skatinti švaresnių gamybos būdų ir technologijų taikymą, plačiau gamybai naudoti antrines žaliavas, pavojingas aplinkai medžiagas keisti nepavojingomis, o išsenkančius išteklius – atsinaujinančiais;
18. Gamtinės aplinkos išteklių išsaugojimo srityje:
1) parengti ir diegti finansinės paramos mechanizmus žemės savininkams ir valdytojams, įgyvendinti priemones, palankiai veikiančias rūšių, buveinių būklę ar užtikrinančias būdingo kraštovaizdžio išsaugojimą;
2) atlikti užterštų teritorijų inventorizaciją ir nustatyti valymo prioritetus atsižvelgiant į tokių teritorijų poveikį gamtos ištekliams, Natura 2000 ir kitoms saugomoms teritorijoms, vykdyti užterštų teritorijų sanavimo darbus;
3) paspartinti pažeistų teritorijų (išnaudotų karjerų, durpynų) atkūrimo darbus ir (ar) pritaikymą rekreaciniams ar kitiems visuomenės poreikiams;
4) siekti integruoto pakrantės zonos valdymo, įgyvendinti Pajūrio juostos tvarkymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 442 (Žin., 2003, Nr. 88-4004), numatytas krantotvarkos priemones;
5) užbaigti Natura 2000 teritorijų tinklo steigimą, stebėti saugomų rūšių ir buveinių būklę visose Natura 2000 teritorijose pagal bendrą monitoringo sistemą;
6) sureguliuoti lankytojų srautus, sukurti tinkamą infrastruktūrą ir informacinę sistemą, sumažinant rekreacinės veiklos neigiamą poveikį saugomoms teritorijoms ir rūšims;
7) rengti ir įgyvendinti valstybines laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo programas, tikslines gamtinių buveinių ir rūšių apsaugos programas, saugomų rūšių apsaugos projektus bei jų buveinių apsaugos reglamentus;
19. Energijos išteklių srityje:
2) įgyvendinti Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956) ir Daugiabučių namų modernizavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839).
20. Žemės gelmių išteklių srityje:
1) optimizuoti teisines žemės paėmimo visuomenės poreikiams (naudingųjų iškasenų išteklių eksploatacijai) procedūras;
4) skatinti skleisti pažangias technologijas ir rekultivavimo metodus taikančių naudingųjų iškasenų kasybos įmonių patirtį;
21. Miškų išteklių srityje:
2) parengti miško ligų sukėlėjų ir kenkėjų stebėjimo, apskaitos, pakenkimo prognozės ir masinių židinių susidarymo rizikos įvertinimo metodikas;
3) įgyvendinti integruotos apsaugos priemonių prieš ligas ir miško kenkėjus sistemą, nustatyti miškų urėdijoms privalomų miško sanitarinės apsaugos darbų normas ir mastus;
5) parengti ir patvirtinti operatyvinius miško gaisrų gesinimo planus, suderintus su miestų, rajonų priešgaisrinėmis gelbėjimo ir civilinės saugos tarnybomis;
22. Žuvų išteklių srityje:
1) suderinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, darbą perorganizuoti į pelaginių žuvų žvejybą arba kitą, ne žvejybos, veiklą;
2) mažinti žvejybos įmonių skaičių, didinti žvejybos verslo įmonių konkurencingumą, skatinti, kad perteklinė darbo jėga žvejybos srityje būtų panaudota kitoje, ne žuvininkystės, veikloje;
4) sudaryti prielaidas visiškai išnaudoti kvotas, modernizuoti žvejybos laivus, žuvų kokybės išsaugojimo ir žuvų perdirbimo įrangą;
6) gausinti žuvų ir vėžių išteklius, kurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti žuvų veislininkystę;
23. Vandens išteklių srityje:
2) riboti naujų užtvankų statybą, drausti jų statybą ekologiniu ir kultūriniu (kultūrinio paveldo apsaugos ir (ar) rekreaciniu) požiūriu vertingose upėse;
3) užtikrinti tvenkinių hidrotechnikos statinių tinkamą naudojimą ir priežiūrą užkertant kelią galimoms avarijoms;
4) parengti duomenų apie požeminio geriamojo vandens išteklius, būtinus Lietuvos miestų ir kaimo gyvenviečių vandens tiekimo sistemų plėtros ir baseininio valdymo projektams rengti, bazę;
6) parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, gerinimo ir kontrolės priemones, sukurti požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandens tiekimo objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų tarpžinybinę informacinę ryšių sistemą;
7) vykdyti dėl praeities ūkinės veiklos pažeistų vandens telkinių būklės gerinimo priemones (šalinti ir tvarkyti dėl taršos susidariusias dugno nuosėdas, valyti vandens telkinius, šalinti dėl eutrofikacijos atsiradusią vandens augmeniją, valyti pakrantes, renatūralizuoti sureguliuotus upelius, pašalinti nenaudojamas užtvankas ir kitus vandens telkiniuose esančius statinius (įrenginius), gerinti rekreacines savybes ir kt.).
24. Bendrosios priemonės:
1) sudaryti teisines ir organizacines sąlygas optimaliam atsakingų institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimui, valdymui ir kontrolei;
2) stiprinti institucinius visuomenės informavimo pajėgumus, įkurti informacinius centrus savivaldybėse, švietimo įstaigose, rekreacinėse ir padidintos rizikos zonose;
3) sudaryti sąlygas platesnei informacijos sklaidai, gerinti informacijos prieinamumą, didinti leidinių, publikacijų ir reportažų apie tausojantį gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą skaičių, finansuoti bendrus su nevyriausybinėmis organizacijomis projektus, skirtus visuomenei įtraukti į aplinkosaugos sprendimų priėmimą, palankiam aplinkai gyvenimo būdui propaguoti;
V. LAUKIAMI REZULTATAI
25. Įgyvendinus šią programą, bus užtikrinta tinkama gamtos išteklių apsauga, kontroliuojamos galimos grėsmės gamtos ištekliams, naudojamos prevencinės jų apsaugos priemonės.
26. Sutvarkius pažeistus kraštovaizdžio elementus, sumažės vizualinė kraštovaizdžio tarša, padidės rekreacinis sutvarkytų teritorijų potencialas ir vietinės plėtros galimybės. Atkurtose teritorijose bus sudarytos galimybės kaimo turizmui vystyti, dalį šių teritorijų bus galima panaudoti greitos apyvartos energetinio miško plantacijoms kurti, padidės atsinaujinančių energijos išteklių potencialas.
27. Bus pristabdyti intensyvūs Baltijos jūros kranto degradacijos procesai, išsaugotas ir atkurtas pajūrio rekreacinis potencialas, sudarytos sąlygos darniai pajūrio regiono plėtrai.
28. Saugomų teritorijų plotas padidės iki 17% šalies teritorijos, padidės šalies miškingumas, miško sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos efektyvumas, pagerės miško išteklių genetinis fondas.
29. Bus sukurta efektyvi vandens išteklių valdymo sistema, kuri leis parinkti optimaliausias priemones vandens apsaugos tikslams pasiekti. Pagerės vandens telkinių būklė, bus sudarytos sąlygos spartesnei ūkio plėtrai ir visų pirma rekreacijos (vandens sporto, vandens turizmo, maudyklų tinklo, mėgėjų žūklės ir pan.) ir kaimo turizmo spartesniam vystymui. Pagerinus pažeistų vandens telkinių būklę ir pradėjus juos naudoti visuomenės poreikiams, sumažės nepažeistų vandens telkinių naudojimo intensyvumas, pagerės jų išsaugojimo galimybės.
30. Gamybinių atliekų susidarymo augimas bus mažesnis už BVP augimą, o susidarančios atliekos bus perdirbamos ir naudojamos energijai gaminti. Tik išimtiniais atvejais atliekos bus šalinamos saugiai įrengtuose kontroliuojamuose sąvartynuose. Energija, išgaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių, sudarys 12% visų energijos sąnaudų, biodegalai sudarys 5,75% visų Lietuvos rinkoje esančių degalų, skirtų transportui.
31. Žuvininkystės sektoriaus plėtra bus suderinta su Lietuvos socialine, regionine ir aplinkos apsaugos politika, žvejybos išteklių išsaugojimu ir gausinimu, vandenų biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio puoselėjimu. Žvejybos pajėgumai bus suderinti su esamais žuvų ištekliais, išnaudojamos visos Lietuvai skiriamos žvejybos kvotos, padidintas žvejybos verslo rentabilumas ir konkurencingumas.
32. Bus sukurta poreikius atitinkanti aplinkos stebėsenos ir kontrolės techninė bazė, užtikrintas aplinkos kokybės stebėjimas, vertinimas ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolė. Sustiprinus aplinkos kokybės institucinio valdymo pajėgumus, bus ne tik efektyviau saugomi gamtos ištekliai, bet ir pagerės ekonominio vystymosi aplinka – bus operatyviau nustatomi optimalūs aplinkosaugos reikalavimai, išduodami reikalingi leidimai, sąlygos ir kt.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
34. Programos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Įgyvendinant priemones dalyvaus ir kitos atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos.
35. Atsakingos už Programos vykdymą institucijos kasmet iki vasario 10 dienos teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą. Aplinkos ministerija kasmet iki kovo 1 dienos informuoja Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
36. Programa įgyvendinama iš bendrųjų asignavimų, patvirtintų asignavimų valdytojams valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje. Programai įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos savivaldybių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos, ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos, gautos iš Lietuvos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų.
______________
GAMTOS IŠTEKLIŲ TAUSOJIMO IR APSAUGOS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2007–2010 METAIS LĖŠŲ POREIKIS
| Priemonės pavadinimas |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
||||
| 2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
iš viso |
|||
| Programos įgyvendinimo priemonės miškų išteklių srityje |
|||||||
| Skatinti žemės ūkio veiklai nenaudojamų arba mažai tam tinkamų žemių apželdinimą mišku |
44 000 |
44 000 |
44 000 |
44 000 |
176 000 |
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai |
Aplinkos ministerija |
| 10 000 |
10 000 |
10 000 |
10 000 |
40 000 |
Biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
|
| Parengti miško ligų sukėlėjų ir kenkėjų stebėjimo, apskaitos, pakenkimo prognozės ir masinių židinių susidarymo rizikos įvertinimo metodikas |
30 |
50 |
- |
- |
80 |
Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa* |
Aplinkos ministerija |
| Įgyvendinti integruotos apsaugos priemonių prieš ligas ir miško kenkėjus sistemą, nustatyti miškų urėdijoms privalomų miško sanitarinės apsaugos darbų normas ir mastus |
2 000 |
2 200 |
2 500 |
2 700 |
9 400 |
Miškų urėdijų lėšos |
Aplinkos ministerija |
| Parengti ir įgyvendinti miškų gaisrų prevencines priemones (durpynai neįskaičiuoti) |
2 000 |
2 500 |
3 000 |
3 500 |
11 000 |
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (galimas dalinis finansavimas iš valstybės biudžeto) |
Aplinkos ministerija |
| Valstybinės reikšmės miškų teisinis registravimas nekilnojamojo turto registre |
10 000 |
30 000 |
– |
– |
40 000 |
Biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Programos įgyvendinimo priemonės gamtinės aplinkos išteklių srityje |
|||||||
| Europos Sąjungos svarbos gamtinių buveinių kartografavimas saugomose teritorijose |
1 000 |
2 000 |
3 000 |
3 000 |
9 000 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Užterštų teritorijų (bešeimininkių pastatų) inventorizacija |
250 |
250 |
– |
– |
500 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Bešeimininkių pastatų griovimas |
1 000 |
3 000 |
5 000 |
2 000 |
11 000 |
Biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Pažeistų teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rekreacijai |
2 000 |
3 000 |
3 000 |
3 000 |
11 000 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Stebėsenos įgyvendinimas |
1 000 |
1 000 |
500 |
500 |
3 000 |
Biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams išmokėjimas už saugomose teritorijose (įskaitant Natura 2000 tinklo teritorijas) nustatytus veiklos apribojimus |
7 000 |
10 000 |
15 000 |
17 000 |
49 000 |
ES žemės ūkio fondo Kaimo plėtros programa, biudžetas*, savivaldybių biudžetai |
Aplinkos ministerija |
| Tinkamos infrastruktūros, mažinančios rekreacijos poveikį saugomoms teritorijoms, sukūrimas |
3 000 |
3 000 |
3 000 |
3 000 |
12 000 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Teritorijų planavimo dokumentų ir gamtotvarkos planų parengimas saugomose teritorijose |
1 000 |
2 000 |
2 000 |
2 000 |
7 000 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Gamtotvarkos planų saugomose teritorijose įgyvendinimas |
1 000 |
1 500 |
2 000 |
2 000 |
6 500 |
ES struktūriniai fondai, biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Programos įgyvendinimo priemonės žuvų išteklių srityje |
|||||||
| Suderinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, Baltijos jūroje žvejojančius laivus atiduoti į metalo laužą ar perorganizuoti kitai, ne žvejybos, veiklai |
8 831 |
6 195 |
4 279 |
6 195 |
25 500 |
Europos žuvininkystės fondas |
Žemės ūkio ministerija |
| 1 558 |
1 093 |
755 |
1 093 |
4 499 |
Biudžetas* |
||
| Mažinti žvejybos įmonių skaičių vidaus vandens telkiniuose, remiant žvejyba vidaus vandenyse besiverčiančių laivų paskirties keitimą į kitą, ne žvejybos, veiklą, investuojant į žvejybos vidaus vandenyse įrenginių statybą, plėtimą, įrengimą ir modernizavimą, remiant priemones dėl laikino žvejybos vidaus vandenyse nutraukimo |
1 638 |
1 648 |
1 673 |
1 782 |
6 741 |
Europos žuvininkystės fondas |
Žemės ūkio ministerija |
| 546 |
549 |
558 |
594 |
2 247 |
Biudžetas* |
||
| Taikyti selektyvesnius, labiau išteklius tausojančius žvejybos metodus ir įrankius, mažinti priegaudą, ištraukti pamestus žvejybos įrankius iš jūros dugno, kad į juos nepatektų jūros gyviai |
437 |
440 |
446,5 |
475,5 |
1 799 |
Europos žuvininkystės fondas |
Žemės ūkio ministerija |
| 145 |
440 |
149 |
158 |
892 |
Biudžetas* |
||
| Priemonės, skirtos migruojančių žuvų rūšių nerštavietėms, migracijos keliams atkurti, ir priemonės, skirtos aplinkos apsaugai ir jos gerinimui Natura 2000 sistemoje, kai jos teritorijos yra tiesiogiai susijusios su žvejybos veikla |
1 064 |
1 070 |
1 087 |
1 158 |
4 379 |
Europos žuvininkystės fondas |
Žemės ūkio ministerija |
| 355 |
357 |
362 |
386 |
1 460 |
Biudžetas* |
Žemės ūkio ministerija |
|
| Gausinti žuvų ir vėžių išteklius, kurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti žuvų veislininkystę |
1 500 |
3 300 |
4 300 |
4 300 |
13 400 |
Biudžetas* |
Žemės ūkio ministerija |
| Skatinti ekologinės žuvininkystės plėtrą, užtikrinti žuvų sveikatingumą ir kokybę |
2 200 |
2 300 |
2 500 |
2 600 |
9 600 |
Biudžetas* |
Žemės ūkio ministerija |
| Sukurti integruotą žuvininkystės duomenų bazę, užtikrinti jos palaikymą ir atnaujinimą |
200 |
300 |
300 |
400 |
1 200 |
Biudžetas* |
Žemės ūkio ministerija |
| Stiprinti kontrolės institucijų administracinius gebėjimus, žuvų sugavimų, iškrovimų ir pirminio pardavimo kontrolę |
670 |
770 |
770 |
970 |
3 180 |
Biudžetas* |
Žemės ūkio ministerija |
| Programos įgyvendinimo priemonės vandens išteklių srityje |
|||||||
| Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programoje numatytos priemonės |
1 104 |
3 045,4 |
2 095,1 |
300,7 |
6 545,2 |
Biudžetas* |
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos |
| Programos įgyvendinimo priemonės energijos išteklių srityje |
|||||||
| Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programoje numatytos priemonės |
1 956 |
2 076 |
2 076 |
2 076 |
8 184 |
Biudžetas* |
Ūkio ministerija |
| Visuomenės informuotumo didinimas, jos įtraukimas į energijos taupymą būsto sektoriuje (organizacinės priemonės, leidiniai, publikacijos, reportažai) |
– |
40 |
30 |
– |
70 |
Biudžetas |
Aplinkos ministerija |
| Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 m. programoje numatytos priemonės |
23 636 |
28 666 |
33 217 |
38 248 |
123 767 |
Biudžetas* (Specialioji biodegalų gamybos plėtros paramos programa) |
Žemės ūkio ministerija |
| Daugiabučių namų modernizavimas |
157 000 |
50 000 |
70 000 |
100 000 |
377 000 |
Biudžetas* |
Aplinkos ministerija |
| Programos įgyvendinimo lėšų poreikio pasiskirstymas pagal metus (tūkst. Lt) |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
iš viso: |
| 121 120 |
136 789,4 |
147 597,6 |
153 436,2 |
558 943,2 |
* – priemonės bus finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms, įgyvendinant atitinkamą programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų.