LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR.1156 „DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. gegužės 1 d. Nr. 487
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš dalies pakeisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 1995, Nr. 101-2257; 1997, Nr. 58-1349; 1998, Nr. 17-415, Nr. 32-864, Nr. 81-2277; 1999, Nr. 18-466, Nr. 103-2967):
1.1. išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami šie Pensijų įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys:
2.1. asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, dirbantys narystės pagrindu renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2.2. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai, taip pat prokuratūros pareigūnai;
2.5. nedirbantys diplomatų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kurį jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
2.6. individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus 2.8 punkte nurodytus asmenis).
Nurodytiesiems šiame punkte individualių (personalinių) įmonių savininkams prilyginami:
2.6.1. tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų įmonių rejestre, nariai – nuo 1999 m. sausio 1 dienos;
2.6.2. advokatai ir advokatų padėjėjai – laikotarpiu, kurį jie įrašyti atitinkamai į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą ir advokatų padėjėjų sąrašą;
2.8. patentus įsigiję asmenys – laikotarpiu, kuriam jie įsigiję patentus, nuo 1999 m. sausio 1 dienos;
2.9. privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;
2.11. motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki trejų metų;
2.12. tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
2.13. vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatytąja tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantys namuose visiškos negalios invalidą.
Šių nuostatų 2.9–2.13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti šių nuostatų 2.13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos“;
1.2. pripažinti netekusia galios 3 punkto penktąją pastraipą, o šeštąją pastraipą išdėstyti taip:
„Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją arba valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas (toliau vadinama – maitintojo netekimo pensija) už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybines socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ar našlaičių pensijas, skiriama pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą už 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną). Valstybinę maitintojo netekimo arba maitintojo netekimo pensiją gaunančios našlės (našlio) pasirinkimu vietoj šios pensijos ji (jis) gali gauti našlės ar našlio pensiją kartu su savo paties senatvės ar invalidumo pensija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip“;
1.3. išdėstyti 4 punkto antrąją pastraipą taip:
„Pagrindinė pensijos dalis apskaičiuojama pagal visą apdraustojo asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau vadinama - stažas), kurį sudaro stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 8 straipsnio antroji ir trečioji dalys); stažas, įgytas dirbant savarankiškai (Pensijų įstatymo 8 straipsnio ketvirtoji ir penktoji dalys); savanoriškai apsidraudusių asmenų stažas (Pensijų įstatymo 2 straipsnio trečioji dalis)“;
1.4. išdėstyti 7 ir 8 punktus taip:
„7. Apskaičiuojant asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 9 straipsnis), į uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, sumą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (tėvystės) bei bedarbio pašalpos.
1.5. išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Pensijų įstatymo 52 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas į stažą įskaitomas nepriklausomai nuo jo pobūdžio bei trukmės ir nuo pertraukų trukmės. Į darbo laiką įskaitomas ir darbininkų bei tarnautojų ligos (laikinojo nedarbingumo), nėštumo ir gimdymo pašalpų gavimo laikas, taip pat vaiko priežiūros atostogų laikas, bet ne ilgiau kaip iki atleidimo iš darbo. Jeigu liga (laikinasis nedarbingumas) prasidėjo asmens darbo laikotarpiu ir tęsėsi po atleidimo iš darbo, į stažą įskaitomas ir ligos (laikinojo nedarbingumo) laikas po atleidimo iš darbo“;
1.6. išdėstyti 11.1 punktą taip:
„11.1. darbo laikas iki 1966 m. sausio 1 d. įskaitomas nepriklausomai nuo to, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkių narių vaikus (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius“;
1.7. išdėstyti 17.1 punktą taip:
„17.1. darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu“;
1.8. išdėstyti 17.8 ir 17.9 punktus taip:
„17.8. samdytojo pažymėjimu, kai asmuo, iki 1991 m. birželio 1 d. dirbęs pas pavienį samdytoją, negali gauti valstybinių archyvų sistemos įstaigos pažymėjimo apie darbo sutarties įregistravimą arba negali pateikti profesinės sąjungos nario bilieto, įrodančio profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą. Samdytojo pažymėjimas privalo būti paliudytas notariškai ir patvirtintas socialinio draudimo skyriaus patikrinimo aktu. Jeigu samdytojas miręs, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka;
17.9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais – Pensijų įstatymo 52 straipsnio antrosios dalies 7 ir 8 punktuose nurodytas laikas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką – Pensijų įstatymo 52 straipsnio antrosios dalies 9 punkte nurodytas laikas“;
1.9. išdėstyti 22 punktą taip:
„22. Draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 53 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos socialinio draudimo skyrių pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia draudžiamųjų įskaita. Iki minėtų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių pažymėjimais, išduotais remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos archyviniais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, taip pat valstybinių archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų archyvinių dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas“;
1.10. išdėstyti 23 punkto pirmąją pastraipą taip:
„23. Į pajamas, kurios Pensijų įstatymo 53 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose prilyginamos draudžiamosioms pajamoms, įtraukiamos gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos. Asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nurodytos šių nuostatų 6 priede“;
1.12. išdėstyti 26 punkto pirmąją pastraipą taip:
„26. Pensijų įstatymo 54 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta tvarka draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas:
asmenims, kurie turi stažą, įgytą iki 1984 m. sausio 1 d., tačiau per 5 paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. nebuvo tam tikrą laiką dirbę pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
asmenims, kurie negali gauti duomenų apie draudžiamąsias pajamas dėl to, kad visai (ar iš dalies) neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmenims, dirbusiems iki 1991 m. birželio 1 d. pas pavienius samdytojus namų darbininkėmis, asmeniniais vairuotojais, auklėmis ir taip toliau (šių nuostatų 17.8 punktas), taip pat asmenims, turėjusiems vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas“;
1.13. papildyti 30 punktą šia pastraipa:
1.14. išdėstyti 37, 38 ir 39 punktus taip:
„37. Jeigu asmenų, nurodytų Pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 1–4 punktuose, teisė gauti invalidumo pensiją dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atsirado iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2000 m. sausio 1 d.), skiriant šiems asmenims invalidumo pensijas dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, netaikomi Pensijų įstatymo 27 ir 28 straipsnių reikalavimai ir 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkto nuostata dėl trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus stažo mažinimo proporcingai turimam stažui. Jeigu invalidumo pensijos nurodytiesiems asmenims skiriamos nuo 2000 m. sausio 1 d. ar vėlesnės datos, kai nuo teisės gauti invalidumo pensiją praėjo Pensijų įstatymo 39 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų 12 mėnesių ir daugiau, taikomos bendrosios invalidumo pensijų skyrimo nuostatos (Pensijų įstatymo 27–29 straipsniai).
Skiriant invalidumo pensijas asmenims, pripažintiems invalidais dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (pradedant 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau), taikomos bendrosios invalidumo pensijų skyrimo nuostatos (Pensijų įstatymo 27–29 straipsniai).
38. Pakeitus asmens invalidumo priežastį – dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos – į bendrąjį susirgimą iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2000 m. sausio 1d.), invalidumo pensija skiriama iš naujo. Tokiu atveju, skiriant invalidumo pensiją, minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai nustatomi pagal invalido amžių tuo metu, kai jis pirmą kartą buvo pripažintas invalidu dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos. Jeigu asmuo tuo metu, kai pirmą kartą buvo pripažintas invalidu dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos, neatitiko minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimų, nustatytų Pensijų įstatymo 28 straipsnyje, skiriant invalidumo pensiją iš naujo taikomos Pensijų įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies nuostatos. Tokios pat tvarkos laikomasi ir tais atvejais, kai asmens, kuriam invalidumo pensija dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos buvo paskirta iki 2000 m. sausio 1 d., invalidumo priežastis dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos pakeičiama į bendrąjį susirgimą įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (2000 m. sausio 1 d. ir vėliau).
Pakeitus asmens invalidumo priežastį – dėl bendrojo susirgimo – į sužalojimo darbe ar profesinės ligos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2000 m. sausio 1 d.), invalidumo pensija skiriama iš naujo. Tokiu atveju, skiriant invalidumo pensiją, netaikomi Pensijų įstatymo 27 ir 28 straipsnių reikalavimai ir 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkto nuostata dėl trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus stažo mažinimo proporcingai turimam stažui. Jeigu asmens, kuriam invalidumo pensija dėl bendrojo susirgimo buvo paskirta iki 2000 m. sausio 1 d., invalidumo priežastis – dėl bendrojo susirgimo – pakeičiama į sužalojimo darbe ar profesinės ligos priežastį įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (2000 m. sausio 1 d. ir vėliau), asmeniui toliau mokama paskirtoji pensija. Jeigu kartu su priežastimi pakeičiama ir invalidumo grupė, taikomos taip pat Pensijų įstatymo 40 straipsnio antrosios dalies nuostatos.
39. Pensijų įstatymo 33–37 straipsniai reguliuoja našlių ir našlaičių pensijų skyrimo už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo (pradedant 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau), tvarką. Už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal įstatymo 451 straipsnį, o našlaičių pensijos - pagal įstatymo 33, 35–37 straipsnius. Maitintojo netekimo pensijos už asmenis, mirusius iki 1995 m. sausio 1 d., paskirtos pagal galiojusių iki šios datos pensijų įstatymų nuostatas, reglamentavusias maitintojo netekimo pensijų skyrimą, pagal Pensijų įstatymą neperskaičiuojamos ir mokamos šių nuostatų 3 ir 87–101 punktuose nustatyta tvarka“;
1.15. išdėstyti 48 punkto pirmąją pastraipą taip:
1.16. išdėstyti 50 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:
„50. Socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus vedėjas (arba jo pavaduotojas) nustato, ar priežastys yra svarbios.
Draudėjai, archyvai, darbo biržos privalo išduoti asmenų ir socialinio draudimo skyrių reikalaujamus dokumentus apie tų asmenų turimą stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo ir draudimo nuo nedarbo pašalpas, taip pat kitus dokumentus, kurių reikia pensijoms skirti ir mokėti. Socialinio draudimo skyriaus reikalavimu dokumentai išduodami nemokamai“;
1.17. papildyti 54 punktą šia antrąja pastraipa:
1.18. išdėstyti 62 ir 63 punktus taip:
„62. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius (Pensijų įstatymo 39 straipsnio penktoji dalis). Pensijos dydis už mirties mėnesį skaičiuojamas atsižvelgiant į pensininko draudžiamąsias pajamas, jeigu jis tą mėnesį tokių pajamų turėjo. Į draudžiamąsias pajamas, turėtas iki mirties dienos, atsižvelgiama kaip į viso mėnesio pajamas. Pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
1.19. išdėstyti 68 punktą taip:
„68. Kai asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, naujo dydžio pensija skiriama arba mokama nuo invalidumo grupės pakeitimo dienos.
Kai asmeniui nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, naujo dydžio invalidumo pensija mokama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatyta lengvesnio invalidumo grupė (šių nuostatų 70 punktas)“;
1.20. išdėstyti 72 punkto antrąją pastraipą taip:
1.21. išdėstyti 74 punkto trečiąją pastraipą taip:
„Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį turintis leidimą emigruoti asmuo buvo išregistruotas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pensijos mokėjimo į užsienį atvejais pensijų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“;
1.22. išdėstyti 79 punkto pirmąją pastraipą taip:
„79. Pensijos byloje fiksuotu stažu laikomas stažas, nurodytas Pensijų įstatymo 47 straipsnyje. Kai nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo 45 straipsnio pirmosios dalies nuostatas pensija buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pensininko pateiktus papildomus duomenis apie stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., pensijos byloje esančiam fiksuotam stažui (Pensijų įstatymo 47 straipsnis) papildyti, šių pensininkų fiksuotu stažu laikomas stažas, apskaičiuotas pagal galiojusias iki 1999 m. gruodžio 31 d. stažo apskaičiavimo nuostatas. Jeigu pensininkai pageidauja, jie pradedant 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 52 straipsnyje. Apskaičiuojant stažą pagal pateiktus naujus duomenis, laikomasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio ir šių nuostatų 9–15, 17, 18, 48, 49, 54 ir 69 punktų nustatytos tvarkos“;
1.24. išdėstyti 81, 82, 83, 84 ir 85 punktus taip:
„81. Pensijos byloje fiksuotu iki 1995 m. sausio l d. uždarbiu laikomas asmens vidutinis mėnesinis uždarbis, apskaičiuotas pensijos skyrimo (perskaičiavimo) dieną galiojusia tvarka ir įrašytas pensijų skyrimo komisijos protokole arba socialinio draudimo skyriaus (socialinio aprūpinimo skyriaus) vedėjo potvarkyje. Kai nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo 45 straipsnio pirmosios dalies nuostatas pensija buvo perskaičiuota iš pensininko pateikto kito laikotarpio, buvusio iki 1995 m. sausio 1 d., uždarbio, šių pensininkų fiksuotu uždarbiu laikomas vidutinis mėnesinis uždarbis, iš kurio pensija buvo perskaičiuota. Fiksuotas uždarbis negali būti perskaičiuojamas pagal pateikiamus naujus duomenis apie tuo laikotarpiu, kurio uždarbis buvo imtas pensijai skirti arba perskaičiuoti, gautas darbo apmokėjimo rūšis.
82. Jeigu pensininkai pageidauja, pradedant 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau jie gali pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį, gautą iki 1995 m. sausio 1 d., naujam vidutiniam mėnesiniam uždarbiui nustatyti. Tokiais atvejais naujas pensininko vidutinis mėnesinis uždarbis jo pasirinkimu gali būti apskaičiuojamas iš 60 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio per paskutiniuosius 10 metų prieš paskiriant senatvės ar invalidumo pensiją iki 1995 m. sausio 1 d. arba iš 24 paeiliui einančių darbo mėnesių uždarbio, bet ne ilgiau kaip iki 1995 m. sausio 1 d., po senatvės ar invalidumo pensijos paskyrimo (perskaičiavimo). Naujas vidutinis mėnesinis kito laikotarpio (60 ar 24 paeiliui einančių mėnesių) uždarbis apskaičiuojamas, jeigu 60 mėnesių darbo laikotarpiu pertraukos nuo atleidimo iš vieno darbo iki priėmimo į kitą darbą dienos buvo ne ilgesnės kaip 12 mėnesių iš viso, o 24 mėnesių darbo laikotarpiu – ne ilgesnės kaip 6 mėnesiai iš viso. Pensininko pageidavimu nepilnų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo mėnesių uždarbis apskaičiuojant naują vidutinį mėnesinį kito laikotarpio uždarbį neįtraukiamas.
Jeigu visi atitinkamo laikotarpio archyviniai dokumentai apie išmokėtą (apskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie tam tikrais nurodyto laikotarpio mėnesiais konkrečiam asmeniui išmokėtą (apskaičiuotą) uždarbį, apskaičiuojant naują vidutinį mėnesinį uždarbį tokiais mėnesiais gauti uždarbiai įtraukiami šių nuostatų 26 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta tvarka. Jeigu atitinkamo laikotarpio archyviniai dokumentai apie asmenims išmokėtą (apskaičiuotą) atlyginimą visai ar iš dalies neišsaugoti, apskaičiuojant naują vidutinį mėnesinį uždarbį imamas to laikotarpio minimalus mėnesinis darbo užmokestis (šių nuostatų 2 priedas).
83. Nuo 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau apskaičiuojant naują vidutinį mėnesinį uždarbį pagal pateiktus kito laikotarpio, buvusio iki 1995 m. sausio 1 d., uždarbio duomenis, į uždarbio vidurkį įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurios pagal Pensijų įstatymo 53 straipsnio nuostatas prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms.
84. Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio l d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio l d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių (vyrai – 60 metų, moterys – 55 metus) arba buvo invalidais, gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytų laikotarpių duomenis apie uždarbį. Šiuo atveju atitinkami 60 mėnesių laikotarpiai skaičiuojami iki senatvės pensijos amžiaus suėjimo arba iki invalidumo nustatymo dienos, o 24 mėnesių – po senatvės pensijos amžiaus suėjimo arba invalidumo nustatymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 1995 m. sausio 1 dienos.
1.25. papildyti nurodytuosius nuostatus šiuo skyriumi:
„Maitintojo netekimo pensijų, paskirtų už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis buvusia iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo tvarka, mokėjimas
87. Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis buvusia iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo tvarka (toliau vadinama – maitintojo netekimo pensijos), pagal Pensijų įstatymą neperskaičiuojamos. Jos mokamos remiantis Pensijų įstatymo 5 straipsnio antrosios dalies, 35 straipsnio, 39 straipsnio trečiosios–penktosios dalių, 45 straipsnio trečiosios dalies, 451 straipsnio šeštosios dalies ir 50 straipsnio, taip pat šių nuostatų 3 punkto penktosios pastraipos, 39 punkto, 42 punkto trečiosios pastraipos, 57–59 punktų, 61 punkto pirmosios pastraipos, 62, 63, 69, 70 ir 88–101 punktų nuostatomis.
88. Maitintojo netekimo pensijos indeksuojamos pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį. Maitintojo netekimo pensijos dalis, neviršijanti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, laikoma pagrindine maitintojo netekimo pensijos dalimi, likusi dalis – papildoma maitintojo netekimo pensijos dalimi.
89. Maitintojo netekimo pensijos mokamos, iki pasibaigia jų skyrimo terminas:
89.2. moksleiviams ir studentams – iki nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir vidurinių mokyklų dieninių skyrių baigimo, bet ne ilgiau kaip iki šiems moksleiviams ir studentams sukanka 24 metai (Pensijų įstatymo 35 straipsnio antroji dalis);
89.3. iki šeimos narys, kurio teisė gauti maitintojo netekimo pensiją priklauso nuo jo invalidumo, atgauna darbingumą;
89.4. iki šeimos narys, kurio teisė gauti maitintojo netekimo pensiją priklauso nuo jo senatvės pensijos amžiaus, gyvena;
89.5. motinoms, kurių teisė gauti maitintojo netekimo pensiją priklauso nuo to, kad jos nedirba ir augina mirusiojo vaikus iki 8 metų, – iki vaikui sukanka 8 metai.
Pasibaigus maitintojo netekimo pensijos mokėjimo nurodytais 89.1–89.5 punktuose atvejais terminui, jos mokėjimas nutraukiamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atitinkamos aplinkybės atsirado.
90. Jeigu pradedant 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau sumažėja maitintojo netekimo pensijos gavėjų, nurodytų šių nuostatų 89 punkte, maitintojo netekimo pensijos dydis perskaičiuojamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį sumažėjo maitintojo netekimo pensijos gavėjų. Tokiais atvejais maitintojo netekimo pensija perskaičiuojama – nustatoma vienam šeimos nariui tenkanti papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalis. Šiuo tikslu visiems šeimos nariams mokama papildoma maitintojo netekimo pensijos dalis (šių nuostatų 88 punktas) padalijama iš visų pensijos gavėjų skaičiaus, atmetama iš pensijos gavėjų skaičiaus pasitraukiančiam gavėjui tenkanti papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalis, likusiems pensijos gavėjams priklausančios papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalys sudedamos ir prie šios sumos pridedama pagrindinė maitintojo netekimo pensijos dalis (šių nuostatų 88 punktas).
91. Jeigu mirusio iki 1995 m. sausio 1 d. asmens sutuoktinis ar našlaitis, turintys teisę gauti pradedant 2000 m. sausio 1 d. ar vėliau našlių pensiją pagal Pensijų įstatymo 451 straipsnį arba našlaičių pensiją – pagal Pensijų įstatymo 33, 35 straipsnius, kreipiasi dėl našlių arba našlaičių pensijos paskyrimo pradedant 2000 m. sausio 1 d. ar vėliau ir jų kreipimosi metu už tą patį mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. asmenį dar mokama maitintojo netekimo pensija kitiems šio mirusiojo asmens šeimos nariams, asmens, kuris kreipiasi dėl našlių ar našlaičių pensijos, pasirinkimu:
91.1. arba skiriama našlių pensija pagal Pensijų įstatymo 451 straipsnį ar našlaičių pensija pagal Pensijų įstatymo 33, 35–37 straipsnius;
91.2. arba perskaičiuojama kitų šeimos narių gaunama maitintojo netekimo pensija padidėjus šeimos narių skaičiui. Maitintojo netekimo pensija perskaičiuojama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį dėl našlių arba našlaičių pensijos paskyrimo kreipėsi naujas šeimos narys. Tokiais atvejais maitintojo netekimo pensija perskaičiuojama – nustatoma vienam šeimos nariui tenkanti papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalis. Šiuo tikslu visiems šeimos nariams mokama papildoma maitintojo netekimo pensijos dalis (šių nuostatų 88 punktas) padalijama iš visų pensijos gavėjų (be naujo pensijos gavėjo) skaičiaus, pridedama naujam pensijos gavėjui teksianti tokio pat dydžio papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalis, visiems pensijos gavėjams (ir naujam pensijos gavėjui) priklausančios papildomos maitintojo netekimo pensijos dalies dalys sudedamos ir prie šios sumos pridedama pagrindinė maitintojo netekimo pensijos dalis (šių nuostatų 88 punktas).
92. Jeigu maitintojo netekimo pensiją gaunantis asmuo pradedant 2000 m. sausio 1 d. arba vėliau pripažįstamas vaiku invalidu arba I, II, III grupės invalidu nuo vaikystės arba pripažįstamas invalidu tuo metu, kai dar nėra sukakęs 18 metų, kai mokosi Pensijų įstatymo 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vėliau kaip iki to laiko, kai jis šias mokyklas baigia ir ne vėliau kaip iki to laiko, kai jam sukanka 24 metai, maitintojo netekimo pensija neperskaičiuojama. Šiais atvejais maitintojo netekimo pensiją gaunančio asmens pageidavimu vietoj mokamos maitintojo netekimo pensijos gali būti skiriama našlaičių pensija pagal Pensijų įstatymo 33, 35–37 straipsnių nuostatas, kuri kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti mokama kartu su šiam asmeniui priklausančiomis pensijomis.
93. Maitintojo netekimo pensiją gaunančio asmens pageidavimu vietoj mokamos maitintojo netekimo pensijos gali būti skiriama našlių pensija pagal Pensijų įstatymo 451 straipsnio nuostatas arba našlaičių pensija pagal Pensijų įstatymo 33, 35–37 straipsnių nuostatas.
94. Jeigu maitintojo netekimo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, tačiau pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją buvo išlikusi, maitintojo netekimo pensijos mokėjimas pratęsiamas taikant Pensijų įstatymo 39 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas, reglamentuojančias pensijos mokėjimo pratęsimo ar atnaujinimo datą priklausomai nuo to, ar priežastys, dėl kurių pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, laikomos pateisinamomis.
95. Jeigu maitintojo netekimo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas iki 2000 m. sausio 1 d. arba nutraukiamas po šios datos dėl to, kad 18 metų sukakęs pensijos gavėjas nesimoko, jam pradėjus 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau mokytis Pensijų įstatymo 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų mokyklų dieniniuose skyriuose, anksčiau paskirtos maitintojo netekimo pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo mokslo pradžios, ir ši pensija toliau mokama iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki pensijos gavėjui sukanka 24 metai. Jeigu šis moksleivis (studentas) įeina į maitintojo netekimo pensiją gaunančių kitų šeimos narių skaičių, pensija perskaičiuojama pagal šių nuostatų 91.2 punkto nuostatas.
96. Jeigu maitintojo netekimo pensijos, paskirtos mirusio asmens tėvui ar motinai arba sutuoktiniui, prižiūrinčiam mirusiojo vaiką iki 8 metų, mokėjimas buvo nutrauktas iki 2000 m. sausio 1 d. dėl to, kad prižiūrintis vaiką asmuo pradėjo dirbti, pradedant 2000 m. sausio 1 d. anksčiau paskirta maitintojo netekimo pensija perskaičiuojama šių nuostatų 91.2 punkte nustatyta tvarka, jeigu prižiūrimam našlaičiui vaikui dar nėra sukakę 8 metai. Ši pensija vienam iš nurodytųjų asmenų, nepaisant to, dirba jis ar ne, toliau mokama, iki vaikui sukanka 8 metai.
97. Jeigu maitintojo netekimo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas iki 2000 m. sausio 1 d. arba nutraukiamas po šios datos dėl to, kad pensijos gavėjas atgavo (atgauna) darbingumą, pradedant 2000 m. sausio 1 d. ir vėliau vėl pripažinus jį invalidu, anksčiau paskirtos maitintojo netekimo pensijos mokėjimas atnaujinamas arba maitintojo netekimo pensija atitinkamai perskaičiuojama šių nuostatų 91.2 punkte nustatyta tvarka, jeigu nuo dienos, kurią buvo nutrauktas pensijos mokėjimas, praėjo ne daugiau kaip 3 metai (šių nuostatų 60 punktas).
98. Kai maitintojo netekimo pensijos gavėjui, kurio teisė gauti šią pensiją priklauso nuo jo invalidumo, pradedant 2000 m. sausio 1 d. ar vėliau nustatoma sunkesnio ar lengvesnio už turėtąją invalidumo grupė, maitintojo netekimo pensija dėl invalidumo grupės pakeitimo neperskaičiuojama. Tokios pat tvarkos laikomasi ir tuomet, kai kitais pagrindais maitintojo netekimo pensiją gaunantis asmuo pripažįstamas invalidu.
99. Pilnamečiui maitintojo netekimo pensijos gavėjui priklausanti maitintojo netekimo pensijos dalis atskiriama – visa mokama maitintojo netekimo pensija (pagrindinė ir papildoma dalys) dalijama iš šios pensijos gavėjų skaičiaus. Vienam pilnamečiui maitintojo netekimo pensijos gavėjui tenkanti šiuo būdu atskirtos pensijos dalis jam mokama atskirai.
100. Maitintojo netekimo pensiją gaunančiam sutuoktiniui naujai susituokus, šios pensijos mokėjimas jam nutraukiamas.
2. Įgalioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nustatyti asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 9–13 punktuose (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2.9–2.13 punktai), draudimo valstybės lėšomis pagrindinei valstybinės socialinio draudimo pensijos daliai įgyvendinimo tvarką, suderinus ją su Finansų ministerija.
Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatų 6 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gegužės 1 d.
nutarimo Nr. 487
redakcija)
ASMENS PAJAMOS, nuo KURIŲ IKI Lietuvos Respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO (iki 1991 m. birželio 1 d.) NETURĖJO BŪTI SKAIČIUOJAMos VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO įmokos
3. Atlyginimas valstybinio draudimo neetatiniams agentams, jeigu jų darbas valstybinio draudimo įstaigoje buvo ne pagrindinis.
4. Atlyginimas kelionių ir ekskursijų biurų neetatiniams grupių ir ekskursijų vadovams, jeigu šis atlyginimas nebuvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
5. Atlyginimas prekių ekspertizės neetatiniams ekspertams, jeigu šis atlyginimas nebuvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
6. Atlyginimas, premijos (paskatinimai) už atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir jų įdiegimą.
7. Premijos už naujos technikos sukūrimą ir įdiegimą (išskyrus premijas, mokamas projektavimo, konstravimo, mokslo tyrimo organizacijų darbuotojams).
8. Pensijos bei įvairių rūšių pašalpos (taip pat išeitinė pašalpa, mokama atleidžiant iš darbo) nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų jos buvo mokamos.
9. Premijos, prizai ir kitos piniginės išmokos konkursų, apžiūrų, loterijų ir panašių renginių laimėtojams, taip pat sąjunginio ar respublikinio socialistinio lenktyniavimo ar kitokių varžybų nugalėtojams.
11. Premijos (paskatinimai), mokėtos darbuotojams už aktyvią visuomeninę veiklą, gerą darbą, pasiūlymus, kurie padidino darbo efektyvumą ar pagerino darbo organizavimą ir panašiai.
12. Premijos (paskatinimai) už ypatingai svarbių užduočių atlikimą, mokėtos iš darbo užmokesčio fondo.
14. Premijos ministerijų darbuotojams, mokėtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iki 1987 m. gruodžio 26 dienos.
15. Žalos atlyginimas ir kitos išmokos dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos pakenkimo darbe arba maitintojo mirties.
16. Išmokos, priedai ar priemokos komandiruočių, transporto ir kitoms išlaidoms, susijusioms su darbo pareigų atlikimu, atlyginti.
20. Išmokos buto nuomos, komunalinių paslaugų, specialių drabužių ir avalynės, transporto bilietų, maitinimo išlaidoms atlyginti.
21. Komisinis atlyginimas:
21.1. geležinkelio darbuotojams už bilietų, spaudos leidinių, loterijos bilietų ir maisto produktų pardavimą keleiviniuose traukiniuose, tranzitinių keleivinių bilietų forminimą kelyje;
22. Papildomas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu.