LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MASAŽUOTOJO PROFESIJOS KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2007 m. sausio 22 d. Nr. V-27

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1003 „Dėl Diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamai sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 3-60) 2 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-301 „Dėl Reglamentuojamų profesijų, priskirtų Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamai sričiai, bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 48-1719) nuostatas:

1. Tvirtinu Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašą (pridedamas).

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymu

Nr. V-27

MASAŽUOTOJO PROFESIJOS KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų (toliau – reikalavimai) aprašas parengtas įgyvendinant 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) nuostatą, kad tais atvejais, kai profesijoms taikoma bendroji kvalifikacijos pripažinimo sistema, valstybės narės turėtų išlaikyti teisę nustatyti minimalų kvalifikacijos lygį, būtiną jų teritorijoje teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.

II. REIKALAVIMŲ TAIKYMO IR ASMENS VEIKLOS SRITYS

2. Reikalavimai taikomi masažuotojams, dirbantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartis, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms masažuotojus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

III. APIBRĖŽIMAI

3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:

Masažuotojas – asmuo, šių reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Masažuotojas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas.

Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą.

Masažo paslauga – masažuotojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą profesinę kompetenciją atliekamas masažas.

Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija arba įstaiga, atliekanti Europos Sąjungos ar kitose užsienio valstybėse įgytą masažuotojo profesinės kvalifikacijos (pasirengimo bei patirties) profesinį vertinimą ir pripažinimą.

IV. MASAŽUOTOJO PROFESINĖ KVALIFIKACIJA IR PROFESINĖ KOMPETENCIJA

4. Formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją patvirtina:

4.1. profesinio mokymo diplomas, išduotas formalųjį švietimą vykdančio švietimo teikėjo ir nurodantis, kad suteikta masažuotojo kvalifikacija.

4.2. kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad asmens išsimokslinimas ir kvalifikacijos lygis atitinka masažuotojo profesijai keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

5. Masažuotojo profesinė kvalifikacija įgyjama arba pripažįstama asmeniui, kuris po vidurinės mokyklos baigimo baigė formalų teorinį ir praktinį mokymą (studijas), trunkantį bent dvejus metus, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 2900 valandų trukmės mokymo (studijų), iš kurių ne mažiau kaip 2740 skirta profesijos mokymo dalykams, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų skirta praktiniam profesijos mokymui ir 160 valandų skirta bendrakultūriniams dalykams.

6. Teorinis ir praktinis mokymas (studijos) susideda iš profesijos mokymo ir bendrakultūrinių dalykų.

7. Profesijos mokymo dalykus sudaro bendrieji ir specialybės dalykai:

7.1. Bendrieji dalykai: civilinė sauga, darbuotojų sauga ir sveikata, ekonomikos ir verslo pagrindai, teisės pagrindai – sudaro ne mažiau kaip 240 val.

7.2. Specialybės dalykai: anatomija, fiziologija ir patologijos pagrindai, higiena, psichologija, farmakologijos pagrindai, klasikinis masažas, segmentinis ir taškinis masažas, higieninis ir kosmetinis masažas, sportinis masažas, vidaus ligos ir masažas, chirurginės ligos ir masažas, vaikų ligos ir masažas, nervų ligos ir masažas, infekcinių, dermatovenerologinių ligų pagrindai, reabilitacijos pagrindai, pirmoji medicinos pagalba, informacinės technologijos, užsienio kalba, praktinis profesijos mokymas, gamybinė praktika – sudaro ne mažiau kaip 2500 val.

8. Bendrakultūriniai dalykai: estetika ir profesinė etika, kūno kultūra, valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba – sudaro ne mažiau kaip 160 val.

9. Masažuotojo profesinę kompetenciją, kurią jis įgyja baigęs masažuotojo profesinę kvalifikaciją suteikiančią mokymo programą bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą, sudaro mokėjimas atlikti masažą remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

10. Masažuotojas turi mokėti:

10.1. įvertinti asmens fizinę bei psichikos sveikatos būklę;

10.2. įvertinti ir paaiškinti masažo poveikį;

10.3. sudaryti masažuotojo veiksmų planą, atsižvelgiant į asmens (paciento) amžiaus ypatumus;

10.4. savarankiškai atlikti masažą, atsižvelgdamas į masažo atlikimo būdą, lokalizaciją;

10.5. atpažinti gyvybei pavojingas būkles, jas įvertinti ir tinkamai reaguoti;

10.6. užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą;

10.7. skleisti profesinę patirtį;

10.8. bendrauti ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų specialistais;

10.9. vykdyti prevencinę veiklą.

V. ĮGYTOSIOS TEISĖS

11. 4.1 punkte nurodytam dokumentui prilyginami:

11.1. Sovietų Sąjungos diplomai, išduoti asmenims, pradėjusiems studijas tos šalies aukštesniosiose bei profesinėse medicinos mokyklose iki 1990 m. kovo 11 d., nurodantys, kad suteikta masažisto (masažuotojo) kvalifikacija, ir turintiems bent trejų metų masažuotojo darbo Lietuvoje patirtį;

11.2. Lietuvos aukštesniųjų medicinos mokyklų išduoti aukštesniojo mokslo baigimo diplomai, nurodantys, kad suteikta masažisto (masažuotojo) kvalifikacija;

11.3. Sovietų Sąjungos diplomai, nurodantys, kad suteikta medicinos sesers, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos felčerio, akušerio kvalifikacija ir masažo specializacijos (kvalifikacijos) pažymėjimai, nurodantys, kad baigta ne mažiau kaip 144 val. trukmės masažo pagrindų mokymo programa, išduoti asmenims, pradėjusiems mokymąsi tos šalies mokymo institucijose iki 1990 m. kovo 11 d. bei turintiems bent trejų metų masažuotojo darbo Lietuvoje patirtį;

11.4. Sovietų Sąjungos diplomai, išduoti asmenims, pradėjusiems studijas tos šalies aukštesniosiose bei profesinėse medicinos mokyklose iki 1990 m. kovo 11 d., arba Lietuvos aukštesniųjų medicinos mokyklų išduoti aukštesniojo mokslo baigimo diplomai, arba Lietuvos aukštųjų mokyklų išduoti aukštojo mokslo baigimo diplomai, nurodantys, kad suteikta medicinos sesers, vaikų įstaigų medicinos sesers, bendrosios praktikos slaugytojo, medicinos felčerio, akušerio kvalifikacija, ir iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos išduoti masažo specializacijos ar kvalifikacijos pažymėjimai, nurodantys, kad Lietuvos mokymo institucijose, švietimo teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka turėjusiose teisę vykdyti masažo pagrindų mokymo programą, baigta ne mažiau kaip 144 val. trukmės masažo pagrindų mokymo programa.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Asmuo, neturintis 4.1 ar 11 punkte įvardytų dokumentų, gali kreiptis į kompetentingą instituciją. Kompetentinga institucija išduoda dokumentą, patvirtinantį, kad asmens išsimokslinimas ir masažuotojo kvalifikacijos lygis atitinka šiuos reikalavimus, arba, esant esminiams skirtumams, nurodo trūkumus, kuriuos pašalinus būtų pripažinta masažuotojo profesinė kvalifikacija.

______________