Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. VASARIO 7 D. NUTARIMO NR. 130 „DĖL VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 830
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 130 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 19-608):
1.1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) 7 straipsnio 3 dalimi ir siekdama užtikrinti Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytų pagrindinių vidutinės trukmės uždavinių aplinkos kokybės srityje įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
1.2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005– 2010 metų programoje:
1.2.1. Papildyti 6.1.2 punkto antrąją pastraipą šiuo penktuoju sakiniu:
1.2.3. 2 priede:
1.2.3.1. Įrašyti 1.2.1 punkto skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „10“ skaičių „50“, skiltyje „2009 metai“ vietoj skaičiaus „11“ skaičių „90“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „222“ skaičių „341“.
1.2.3.2. Įrašyti 1.3.1 punkto skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „86“ skaičių „186“, skiltyje „2009 metai“ vietoj skaičiaus „97“ skaičių „197“, skiltyje „2010 metai“ vietoj skaičiaus „87“ skaičių „187“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „665“ skaičių „965“.
1.2.3.3. Įrašyti 4.1.1 punkto pirmosios pastraipos skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „9“ skaičių „0“, skiltyje „2009 metai“ vietoj skaičiaus „8“ skaičių „0“, skiltyje „2010 metai“ vietoj skaičiaus „8“ skaičių „72“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „25“ skaičių „72“.
1.2.3.4. Įrašyti 4.1.1 punkto antrosios pastraipos skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „36“ skaičių „0“, skiltyje „2009 metai“ vietoj skaičiaus „19“ skaičių „0“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „217“ skaičių „162“.
1.2.3.5. Įrašyti 4.1.2 punkto pirmosios pastraipos skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „4“ skaičių „62“, skiltyje „2010 metai“ vietoj skaičiaus „3“ skaičių „25“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „10“ skaičių „90“.
1.2.3.6. Papildyti 4.1.4 punktą antrąja pastraipa, skiltyje „Asignavimų valdytojai“ įrašant žodžius „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, skiltyse „2005 metai“, „2006 metai“, „2007 metai“, „2008 metai“, „2009 metai“ – skaičių „0“, o skiltyse „2010 metai“ ir „Iš viso per 6 metus“ – skaičių „19“.
1.2.3.7. Įrašyti 6.2.1 punkto skiltyje „2008 metai“ vietoj skaičiaus „83“ skaičių „485“, skiltyje „2009 metai“ vietoj skaičiaus „9“ skaičių „575“, skiltyje „2010 metai“ vietoj skaičiaus „4“ skaičių „440“, skiltyje „Iš viso per 6 metus“ vietoj skaičiaus „134“ skaičių „1538“.
2. Pavesti Aplinkos ministerijai, atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo prireikus patikslinti metinius Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių, kurias vykdo Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, planus.
Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos
1 priedas
VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ Programos įgyvendinimo priemonės
| Programos uždavinys |
Uždavinio įgyvendinimo priemonės (ar jų grupės) kodas ir pavadinimas |
Stebimi parametrai ar parametrų grupės |
Minimalus stebėjimo vietų skaičius, stebėjimų dažnumas/periodiškumas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. APLINKOS SRITIS – |
ORAS |
|
|
|
| 1.1. Vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose, prognozuoti oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius |
1.1.1. oro kokybės monitoringas aglomeracijose ir zonose |
meteorologiniai parametrai1, transporto intensyvumas, sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), ozono (O3), anglies monoksido (CO), lakiųjų organinių junginių (toliau vadinama – LOJ)2 kiekis |
ne mažiau kaip 2 stotyse kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, nuolat (KD2,5 – pradedant ne vėliau kaip 2006 metais) |
Aplinkos ministerija |
|
|
švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau vadinama – PAA)3 kiekis |
ne mažiau kaip 1 stotyje kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, kas 72 valandos, pradedant ne vėliau kaip 2007 metais |
|
|
|
|
|
gradientiniai meteorologiniai parametrai |
ne mažiau kaip 1 meteorologinėje stotyje kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, nuolat |
|
|
|
|
meteorologiniai parametrai, sieros dioksido, azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10), anglies monoksido kiekis |
2 papildomose stotyse Vilniaus aglomeracijoje, nuolat |
|
|
|
|
ozonas ir jo pirmtakai |
ne mažiau kaip 1 priemiesčio stotyje, nuolat, pradedant ozono matavimus ne vėliau kaip nuo 2007 metų, ozono pirmtakų matavimus – ne vėliau kaip nuo 2008 metų |
|
|
|
|
meteorologiniai parametrai, sieros dioksido, azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), ozono, anglies monoksido, LOJ, PAA kiekis, transporto intensyvumas |
kiekvienoje zonoje ne mažiau kaip 2 stotyse, nuolat (PAA – kas 72 valandos, pradedant ne vėliau kaip nuo 2007 metų) |
|
|
|
|
meteorologiniai parametrai, sieros dioksido, azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10), ozono, anglies monoksido kiekis |
kiekvienoje zonoje ne mažiau kaip 5 stotyse, nuolat |
|
|
|
|
LOJ, transporto intensyvumas |
kiekvienoje zonoje ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat |
|
|
|
|
PAA |
kiekvienoje zonoje ne mažiau kaip 3 stotyse, kas 72 valandos, pradedant ne vėliau kaip 2007 metais |
|
|
|
1.1.2. zonų ir aglomeracijų tikslinimas |
atmosferos teršalų kiekiai |
zonoje ne mažiau kaip 131 vietoje, kiekvienoje aglomeracijoje ne mažiau kaip po 35 vietas, kas 5 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
1.1.3. klimato pokyčių monitoringas |
oro temperatūra, drėgmė, vėjo charakteristikos, krituliai, atmosferos slėgis |
18 stočių, kas 3 valandos, 4 stotyse kas 1 valandą |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) |
|
|
|
suminė saulės spinduliuotė |
2 stotyse, 1 kartą per parą |
|
|
|
|
ultravioletinė saulės spinduliuotė |
1 stotyje, 1 kartą per parą |
|
|
|
|
atmosferos radiozondavimas |
1 stotyje, 2 kartus per parą |
|
|
|
|
radiometeorologiniai matavimai |
1 stotyje, nuolat |
|
| 1.2. Vertinti ozono sluoksnio pokyčius |
1.2.1. stratosferos monitoringas |
bendro ozono kiekio matavimai |
1 stotyje, 1 kartą per parą |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba |
| 1.3. Vertinti pernašų iš kitų šalių indėlį į bendrą Lietuvos oro baseino užterštumo lygį |
1.3.1. foninis oro monitoringas: |
|
|
|
| 1.3.1.1. foninis oro monitoringas |
sieros oksidų (SO2, SO42-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+), ozono kiekis |
3 stotyse, ozonas – nuolat, kiti parametrai – kas savaitę – kompleksinio monitoringo stotyse, kasdien – EMEP stotyje |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
|
švino, arseno, kadmio, nikelio, gyvsidabrio, PAA kiekiai |
ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. km, kas 72 valandos |
|
|
|
|
PCB, DDT, HCB grupių teršalų kiekis |
1 stotyje, po 3 savaites kas 3 mėnesius kasmet, pradedant ne vėliau kaip 2009 metais |
|
|
|
1.3.1.2. foninis atmosferos kritulių monitoringas |
kritulių kiekis; rūgštingumas; ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N), aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro (Cl), šarminių metalų (K, Na, Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas, šarmingumas (jeigu pH>5) |
2 stotyse, kas mėnesį |
Aplinkos ministerija |
| 1.4. Nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamų radionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį gyventojams jėgainės eksploatavimo ir jo nutraukimo metu |
1.4.1. radiologinis oro monitoringas: |
|
|
|
| 1.4.1.1. radiologinis oro monitoringas Vilniaus mieste |
technogeninių ir gamtinių radionuklidų koncentracija |
1 stotyje, 1 kartą per savaitę |
Aplinkos ministerija |
|
| 1.4.1.2. radiologinis oro monitoringas tiesioginio Ignalinos AE poveikio zonoje |
technogeninių ir gamtinių radionuklidų koncentracija |
2 stotyse, 1 kartą per savaitę |
Aplinkos ministerija |
|
| 1.4.1.3. radiologinis iškritų monitoringas |
technogeninių radionuklidų kiekis iškritose |
5 stotyse, kas 5 dienos |
Aplinkos ministerija |
|
| 1.5. Fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės galios pokyčius |
1.5.1. ankstyvojo perspėjimo sistema |
lygiavertės dozės galia, gama spektras pagal galimybę |
18 stočių, kasdien |
Aplinkos ministerija |
| 1.6. Vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį, taip pat lokalių taršos šaltinių indėlį į Lietuvos oro taršą |
1.6.1. išmetamų į atmosferą teršalų ir šiltnamio dujų monitoringas, oro taršos šaltinių monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas |
sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), amoniako (NH3), nemetaninių LOJ, anglies monoksido (CO), metalų – švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), PAA, šiltnamio dujų (CO2, CH4, N2O, HFC, PFC, SF6) kiekis |
pagal tarptautinių konvencijų ir Europos aplinkos agentūros reikalavimus bei Aplinkos ministerijos sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą, sąrašą, 1 kartą per metus |
Aplinkos ministerija |
| 1.6.2. antropogeninės taršos kritinių lygių ir apkrovų ekosistemoms monitoringas |
sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), nemetaninių LOJ kiekis, kritiniai lygiai ir apkrovos |
visoje teritorijoje, 1 kartą per metus |
Aplinkos ministerija |
|
| 2. APLINKOS SRITIS – |
VANDUO |
|
|
|
| 2.1. Vertinti požeminio vandens telkinio atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius; vietose, iš kurių vanduo imamas geriamajam vandeniui tiekti, vertinti paimamo vandens cheminę sudėtį |
2.1.1. požeminio vandens monitoringas |
bendroji cheminė sudėtis (anijonai ir katijonai) |
280 vietų, 1 kartą kasmet |
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba) |
|
|
mikrokomponentai |
280 vietų, 2 kartus per 6 metus |
||
|
|
pesticidai ir organiniai junginiai |
280 vietų, 1 kartą per 6 metus |
||
|
|
biogeniniai elementai (azoto junginiai) |
280 vietų, gilesniuose nei 5 metrų gręžiniuose – 1 kartą kas antri metai, kituose – 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
požeminio vandens lygio matavimai |
280 vietų, nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per metus |
|
|
| 2.2. Vertinti atviros Baltijos jūros dalies, pakrantės ir tarpinių vandens telkinių ekologinę būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius, antropogeninės taršos mastą, pasiskirstymą ir poveikį telkinių būklei |
2.2.1. Baltijos jūros monitoringas: |
|
|
|
| 2.2.1.1. atviros jūros monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: gylio variacija, substrato sudėtis |
6 vietose, 1 kartą per 6 metus |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
zooplanktonas |
4 vietose: 2 vietose – 2 kartus kasmet, 2 vietose – 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
|
fitoplanktonas |
3 vietose: 1 vietoje – 4 kartus kasmet, 1 vietoje – 3 kartus kasmet, 1 vietoje – 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
chlorofilas a |
4 vietose: 2 vietose – 4 kartus kasmet, 2 vietose – 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
makrozoobentosas |
2 vietose, 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: bendrosios sąlygos4 |
6 vietose: 4 vietose – 4 kartus kasmet, 2 vietose – 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
sieros vandenilis |
1 vietoje, 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
4 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą) |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
3 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą) |
|
|
|
|
specifiniai teršalai biotoje |
1 vietoje, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
|
|
|
|
radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdos |
2 vietose, 1–4 kartus kasmet |
|
|
|
2.2.1.2. Baltijos jūros pakrantės monitoringas: |
|
|
|
|
|
2.2.1.2.1. veiklos monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba |
| gylio variacija, substrato sudėtis |
15 vietų, 1 kartą per 6 metus |
|||
|
|
|
vandens lygis |
1 vietoje, kasdien |
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
bakterioplanktonas |
3 vietose, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
|
zooplanktonas |
12 vietų: 11 vietų – 2 kartus kasmet, 1 vietoje 2 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
fitoplanktonas |
12 vietų: 2 vietose – 7 kartus kasmet, 8 vietose – 3 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet, 1 vietoje – 3 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
chlorofilas a |
14 vietų: 2 vietose – 7 kartus kasmet, 9 vietose – 4 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet, 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
makrozoobentosas |
13 vietų: 11 vietų – 1 kartą kasmet, 2 vietose – 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
makrofitai |
1 vietoje, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
14 vietų: 2 vietose – 7 kartus kasmet, 9 vietose – 4 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet, 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
|
skendinčios medžiagos |
5 vietose: 4 vietose – 4 kartus kasmet, 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
13 vietų, atsižvelgiant į parametrus: 11 vietų – 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą), 2 vietose – 1–4 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
11 vietų: atsižvelgiant į parametrus: 9 vietose – 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą), 2 vietose – 1– 3 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
specifiniai teršalai biotoje |
3 vietose, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
|
|
|
|
radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose |
1 vietoje, 3–4 kartus kasmet |
|
|
|
2.2.1.2.2. tiriamasis monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
gylio variacija |
1 vietoje, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
|
substrato sudėtis |
1 vietoje, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
zooplanktonas |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
chlorofilas |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
zoobentosas |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
skendinčios medžiagos |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo |
|
|
|
2.2.2. tarpinių vandenų monitoringas: |
|
|
|
|
|
2.2.2.1. Kuršių marių monitoringas: |
|
|
|
|
|
2.2.2.1.1. veiklos monitoringas: |
|
|
|
|
|
2.2.2.1.1.1. intensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba |
|
|
gylio variacija |
11 vietų, 1 kartą per 3 metus |
||
|
|
|
substrato sudėtis |
11 vietų, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
vandens lygis |
3 vietose, kasdien |
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
|
zooplanktonas |
7 vietose, 7 kartus kasmet |
|
|
|
|
fitoplanktonas |
6 vietose: 3 vietose – 12 kartų kasmet, 2 vietose – 3 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet |
|
|
|
|
chlorofilas a |
9 vietose, 8 vietose – 12 kartų kasmet, 1 vietoje – 5 kartai kasmet |
|
|
|
|
makrozoobentosas |
9 vietose, 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
makrofitai |
3 vietose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
6 vietose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
11 vietų, 10 vietų – 12 kartų kasmet, 1 vietoje – 5 kartai kasmet |
|
|
|
|
skendinčios medžiagos |
6 vietose, 12 kartų kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
10 vietų: atsižvelgiant į parametrus, 1–12 kartų kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
10 vietų: atsižvelgiant į parametrus, 1–3 kartus kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai moliuskuose |
2 vietose, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
|
|
|
|
sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse |
2 vietose, 1 kartą (rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
|
radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose |
1 vietoje, 3–4 kartus kasmet |
Aplinkos ministerija |
|
|
2.2.2.1.1.2. ekstensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
gylio variacija |
1 vietoje, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
|
substrato sudėtis |
1 vietoje, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
1 vietoje, 12 kartų per metus, kas 3 metai |
|
|
|
|
skendinčios medžiagos |
1 vietoje, 12 kartų per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
1 vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1–12 kartų per metus kas 3 metai |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
1 vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1–3 kartus per metus kas 3 metai |
|
|
|
2.2.2.2. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona |
|
|
|
|
|
2.2.2.2.1. veiklos monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
gylio variacija, substrato sudėtis |
3 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
bakterioplanktonas |
1 vietoje, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
zooplanktonas |
3 vietose, 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
fitoplanktonas |
3 vietose: 1 vietoje – 4 kartus kasmet, 2 vietose – 3 kartus kasmet |
|
|
|
|
chlorofilas a |
3 vietose, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
makrozoobentosas |
3 vietose 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
makrofitai |
1 vietoje, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
3 vietose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
3 vietose, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
skendinčios medžiagos |
1 vietoje, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
3 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą) |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
3 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą) |
|
| 2.3. Nustatyti etalonines sąlygas ūkinės veiklos nepaveiktuose ežeruose, vertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę būklę, vandens balansą ežerų sistemose, vandens apykaitos ir apsivalymo greitį ir teršalų susilaikymą, teršalų apkrovas, jų pasiskirstymą pagrindiniuose pabaseiniuose, poveikį ežerų ir tvenkinių (ypač tarpvalstybinių) būklei |
2.3.1. ežerų monitoringas: |
|
|
|
| 2.3.1.1. priežiūros monitoringas: |
|
|
|
|
| 2.3.1.1.1. intensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
|
|
| hidrologinis režimas |
12 ežerų, 1 kartą per parą, 9 kartus per metus, kasmet |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkos ministerija |
||
| morfologinės sąlygos |
12 ežerų, 1 kartą per 6 metus |
Aplinkos ministerija |
||
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
fitoplanktonas |
9 ežeruose, 9 kartus kasmet |
|
|
|
|
makrofitai |
9 ežeruose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
9 ežeruose, 1 kartą per 3 metus |
||
|
|
makrozoobentosas |
9 ežeruose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos vandenyje |
9 ežeruose, 9 kartus kasmet |
|
|
|
|
bendrosios sąlygos dugno nuosėdose |
9 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje
|
9 ežeruose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
9 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse |
2 ežeruose, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
2.3.1.1.2. ekstensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
| hidrologinis režimas |
198 ežeruose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
||
| morfologinės sąlygos |
198 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
||
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
fitoplanktonas |
198 ežeruose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
makrofitai |
144 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
143 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos vandenyje |
198 ežeruose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
bendrosios sąlygos dugno nuosėdose |
198 ežeruose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose |
2 ežeruose, 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse |
14 ežerų, 1 kartą (rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
2.3.1.2. veiklos monitoringas |
hidromorfologiniai elementai – morfologinės sąlygos |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
biologiniai elementai |
|
|
|
|
|
fitoplanktonas |
rizikos vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
makrofitai |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos vandenyje |
rizikos vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
bendrosios sąlygos dugno nuosėdose |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
rizikos vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose |
3 ežeruose, atsižvelgiant į ežerą – 2–6 kartus kasmet |
|
|
|
|
sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse |
10 ežerų ir 1 tvenkinyje, 1 kartą (rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
2.3.1.3. ežerų intakų/ištakų priežiūros monitoringas: |
|
|
|
|
|
2.3.1.3.1. intensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai – hidrologinis režimas fiziniai ir cheminiai elementai – bendrosios sąlygos |
12 kartų kasmet |
Aplinkos ministerija |
|
|
2.3.1.3.2. ekstensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai –hidrologinis režimas fiziniai ir cheminiai elementai – bendrosios sąlygos |
12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus |
Aplinkos ministerija |
| 2.4. Nustatyti etalonines sąlygas ūkinės veiklos nepaveiktose upėse, vertinti bendrą upių ekologinę būklę, gamtosauginio debito palaikymą, vandens srauto reguliavimo poveikį vandens balansui, teršalų (iš jų – pavojingų medžiagų) apkrovas, jų pasiskirstymą |
2.4.1. upių monitoringas: |
|
|
|
| 2.4.1.1. priežiūros monitoringas: |
|
|
|
|
| 2.4.1.1.1. intensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
hidrologinis režimas |
91 vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1 kartą per parą, 1 kartą per 10 parų, 1 kartą per mėnesį, kasmet |
||
| ir srautus pagrindiniuose pabaseiniuose, poveikį upių (ypač tekančių per kelias valstybes) būklei, taip pat teršalų, upėmis patenkančių į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, apkrovas, vertinti ir prognozuoti vandens kiekio pokyčius |
|
morfologinės sąlygos |
91 vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1 kartą per 10 parų, 1 kartą per mėnesį, kasmet |
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
|
fitoplanktonas |
2 vietose, 9–12 kartų kasmet |
|
|
|
|
makrozoobentosas |
54 vietose, 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
makrofitai |
37 vietose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
49 vietose, 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
|
fitobentosas |
54 vietose, 1 kartą kasmet – arba 1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
59 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 4–12 kartų kasmet |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
59 vietose: atsižvelgiant į parametrus, 4 arba 12 kartų per metus (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą per 6 metus) |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
59 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse |
35 vietose (iš viso 19 upių), 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
|
radionuklidai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
|
vandenyje |
9 vietose, 4 kartus kasmet |
|
|
|
|
dugno nuosėdose |
9 vietose, 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
žuvyse |
9 vietose, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet) |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
|
|
2.4.1.1.2. ekstensyvus monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
hidrologinis režimas |
173 vietose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
|
morfologinės sąlygos |
173 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
makrozoobentosas |
173 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
makrofitai |
73 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
173 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fitobentosas |
173 vietose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai – bendrosios sąlygos |
173 vietose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
2.4.1.2. veiklos monitoringas |
hidromorfologiniai elementai: |
|
Aplinkos ministerija |
|
|
hidrologinis režimas |
rizikos vandens telkiniuose, 4–12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
|
morfologinės sąlygos |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
biologiniai elementai: |
|
|
|
|
|
makrozoobentosas |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
makrofitai |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
ichtiofauna |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fitobentosas |
rizikos vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
fiziniai ir cheminiai elementai: |
|
|
|
|
|
bendrosios sąlygos |
rizikos vandens telkiniuose: atsižvelgiant į poveikio vandens telkiniui tipą, 4 arba 12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai vandenyje |
rizikos vandens telkiniuose 12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus |
|
|
|
|
specifiniai teršalai dugno nuosėdose |
rizikos vandens telkiniuose 1 kartą per 6 metus |
|
| 2.5. Užtikrinti, kad būtų vertinamas iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikis vandens kokybei ir vandens telkinių ekologinei būklei, taip pat paimamo ir išleidžiamo vandens kiekis |
2.5.1. paviršinio ir požeminio vandens taršos šaltinių monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas |
atsižvelgiant į įmonės gamybai būdingus išmetamus teršalus ir veiklos pobūdį |
pagal Aplinkos ministerijos sudarytą juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą, sąrašą, atsižvelgiant į nuotekų kiekį, gyventojų ekvivalentą (GE) ir veiklos pobūdį |
Aplinkos ministerija |
| 3. APLINKOS SRITIS – |
DIRVOŽEMIS |
|
|
|
| 3.1. Vertinti miškų ir laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius |
3.1.1. dirvožemio būklės monitoringas |
bendrosios dirvožemio savybės – dirvožemio profilio aprašymas, dirvožemio tipas, dirvodarinė uoliena, aikštelės charakteristikos, tankis, granuliometrija (įskaitant skeletą), rūgštingumas |
138 aikštelėse (ne didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – 67 miškų dirvožemio aikštelėse (įeina į 4.2.1 priemonę) ir 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodariniame), 1 kartą per 10 metų |
Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba |
|
|
dirvožemio organinės medžiagos būklė – bendros organinės anglies, bendro organinio azoto kiekis, kaitinimo nuostolis (LOI); dirvožemio rūgštingumo parametrai: rūgštingumas, mainų katijonai (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn) |
138 aikštelėse (ne didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – 67 miškų dirvožemio aikštelėse (įeina į 4.2.1 priemonę) ir 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodariniame), 1 kartą per 5 metus |
Lietuvos geologijos tarnyba |
|
| 3.2. Vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą atsižvelgiant į grėsmę, kad vėl suintensyvėjus žemės ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, bei į vietinę ir regioninę taršą iš reikšmingų ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis, vertinti dirvožemio praradimo dėl urbanizacijos laipsnį ir greitį |
3.2.1. poveikio dirvožemio būklei monitoringas: |
|
|
|
| 3.2.1.1. pasklidosios dirvožemio taršos monitoringas |
metalų (As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua regia ištraukoje |
138 aikštelėse (tose pačiose kaip 3.1.1 priemonei, stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose, papildomai – ne mažiau kaip 10 procentų apimties privalomųjų dublikatų), 1 kartą per 10 metų |
Lietuvos geologijos tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
| 3.2.1.2. dirvožemio plotų užstatymo stebėjimai |
užstatytos teritorijos ploto kaita |
suderintai su kraštovaizdžio monitoringo priemonėmis, 1 kartą per 5 metus |
Lietuvos geologijos tarnyba |
|
| 3.3. Užtikrinti, kad būtų vertinamas iš kitų stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikis dirvožemio kokybei |
3.3.1. dirvožemio taršos šaltinių monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas |
atsižvelgiant į įmonės gamybai būdingus išmetamus teršalus |
pagal Aplinkos ministerijos sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą, sąrašą, atsižvelgiant į įmonės gamybai būdingų išmetamų teršalų rūšį ir kiekį |
Aplinkos ministerija |
| 4. APLINKOS SRITIS – |
GYVOJI GAMTA |
|
|
|
| 4.1. Vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudarant sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo |
4.1.1. Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringas: |
|
|
|
| 4.1.1.1. jūros buveinių monitoringas |
vandens fizinės ir cheminės savybės; dugno morfologija, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas |
1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Aplinkos ministerija |
|
| 4.1.1.2. upių žiočių ir lagūnų buveinių monitoringas |
vandens savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas |
1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Aplinkos ministerija |
|
| 4.1.1.3. pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių monitoringas |
būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai |
24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
4.1.1.4. ežerų buveinių monitoringas |
vandens fizinės ir cheminės savybės; būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas |
62 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.1.5. upių buveinių monitoringas |
vandens fizinės, cheminės ir dinaminės savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas, augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas |
17 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.1.6. viržynų ir krūmynų buveinių monitoringas |
būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, buveinių užimamas plotas |
9 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.1.7. pievų buveinių monitoringas |
būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas5 |
113 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
dirvožemio cheminės savybės; bendrijų rūšių sudėtis ir gausumas, augalų gyvybingumas; bendrijų struktūra ir plotai; šieno botaninė sudėtis, antžeminės dalies biologinis produktyvumas |
11 vietų, 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
|
|
4.1.1.8. pelkių buveinių monitoringas |
hidrologinis režimas; būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas, buveinių užimamas plotas |
143 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
hidrologinis režimas, vandens fizinės ir cheminės savybės; pelkių mikromorfų įvairovė ir gausumas; augalų populiacijų struktūra, rūšių dažnumas, gausumas, fertilumas |
8 vietose, 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.1.9. atodangų ir olų buveinių monitoringas |
buveinių užimamas plotas; paviršiaus morfologija |
8 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.1.10. miškų buveinių monitoringas |
būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas6 |
261 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.2. Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas (išskyrus paukščių), monitoringas: |
|
|
|
|
|
4.1.2.1. retųjų žinduolių monitoringas |
rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis |
5 vietose lūšių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
20 vietų ūdrų populiacijos būklei stebėti (kartu stebėti ir invazinę rūšį – kanadines audines – 4.6.1.2 priemo-nė), ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
|
|
|
|
|
|
10 vietų šikšnosparnių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per sezoną kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
|
|
|
4.1.2.2. retųjų roplių ir varliagyvių monitoringas |
rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės |
11 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.2.3. retųjų žuvų ir nėgių monitoringas |
rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės |
24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.2.4. retųjų bestuburių monitoringas |
rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės |
38 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
populiacijos gausumo parametrai |
21 vietoje plačiažnyplių vėžių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.2.5. retųjų augalų monitoringas |
Europos Bendrijos svarbos rūšių ir visų gegužraibinių individų gausumas, gyvybingumas, fertilumas, populiacijos užimamas plotas; augavietės charakteristikos; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės |
55 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.3. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringas: |
|
|
|
|
|
4.1.3.1. globaliai nykstančių paukščių rūšių (išskyrus griežles) monitoringas |
5 rūšių individų ar porų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių išsaugojimo laipsnis |
11 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą kasmet |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
rūšių individų ar porų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį |
papildomai ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo apimties teritorijoje už Natura 2000 tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.3.2. griežlių monitoringas |
teritorinių patinų gausumo parametrai; buveinės savybių išsaugojimo laipsnis |
20 teritorijų (iš jų 2 sutampa su 4.1.3.1 priemonės teritorijomis), 1 kartą kas 2 metai |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
teritorinių patinų gausumo parametrai |
papildomai ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo apimties teritorijoje už Natura 2000 tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.3.3. migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų monitoringas |
maksimalus sezono metu užregistruotų atskirų rūšių individų skaičius; vietos savybių išsaugojimo laipsnis |
14 teritorijų (iš jų 12 sutampa su 4.1.3.4 ir 4.1.3.1 priemonių teritorijomis), 1 kartą kas 1–3 metai (kasmet – globaliai nykstančioms rūšims (4 teritorijose), kas 2 metai – priekrantėje ties Kuršių nerija, kitur – kas 3 metai) |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.3.4. perinčių retųjų paukščių rūšių monitoringas |
rūšių besiveisiančių individų/porų gausumo parametrai; vietos savybių išsaugojimo laipsnis |
70 teritorijų (iš jų 5 sutampa su 4.1.3.1, 18 – su 4.1.3.2 priemonių teritorijomis), 1 kartą kas 2–3 metai (kas 2 metus – 18 teritorijų kurtiniams, upinėms, mažosioms ir juodosioms žuvėdroms, žalvarniams) |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
|
|
|
rūšių besiveisiančių individų/porų gausumo parametrai |
papildomai ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo apimties teritorijoje už Natura 2000 tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
|
|
|
4.1.3.5. paukščių migracijos srautų susiliejimo vietų monitoringas |
per sezoną užregistruotų individų ir rūšių skaičius; vietos savybių išsaugojimo laipsnis |
2 teritorijose (Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje – sutampa su 4.1.3.4 priemonės teritorijomis), ne rečiau kaip 1 kartą kas 6 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
4.1.4. kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringas |
vilkų gausumo ir paplitimo parametrai |
30 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
| bebrų gausumo ir paplitimo parametrai |
38 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
||
| 4.2. Operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių poveikio |
4.2.1. I lygio (europinis ir regioninis) miškų būklės monitoringas |
I lygis (europinis ir regioninis): lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai, vietovės parametrai, bendrieji medyno parametrai, bendrieji medžio parametrai I lygis (tik europinis): dirvožemio cheminės sudėties parametrai, dirvožemio granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties parametrai |
I lygis (europinis) – 74 monitoringo vietose (iš jų apie 10 procentų patenka į rezervą ir nematuojami, iki susiformuoja naujas medynas): 1 kartą kasmet – lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai; 1 kartą kas 10 metų – dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimams, – bendrieji medyno ir medžio parametrai |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
|
I lygis (regioninis) – 889 monitoringo vietose (iš jų apie 10 procentų patenka į rezervą ir nematuojami, iki susiformuoja naujas medynas): ¼ monitoringo vietų 1 kartą kasmet – lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimams, – bendrieji medyno ir medžio parametrai |
|
| 4.3. Vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms |
4.3.1. II lygio (intensyvus) miškų būklės monitoringas |
medyno ir medžio parametrai, vietovės parametrai, bendrieji medžio parametrai, augalijos dangos parametrai, dirvožemio cheminės sudėties parametrai, dirvožemio granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties parametrai, lapijos pažeidimo dėl ozono koncentracijos parametrai |
9 monitoringo vietose: lajų būklės įvertinimas – 1 kartą kasmet; medžių prieaugio matavimai – 1 kartą kas 5 metai; dirvožemio tyrimai (cheminės ir mechaninės sudėties parametrai) – 1 kartą kas 10 metų; lapijos cheminė analizė, augalijos dangos apskaita – 1 kartą kas 2 metai; pažeidimai dėl ozono – 1 kartą kasmet. Vietovės parametrai, bendrieji medžio ir medyno parametrai – steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimams |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
dirvožemio tirpalo cheminės sudėties parametrai, oro cheminės sudėties parametrai, kritulių cheminės sudėties parametrai, medžių fenologiniai parametrai |
3 monitoringo vietose (parametrai matuojami papildomai, greta aukščiau nurodytų, matuojamų 9 monitoringo vietose): dirvožemio tirpalo cheminės sudėties analizė – maždaug 6 kartus per sezoną kasmet; oro kokybės matavimai – 6 kartus kasmet; teršalų iškritos – 15 kartų per sezoną kasmet; fenologiniai stebėjimai (nuokritos) – maždaug 10 kartų kasmet |
|
| 4.4. Rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų ir žuvų išteklių apsauga ir subalansuotas naudojimas |
4.4.1. medžiojamųjų limituojamų kanopinių žvėrių monitoringas |
tauriųjų elnių, stirnų, briedžių gausumo ir paplitimo parametrai |
40 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
| 4.4.2. žuvų monitoringas: |
|
|
|
|
| 4.4.2.1. praeivių žuvų būklės monitoringas |
lašišų ir šlakių populiaciniai ir paplitimo parametrai |
70 teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą kasmet, 50 teritorijų – ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
|
| lašišų, šlakių, žiobrių ir nėgių reproduktorių gausumo ir populiaciniai parametrai |
15 teritorijų, 4 kartus kasmet, migracijos laikotarpiu |
Žemės ūkio ministerija |
||
|
|
|
iki žuvų pralaidos atplaukiančių migruojančių žuvų kiekis ir jų dalis, pakilusi pralaida |
4 teritorijose, 24 kartus kasmet, migracijos laikotarpiu |
|
|
|
4.4.2.2. verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringas7 |
žuvų gausumo, biomasės ir paplitimo parametrai |
26 teritorijose: 10 teritorijų (iš jų 2 – jūros priekrantėje) ne rečiau kaip 1 kartą kasmet, 16 teritorijų – ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
| žuvų bendrijų parametrai (rūšinė sudėtis, pagrindinių verslinių rūšių biomasė, ilgio/amžiaus struktūra, jauniklių gausa) |
4 teritorijose atviroje jūroje, 1 kartą kas 3 mėnesiai |
Žemės ūkio ministerija |
||
|
|
4.4.2.3. žuvų užkrečiamųjų ligų monitoringas |
žuvų ligos |
25 ežeruose, 38 teritorijose upėse (iš viso 12 upių), 2 kartus kasmet |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
| 4.5. Stebint laukų augalijos pokyčius, vertinti žemės ūkio plėtros poveikį biologinei įvairovei agrarizuotoje teritorijoje, formuoti ekologinį pagrindą ariamosios žemės konversijai |
4.5.1. laukų augalijos monitoringas |
rūšių įvairovė, gausumas ir dažnumas; bendrijų įvairovė ir struktūra; dirvožemio cheminės savybės |
8 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 5 metai |
Aplinkos ministerija |
| 4.6. Vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti didžiausią grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei keliančių nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimą, prognozuoti pavojingiausių kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų gausumo protrūkius |
4.6.1. probleminių invazinių rūšių monitoringas: |
|
|
|
| 4.6.1.1. invazinių augalų rūšių monitoringas |
populiacijos ir buveinės būklės demografiniai, morfologiniai parametrai |
40 vietų (po 5 poligonus kiekvienai iš 8 stebimų rūšių), ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
Aplinkos ministerija |
|
| 4.6.1.2. invazinių gyvūnų rūšių monitoringas |
kraujasiurbių mašalų populiacijų gausumo ir paplitimo parametrai |
4 teritorijose, ne rečiau kaip 2 kartus kasmet |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
kaštoninių minakandžių gausumo ir paplitimo parametrai |
5 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai |
||
|
|
Ponto–Kaspijos vėžiagyvių, rainuotųjų vėžių ir kitų neseniai pastebėtų invazinių vandens gyvūnų rūšių plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas |
7 vektoriuose (maršrutuose) (Nemunas, Neris, 5 kitų pagrindinių upių baseinuose), 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu – kasmet po 1/3 vektorių |
|
|
|
|
|
Ponto–Kaspijos vėžiagyvių, kiniškųjų krabų ir kitų neseniai pastebėtų invazinių rūšių plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas |
2 vektoriuose jūroje ir tarpiniuose vandenyse (Kuršių marios, Klaipėdos jūrų uosto akvatorija), ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai (suderintai su 2.2.1 ir 2.2.2 priemonėmis) |
|
|
|
|
kanadinių audinių gausumo ir paplitimo parametrai |
10 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais (suderintai su 4.1.2.1 priemone) |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija |
| 4.7. Užtikrinti, kad būtų vertinamas ūkio subjektų veiklos (įskaitant GMO tiekimą į rinką) poveikis biologinei įvairovei ir gyvosios gamtos ištekliams |
4.7.1. ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei ir gyvosios gamtos ištekliams monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas
|
atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį |
pagal Aplinkos ministerijos sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą, sąrašą, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir galimo poveikio rūšį |
Aplinkos ministerija |
| 5. APLINKOS SRITIS – |
EKOSISTEMOS |
|
|
|
| 5.1. Vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, identifikuojant antropogeniškai sąlygotus ir natūralius ekosistemų pokyčius kintančio klimato sąlygomis, teršalų transformaciją ir poveikį miško dirvožemio, vandens kokybei ir augalijos būklei |
5.1.1. sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringas: |
|
|
|
| 5.1.1.1. oro ir kritulių monitoringas |
fizikiniai ir meteorologiniai matavimai, saulės aktyvumo fizikiniai matavimai |
2 stotyse, nuolat |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
oro cheminiai matavimai (įeina į 1.3.1.1 priemonę) – sieros oksidų (SO2, SO42-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+), ozono (O3) kiekis |
2 stotyse, ozonas – nuolat; kiti parametrai – kas savaitę |
|
|
|
|
kritulių cheminiai matavimai (įeina į 1.3.1.2 priemonę) – rūgštingumas; ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N), aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro (Cl), šarminių metalų (K, Na, Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas, šarmingumas (jeigu pH>5). Papildomai – sunkiųjų metalų tyrimai iškritose |
2 stotyse, kas mėnesį |
|
|
|
|
5.1.1.2. dirvožemio ir vandens būklės monitoringas |
dirvožemio cheminiai matavimai: rūgštingumo, agrocheminiai, fiziniai ir dirvodaros procesų parametrai |
2 stotyse, kas 5 metai |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
dirvožemio vandens fiziniai ir cheminiai matavimai: rūgštingumo parametrai, teršalų ir bioelementų koncentracija |
2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus kasmet; kiti parametrai – kas mėnesį |
|
|
|
|
gruntinio vandens cheminiai matavimai: rūgštingumo ir dirvodaros procesų greičio parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija |
2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus kasmet; kiti parametrai – kas 2 mėnesiai |
|
|
|
|
upelių vandens cheminiai matavimai: rūgštingumo ir debito parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija |
2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus kasmet; kiti parametrai kas mėnesį |
|
|
|
|
upelių hidrobiologiniai stebėjimai: bentofaunos rūšinės sudėties parametrai; rūšių tankumo parametrai; biomasė |
2 stotyse, 2 kartus kasmet (pavasarį ir rudenį) |
|
|
|
|
dirvožemio faunos apskaita: pedobiontų tankumo parametrai, mikrobiologinio dirvos aktyvumo parametrai |
2 stotyse, kas 5 metai |
|
|
|
5.1.1.3. augalijos būklės monitoringas |
lapijos cheminiai matavimai: fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija |
2 stotyse, 1 kartą kasmet |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
nuokritų cheminiai matavimai: fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija, nuokritų destrukcijos greitis |
2 stotyse, nuokritų kiekis – kas mėnesį, cheminiai matavimai – kas 3 mėnesiai, destrukcija – kas 5 metai |
|
|
|
|
sumedėjusios augalijos stebėjimai: a) medžių būklės stebėjimai; medžių pažeidimų ir lajos būklės parametrai |
2 stotyse, 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
b) medynų vystymosi eigos stebėjimai; medžių iškritimo, atsikūrimo ir prieaugio parametrai |
2 stotyse, 1 kartą kas 5 metai; fotosintetiškai aktyvi saulės spinduliuotė – kasmet |
|
|
|
|
c) medynų biomasė ir bioelementų kiekio matavimai, rūšinės sudėties, amžiaus ir tankumo parametrai |
2 stotyse, kas 5 metai |
|
|
|
|
žolinės augalijos stebėjimai (rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrai) ir sunkiųjų metalų kiekio samanose matavimai |
2 stotyse, kas 5 metai baseine (kasmet intensyvaus stebėjimo laukeliuose); sunkieji metalai samanose – kas 5 metai |
|
|
|
|
epifitinių kerpių stebėjimai: rūšinės įvairovės, gausumo ir būklės parametrai, bendrijų vystymosi parametrai |
2 stotyse, rūšinė įvairovė, gausumas ir būklė – kas 5 metai; bendrijos vystymasis – kasmet |
|
|
|
|
sausumos žaliadumblių stebėjimai – žaliadumblių gausumo parametrai |
2 stotyse, kasmet |
|
| 5.2. Vidurio Lietuvos žemumoje vertinti išnešamų iš agroekosistemų maisto medžiagų kiekį, ūkininkavimo baseino teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti |
5.2.1. agroekosistemų monitoringas |
hidrologiniai parametrai – upelių ir drenažo sistemų debitai |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 8 stebėjimo vietose, upelių debitas – kiekvieną parą, drenažo – ne rečiau kaip 52 kartus kasmet |
Aplinkos ministerija |
| cheminiai vandens parametrai: rūgštingumas, bendras azoto, bendras fosforo, nitratų (NO3), nitritų (NH4), fosfatų (PO4), sulfatų (SO4), chloro (Cl), šarminių metalų (Na, Mg, Ca, K) kiekis, specifinis elektros laidumas, biocheminis deguonies suvartojimas |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 6 stebėjimo vietose, ne rečiau kaip 12 kartų kasmet |
|||
|
|
dirvožemio savybės: tipas, mechaninė sudėtis, maisto medžiagų atsargos |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 8 stebėjimo vietose, 1 kartą kas 5 metai |
|
|
|
|
|
žemės naudojimo (pasėlių struktūros, tręšimo, derliaus, gyvulių tankio ir mėšlo tvarkymo) ir natrio, fosforo, kalio (NPK) balansas atskiriems sėjomainos laukams ir visam baseinui |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 8 stebėjimo vietose, 1 kartą kasmet |
|
|
|
|
makrozoobentoso būklės parametrai: taksonominė sudėtis, gausumas, biomasė, struktūra |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietose, ne rečiau kaip 2 kartus kasmet |
|
|
|
|
sėtinių pievų bendrijų struktūros ir produktyvumo parametrai – bendrijų fitocenotiniai aprašymai, žolynų botaninė sudėtis, ūkinis produktyvumas, antžeminė fitomasė, ariamojo dirvožemio horizonto agrocheminės savybės |
1 teritorijoje, ne mažiau kaip 4 aikštelėse, 3 kartus kasmet |
|
| 6. APLINKOS SRITIS – |
KRAŠTOVAIZDIS |
|
|
|
| 6.1. Nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir įvertinti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį |
6.1.1. kraštovaizdžio struktūros pokyčių nacionaliniu ir regioniniu lygiais monitoringas |
nustatoma 44 žemės dangos klasių užimamas plotas (ha, %), pokyčiai (ha, %) analizuojama žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis |
Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų analizės (M1:100 000) nacionaliniu ir regioniniu lygiais (7 žemėvaizdžių tipuose), 1 kartą kas 5 metai |
Aplinkos ministerija |
| 6.1.2. kraštovaizdžio struktūros pokyčių vietiniu lygiu monitoringas |
nustatoma 87 žemės dangos klasių užimamas plotas (ha, %), pokyčiai (ha, %) analizuojama žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis; fragmentacijos rodikliai, žemės naudojimo rodikliai |
Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų, ortofotografinių planų, žemės fondo duomenų analizės atrinktuose etalonuose8 (M1:50 000 ar stambesnis; ne mažiau kaip 10 teritorijų po 25 kv. km), atspindinčiuose Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę, geoekologinį jautrumą, probleminius arealus pagrindu, fragmentacijos ir žemės naudojimo rodikliai – 1 kartą kasmet, kiti parametrai – 1 kartą kas 5 metai |
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija |
|
| 6.2. Įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio, kopagūbrio ir kranto dinamiką, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą |
6.2.1. krantų dinamikos monitoringas |
hidrologiniai: vandens lygis, bangavimo elementai |
žemyno jūrinė pakrantė: vandens lygis – 2 stebėjimų vietos (Klaipėdos sąsiauris – uosto vartai, Palangos tiltas), bangavimo elementai – 2 stebėjimų vietos (ties Klaipėda, ties Palanga), stebėjimai vykdomi kiekvieną dieną ištisus metus; Kuršių marių vakarinė ir rytinė pakrantė: 3 stebėjimų vietos (Juodkrantė, Nida, Ventė), stebėjimai vykdomi kiekvieną dieną ištisus metus |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
meteorologiniai: vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra |
žemyno jūrinė pakrantė: 1 stebėjimų vieta (ties Klaipėda), stebėjimai vykdomi kiekvieną dieną ištisus metus; |
|
|
|
|
grunto pernaša priekrantėje: vandens srovės kryptis ir greitis, nešmenų srautai |
žemyno jūrinė priekrantė: 1 stebėjimų vieta (nuo Palangos tilto vakarinės pusės), 1–2 kartus per mėnesį, vyraujant įvairioms vėjo kryptims ir greičiams |
|
|
|
|
granuliometrija – grunto granuliometrinės sudėties tyrimai |
intensyviausiai lankomuose paplūdimiuose ir intensyviai ardomose kranto zonose, 1 kartą per 3 metus, paplūdimio maitinimo smėliu vietose (prieš ir po maitinimo) |
|
|
|
|
krantų dinamika – paplūdimių ir krantų ardos ar sąnašavimo pokyčiai išilgai jūros ir marių krantų |
žemyno jūrinė pakrantė: Būtingės geomorfologinis draustinis 1,9 km – 7 profiliai (toliau profiliai – pr.), |
|
|
|
|
|
Šventosios rekreacinė zona 8 km – 15 pr., Palangos rekreacinė zona 10,2 km – 31 pr., Pajūrio regioninis parkas 12,3 km – 33 pr., Girulių rekreacinė zona 1,4 km – 4 pr., Melnragės rekreacinė zona 3,5 km – 13 pr., Klaipėdos uosto zona 0,5 km – 2 pr. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų; Kuršių nerijos jūrinė pakrantė: Kopgalio zona 2,3 km – 6 pr., Smiltynės zona 4,6 km – 7 pr., Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona 11,8 km – 16 pr., Juodkrantės zona 4,2 km – 9 pr., Naglių rezervato zona 9,4 km – 18 pr., Pervalkos zona 2 km – 4 pr., Karvaičių krašto-vaizdžio draustinio zona 10 km – 20 pr., Nidos zona 3,5 km – 8 pr., Grobšto rezervato zona 1,3 km –5 pr. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų; Kuršių marių vakarinė pakrantė: Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona 14,2 km – 10 pr., Naglių rezervato zona 11,3 km – 12 pr., Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona 17,1 km – 22 pr., Parnidžio kraštovaizdžio draustinio – Grobšto rezervato zona 2,8 km – 3 pr. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų; Kuršių marių rytinė pakrantė: Smeltės pusiasalio zona 1 km – 2 pr., Nemuno |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
deltos regioninis parkas 0,1 km – 1 pr. Tyrimai atliekami tik ypatingais atvejais, po labai stiprių uraganinių vėjų. Ties ypač ardomais krantais: Būtinge – 1 km, Palanga – 3 km, Plaže – 2,5 km, Karkle – 2 km, Melnrage–Giruliais – 5,5 km, Kopgaliu–Smiltyne – 7 km, Nida – 5 km ruože – 1 matavimai atliekami kartą per metus ir po stiprių audrų |
|
|
|
|
augalija: specifinė augalija, sauganti krantus nuo išpustymo ir nuardymo |
visuose ruožuose, kuriuose atliekami krantų dinamikos tyrimai, vieną kartą per 3 metus (vasaros pabaiga, rudens pradžia) |
|
|
|
|
batimetriniai matavimai |
žemyno jūrinėje priekrantėje: 7 stebėjimo vietos (Šventosios zona – 1 pr., Palangos zona – 3 pr., Pajūrio regioninio parko zona – 1 pr., Girulių rekreacinė zona – 1 pr., I-osios– II-osios Melnragės rekreacinė zona – 1 pr.); Kuršių nerijos jūrinėje priekrantėje: 5 stebėjimo vietos (Kopgalio zona – 1 pr., Smiltynės zona – 1 pr., Juodkrantės zona – 1 pr., Pervalkos zona – 1 pr., Nidos zona – 1 pr.). Matavimai atliekami kartą per metus, iki 20 m gylio izobatos. Paplūdimio maitinimo smėliu, vietose atlikti matavimus prieš ir po maitinimo |
|
| 6.3. Valstybiniuose parkuose ir rezervatuose regioniniu ir vietiniu lygiais nustatyti kraštovaizdžio mozaikiškumo ir erdvių išlaikymą, įvertinti žemėvaldos kaitą, rekreacinę apkrovą, antropogenizacijos ir renatūralizacijos laipsnį |
6.3.1. valstybinių parkų ir rezervatų monitoringas |
kraštovaizdžio būklė: |
valstybiniuose parkuose ir rezervatuose, regioniniu ir vietiniu lygiais atitinkamai 7 žemėvaizdžiuose ir etaloninėse teritorijose: |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
|
|
kraštovaizdžio mozaikiškumo ir erdvių išsaugojimas, žemėvaldos kaita (įskaitant miškų) |
1 kartą kasmet |
|
|
|
|
antropogenizacijos ir renatūralizacijos laipsnis |
1 kartą kasmet |
|
|
|
|
|
sutvarkytas, atkurtas pažeistų teritorijų (sąvartynų, karjerų, kitos devastuotos žemės) plotas (ha) |
1 kartą kasmet |
|
|
|
|
gamtos stichijos padaryta žala aplinkai (ha, Lt) |
prireikus |
|
|
|
|
gamtos paveldo objektų būklė, jų kiekio ir plotų (ha) kaita |
1 kartą kasmet |
|
|
|
|
kultūros paveldo objektų būklė, jų kiekio ir plotų (ha) kaita |
1 kartą kasmet |
|
|
|
|
rekreacijos poveikis aplinkai: rekreacinė apkrova (lankytojų kiekio ir lankymo pobūdžio kaita, poveikis aplinkai – rekreacinės digresijos plotas (ha), pažeidimo laipsnis); |
vasaros sezono metu |
|
|
|
|
lankymui pritaikytų objektų kiekis (vnt.), plotas (ha), rekreacinių paslaugų saugomoje teritorijoje spektro kaita |
1 kartą kasmet |
|
| 6.4. Inventorizuoti naujas smegduobes regioniniu lygiu Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti žmogaus ūkinės veiklos ir klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams |
6.4.1. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringas |
smegduobių morfometriniai duomenys, smarkiai sukarstėjusios teritorijos smegduobių užimamas plotas (kv. m, %) ir jo pokyčiai (kv. m, %), |
smegduobės 2 smarkiai sukarstėjusiuose plotuose Biržų regioninio parko teritorijoje, Karajimiškio ir Mantagailiškio kaimų apylinkėse, atsiradusios naujos smegduobės Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone (apie 20 smegduobių per metus), smegduobių inventorizacija – kasmet, smarkiai sukarstėjusiuose plotuose – 2 kartus kasmet (II ir IV ketvirčiais) |
Lietuvos geologijos tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
|
|
gipsas, išnešamas su karstinių upių nuotėkiu (kub. m/kv. km per metus) |
6 vietose, vandens mėginiai cheminei analizei – kas mėnesį; upių nuotėkis ir vandens lygis – kasdien |
|
Pastabos:
2. LOJ (lakieji organiniai junginiai): BZN – benzenas, TLX – toluenas, EBZN – etilbenzenas, MPXY – metilparaksilenas, OXY – ortoksilenas.
3. PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai): B(a)P, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dibenz(a,h)antracenas.
4. Bendrosios sąlygos: Baltijos jūroje ir tarpiniuose vandenyse – skaidrumas, terminės sąlygos, prisotinimas deguonimi, druskingumas, maistingosios medžiagos; ežeruose – skaidrumas, terminės sąlygos, prisotinimas deguonimi, mineralizacija, savitasis elektros laidis, pH, rūgščių neutralizavimo geba, maistingosios medžiagos; upėse ir ežerų intakuose/ištakose – terminės sąlygos, prisotinimas deguonimi, mineralizacija, savitasis elektros laidis, pH, rūgščių neutralizavimo geba, maistingosios medžiagos.
5. Šiose buveinėse (6430 ir 6450) papildomai stebimi fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai.
7. Atskiru moksliniu tyrimu reikia įvertinti perpelių populiacijos Lietuvoje būklę ir jų gausumo pokyčių tendenciją.
8. Etalonų atranka vykdoma ne vėliau kaip iki 6.1.2 priemonės stebėjimų, kurie turi būti atliekami kartą per 5 metus, pradžios.