LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ŠAUKIMO Į TSRS GINKLUOTĄSIAS PAJĖGAS
1990 m. balandžio 9 d. Nr. I-125
Vilnius
Lietuvos Respublikos įstatymai Lietuvos piliečiams nenustato pareigos tarnauti kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose. Tačiau tokios tarnybos jie kol kas ir neuždraudžia. Todėl kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nelaikantis savęs TSRS piliečiu, yra laisvas apsispręsti, stoti ar nestoti tarnauti ne Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Remiantis visuotinai pripažintomis teisinėmis nuostatomis, negalima reikalauti priesaikos iš Lietuvos Respublikos piliečio, kuris verčiamas atlikti karinę tarnybą svetimai valstybei.
Prievartinis Lietuvos Respublikos piliečių šaukimas į kitų valstybių ginkluotąsias pajėgas Respublikos įstatymų požiūriu yra neteisėtas, nes tai yra mėginimas jėga taikyti Lietuvoje negaliojančius svetimos valstybės įstatymus. Šių metų kovo 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl kai kurių Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pripažinimo netekusiais galios“, atsisakymas paklusti šaukimui atlikti karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose pajėgose neužtraukia jokios teisinės atsakomybės.
Mėginimai karinės tarnybos atsisakančius Lietuvos Respublikos piliečius priversti tarnauti ar traukti juos teisinėn atsakomybėn pagal TSRS visuotinės karinės tarnybos prievolės įstatymą neišvengiamai prieštarautų netgi ir šiam TSRS įstatymui, kadangi pagal jį TSRS karinės instancijos, šaukdamos į karinę tarnybą, gali veikti tik per sąjunginės respublikos valstybinius organus. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 14 d. nutarimu yra nutraukusi TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų veiklą Respublikos teritorijoje, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo potvarkiu įpareigojo miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomuosius komitetus nedalyvauti vykdant 1990 m. šaukimą į Tarybinę Armiją, nutraukti karinių komisariatų ūkinį aptarnavimą ir su tuo susijusį finansavimą. Tokiu būdu susidarė sąlygos, kai Respublikos valstybinių organų dalyvavimas ir parama šaukiant Lietuvos Respublikos piliečius į karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose pajėgose tapo negalimi, o tiesioginis TSRS kariškių veikimas imant jaunuolius karinei tarnybai nėra leistas. Vadinasi, Lietuvos Respublikos piliečių paėmimas ir pristatymas į TSRS karines įstaigas karinei tarnybai atlikti akivaizdžiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos ir TSRS įstatymus, bet ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas žmogaus ir piliečio teises.