LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2007 M. SAUSIO 11 D. ĮSAKYMO NR. V-14 „DĖL PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PASLAUGŲ SUAUGUSIESIEMS IR VAIKAMS TEIKIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gegužės 16 d. Nr. V-469
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273) 289 punktu, Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcijos 2007–2008 m. įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-717 (Žin., 2007, Nr. 96-3897), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 9 straipsnio 6 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalimi bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1/2:
1. Pakeičiu Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-290):
1.1. Išdėstau 8 punktą taip:
„8. Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, o Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams paslaugų bazinės kainos tvirtinamos atskiru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.“
1.2. Išdėstau 11 punktą taip:
„11. Gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į ligonio ir jo artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formą: stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, kurie priklausomai nuo ligonio sveikatos būklės gali būti koreguojami. Tais atvejais, kai paliatyviosios pagalbos paslaugų teikti dienos stacionare ar ligonio namuose sąlygų nėra, gydantis gydytojas pasiūlo ligoniui stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią šias paslaugas.“
1.3. Išdėstau 28.1 punktą taip:
1.4. Papildau šiuo 28.3 punktu:
„28.3. Paliatyviosios pagalbos paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikimo mastas:
28.3.2. dienos stacionaro – vienas padalinys, kuriame prižiūrima iki 10 ligonių per dieną ir dirba ne daugiau kaip 1 gydytojas ir 2 slaugytojai šimtui tūkstančių gyventojų;