LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LABANORO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. kovo 28 d. Nr. D1-219
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu:
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Labanoro regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Labanoro regioninio parko tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Molėtų rajono, Švenčionių rajono ir Utenos rajono savivaldybėms;
3. N u s t a t a u, kad:
3.1. Įsakymas tą pačią dieną oficialiai be Labanoro regioninio parko tvarkymo plano brėžinio skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su brėžiniu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (www.vstt.lt);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219
LABANORO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Labanoro regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1.1. rezervatinių miškų (pelkių) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (M(P)Ek, MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančiojo tvarkymo (GEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GRe) ir intensyvaus tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) su trumpalaikio poilsio teritorijų (NRn1) ir ekstensyvaus pritaikymo stovyklaviečių (NRn2) pozonėmis bei urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos su intensyvaus pritaikymo stovyklaviečių (NRu1), kempingų (NRu2) ir rekreacinių pastatų bei kompleksų (NRu3) pozonėmis;
3.4.5. pramoninės – komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių – komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
4. Pagrindinės Labanoro regioninio parko (toliau – Regioninis parkas) gamtos apsaugos kryptys yra šios:
4.2. gamtinės ekosistemos stabilumo užtikrinimas, stiprinant gamtinio karkaso ekologinį potencialą, mažinant antropogeninį poveikį ir didinant ekosistemų natūralumą;
5. Siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius kompleksus ir objektus, Regioniniame parke suformuota gamtinių rezervatų, gamtinių ir kompleksinių draustinių sistema. Draustiniuose prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos paveldo vertybėms išsaugoti. Gamtinių kompleksų ir objektų apsaugoje didžiausią reikšmę turi kraštovaizdžio (Aiseto, Kulionių, Lakajų, Lakajos, Obelynės, Pažemio, Peršokšnos) bei hidrografiniai (Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties, Stirnių) draustiniai, sudarantys didžiąją Regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonos dalį. Saugant Regioninio parko biologinę įvairovę, įskaitant natūralias ekosistemas, svarbiausias vaidmuo tenka gamtiniams rezervatams (Kiauneliškio ir Girutiškio), botaniniams – zoologiniams (Antaliedės, Kanio raisto, Kuliakampio, Padumblės), botaniniams (Mekšrinio) ir telmologiniams (Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Snieginio, Tramių, Urkio, Vadokšno) draustiniams. Svarbią vietą vertingų gamtinių kompleksų ir objektų apsaugoje užima specializuoti geomorfologiniai (Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio, Žiežulinio) draustiniai, skirti moreninio bei keiminio reljefo ir dubaklonių apsaugai.
6. Siekiant išsaugoti natūralias Regioninio parko ežerų salas ir pusiasalius:
6.2. ribojamas salų lankymas ir naudojimas, jose draudžiant poilsiavimą ir stovyklavimą, rekreacinės infrastruktūros įrengimą, pastatų ir statinių statybą;
7. Siekiant užtikrinti Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą bei stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, būtina:
7.1. mažinti vietinę taršą, skatinant rūšiuoti atliekas, kompostuoti ar perdirbti susiskaidančias atliekas, įrengti susiskaidančių atliekų surinkimo aikšteles;
7.4. formuoti želdinius nuskurdintose agrarinėse teritorijose (Kačergų kaimo, Stirnių, Ilmėdo ir Jaurio ežerų apylinkėse, Baltųjų Lakajų apyežeryje į rytus nuo Mindūnų);
8. Ūkininkaujant Regioninio parko miškuose rekomenduojama:
8.3. atkuriant mišką, formuoti natūraliam miškui artimos rūšinės sudėties mišrius medynus, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui; želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžių rūšių sodinukus;
9. Siekiant išsaugoti ir didinti Regioninio parko biologinę įvairovę, būtina:
9.2. išsaugoti bei atkurti tradicinę mozaikišką kraštovaizdžio struktūrą agrarinėse bei miškingose-agrarinėse teritorijose;
9.3. palaikyti atviras pelkes, natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes, šalinant savaime plintančią sumedėjusią augaliją ir nendres, menkaverčius medžius ir krūmus bei ekstensyviai naudojant (ganant ir šienaujant);
9.4. atvirose vandens telkinių pakrantėse mažinti užžėlimą medžiais ir krūmais, vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus;
9.5. formuoti ornitochorinius, entomofilinius bei kanopinių žvėrių mitybos bazę gerinančius želdinius;
9.6. įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams bei juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams;
10. Siekiant atkurti pažeistus gamtos objektus bei kompleksus, numatoma:
10.1. renatūralizuoti Kertuojų ežero hidrologinį režimą ir sudaryti sąlygas žuvų migracijai Kertuojos upeliu, rekonstruojant Kertuojos ištakose esantį hidroįrenginį;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vykdoma remiantis šiomis nuostatomis:
11.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ir užtikrinti kultūrinių raiškų bei tradicijų perdavimą ateinančioms kartoms;
12. Regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:
13. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, ypatingą dėmesį kreipiant į apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su aplinka išsaugojimą ir stiprinimą bei pritaikymą lankymui. Siūloma:
13.1. suteikti teisinę apsaugą šiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams: Alnės alkakalniui, vad. Raganos kalnu, Ažubalio vėjo malūnui su technologine įranga, Bučeliškės alkakalniui, vad. Šaukiamuoju ragu, Budriškių šventvietei (Šventosios upelis, šaltinis ir kalva), Budrių alkakalniui, vad. Kūmakalniu, Gatakiemio (Kulionių) akmeniui su smailiadugniu dubeniu, Graužės vandens malūnui, Labanoro miestelio istorinei daliai, Lakajos alkakalniui, vad. Mergakalniu, Paąžuolių alkakalniui, vad. Mergų kalneliu, senovės tilto vietai (Aiseto ež.), Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčiai, I. Šilkinio sodybai (Santakos k.), Taitiškių šventvietei, vad. Alku, Lietuvos partizanų žūties vietai (Pagaigalės II k.), 1941 m. sukilimo dalyvio kapui (A. Gasiulio), Lietuvos partizanų kapams Labanoro Dvaro ir Kunigiškių kapinėse (K. Deveikio, V. ir P. Dičių, V. Godos, K. Jurgelevičiaus, K. Juzelsko, B., J. ir J. Kaminskų, Pakalnio-Tigro, S. Pilipavičiaus, L. Rastenio, J. Šustiko, B. Žalos);
13.2. nustatyti kultūrinę vertę šiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams: Antaviešės ir Kertuojų senkelių atkarpoms, Antaviešės senovės tilto vietai, etnoarchitektūriniams (senojo planavimo bruožus, senuosius statinius (sodybų elementus) išsaugojusiems) Santakos, Maldžiūnų, Padumblės, Pagaigalės II, Pašekščių kaimams, Pašekščio senkelio atkarpai, Januliškio maumedžiams ir kanalui, Jusėniškių akmeniui, vad. Ožkos akmeniu, Kertuojos šventvietei, vad. Šlavingaliu, Labanoro miško Bažnyčkalniui, Labanoro–Inturkės senkelio atkarpai, Pagudūniškių daubai, vad. Velnių duobe, Rašios dvarvietei, senovės keltų vietoms Aiseto ežere, 1941 m. sukilėlių žūties vietoms (Antaliedės, Aukštasalės k.), Lietuvos partizanų žūties vietoms (Ažubalio, prie Balčio ež., Girutiškės miške, Kraujelių, Paprūdės, Rūdupio, Šipiniškio k.). Nustačius, kad išvardyti objektai yra vertingi archeologiniu, mitologiniu, architektūriniu, urbanistiniu, inžinieriniu, istoriniu, dailės arba kitu požiūriu, suteikti jiems teisinę apsaugą;
14. Eksponuojant Regioninio parko kultūros paveldą, prioritetas teikiamas šioms kultūros vertybėms tvarkyti, pritaikant pažintiniam lankymui: Kašeikių, Kumelynės, Labanoro, Paaldikio, Pabalčio, Pašekščių, Rudesos ir Stirnių (Vilkarių) pilkapynams, Kulionių, Čiulėnų ir Kertuojų piliakalniams, Labanoro miesteliui, Stirnių bažnyčiai, Čiulėnų ir Graužės vandens malūnams, Ažubalio vėjo malūnui, Lietuvos partizanų Šiaurės rytų srities štabo ir vadovybės žūties vietai (žeminės miške prie Šnieriškių k.), Labanoro mūšio vietai (žeminių kompleksas Kiauneliškio miške). Golbos kaime numatoma įrengti mitologinį skulptūrų parką, Labanoro miestelyje ir Joniškės kaime – tradicinių amatų edukacinius centrus.
15. Regioniniame parke būtina tęsti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio, želdynų, istorinio ir dailės paveldo vertybių inventorizaciją, tyrimus, kultūros paveldo vertybių stebėseną.
16. Atlikus išsamius tyrimus, siūloma atkurti Čiulėnų vandens malūną (su malūnininko sodyba), Graužės vandens malūną, Kulinių sentikių bažnyčią (su klebonija). Galima atkurti senuosius tiltus per Lakają, Peršokšną ir kitus upelius, senuosius keltus per Aiseto ežerą (Paeisetės I ir Paeisetės II k.). Pirmiausia siūloma atkurti keltą per Aisetą Paeisetės II kaime. Siekiant atkurti sunykusias tradicinio kraštovaizdžio vertybes, numatoma atkurti trijų sodybų Žemaitiškių kaimą (Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje).
17. Nesant galimybių išsaugoti vietoje (autentiškoje aplinkoje), taip pat siekiant plėtoti kultūros paveldo eksponavimą visuomenei, galimas kultūros vertybių perkėlimas į muziejus ir ekspozicijas. Svarbu išsaugoti originalų ir vertingą Ažubalio vėjo malūną.
18. Kultūros paveldo vertybės Regioniniame parke tvarkomos atsižvelgiant į taikomą apsaugos režimą, naudojimo bei pritaikymo lankymui galimybes:
18.1. saugomos archeologinio, mitologinio ir povandeninio paveldo vertybės – piliakalniai, senovės gyvenvietės, alkakalniai, kapinynai ir kt. Jos tvarkomos, taikant griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos režimą (KOn), užtikrinant apsaugą mokslinio pažinimo tikslais. Šių vertybių naudojimas apribojamas pažintiniu lankymu. Pritaikant archeologines ir mitologines vertybes lankymui, tvarkomi želdiniai, gali būti atliekami kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengiamos saugų ir vertybei nežalingą lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos ir kt. Tenkinant visuomenės poreikius, piliakalnių ir alkakalnių aikštelėse, neutralizavus neigiamą poveikį kultūriniam sluoksniui bei aplinkai, valstybinių ir religinių švenčių metu gali būti kūrenama ugnis;
18.2. saugomos etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio ir želdynų paveldo vertybės – dvarų ir palivarkų sodybos, etnoarchitektūrinės sodybos ir jų elementai, etnokultūrinių sodybų želdiniai, architektūriniu požiūriu vertingi statiniai ir statinių kompleksai, vėjo ir vandens malūnai, kt. Jos tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (KOr) režimą, užtikrinant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šiose vertybėse atliekami būtini, įstatymų numatyta tvarka suplanuoti ir suderinti restauravimo, atkūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, vertybės pritaikomos visuomenės poreikiams, pirmiausia pažintiniam lankymui;
18.3. saugomos istorinio ir memorialinio paveldo vertybės – kapai, paminklai, senosios kaimų kapinės, mūšių ir žūties vietos. Jos tvarkomos taikant griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos režimą (KOn), užtikrinant apsaugą viešosios pagarbos tikslais. Šiose vertybėse tvarkomi želdynai, kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam lankymui būtina infrastruktūra;
V. REKREACINIO NAUDOJIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS
19. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:
19.1. pažintinio turizmo vystymas, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas, takus ir specializuotus mokomuosius takus, integruojant į pažintinio turizmo maršrutus už Regioninio parko ribų esančias vertybes, pritaikant lankymui gamtos ir kultūros paveldo vertybes;
19.2. poilsiavimo vystymas, plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas, rekreacinės infrastruktūros objektus Tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose;
19.3. rekreacinio sezono ilginimas, skatinant žiemos rekreacijos plėtrą (žiemą dviratininkų bei pėsčiųjų trasos ir jų įranga naudojamos slidinėjimui, siūloma rekonstruoti slidžių nusileidimo trasą Kulionių kaime);
19.4. rekreacijos galimybių įvairovės didinimas, skatinant įvairių su Regioninio parko tikslais suderinamų turizmo rūšių (žirginio, sportinio turizmo ir kt.) plėtrą;
19.6. socialinės ir ekonominės rekreacinės aplinkos gerinimas, šviečiant Regioninio parko gyventojus aplinkosaugos, krašto istorijos klausimais, skatinant etnokultūrinių tradicijų, verslų ir amatų išsaugojimą, gaivinimą ir eksponavimą, apgyvendinimo, maitinimo, mažmeninės prekybos bei rekreacinių paslaugų plėtrą.
20. Regioniniame parke taikomos rekreacinio naudojimo nuostatos:
20.1. poilsiavimas ir rekreacinė infrastruktūra koncentruojama rekreacinio funkcinio prioriteto zonose. Kitose Regioninio parko funkcinio prioriteto zonose vystoma pažintiniam lankymui reikalinga infrastruktūra;
20.2. pagrindinis vystytinas rekreacinio aptarnavimo centras Regioniniame parke yra Labanoro miestelis, kuriame skatinama aptarnavimo paslaugų plėtra, numatoma įrengti turgaus, poilsio ir renginių aikštę;
20.3. Regioninio parko draustiniuose vystomas pažintinis turizmas ir mokomasis lankymas – įrengiamos automobilių ir dviračių turizmo trasos, pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai, sustojimo ir atokvėpio vietos, privažiavimai ir priėjimai prie lankomų objektų, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai ir rodyklės;
20.4. poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio pastatai ir kompleksai gali būti įrengiami tik Tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose;
20.5. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir informaciniai stendai, esant poreikiui, gali būti įrengiami prie turizmo trasų ir lankomų objektų Tvarkymo plane nenumatytose vietose;
21. Siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės:
21.1. trumpalaikio poilsio teritorijų pozonė (NRn1) – tai poilsiui be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti statomi mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai, įrengiamos laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės;
21.2. ekstensyvaus pritaikymo (neurbanizuojamų) stovyklaviečių pozonė (NRn2) – tai poilsiui su nakvyne palapinėse skirta teritorija, kurioje gali būti statomi mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai, nesudėtingi rekreaciniai statiniai, įrengiamos vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės;
21.3. intensyvaus pritaikymo (urbanizuojamų) stovyklaviečių pozonė (NRu1) – tai poilsiui su nakvyne palapinėse skirta teritorija, kurioje gali būti statomi mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai, nesudėtingi rekreaciniai statiniai, įrengiamos vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, sudaromos sąlygos maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti. Turistų aptarnavimo ir stovyklavietės priežiūros reikmėms gali būti statomas I grupės nesudėtingas pastatas su maisto ruošimui, higienos poreikių tenkinimui, turistinio inventoriaus laikymui ir stovyklavietės priežiūrai skirtomis patalpomis;
21.4. kempingų pozonė (NRu2) – tai specialiai įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, kemperiuose, kilnojamuose ar stacionariuose nameliuose, sudaromos sąlygos transporto priemonėms statyti, naudotis elektros energija ir geriamu vandeniu, maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti;
21.5. rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai).
22. Ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje esančiose kaimo turizmo sodybose gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga.
23. Siekiant vystyti Regioninio parko pažintinį lankymą, plėtojama Regioninio parko pažintinio turizmo sistema, kurią sudaro įvairaus dydžio ir pobūdžio pažintinio turizmo maršrutai, lankomi paveldo objektai, lankymui ir turistų poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra (sustojimo ir atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir bokštai, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, kaimo turizmo sodybos, viešbučiai). Regioniniame parke prioritetas teikiamas šioms pažintinio turizmo rūšims: autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmui. Papildomai vystytinas žirginis turizmas.
24. Regioninio parko autoturizmo trasų sistemą sudaro tarpusavyje susijungiantys tranzitiniai ir žiediniai autoturizmo maršrutai bei juos trumpinančiosios žiedinių maršrutų atkarpos:
24.1. tranzitinė autoturizmo trasa („Aukštaitijos parkų žiedo“ atkarpa): Molėtai–Rudesa–Mindūnai–Taitiškės–Toliejai–Kulionys–Budriškės–Šnieriškės–Labanoras–Lakaja–Pasiaurė–Januliškis–Lukna–Antaliedė–Kūriniai–Kaltanėnai. Maršruto ilgis apie 75 km;
24.2. „Mėlynasis (ežerų) žiedas“: Labanoras–Paalsuodė–Saldutiškis–Panatrytis–Pašekščiai–Budriškės–Kulionys–Toliejai–Taitiškės–Mindūnai–Rudesa–Inturkė–Kertuoja–Lakaja–Pasiaurė–Januliškis–Prūdiškė–Labanoras. Maršruto ilgis apie 90 km;
24.3. „Žaliasis (girių) žiedas“: Labanoras–Lakaja–Pakapė–Paaldikis–Januliškis–Lukna–Antaliedė–Mekšrinis–Paalsuodė–Labanoras. Maršruto ilgis apie 55 km;
24.4. trumpinančiosios žiedinių autoturizmo maršrutų atkarpos: Mindūnai–Labanoras (apie 14 km) ir Labanoras–Mekšrinis (apie 8 km);
25. Numatomos šios Regioninio parko dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos:
25.1. tranzitinė dviračių turizmo trasa (Eurovelo 11 koridoriaus ir Rytų Aukštaitijos žiedo atkarpa): Molėtai–Kulionys–Budriškės–Šnieriškės–Labanoras–Kaltanėnai. Eurovelo 11 trasa Regioniniame parke derinama prie numatomų Regioninio parko dviračių turizmo maršrutų atkarpų;
25.2. dviračių takas Labanoras–Kulionys: Labanoras–Pagaigalė I–Paeisetė II–Pašekščiai–Pliešiškių miškas–Pavadokšnė–Martyniškis–Kulionys. Maršruto ilgis apie 18 km;
25.3. „Šiaurinis mėlynasis žiedas“: Labanoras–Gatakiemis–Saldutiškis–Pavajuonis–Pagaluonė–Doteniai–Pašekščiai–Padumblė–Šnieriškės–Alnis–Kraujeliai–Stirniai–Parašė–Budriai–Pašekštis–Labanoras. Maršruto ilgis apie 68 km;
25.4. „Rytinis žaliasis žiedas“: Labanoras–Paalsuodė–Kiauneliškis–Mekšrinis–Terpežys–Antaliedė–Paluknys–Prūdiškė–Pasiaurė–Parašė–Padumblė–Labanoras. Maršruto ilgis apie 45 km;
25.5. „Vakarinis mėlynasis žiedas“: Rudesa–Mindūnai–Taitiškės–Purvėnai–Aidiečiai–Kulionys–Budriškės–Alnė–Paelnė–Kraujeliai–Stirniai–Parašė–Lakaja–Kertuoja–Kačergai–Rudesa. Maršruto ilgis apie 64 km;
25.6. „Pietinis žaliasis žiedas“: Januliškis–Snieginis–Šeškuškė–Liūlinė–Kuliakampis–Maldžiūnai–Paaldikis–Pasiaurė–Baroniškė–Januliškis. Maršruto ilgis apie 40 km;
25.7. trumpinamosios žiedinių maršrutų atkarpos: Šnieriškės–Ešerinis (apie 2 km), Padumblė–Juodapurvis (apie 4 km), Mindūnai–Stirniai (apie 8 km), Januliškis–Vilkasląstis–Maldžiūnai (apie 10 km), Pašekščiai–Paeisetė II (atkūrus keltą per Aisetą, būtų galimybė keltis į kitą ežero pusę ir sutrumpinti maršrutą);
26. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasos įrengiamos pritaikant ir pagerinant esamus kelius. Naujos kelių atkarpos ir takai įrengiami tik išimtiniais atvejais.
27. Numatomi pėsčiųjų pažintiniai takai:
27.4. Kulionių pažintinis takas Kulionių kaimo apylinkėse (apjungia observatoriją, etnokosmologijos muziejų ir Kulionių piliakalnį);
27.5. Čiulėnų pažintinis takas, skirtas Čiulėnų ir Graužės vandens malūnams bei Čiulėnų piliakalniui eksponuoti;
27.7. Kertuojų pažintinis takas (rytinėje Kertuojų paežerėje, nuo Kertuojų piliakalnio iki Jaunakampio kaimo);
28. Regioniniame parke yra ypač geros sąlygos vystyti vandens turizmą. Numatomos šios vandens turizmo trasos upėmis ir ežerais:
28.1. Lakajos vandens turizmo trasa (nacionalinės reikšmės Žeimenos vandens turizmo trasos dalis): Siesartis–Baltieji Lakajai–Rašia–Juodieji Lakajai–Lakaja–Žeimena. Plaukimą Lakajos upe, kuri pasižymi ekologiniu jautrumu, būtina reglamentuoti, reguliuojant plaukiančiųjų srautus;
29. Numatomos žirginio turizmo trasos:
VI. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
31. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas – kompaktiškų kaimų, gyvenviečių vystymas, renovacija ir infrastruktūros gerinimas, siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
32. Skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus ir gerinti kelių, gatvių ir aikščių dangas Regioninio parko gyvenamosiose vietovėse, kitoje teritorijoje pirmenybė teikiama individualių vandens tiekimo ir nuotekų utilizavimo sistemų įrengimui. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenamųjų vietovių vaizdą ir kraštovaizdžio pobūdį.
33. Gyvenviečių plėtra ir užstatymo sutankinimas galimas intensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRi), ekstensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRe), sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų. Užstatymo linijos šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose formuojamos pagal gatves ir viešo naudojimo kelius.
34. Šnieriškių kaime išskirtose sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonose naujos sodybos gali būti kuriamos žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 10 arų, o plotis užstatymo linijoje ne mažesnis kaip 20 metrų. Šnieriškių kaimo centrinėje dalyje atskiruose sklypuose naujas sodybas galima planuoti (rengti statinių projektus) pagal centrinės kaimo dalies detalųjį planą. Šio detaliojo plano rengimo teritorija pažymėta Tvarkymo plano brėžinyje.
35. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, taip pat tvarkyti ir rekonstruoti miškuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, Miškų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.
36. Regioniniame parke siekiama gerinti esamus bendrojo naudojimo kelius, pagal poreikį pritaikant pažintiniam (automobilių, dviračių) turizmui. Tvarkant Regioninio parko kelius, pirmenybė teikiama Tvarkymo plane numatomų pažintinio turizmo trasų bei privažiavimų prie rekreacinių teritorijų ir lankomų objektų įrengimui.
37. Rekonstruojant esamus bei statant naujus statinius (taip pat ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius), įrengiant bei rekonstruojant inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūros objektus, elektros perdavimo linijas, reklaminius bei informacinius skydus ir stendus, privaloma laikytis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų.
