Lietuvos Respublikos trišalės tarybos prie SocialinĖs apsaugos ir darbo ministerijos 2004 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtinti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Taryba) yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudaryta institucija, kuri tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas, tuo siekdama santarvės visuomenėje.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įstatymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
3. Pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, bendras sutarimas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims.
4. Taryba sudaroma iš darbuotojų, darbdavių organizacijų ir vykdomosios valdžios atstovų (toliau – šalys). Tarybą sudaro ne daugiau kaip 15 narių (ne daugiau kaip po 5 atstovus nuo kiekvienos šalies). Į Tarybą deleguoja:
4.1. darbuotojų atstovus – Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai (centriniai) susivienijimai savo susitarimu;
4.2. darbdavių atstovus – Lietuvos darbdavių nacionalinės (centrinės) organizacijos savo susitarimu;
Pagrindinės Tarybos funkcijos
8. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
8.1. šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia pasiūlymų dėl šių problemų sprendimo;
8.2. savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės normų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
8.3. analizuoja dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės vystymo;
8.4. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;
8.5. prireikus koordinuoja kitų dvišalių ir trišalių tarybų ir komisijų (saugos darbe, gyventojų užimtumo ir kt.) socialinėje, ekonominėje ir darbo srityje veiklą, aukščiausiu lygiu sprendžia jų keliamas problemas;
8.7. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinės, šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutarties taip pat dėl kolektyvinių ginčų sprendimo;
8.8. svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;
Tarybos teisės
9. Taryba turi teisę:
9.1. priimti sprendimus bei teikti šalims išvadas ir rekomendacijas Tarybos kompetencijos klausimais;
Tarybos posėdžio darbotvarkė, klausimų parengimas ir pateikimas
10. Tarybos pirmininkas darbotvarkę tvirtina ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamo posėdžio pradžios. Po to darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta tik pradedant Tarybos posėdį pačios Tarybos sprendimu.
11. Tarybai svarstymui teikiama medžiaga turi būti vizuota ją teikiančio Tarybos nario arba jo įgalioto asmens. Rekomenduojama Tarybos posėdžiams teikti tik tuos klausimus, kurių svarstymui pritaria visi vienos šalies socialinių partnerių atstovai. Teikimo rašte turi būti nurodyta, ar projektas yra suderintas šalies atstovais, ar šie atstovai pritarė teikiamo projekto svarstymui Taryboje, taip pat rašte turi būti nurodyta, kuriam šalies atstovui suteikti įgaliojimai bendrai šalies pozicijai išreikšti. Kiekviena šalis savo atstovų tarpusavio susitarimu nustato teikiamų projektų, bendrų pozicijų rengimo bei derinimo tvarką.
Tais atvejais, kai Tarybai teikiami svarstyti teisės aktų projektai, rekomenduojama kartu su medžiaga pateikti paaiškinimus ir papildomą informaciją, ar projektai neprieštarauja Europos sąjungos direktyvoms, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, Europos socialinės chartijos nuostatoms, taip pat informaciją apie atitinkamų teisės normų taikymo praktiką Europos Sąjungos valstybėse. Tarybos pirmininkas ar Taryba gali įpareigoti klausimo rengėjus papildomą informaciją pateikti kaip privalomąją.
12. Tarybos posėdžiams skirtą medžiagą socialiniai partneriai gali atsiųsti sekretoriatui paštu arba pristatyti tiesiogiai. Papildomą informaciją, susijusią su teikiama medžiaga, galima pateikti ir kitais būdais – elektroniniu paštu, faksu.
13. Tarybai skirtą posėdžių medžiagą kaupia ir Tarybos nariams išplatina Trišalės tarybos sekretoriatas.
14. Medžiaga, kurią socialiniai partneriai numato pateikti Tarybos posėdžiui, turi būti savarankiškai parengta ir pateikta sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 8 kalendorines dienas, o sekretoriatas šią medžiagą Tarybos nariams išplatina ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos posėdžio dienos.
Medžiagą posėdžiui socialiniai partneriai gali pateikti ir vėliau iki pat posėdžio pradžios, tačiau be teisės reikalauti, kad ši medžiaga būtų nagrinėjama iš esmės.
Trišalės tarybos posėdžiai
15. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį. Socialiniai partneriai gali reikalauti sukviesti neeilinį posėdį. Neeilinis posėdis organizuojamas bendra tvarka.
16. Tarybos posėdžiuose dalyvauja Tarybos nuolatiniai nariai arba šalių įgalioti asmenys, taip pat šalių pakviesti ekspertai. Posėdyje gali dalyvauti ne daugiau kaip po dešimt kiekvienos šalies ekspertų.
17. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip po pusę visų trijų šalių Tarybos narių arba jų įgaliotų atstovų. Jeigu posėdyje nėra kvorumo, t. y. dalyvauja mažiau kaip po pusę visų trijų Tarybos šalių atstovų, Tarybos pirmininkas ir dalyvaujančių posėdyje šalių atstovai gali nutarti surengti konsultacinio pobūdžio trišalį ar dvišalį pasitarimą, pasikeisti šalims aktualia informacija, pasiūlyti sprendimus dėl Tarybos veiklos, dėl kito posėdžio datos ir darbotvarkės.
18. Tarybos veiklai vadovauja ir posėdžiams pirmininkauja jos pirmininkas, kuris šalių susitarimu rotacijos principu išrenkamas keturiems mėnesiams. Tais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių Tarybos pirmininkas posėdyje dalyvauti negali, jis vietoj savęs privalo deleguoti kitą savo šalies atstovą, suteikdamas jam atitinkamus įgaliojimus ir informuodamas apie tai Tarybą.
19. Posėdį Tarybos pirmininkas pradeda, pasiūlydamas pritarti posėdžio darbotvarkei. Taryba gali darbotvarkę papildyti, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą, klausimų svarstymą atidėti vėlesniam posėdžiui, perduoti svarstyti klausimą komisijai.
20. Taryba gali nustatyti posėdžio, klausimų svarstymo ir diskusijų dalyvių pasisakymų trukmę. Pasisakymams, replikoms ir pareiškimams reikia gauti Tarybos pirmininko leidimą.
21. Darbotvarkės klausimai posėdyje paprastai svarstomi šia tvarka:
21.6. sprendimo priėmimas.
Paskelbus eilinį darbotvarkės klausimą, Tarybos pirmininkas suteikia žodį pagrindiniam pranešėjui.
Bendrą Taryboje atstovaujamos šalies poziciją svarstomu klausimu paprastai rekomenduojama išdėstyti vienam šalies įgaliotam atstovui, paskirtam šalies atstovų tarpusavio susitarimu. Pradėdamas pasisakymą šis atstovas informuoja, ar jo atstovaujama šalis pasiekė svarstomu klausimu tarpusavio susitarimą. Kiti šalies atstovai savo nuomonę turi teisę pareikšti diskusijose.
22. Klausimo svarstymas gali būti vieną kartą atidėtas, jeigu viena iš šalių paprašo svarstymą atidėti.
Trišalės tarybos sprendimai, išvados ir rekomendacijos
24. Taryba priima sprendimus, teikia išvadas ir rekomendacijas. Susitarimų turinio, parengimo, pasirašymo, papildymų ir pakeitimų tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato susitariančios šalys. Trišaliai susitarimai nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žiniose“.
25. Diskusijų Tarybos posėdyje pabaigą skelbia Tarybos pirmininkas ir pasiūlo priimti sprendimą dėl nutarimo. Tarybos nariai turi teisę nutarimo projektą tikslinti arba papildyti. Pabaigus visas diskusijas dėl nutarimo projekto Tarybos pirmininkas paskelbia galutinį sprendimo projekto variantą, kuris protokoluojamas.
26. Taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų Taryboje bendras sutarimas nepasiekiamas, Taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų:
26.4. fiksuoti skirtingas šalių atstovų nuomones ir siūlyti, kad ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas ir kitos sprendimus priimančios valstybės institucijos įvertintų šalių nuomones priimant sprendimus dėl svarstytų klausimų įgyvendinimo.
Jeigu darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bendro sutarimo nepasiekia dėl valstybės institucijos teikto klausimo, posėdžio protokole fiksuojamos skirtingos Tarybos šalių ar atskirų jos narių nuomones, o sprendimą dėl klausimo įgyvendinimo gali savarankiškai priimti valstybės institucija.
27. Posėdžio protokolą pagal magnetofoninius įrašus ir pateiktą Tarybos narių medžiagą parengia sekretoriatas. Protokolas, pasirašytas Tarybos pirmininko ir sekretoriaus, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas išsiuntinėjamas Tarybos nariams. Protokolų išrašai su atitinkamais sprendimais siunčiami socialiniams partneriams ir organizacijoms, kurių atžvilgiu priimti sprendimai.
Trišalės tarybos komisijos
29. Taryba gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas problemoms nagrinėti, pasiūlymams ir išvadoms pateikti. Šios komisijos sudaromos iš socialinių partnerių deleguotų atstovų. Tarybos pasiūlymu į komisijas galima įtraukti Tarybos nariams pavaldžių kitų institucijų ekspertus, taip pat kitus specialistus. Komisijos veikia trišaliu principu.
30. Užduotis komisijoms nustato Taryba. Nuolatinės komisijos savo darbą organizuoja vadovaudamosi savo nuostatais, kurie patvirtinami Tarybos nustatyta tvarka.
31. Laikinosios komisijos posėdžiauja šia tvarka: išsirenka pirmininką, o sprendimus priima vadovaudamosi Trišalės tarybos nuostatais ir šiuo reglamentu. Komisijų išvados pateikiamos Tarybai.
32. Komisijų sprendimai ir išvados įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas. Komisijų veiklos rezultatus Taryboje pristato komisijų pirmininkai arba komisijų įgaliotieji asmenys. Komisijų nutarimai, dėl kurių buvo pasiektas bendras sutarimas, Taryboje gali būti patvirtinami jų papildomai iš naujo nesvarstant.
Tais atvejais, kai dėl svarstomų klausimų fiksuojamos skirtingos socialinių partnerių atstovų nuomonės, Taryba priima sprendimą, vadovaudamasi 26 punkte numatytais sprendimo būdais.
Jeigu socialiniai partneriai į komisijų pasitarimus savo atstovų nedeleguoja, nepateikia raštiškų ar žodinių pastabų, vėliau pateiktų pasiūlymų komisija nesvarsto, į juos neatsižvelgia ir jie neįtraukiami į protokolą.
Teisės aktų projektų derinimas
34. Teisės aktų projektai derinti socialiniams partneriams siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Projektus susipažinimui valstybės institucijos ir įstaigos gali pasiųsti šiais sutartais būdais: paštu, elektroniniu paštu, faksu. Projektai gali būti skelbiami Tarybos interneto tinklapyje.
35. Dėl pateiktų derinimui projektų socialiniai partneriai turi teisę:
Tarybos veiklos viešumas
37. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta viešai. Tarybos posėdžius gali stebėti ir techninėmis priemonėmis fiksuoti žiniasklaidos atstovai.
Tarybai nutarus, posėdis arba vieno iš klausimų svarstymas gali būti uždaras.
Tarybai pritarus, posėdžius gali stebėti socialinių partnerių atstovaujamų organizacijų pakviesti atstovai, bet ne daugiau kaip po penkis atstovus.
Socialiniai partneriai gali Tarybos posėdžių medžiagą platinti, dauginti, cituoti visomis jiems priimtinomis priemonėmis ir būdais, gali skelbti žiniasklaidai pareiškimus ir informaciją, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
38. Trišalės tarybos sekretoriatas gali teikti žiniasklaidai, šalies ir užsienio ekspertams informaciją apie Tarybos ir jos komisijų veiklą, socialinį dialogą Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Teikdamas informaciją sekretoriatas vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
Trišalės tarybos sekretoriatas
39. Tarybos veiklos organizacinį darbą atlieka biudžetinė įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – Trišalės tarybos sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas).
40. Sekretoriatui vadovauja Tarybos teikimu socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas ir atleidžiamas Trišalės tarybos sekretorius (toliau – sekretorius). Sekretoriato valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, priima ir atleidžia sekretorius.
Tarybos nuostatų galiojimas