LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos patvirtinimo

2012 m. sausio 11 d. Nr. D1-23

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 144-6376) 2.1.1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626; 2007, Nr. 12-493) 3¹ straipsniu:

1. T v i r t i n u Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą (pridedama).

2. P a v e d u Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui upių baseinų rajonų žemėlapius, kuriuose nurodomos baseinų, pabaseinių, pakrantės teritorijų ribos, topografija ir žemės naudojimas, talpinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gamta.lt/.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D1-23

Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos (toliau – Ataskaita) tikslas – apibendrinti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą kiekvienam upių baseinų rajonui arba tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis turima ar iš turimos gaunama informacija.

2. Preliminariam potvynių rizikos vertinimui naudojami upių baseinų rajonai yra sudaryti pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 73-2528; 2009, Nr. 154-6955) 19 straipsnį.

3. Preliminarus potvynių rizikos vertinimas derinamas su upių baseinų valdymu, atsižvelgiant į upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose nustatytus vandensaugos tikslus.

4. Pagrindinės šioje ataskaitoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104–2615; 2003, Nr. 36–1544), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3091) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. upių baseinų rajonų charakteristikos

5. Preliminarus potvynių rizikos vertinimas buvo atliktas Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriamiems 4 upių baseinų rajonams:

5.1. Nemuno upių baseinų rajonui;

5.2. Lielupės upių baseinų rajonui;

5.3. Ventos upių baseinų rajonui;

5.4. Dauguvos upių baseinų rajonui.

6. Nemuno upių baseinų rajonui (toliau – Nemuno UBR) (1 pav.) yra priskiriama Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Nemuno upės baseino dalis, Lietuvos pajūrio upių baseinas, Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Priegliaus upės baseino dalis, Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona ir Baltijos jūros priekrantės vandenys. Lietuvos pajūrio upių ir Priegliaus baseinai yra prijungti prie Nemuno UBR dėl santykinai mažo jų ploto, lyginant su Nemuno upės baseinu. Lietuvos pajūrio upių baseinas yra priskirtas Nemuno, o ne Ventos baseino rajonui, kadangi jis, kaip ir Nemuno upės baseinas, daro poveikį Lietuvos Respublikos priekrantės vandenims.

7. Nemuno upės baseinas Lietuvos Respublikoje užima 56^o15‘–52^o45‘ šiaurės platumos ir 22^o40‘–28^o10‘ rytų ilgumos teritoriją. Bendras upės ilgis yra 937 km, o baseino plotas – 97 928 km². Lietuvos Respublikoje esanti baseino dalis užima 46 626 km² plotą. Nemuno baseinas drenuoja Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities), Latvijos Respublikos (tik apie 100 km²) ir Lenkijos Respublikos teritorijas. Priegliaus upės baseinas užima 15 500 km², iš kurių tik 88,4 km² priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos pajūrio upių baseino plotas – 1100 km². Lietuvos Respublikoje esančios Nemuno UBR dalies plotas (neįskaitant jam priskirtų priekrantės ir tarpinių vandenų) siekia 47 814 km².

8. Vienos jūrmylės pločio priekrantės vandenų ruožas, priskirtas Nemuno UBR, driekiasi Lietuvos Respublikos pajūriu apie 100 kilometrų. Kuršių marios, gėlavandenė pajūrio lagūna Baltijos jūros pietryčiuose, yra taip pat priskirta Nemuno UBR, tarpinių vandenų kategorijai. Lietuvos Respublikai priklauso šiaurinė marių dalis, apimanti 402,03 km² vandens teritoriją (26,1 proc. viso ploto). Kita marių dalis (1181,97 km²) priklauso Rusijos Federacijai. Lietuvos Respublikoje marios palei krantą tęsiasi apie 200 km.

9. Bendras Nemuno UBR plotas Lietuvos Respublikos teritorijoje su tarpiniais ir priekrantės vandenimis yra 48 443,7 km². Nemuno UBR išskirti 10 pabaseinių:

9.1. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) upių pabaseinis;

9.2. Merkio upės pabaseinis;

9.3. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) upių pabaseinis;

9.4. Žeimenos upės pabaseinis;

9.5. Šventosios upės pabaseinis;

9.6. Nevėžio upės pabaseinis;

9.7. Dubysos upės pabaseinis;

9.8. Šešupės upės pabaseinis;

9.9. Jūros upės pabaseinis;

9.10. Minijos upės pabaseinis.

10. Nemuno UBR patenka į 55 savivaldybių teritorijas: Alytaus m. sav., Alytaus r. sav., Anykščių r. sav., Birštono sav., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Ignalinos r. sav., Jonavos r. sav., Jurbarko r. sav., Kaišiadorių r. sav., Kalvarijos sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav., Kazlų Rūdos sav., Kėdainių r. sav., Kelmės r. sav., Klaipėdos m. sav., Klaipėdos r. sav., Kretingos r. sav., Kupiškio r. sav., Lazdijų r. sav., Marijampolės sav., Molėtų r. sav., Neringos sav., Pagėgių sav., Pakruojo r. sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav., Plungės r. sav., Prienų r. sav., Radviliškio r. sav., Raseinių r. sav., Rietavo sav., Rokiškio r. sav., Šakių r. sav., Šalčininkų r. sav., Šiaulių m. sav., Šiaulių r. sav., Šilalės r. sav., Šilutės r. sav., Širvintų r. sav., Skuodo r. sav., Švenčionių r. sav., Tauragės r. sav., Telšių r. sav., Trakų r. sav., Ukmergės r. sav., Utenos r. sav., Varėnos r. sav., Vilkaviškio r. sav., Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav. ir Zarasų r. sav.

11. Lielupės upių baseinų rajonui (toliau – Lielupės UBR) (1 pav.) yra priskiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios Mūšos, Nemunėlio ir mažųjų Lielupės intakų pabaseinių dalys.

12. Mūšos, Nemunėlio ir Lielupės mažųjų intakų pabaseiniai Lietuvos Respublikoje užima teritoriją tarp 55°36‘ ir 56°27‘ šiaurės platumos ir 22°55‘ ir 25°52‘ rytų ilgumos. Bendras Mūšos ilgis yra 157,3 km, o baseino plotas – 5462,6 km². Lietuvos Respublikoje yra 133,1 km ilgio Mūšos atkarpa, likusi jos žemupio dalis teka Latvijoje. Lietuvos Respublikoje esanti baseino dalis užima 5296,7 km². Nemunėlio upės bendras ilgis yra 199,3 km, baseino plotas – 4047,0 km². Lietuvos Respublikoje teka 80,7 km ilgio Nemunėlio atkarpa nuo versmių, dar 79,4 km teka Lietuvos–Latvijos siena, o jo žemupys yra Latvijos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 1892,0 km² Nemunėlio baseino. Lielupės mažųjų intakų pabaseinį sudaro kairiųjų Lielupės intakų baseinų aukštutinės dalys. Lielupės ilgis yra 120,5 km, ji visa teka Latvijoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje Lielupės mažųjų intakų baseinai užima 1749,6 km² plotą.

13. Bendras Lielupės UBR plotas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 8938,3 km².

14. Lielupės UBR patenka į 13 savivaldybių teritorijas: Biržų r. sav., Joniškio r. sav., Pasvalio r. sav., Šiaulių m. sav., Akmenės r. sav., Pakruojo r. sav., Šiaulių r. sav., Rokiškio r. sav., Kupiškio r. sav., Panevėžio r. sav., Radviliškio r. sav., Panevėžio m. sav. ir Anykščių r. sav.

15. Ventos upių baseinų rajonui (toliau – Ventos UBR) (1 pav.) yra priskiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios Ventos, Bartuvos ir Šventosios upių baseinų dalys.

16. Ventos, Bartuvos ir Šventosios baseinai Lietuvos Respublikoje užima teritoriją tarp 55°37‘ ir 56°26‘ šiaurės platumos ir 21°9‘ ir 23°20‘ rytų ilgumos. Bendras Ventos ilgis yra 343,3 km, o baseino plotas – 11,8 tūkst. km². Lietuvos Respublikoje yra 159,1 km ilgio Ventos atkarpa nuo versmių, toliau dar 1,7 km atkarpa eina Lietuvos–Latvijos siena. Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti baseino dalis užima 5140,4 km². Žemesnis Ventos upės ruožas ir baseino dalis yra Latvijos teritorijoje. Bartuvos upės bendras ilgis yra 101,3 km, baseino plotas – 2020 km². Lietuvos Respublikoje teka 55,3 km ilgio Bartuvos atkarpa nuo versmių, jos baseino plotas Lietuvos Respublikoje – 747,7 km². Kita Bartuvos atkarpa ir baseino dalis yra Latvijoje. Šventosios ilgis yra 68,4 km, iš kurių 31,8 km (48,5–16,7 km nuo žiočių) teka Lietuvos–Latvijos siena. Šventosios baseino bendras plotas siekia 471,9 km², iš kurio 390,2 km² yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, likusi dalis – Latvijoje.

17. Bendras Ventos UBR plotas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 6278,3 km².

18. Ventos UBR patenka į 12 savivaldybių teritorijas: Joniškio r. sav., Akmenės r. sav., Skuodo r. sav., Šiaulių r. sav., Kretingos r. sav., Plungės r. sav., Telšių r. sav., Kelmės r. sav., Rietavo sav., Šilalės r. sav., Mažeikių r. sav. ir Palangos m. sav.

19. Dauguvos upių baseinų rajonui (toliau – Dauguvos UBR) (1 pav.) yra priskiriama Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios Dysnos, Laukesos ir Lukštos baseinų dalys. Dysna ir Laukesa yra kairieji Dauguvos intakai, o Lukšta įteka netiesiogiai į Dauguvą, bet susiliejusi su Dviete sudaro kairįjį Dauguvos intaką Berezovką. Žemesnio rango teritorijos – pabaseiniai – Dauguvos UBR neišskiriami.

20. Dysnos, Laukesos ir Lukštos baseinai Lietuvos Respublikoje užima teritoriją tarp 55°7‘ ir 55°56‘ šiaurės platumos ir 25°59‘ ir 26°52‘ rytų ilgumos. Bendras Dysnos ilgis yra 173,4 km, o baseino plotas – 8179,5 km². Lietuvos Respublikoje yra 19,1 km ilgio Dysnos aukštupio atkarpa, 39,2 km teka Lietuvos–Baltarusijos siena, likusi 115,1 km ilgio atkarpa teka Baltarusijoje. Lietuvos Respublikoje esanti baseino dalis užima 1403,7 km². Laukesos upės bendras ilgis yra 31,4 km, baseino plotas – 761,5 km². 2 km Laukesos atkarpa teka Lietuvos–Latvijos siena, likusi 29,1 km ilgio atkarpa yra Latvijoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 310,4 km² ploto baseino dalis, iš kurios 240,5 km² sudaro Laukeso ežero, kuriame yra Laukesos versmės, baseino dalis ir 69,9 km² – dešiniojo Laukesos intako Kumpuotės baseino dalis. Lukštos upės bendras ilgis yra 35,9 km, 2,6 km aukštupio atkarpa teka Lietuvos Respublikoje, likusi dalis – Latvijoje. Bendras Lukštos baseino plotas – 396,5 km², iš jų 142,7 km² yra Lietuvos Respublikoje.

21. Bendras Dauguvos UBR plotas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 1856,8 km².

22. Dauguvos UBR patenka į 4 savivaldybių teritorijas: Zarasų sav., Visagino m. sav., Ignalinos sav. ir Švenčionių sav.

23. Su išsamiais Nemuno, Lielupės, Ventos ir  Dauguvos upių baseinų rajonų apibūdinimais galima susipažinti:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1098 „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Žin, 2010, Nr. 90-4756).

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1618 „Dėl Lielupės upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Lielupės upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 136-6940).

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1617 „Dėl Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.136-6939).

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1616 „Dėl Dauguvos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Dauguvos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 136-6938).

24. Su tiksliomis Lietuvos Respublikos teritorijoje išskirtų upių baseinų rajonų, baseinų, pabaseinių ribomis ir topografija, įskaitant pagrindines žemės naudmenų klases, galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas/. Su detalesnėmis žemės naudmenų klasėmis, nustatytomis upių baseinų rajonuose, galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/corine/.

(pav.)

1 pav. Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriami upių baseinų rajonai, baseinai ir pabaseiniai.

III. praeityje įvykusių potvynių apibūdinimas

I SKIRSNIS. Praeityje įvykę potvyniai

25. Praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose atliktas pagal prieinamus stebėjimų duomenis ir ankstesnius literatūros šaltinius, kuriuose buvo analizuota su potvyniais susijusi informacija.

26. Vertinant potvynius buvo remiamasi kriterijais, nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ (2006, Nr. 29-1004; 2009, Nr. 153-6928; 2011, Nr. 107-5059):

26.1. stichinis potvynis (užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu);

26.2. katastrofinis potvynis (užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vienos dešimtosios procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu);

26.3. stichinis vandens lygis (vandens lygio pakilimas: virš nurodyto vandens matavimo stoties nulinio lygio ir virš Baltijos jūros lygio Baltijos aukščių sistemoje);

26.4. katastrofinis vandens lygis (vandens lygio pakilimas: virš nurodyto vandens matavimo stoties nulinio lygio ir virš Baltijos jūros lygio Baltijos aukščių sistemoje).

27. Pagal pasikartojimo galimybes, pasiekto debito reikšmes ir kitus rodiklius stichiniai potvyniai (toliau – SP) ir katastrofiniai potvyniai (toliau – KP) yra didesnio masto reiškiniai nei stichiniai vandens lygiai (toliau – SVL) ar katastrofiniai vandens lygiai (toliau – KVL). Be to, SP ir KP bei SVL ir KVL yra vertinami pagal skirtingus kriterijus: nustatant SP ir KP naudojamas tikimybinis vertinimas, o SVL ir KVL kiekvienoje vandens matavimo stotyje nustatomas pagal konkrečius tai stočiai būdingus kriterijus.

28. SP ir KP galima įvertinti visose vandens matavimo stotyse, kur buvo pakankamai ilgai vykdomi hidrologiniai matavimai, o SVL ir KPL galima nustatyti tik konkrečiose vietose, kurioms pateikiami atitinkami vandens lygių kriterijai.

29. Pabrėžtina, kad SVL ir KVL dažnai siejami su kritinėmis vandens lygių reikšmėmis, atspindinčiomis konkrečius techninius įvykius, pvz., Rusnės vandens matavimo stoties SVL susietas su Šilutės–Rusnės kelio užliejimu, Panemunės vandens matavimo stoties SVL – su vandens prasiveržimo per pylimų sistemą galimybe ir pan. Tačiau vertinant šių reiškinių metu padarytą žalą, ji dažnai būna didelė, nes nepaisant sąlyginai nedidelio debito, pažeidžiami strategiškai svarbūs objektai, o Nemuno žemupyje ir deltoje – užliejami ir dideli aplinkinių teritorijų plotai.

30. Su didelio masto potvyniais susiję ir reiškiniai, apibūdinami kaip hidrotechnikos statinio avarijos (toliau – HSA) (hidrotechnikos statinio vandens telkinys pasiekia arba gali pasiekti stichinį vandens lygį vandens telkinyje, kyla pavojus žmonėms ir turtui, žemiau hidrotechnikos statinio yra gyvenamosios vietovės, statiniai, saugomi objektai). Tokie reiškiniai gali įvykti potvynio metu ir sukelti papildomą potvynį. Jei HSA kyla dėl techninių priežasčių, žemiau statinio susiformuoja negamtinės kilmės potvynio banga. HSA gali sukelti stambaus masto potvynius, todėl šių avarijų atvejai taip pat buvo išanalizuoti.

31. Dalis didelio masto potvynių sukeliamų reiškinių susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, SP metu dažnai pasiekiamos SVL, o kartais – ir KVL reikšmės. Todėl, pateikiant informaciją apie su potvyniais susijusius reiškinius, jie buvo sugrupuoti, apjungiant analogiškos kilmės potvynius ir įvertinant jų metu konkrečiame pjūvyje nustatytų įvairių stichinių ir katastrofinių reiškinių trukmę paromis (1 priedas).

32. Praeityje buvusių stichinių, katastrofinių ir kitų didelio masto potvynių pasikartojimo galimybės buvo apskaičiuotos atskiruose upių ruožuose. Vertinta buvo šiuos reiškinius sukėlusių potvynių pasikartojimo tikimybė (procentais) ir pasikartojimo dažnumas (nurodant, kas kiek metų teoriškai potvynio rodikliai gali pasiekti tokias reikšmes). Duomenys apie tai pateikti šalia potvynio numerio (1 priedas). Skaičiuojant pasikartojimo tikimybes ir dažnį potvyniams, kurie identifikuoti pagal SVL ir KVL kriterijus, naudota vandens lygių pasiskirstymo tikimybes nurodanti informacija, o potvyniams, kurie identifikuoti pagal SP ir KP kriterijus, – debitų pasiskirstymo tikimybes nurodanti informacija. HSA sukeltiems potvyniams tikimybės ir pasikartojimo dažnumas vertintas tik tais atvejais, kai buvo įmanoma potvynio rodiklius apskaičiuoti pagal kitus kriterijus.

33. Išanalizavus prieinamus duomenis Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose, nustatyta (1 priedas):

33.1. 11 katastrofinio vandens lygio atvejų;

33.2. 1 katastrofinio potvynio atvejis;

33.3. 240 stichinio vandens lygio atvejų;

33.4. 25 stichinių potvynių atvejai;

33.5. 2 hidrotechnikos statinių avarijų atvejai.

34. Visi su stambaus masto potvyniais susiję reiškiniai nustatyti Nemuno ir Lielupės UBR. Pačių stambaus masto potvynių, sukėlusių šiuos reiškinius, Nemuno UBR nustatyta 146, o Lielupės UBR – 1.

35. Klasifikuojant anksčiau įvykusius ekstremalius įvykius pagal šiuo metu galiojančius kriterijus, tai ne visada įmanoma padaryti dėl duomenų stygiaus ir nevienarūšiškumo. Todėl dalis informacijos apie itin didelius praeityje buvusius potvynius pateikta tekste pagal anksčiau šią tematiką analizavusių autorių informaciją.

36. Ekstremalūs potvyniai dažniausiai vykdavo Nemuno žemupio ir deltos rajonuose. Čia nustatyta daugiau nei 90 proc. stichinių ir katastrofinių hidrologinių reiškinių atvejų. Hidrologiniai duomenys rodo, kad nuo 1811 m. pavojingi potvyniai Nemuno deltoje kilo 1829, 1837, 1845, 1885, 1888, 1889, 1922, 1925, 1931, 1951, 1958 1970, 1979, 1994 ir 2010 m. Vertinant pagal dabar galiojančius kriterijus, ruože nuo Panemunės ir žemiau stichinio vandens lygio riba pasiekiama beveik kasmet. Potvyniai šiuose rajonuose dažniausiai susidaro dėl sniego tirpsmo metu susiformavusio Nemuno upės debito, o pakrantės teritorijų užliejami plotai neretai padidėja susidarius ledo sangrūdoms. Šie potvyniai itin dažnai pasiekia stichinę ribą.

37. Dažni potvyniai ir Nemuno upės vidurupyje, kur vingiuotame ruože ir ties stambesnių intakų žiotimis susidaro ledo kamščiai. Iki Kauno hidroelektrinės (toliau – Kauno HE) pastatymo Nemuno potvynių metu itin dažnai buvo užliejamas Kaunas. Itin aukštų potvynių čia būta 1715, 1811, 1829, 1855, 1906, 1926, 1931, 1936, 1940, 1946, 1947, 1951 ir 1958 m. Didžiausi potvyniai buvo 1829 ir 1946 m. Vanduo buvo užliejęs didelę miesto dalį.

38. Po Kauno HE pastatymo ledo sangrūdos Nemuno upėje ties Kaunu nebesusidaro (išliko galimybė joms susidaryti daug žemiau) ir tokio masto potvynių nebestebima. Po 1960 m. stambesni potvyniai, kai buvo užlieta dalis Kauno miesto gatvių ir pastatų, įvyko vos du kartus: 1979 ir 2010 m. pavasariais, tačiau ekstremalių reiškinių kriterijus viršijo tik 1946 m. potvynio vandens lygis.

39. Iki 1976 m., kol nebuvo įrengta Vileikos–Minsko vandens sistema, didelių potvynių dažnokai būdavo ir Neries upėje ties Vilniumi. Aukščiausi vandens lygiai čia pasiekti 1931, 1951, 1956 ir 1958 m. pavasario potvynių metu. Susidarius ledų sangrūdoms žiotyse, kartais stebimi ir itin aukšti potvyniai Neries žemupyje, ties Jonava. Aukščiausi vandens lygiai čia buvo pasiekti 1946 m. pavasarį.

40. Duomenys ir literatūros šaltiniai liudija, kad potvynių, kurie pagal dabar galiojančius kriterijus būtų priskirtini stichiniams, bent kelis kartus būta Nevėžyje ties Kėdainiais ir Nevėžio intako Obelies žemupyje, čia jie dažnai susiję su prasta tvenkinių sistemų priežiūra. Didžiausi iš jų kilo 1980 ir 1994 m. Tarp Vidurio Lietuvos upių be Nevėžio potvynių ekstremalumu pasižymi Šventoji – joje aukšti potvyniai stebėti beveik visais metais, kai didelių pavasario potvynių būta Neryje ties Vilniumi ir Jonava. Šventoji ties Ukmerge pagal ekstremalumo kriterijus nepasiekė stichiniams ar katastrofiniams reiškiniams priskirtinų vandens lygių ir debitų reikšmių.

41. Vakarinėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje stichines ir katastrofines reikšmes potvyniai pasiekia vidutinio dydžio upėse, įtekančiose į Nemuno deltą ir deltos atšakose (Šyšoje, Leitėje, Gėgėje), tačiau jose vandens lygis pakyla ne dėl didelio šių upių debito, o dėl Nemuno patvankos. Pakilus vandens lygiui Nemuno žemupyje, pakankamai ilgi smulkesnių ir vidutinių intakų ruožai užliejami. Dažni potvyniai ir Akmenoje – Danėje bei Minijoje. Stichinio potvynio riba Minijoje buvo beveik pasiekta ir 1994 m. pavasarį.

42. Daugumoje kitų upių ekstremalūs potvyniai stebėti 1958 m. pavasario potvynio metu, tai buvo ypač būdinga mažesniu smėlingumu ir miškingumu pasižymintiems baseinams šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvos regionuose. Dėl techninių priežasčių (dambų pralaužimo) buvo kilę potvyniai Žeimenoje ir Akmenoje-Danėje.

43. Pabrėžtina, kad dažnai sunku objektyviai įvertinti potvynių ekstremalumą ir dėl pernelyg reto SVL ar KVL reikšmes apibūdinančių taškų tinklo. Pirmiausia tai pasakytina apie potvynius, susidariusius dėl ledo sangrūdų: SP ir KP kriterijai tokių potvynių metu dažniausiai neviršijami, nes upėmis prateka vidutiniai ar kiek didesni už vidutinius, tačiau pernelyg neišsiskiriantys, pavasario potvyniui būdingi debitai. Tipiškas tokių įvykių pavyzdys – 2010 m. vykęs pavasario potvynis.

44. Baltijos jūroje pagal turimus duomenis buvo nustatyti 3 SVL ir 1 KVL atvejis, Kuršių mariose nustatyti 2 SVL atvejai ties Vente.

45. Ežeruose reiškinių, susijusių su potvyniais, nenustatyta. Iš dalies tam trukdo per retas matavimų tinklas prie ežerų, tačiau dauguma Lietuvos Respublikos ežerų išsidėstę pakankamai giliuose duburiuose ir sąlygos plačiai išsilieti vandeniui juose nėra palankios, be to, ežerai dažniausiai traktuojami kaip potvynio bangos aukštį mažinantys ir patį potvynį sulaikantys gamtiniai objektai. Platesni išsiliejimai galimi tik Nemuno deltos senvagėse, tačiau tai sietina su upės, o ne ežerų potvyniais, nes išsiliejimo metu šie ežerai susijungia su Nemunu arba jo atšakomis, o neretai atsiduria ir visai po vandeniu.

46. Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat nebuvo nustatyti atvejai, kai potvyniai, turėję didelį neigiamą poveikį, būtų nesusiję su vandens lygio upėse, ežeruose, mariose ar jūros pakrantės vandenyse kilimu.

47. Lietuvos Respublikos teritorijoje vykusius ekstremalius potvynius pagal kilmę galima skirstyti į kylančius dėl:

47.1. staigaus sniego tirpsmo;

47.2. intensyvių liūčių;

47.3. ledo kamščių;

47.4. netvarkingo užtvankų eksploatavimo;

47.5. užtvankų avarijų.

48. Retais atvejais prie sąrašo tektų prijungti ir dar kelias ekstremalius potvynius galinčias sukelti priežastis: vėjo sampūtas, grunto nuošliaužas ir pan., tačiau tokių potvynių galimybė pasiekti ekstremalumo kriterijus – santykinai maža.

49. Visi iki šiol Lietuvos Respublikoje stebėti KVL susiję su staigiu sniego tirpsmu pavasarį. Vandens lygiui pasiekti KVL kriterijus padėdavo ir ledo kamščiai, tačiau juos derėtų laikyti antrine priežastimi, nes itin aukšti lygiai susiformuodavo tik tekant labai dideliems debitams.

50. Dažniausiai vandens lygis Lietuvos Respublikos upėse viršydavo KVL kriterijus ir užliejimai dažniausiai prasidėdavo balandžio mėnesio trečiosios dekados pradžioje, o baigdavosi trečiosios dekados viduryje.

51. Anksčiausiai per stebėjimų laikotarpį KVL užfiksuotas Nemune ties Rusne (nuo 1926 m. sausio 3 d. iki 1926 m. sausio 4 d.), o vėliausiai (neįskaitant 1958 m. katastrofinio potvynio, nes konkrečios jo pradžios ir pabaigos datos įvairiose vandens matavimo stotyse skiriasi) – Neryje ties Vilniumi (1931 m. balandžio 26 d.). Visi reiškiniai, kurių metu buvo pasiektos KVL reikšmės, įvyko didžiosiose Lietuvos Respublikos upėse: 5 kartus – Neryje (Vilniaus vandens matavimo stotyje), o 6 – Nemune (Rusnės, Šilininkų ir Kauno vandens matavimo stotyse).

52. Su sniego tirpsmo sukeltais potvyniais sietina ir didžioji dalis SVL. Iš 240 žinomų atvejų, kai buvo viršyti SVL kriterijai, net 229 atvejai bent iš dalies sietini su sniego tirpsmo sukeltais potvyniais. Tik 11 kartų SVL buvo pasiektas vasaros arba rudens sezonais, visi kiti atvejai nustatyti žiemos arba pavasario mėnesiais, tad dauguma jų susiję su pavasario potvyniais arba žiemos polaidžiais.

53. Per paskutinius 30 metų, o ypač nuo XXI a. pradžios, reiškinių, kurių metu buvo viršijami SVL, datos smarkiai pakito. Daugiausia SVL viršijimo atvejų per paskutinius dešimt metų nustatyta Nemune ties Rusne.

54. Dėl klimato kaitos ir su tuo susijusių upių nuotėkio režimo pakitimų pastarojo dešimtmečio duomenys laikytini aktualiausiais ir geriausiai atspindinčiais dabartinę situaciją, todėl detaliau išnagrinėtos būtent šio laikotarpio potvynių datos.

55. 2000–2009 m. dažniausiai stichines reikšmes Nemune ties Rusne vandens lygis pasiekdavo žiemos pabaigoje ir pavasarį. Anksčiausiai tokie atvejai nustatyti sausio 8 d. (2005 m.), o vėliausiai – liepos 15 d. (2007 m.). Tačiau visos liepos mėn. stebėtos SVL reikšmės nulemtos to paties reiškinio – 2007 m. vasaros potvynio, tad galima teigti, kad absoliuti dauguma Nemune nustatomų SVL sąlygojami pavasario potvynių. Paskutinio dešimtmečio duomenys leidžia išskirti dvi pavasario potvynių, lemiančių SVL Nemuno deltoje, kategorijas:

55.1. ankstyvi potvyniai;

55.2. tradiciniu laiku įvykstantys potvyniai.

56. Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad pavasario potvynis Nemune dažniausiai prasideda maždaug kovo mėn. viduryje ir tęsiasi apie 1,5–2 mėnesius. Šiuos potvynius galima apibūdinti kaip vykstančius tradiciniu laiku, su jais neabejotinai sietinas ir SVL atvejų padažnėjimas nuo kovo mėn. pradžios iki balandžio mėn. vidurio. Žiemos pabaigoje vykstantys potvyniai anksčiau dažnai būdavo traktuojami kaip žiemos polaidžiai, mat jų metu ištirpdavo tik dalis sniego, o po jų spėdavo susidaryti nauja stora sniego danga, kurios tirpsmas pavasarį vėl sukeldavo potvynį.

57. XXI amžiuje ankstyvų potvynių atvejų labai padažnėjo, be to, dažniausiai tokių potvynių metu ištirpsta visos sniego atsargos ir naujas potvynis pavasarį nebeįvyksta. Su šiais potvyniais susiję visi SVL Nemuno deltoje nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos.

58. Nuo 2000 m. vis dažniau susiduriama su ankstyva pradžia pasižyminčiais ir itin ilgai trunkančiais potvyniais. Dažniausiai tai potvyniai su keliais maksimumais, kurių pirmasis maksimumas (žiemos pabaigoje) savo aukščiu pranoksta visus vėliau susiformuojančius.

59. Absoliuti dauguma Lietuvos Respublikoje įvykusių SP, kaip rodo statistika, sietini tik su staigaus sniego tirpsmo priežastimis 2 pav. Pabrėžtina, kad didžioji dalis nustatytų SP atvejų susiję su 1958 m. katastrofiniu pavasario potvyniu, kai kuriose upėse tam tikrą laiką buvo viršyti ir KP kriterijai. Iš 25 SP atvejų 1958 m. pavasarį užregistruota net 16. Vėlyvą pavasarį vykstantiems SP būdinga ir tai, kad jie dažniausiai pasiekia ir KP arba KVL ribą. Be 1958 m. potvynio, kilus SP 1931 m. balandžio pabaigoje, buvo viršytas KVL Neryje ties Vilniumi. Vienintelis SP, kurį galima sieti ne tik su sniego tirpsmu (nors sniego dangos formavimosi procesas baseine jau buvo prasidėjęs), bet ir su intensyviu lietumi, atvejis nustatytas Jūroje (Tauragės vandens matavimo stotyje) 1955 m. gruodžio 31 d.

(pav.)

2 pav. Atvejų, kai buvo pasiekti stichinio potvynio kriterijai (užlietos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu) datų dažnumo diagrama visose Lietuvos Respublikos upėse, kuriose buvo vykdomi stacionarūs hidrologiniai matavimai (1812–2009 m.).

60. Apžvelgus turimus statistinius duomenis apie ekstremalius hidrologinius reiškinius, susijusius su potvyniais, jie buvo sugrupuoti pagal įvairius kriterijus ir sudaryta reiškinių pasiskirstymo pagal laiką, trukmę, vietą ir kilmę lentelė (1 lentelė).

1. lentelė. Ekstremalių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal įvairius kriterijus (1812–2010 m. duomenys).

Reiškinys	Katastrofiniai vandens lygiai ir katastrofiniai potvyniai		Stichiniai vandens lygiai ir stichiniai potvyniai
Reiškinio laikas	Žiema	25 %	Žiema	34 %
	Pavasaris	75 %	Pavasaris	61 %
	Vasara	0 %	Vasara	2 %
	Ruduo	0 %	Ruduo	3 %
Reiškinio trukmė	1–2 dienos	75 %	1–5 dienos	35 %
	3–5 dienos	17 %	6–10 dienų	24 %
	> 5 dienų	8 %	> 10 dienų	41 %
Reiškinio vieta	Nemunas	57 %	Nemunas	86 %
	Neris	36 %	Neris	1 %
	Kitos rytų Lietuvos upės	0 %	Kitos rytų Lietuvos upės	2 %
	Kitos vidurio Lietuvos upės	7 %	Kitos vidurio Lietuvos upės	3 %
	Kitos vakarų Lietuvos upės	0 %	Kitos vakarų Lietuvos upės	8 %
Reiškinio kilmė	Sniego tirpsmas ir ledo kamščiai	~75%	Sniego tirpsmas ir ledo kamščiai	~70 %
	Intensyvios liūtys	~15%	Intensyvios liūtys	~15 %
	Kitos priežastys	~10%	Kitos priežastys	~15 %

61. Remiantis įvertinimu, būdingiausi Lietuvos Respublikoje vykstančių ekstremalių reiškinių, susijusių su potvyniais, bruožai yra šie:

61.1. didžioji dalis šių reiškinių įvyksta pavasarį (reiškiniai neabejotinai sukelti sniego tirpsmo) ir žiemą (dalis šių reiškinių taip pat sukelti sniego tirpsmo, o dalis intensyvaus lietaus padariniai). Pastebėtina, kad pavasario potvyniai pavojingesni, tarp katastrofinių reiškinių jie sudaro net 75 proc. atvejų, o tarp stichinių – 61 proc.;

61.2. vasarą ir rudenį ekstremalių reiškinių pasitaiko itin retai, be to, jie pasiekia tik stichiniams reiškiniams būdingus kriterijus ir niekada neviršija katastrofinių reiškinių ribos.

62. Atskiros analizės reikalauja Nemuno potvyniai, sudarantys didžiąją katastrofinių ir absoliučią daugumą stichinių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais. Pabrėžtina, kad dauguma katastrofinių reiškinių didžiosiose Lietuvos Respublikos upėse nustatyti labai seniai. Iš dalies tai susiję su Kauno HE ir Vileikos–Minsko vandens sistemos įrengimu. Pastačius Kauno HE, išnyko sangrūdų sukeliamų potvynių Nemuno upėje ties Kaunu susidarymo galimybės. Vileikos–Minsko vandens sistema galėjo nedaug sumažinti maksimalių potvynių debitų reikšmes Neryje ties Vilniumi. Be to, žinoma, kad nuo 1960 m. gana smarkiai sumažėjo ir jokio hidrotechninių įrenginių poveikio nejaučiančių Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų upių debitai. Todėl tikrąją padėtį atspindi stichinių reiškinių statistika ir paskutinių 30 metų duomenų apžvalga (2 lentelė):

62.1 dauguma katastrofinių su potvyniais susijusių reiškinių trunka neilgai (75 proc. – iki 2 dienų, 92 proc. – iki 5 dienų), tuo tarpu stichinių reiškinių pasiskirstymas pagal trukmę gana įvairus. Net 41 proc. šių reiškinių trunka daugiau nei 10 dienų. Dažniausiai tai potvyniai Nemuno žemupyje ir deltoje, kurie, atkeliavus dideliems sniego tirpsmo suformuotiems debitams, ilgai užtrunka dėl susidariusių ledo sangrūdų, vėjo patvankos ir pakilusio Kuršių marių vandens lygio;

62.2. išanalizavus ekstremalius reiškinius, jų datas bei būdingas kai kurių metų hidrogramas ir duomenis apie tais metais vyravusią oro temperatūrą bei kritulius, galima daryti prielaidą, kad didžioji jų dalis buvo sukelta staigaus sniego tirpsmo. Tokiais laikytina absoliuti dauguma pavasarį vykusių reiškinių ir nemenka dalis žiemos mėnesiais įvykusių potvynių, kuriuos sukeldavo atlydžiai. Pabrėžtina, kad staigaus sniego tirpsmo sukeltiems reiškiniams priskirti ir ledo sangrūdų metu susiformavę reiškiniai. Tokia klasifikacijos forma pasirinkta dėl dviejų priežasčių:

62.2.1. ledo kamščių metu stebimi ekstremalūs reiškiniai dažniausiai neviršija SVL ar KVL kriterijų, jei upė neplukdo ganėtinai didelio debito;

62.2.2. sniego tirpsmo ir ledo kamščių suformuotus reiškinius dažnai itin sunku atskirti. Apie šeštadalį ekstremalių reiškinių sukeldavo intensyvus lietus. Iš kitų priežasčių svarbiausios yra vėjo sampūtos, dažnai prisidedančios prie ekstremalių sąlygų formavimosi Nemuno deltos regione pakilus vandens lygiui.

2 lentelė. Stichinių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal įvairius kriterijus (pagal 1981–2010 m. duomenis).

Reiškinys	Stichiniai vandens lygiai ir stichiniai potvyniai
Reiškinio laikas	Žiema	35 %
	Pavasaris	60 %
	Vasara	4 %
	Ruduo	1 %
Reiškinio trukmė	1–5 dienos	29 %
	6–10 dienų	28 %
	> 10 dienų	43 %
Reiškinio vieta	Nemunas	85 %
	Neris	0 %
	Kitos rytų Lietuvos upės	1 %
	Kitos vidurio Lietuvos upės	0 %
	Kitos vakarų Lietuvos upės	14 %
Reiškinio kilmė	Sniego tirpsmas ir ledo kamščiai	~70 %
	Intensyvios liūtys	~20 %
	Kitos priežastys	~10 %

63. Vasaros ir rudens potvyniai bendrai tesudaro vos 5 proc. visų SVL ir SP atvejų. Tiek pat jie sudarė ir analizuojant ilgesnio laikotarpio duomenis.

64. Nemune pagal paskutinių 30 m. duomenis buvo absoliuti dauguma (~85 proc.) su SVL ir SP atvejų, nustatytų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Beveik analogiškas skaičius (86 proc.) buvo gautas ir analizuojant 1812–2010 m. duomenų seką. Tačiau padidėjo mažoms ir vidutinio dydžio vakarų Lietuvos upėms tenkančių SVL dalis.

65. Per paskutinįjį trisdešimtmetį Lietuvos Respublikos upėse vykstantys SVL ir SP reiškiniai kiek pailgėjo: dažniau kartojasi 6–10 dienų ir daugiau nei 10 dienų trukmės reiškiniai, o rečiau nustatomi atvejai, kai reiškinys trunka iki 5 dienų. Pirmiausia tai – klimato kaitos poveikio potvyniams atspindys, kai pavasario potvyniai prasideda vis anksčiau, nepasiekia ankstesniems metams būdingų aukštų maksimalių reikšmių, tačiau užsitęsia itin ilgai (kol kas nepastebėta ryškesnių upėmis pratekančio vandens tūrio pakitimo tendencijų). Taip pat manytina, kad per pastaruosius trisdešimt metų kiek didesnę SVL ir SP reiškinių dalį nei anksčiau suformavo intensyvios liūtys, ypač išsiskyrė 2005 ir 2007 m. vasaros potvyniai.

66. Pagal daugumą charakteristikų Lietuvos Respublikos upėse išsiskiria dvi potvynių kategorijos:

66.1. Nemuno žemupyje ir deltoje vykstantys potvyniai;

66.2. kitose upėse vykstantys potvyniai.

67. Nemuno žemupyje ir deltoje SVL ir SP reiškiniai per pastaruosius 30 metų buvo nustatomi beveik kasmet, jų nebuvo tik 1984, 1992 ir 2003 m. Beveik visi jie susiję su pavasario potvyniais ir žiemos polaidžiais, kai nemenka dalis debito susiformuoja dėl staigaus sniego tirpsmo. Vienintelis kitais sezonais užregistruotas reiškinys – 2007 liepos pradžioje įvykęs lietaus potvynis. 

68. Pavojingiausi Nemuno žemupio ir deltos regionams laikytini potvyniai, besivystantys pagal tokią schemą:

68.1. prieš sniego tirpsmą baseine susidaro nemenkos vandens atsargos sniege, baseino vidurkis turėtų būti daugiau nei 50 mm;

68.2. gruntas prieš potvynio pradžią išlieka giliai įšalęs ir nesusidaro palankios sąlygos tirpsmo vandens infiltracijai į gilesnius dirvožemio sluoksnius;

68.3. sniego tirpsmas prasideda staiga ir vyksta greitai. Ypač pavojingi potvyniai, kai tirpsmas prasideda visame baseine iš karto arba anksčiau įvyksta baseino aukštupyje nei žemupyje, tuomet žemupį pasiekia itin aukšta potvynio banga. Potvynių grėsmę papildomai gali padidinti ir dažnai Nemuno deltoje susidarančios ledo sangrūdos. Dėl jų potvyniai dažnai itin ilgai užsitęsia.

69. Didžiausi per pastarąjį trisdešimtmetį potvyniai Nemuno žemupyje ir deltoje kilo 1994 m. ir 2010 m. Nors katastrofinių reiškinių minėtų metų pavasariais Nemune nebuvo nustatyta, deltoje užregistruoti itin aukšti vandens lygiai, o stichinių vandens lygių viršijimo trukmė ties Rusne, atėjus didžiajai potvynio bangai, viršydavo mėnesį.

70. 2010 m. pavasario potvynis – gana tipiškas pateiktos pavojingiausių potvynių susidarymo schemos atspindys. Nemuno baseine žema oro temperatūra 2009 m. įsivyravo dar prieš susiformuojant storesniems sniego dangos sluoksniams, gruntas pakankamai giliai įšalo gruodžio antrojoje pusėje, vėliau įšalo sluoksnis intensyviai gilėjo ir sausio mėnesį. Visą žiemą gana gausiai snigo, rimtesnių atlydžių nebuvo, todėl kovo pradžioje buvo susiformavusi virš 30 cm storio sniego danga. Staiga prasidėjus nuolatiniam oro temperatūros kilimui, sniegas ištirpo itin greitai. Kovo pradžioje pradėjęs kilti vandens lygis Nemuno žemupyje pasiekė piką maždaug kovo pabaigoje. Jei potvynis būtų prasidėjęs vėliau ir kovo pradžioje dar būtų tęsęsis vandens atsargų kaupimasis sniege, potvynis galėjo pasiekti ir katastrofinio reiškinio kriterijus.

71. Kitose Lietuvos Respublikos upėse 1981–2010 m. stichiniai reiškiniai, susiję su potvyniais, skirtingai nei Nemune kildavo dėl įvairių priežasčių. Dauguma šių reiškinių nustatyta upėse, esančiose vakarinėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje.

72. Per 30 metų laikotarpį kitose upėse buvo nustatyti 22 SP ir SVL atvejai, KP ir KVL atvejų nebuvo. Iš jų 6 atvejai – Minijoje, 5 – Gėgėje, 4 – Akmenoje-Danėje, 4 – Leitėje, 2 – Šyšoje ir 1 – Merkyje. Daugiau nei pusė šių reiškinių (12 atvejų) įvyko pavasarį. Tačiau pasiskirstymas pagal sezonus ir kilmę skiriasi įvairiose upėse, todėl sudaryti vieningos SP ir SVL potvynių formavimosi schemos visoms šioms upėms nėra galimybių.

73. Minija savo potvynių režimu kiek primena Nemuno žemupį (4 potvyniai iš 6 įvyko pavasarį), tačiau joje 2005 ir 2007 m. vasaros mėnesiais įvykę stichiniai potvyniai parodė, kad ši upė gana aktyviai reaguoja ir į intensyvaus lietaus poveikį. Panašus režimas būdingas ir Akmenai-Danei.

74. Gėgė, Leitė ir iš dalies Šyša dažnai patvinsta ne dėl savo pabaseiniuose susiformavusių debitų, bet ir pakilus vandens lygiui Nemune. Tyrimų duomenys rodo, kad Gėgėje ir Leitėje SVL dažniausiai sietini su ledo sangrūdomis Nemune ir dėl jų kylančio vandens lygio Nemuno upėje. Tačiau šioms upėms, o taip pat ir Šyšos žemupiui, dažnai pakanka net ir nedidelio, nesusijusio su ledo kamščių suformuotu potvyniu, Nemuno upės vandens lygio pakilimo, kurio metu jos per polderius būna užliejamos. Šių upių užliejimas gali vykti tiek iš žemupio – Nemuno vandeniui skverbiantis nuo žemupio aukštyn, tiek iš aukštupio – vandeniui per polderius atkeliavus nuo aukštupio žemyn.

75. Vienintelis atvejis, kai buvo viršyti stichinio vandens lygio kriterijai Merkyje, sietinas su 2005 m. ilgalaikėmis intensyviomis vasaros liūtimis. Kol kas šis įvykis vertinamas kaip išimtis, kuri nebūdinga rytų Lietuvos regiono upėms, tačiau galima spėti, kad, keičiantis klimatui, ateityje tokių atvejų bus ir daugiau.

76. Nemuno UBR užima didžiąją dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, be to, pats Nemuno žemupys ir žiotys (kuriose itin dažni potvyniai) taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjant didelėje upėje pasitaikančius potvynius, pirmiausia mėginta palyginti jų hidrologines sąlygas su panašaus dydžio Europos upėse kylančių potvynių hidrologinėmis aplinkybėmis.

77. Siekiant išanalizuoti stichinių, katastrofinių ir kitų didelio masto potvynių hidrologines sąlygas, buvo išnagrinėti Lietuvos Respublikoje prieinami stebėjimų duomenys ir Pasaulinio nuotėkio duomenų centro (angl. Global Runoff Data Centre) (toliau – PNDC) pateikiami duomenys. PNDC duomenys leido išsiaiškinti specifines, ekstremaliems potvyniams būdingas, sąlygas gana plačioje teritorijoje, remiantis pakankamai ilgo laikotarpio matavimų rezultatais (3 lentelė).

3 lentelė. Upės, kurių duomenimis remtasi analizuojant ekstremalių potvynių hidrologines sąlygas (Q_vid – vidutinis daugiametis debitas, m³/s, Q_max – maksimalaus metinio debito vidurkis, m³/s).

Upė	Vandens matavimo stotis	Duomenų seka, metai	Qvid, m^3/s	Qmax, m^3/s
Nemunas	Smalininkai	1812–2009	533,8	3429,6
Vysla	Tčevas	1901–2008	1039,6	4390,0
Oderis	Olštynekas	1928–2007	520,3	1763,2
Dauguva	Daugpilis	1936–2009	445,7	2849,7

78. Tiriamoms upėms metinis debito maksimumas būdingas balandžio mėn. Esminė didelio masto potvynių susidarymo priežastis – sniego tirpsmo metu susiformuojanti vandens masė. Pavasario potvynių metu nagrinėtos upės nuplukdo itin didelę dalį bendro metinio vandens tūrio, todėl daugumai tokių potvynių pasikartojimų būdingas cikliškumas, kurį galima susieti su bendrais upių vandeningumo ciklais. Ilgiausiai trunkantys debito kaitos ciklai būdingi Vyslai – 19,2 m., Dauguvoje jų trukmė – 18,7 m., Nemune – 17,2 m., Oderyje – 17 m.

79. Analogiškas išvadas padarė ir ankstesni tyrėjai, analizavę Nemuno potvynių dinamiką ir jų priežastis. Nustatyta, kad per 1812–1991 m. laikotarpį Nemune buvo vos keli potvyniai vasaros ir vasaros–rudens laikotarpiais, kurie savo dydžiu viršijo pavasario potvynių reikšmes. Lyginant su kitomis panašaus dydžio Europos upėmis, Nemunas nėra itin grėsmingas potvynių atžvilgiu, vertinant maksimalių ir vidutinių bei maksimalių ir minimalių debitų santykį.

80. Mažesnėse Lietuvos Respublikos upėse sniego tirpsmo sukeltų pavasario potvynių maksimumas stebimas anksčiau – dažniausiai kovo trečiąją dekadą. Šių upių potvynių debitų daugiametėje kaitoje taip pat išryškėja sinchroniški bendro vandeningumo ciklų atspindžiai, tačiau jie daug trumpesni: 7–8 m.

81. Lietaus sukelti potvyniai, pasiekiantys ekstremalias reikšmes, būdingesni mažesnėms upėms. Tai liudija ir du itin aukštų reikšmių pasiekę vasaros lietaus potvyniai 2005 ir 2007 m., apėmę nemenką dalį Lietuvos Respublikos teritorijos. 2005 metų rugpjūčio pradžioje stichinio reiškinio kriterijus viršijantys vandens lygiai nustatyti Minijoje ties Lankupiais (reiškinio trukmė – 4 dienos), Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (14 dienų) ir Merkyje ties Jašiūnais (11 dienų). 2007 metų liepą analogiškų reiškinių būta Minijoje ties Kartena (2 dienas), Akmenoje-Danėje ties Kretinga (5 dienas) ir Nemune-Atmatoje ties Rusne (6 dienas).

82. Didžiojoje Nemuno UBR dalyje lietaus potvynių maksimalūs debitai neviršija pavasario potvyniams būdingų maksimalių debitų reikšmių. Išskirtiniai šiuo atžvilgiu – vidutinio dydžio vakarų Lietuvos upių baseinai. 1 proc. tikimybės maksimalaus pavasario potvynio debito santykis su analogiškos tikimybės lietaus potvynių debitu Akmenoje ties Tūbausiais lygus 0,99; o Veivirže ties Mikužiais – 0,67. Potvynių debitai kiek didesni už kylančius pavasario potvynių metu ir Jiesioje ties Garliava – minėtas debitų santykis čia lygus 0,97 (šiame baseine tai nulemia itin nelaidūs gruntai, mažas miškingumas ir ežeringumas, sukeliantys labai staigų potvynio bangos formavimąsi net ir po sąlyginai negausios liūties).

83. Duomenys apie Baltijos jūroje ir Kuršių mariose istoriniu laikotarpiu įvykusius potvynius labai menki. Kasdieninių matavimų duomenys atspindi tik paskutiniojo dešimtmečio laikotarpį, o ankstesnių metų vandens lygiai apibūdinti tik mėnesio ir metų vidutinėmis reikšmėmis. Dalį ekstremalių su potvyniais susijusių hidrologinių reiškinių datų pavyko atkurti pagal meteorologinius duomenis, žinant, kada buvo itin smarkios audros ar uraganai, ir literatūros šaltinius.

84. Staigus vandens lygio kilimas Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėse Lietuvos Respublikos teritorijoje dažniausiai vyksta šaltuoju metų laiku ir yra susijęs su: ilgos trukmės stiprių (daugiau nei 17 m/s) vakarų rumbų vėjais ir trumpos trukmės uraganinio stiprumo (daugiau nei 32 m/s) vėjais. Šios situacijos paprastai formuojasi pietinėje ciklonų serijos, keliaujančios tarp Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vakarų Rusijos, periferijoje bei užnugaryje ir greitai besivystančių cikloninių sūkurių sistemoje. Antrasis tipas yra labai retas, tačiau materialiniai nuostoliai, susiję su tokios cirkuliacijos tipu, yra labai dideli: ne tiek dėl patvankos, kiek dėl uraganinio stiprumo vėjų  tokių ciklonų pietinėje periferijoje ir užnugaryje. Vėjo greičio ir vandens lygio kaita yra sunkiai prognozuojama, be to, vėjo greičio reikšmės vienos valandos laikotarpyje gali pasikeisti nuo foninės 10 m/s reikšmės iki 30 m/s ir daugiau. Tokie atvejai fiksuoti 1999 m. gruodžio 4 d. (ciklonas Anatolijus), 2005 m. sausio 9 d. (ciklonas Ervinas), 2007 m. sausio 14 d. (ciklonas Peras). Statistiškai tokie ciklonai formuojasi žiemomis (šaltaisiais sezonais), kai įsivyrauja zoninė cirkuliacija virš Šiaurės Europos, todėl vandens lygių fonas Baltijos jūros pakrantėje, Klaipėdos sąsiauryje ir Ventės rago Kniaupo įlankos regione būna ir taip aukštesnis už normą, tad tokių ciklonų trumpalaikis poveikis vandens lygiams yra stipresnis.

85. Baltijos jūroje pagal turimus duomenis buvo nustatyti 3 SVL ir 1 KVL atvejis. Visi šie reiškiniai stebėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir susiję su itin galingomis audromis. Didžiausia audrų kilimo grėsmė – žiemą arba rudenį. Aukščiausiai vandens lygis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje buvo pakilęs 1967 m. lapkričio 17 d., kai dėl audros sukelto bangavimo ir vėjo sampūtos buvo viršyta KVL reikšmė (pasiektas 186 cm virš jūros lygio lygis). Audros dažniausiai trunka trumpai, todėl visi minėti reiškiniai tęsėsi tik po 1 parą.

86. Kuršių mariose nustatyti 2 SVL atvejai ties Vente. Dėl duomenų stokos tikslios reiškinių pradžios ir pabaigos datos bei jų trukmė nežinoma. 1958 m. gegužės mėnesį SVL Kuršių mariose buvo viršytas dėl Nemuno potvynio, kai nešamas debitas negalėjo išplaukti per Klaipėdos sąsiaurį ir Kuršių marios pasitvenkė. 1995 m. vasario mėnesio SVL priežastys tiksliai nežinomos.

87. Lielupės UBR per visą istorinį laikotarpį stebėtas tik vienas didelio masto potvynis. Šis potvynis Lielupės UBR vyko 1958 m. pavasarį ir sietinas su itin mažos tikimybės potvyniu, kuris tuo metu buvo apėmęs didelę dalį Lietuvos Respublikos upių. Lielupės UBR 1958 m. vandens matavimo stočių tinklas buvo gana retas, todėl pavyko nustatyti tik 3 atvejus, kai skirtingose vandens matavimo stotyse buvo pasiektas SP kriterijus.

88. SP kriterijų 1958 m. pavasario potvynis Lielupės UBR atitiko Mūšoje ties Ustukiais, Lėvenyje ties Kupiškiu ir Lėvenyje ties Pasvaliu. Visose vandens matavimo stotyse debitas, atitinkantis SP tikimybę, išsilaikė po 1 parą. Tiek šie duomenys, tiek ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad Lielupės UBR upėms maksimalūs debitai ir didžiausi vandens lygiai būdingi pavasario potvynių metu. Žinoma, kad Agluonoje ties Dirvonakiais pavasario potvynių maksimalūs 1 porc. tikimybės debitai už analogiškos tikimybės lietaus potvynių debitus yra didesni 1,56 karto, Mūšoje ties Miciūnais – 1,16 karto, o Mūšoje ties Ustukiais – 3,71 karto.

89. Lėvens ir Mūšos didelio masto potvyniai Lielupės UBR kartais gali susiformuoti ir kitų stambesnių upių žemupiuose (Nemunėlyje – ir vidurupyje) bei Daugyvenės, Pyvesos, Tatulos, Nemunėlio ir Apaščios atkarpose. Todėl išskiriant teritorijas, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, jos buvo įtrauktos į analizę.

90. Tiriamu laikotarpiu Ventos UBR nebuvo stebėta nei vieno didelio masto potvynio. Tačiau pavojingi 1 proc. ar mažesnės tikimybės maksimalūs potvynių debitai Ventos UBR gali susiformuoti Ventos aukštupyje ir vidurupyje, Virvyčios bei Varduvos vidurupyje ir žemupyje bei Dabikinės žemupyje. Išskiriant teritorijas, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, jos taip pat buvo įtrauktos į analizę.

91. Ankstesnių tyrimų duomenys rodo, kad daugumoje didesnių Ventos UBR upių maksimalūs debitai ir aukščiausi vandens lygiai pasiekiami pavasario potvynių metu. Maksimalių 1 proc. tikimybės debitų santykis su analogiškos tikimybės lietaus potvynių debitais Ventoje ties Papile lygus 2,25; o Ventoje ties Leckava – 1,56.

92. Maksimalūs 1 proc. tikimybės lietaus potvynių debitai viršija maksimalius pavasario potvynių debitus tik nedidelėse Ventos UBR upėse. Dažniausiai tokie procesai stebimi Žemaičių aukštumos šiaurės – vakarinius šlaitus drenuojančių Ventos ir Virvyčios intakų baseinuose. Pavyzdžiui, Aunuvoje ties Aunuvėnais minėtas 1 proc. tikimybės debitų santykis lygus 0,69. Tačiau bendras šių intakų nešamas vandens kiekis menkas (net ir didžiausių lietaus potvynių metu), todėl didžiausia potvynių rizika Ventos UBR gali susidaryti pirmiau minėtuose pakankamai didelių upių ruožuose pavasario potvynių metu.

93. Dauguvos UBR istoriniu laikotarpiu nebuvo stebėta nei vieno didelio masto potvynio. Tačiau turimi duomenys liudija, kad itin mažų tikimybių pavasario ir lietaus potvynių metu didžiausiose Dauguvos UBR upėse Dysnoje ir Birvetoje yra galimybės susiformuoti pakankamai dideliems debitams.

94. Apskaičiuotas 1 proc. tikimybės maksimalus pavasario potvynio debitas ties Lietuvos–Baltarusijos siena Dysnoje siekia 115 m³/s, o Birvetoje – 134 m³/s. Dideliems debitams kitose Dauguvos UBR upėse susidaryti pavasario ir lietaus potvynių metu labiausiai trukdo natūralūs savireguliacijos procesai, dėl didelio Dauguvos UBR ežeringumo vanduo ilgai išsilaiko ežeruose ir potvynio banga labai pailgėja laike.

95. Nepaisant mažos tikimybės potvyniams kilti, didžioji dalis Dauguvos UBR išsidėsčiusi plokščiose, pelkėtose, molingose lygumose, todėl ir nedidelis vandens lygio pakilimas čia dažnai gali sukelti didelių teritorijų užliejimus. Manoma, kad apie tokius dažnai pasitaikančius užliejimus liudija ir kai kurie Dauguvos UBR gyvenviečių pavadinimai (Didžiasalis, Sala, Naujasalis), susiję su aukščiau išsidėsčiusių kaimų virtimu salomis. Tačiau Dauguvos UBR nėra nei vieno svarbesnio punkto ties kuriuo būtų vertinamas SVL ar KVL, o SP ir KP kriterijai šiame UBR istoriniu laikotarpiu nebuvo pasiekti.

II SKIRSNIS. Praeityje įvykusių potvynių neigiami padariniai

96. Praeityje įvykusių potvynių neigiamų padarinių vertinimas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose buvo atliktas analizuojant teisinius, mokslinius ir statistinius informacijos šaltinius. Potvynių padaryta žala apskaičiuota praeityje įvykusių katastrofinių, stichinių hidrologinių ir techninio pobūdžio ekstremalių reiškinių, susijusių su potvyniais, sąraše nurodytiems potvyniams (1 priedas).

97. Neigiamų padarinių ekonominei veiklai vertinimas buvo atliktas 1961–2010 m. laikotarpiui. Nurodytam laikotarpiui yra prieinama patikima statistinė-ekonominė informacija vykusių potvynių žalai apskaičiuoti.

98. Neigiamų padarinių ekonominei veiklai vertinimas buvo atliktas vykdant statistinių duomenų analizę, ekonominę analizę, anksčiau atliktų tyrimų rezultatų analizę, kurių metu buvo apibendrinti kitų autorių vertinimai, jų prielaidos, interviu su suinteresuotomis pusėmis, ekspertų apklausa, kurių metu buvo surinkti išsamūs kokybiniai duomenys ir informacija.

99. Potvynių žalos ekonominiams aspektams vertinimui buvo išskirti du laikotarpiai dėl valiutų pasikeitimo ir dėl to susidariusių problemų dėl skirtingos perkamosios galios:

99.1. nuo 1961 m. iki 1993 m. rugpjūčio mėn.;

99.2. nuo 1993 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m.

100. Potvynių žalos nustatymui buvo vertintos:

100.1. užlietų žemės ūkio naudmenų prarastos pajamos;

100.2. išlaidos, susijusios su užlietų sodybų, kitų pastatų ir statinių remonto darbais;

100.3. išlaidos apsemtų kelių remontui;

100.4. išlaidos medžių ir krūmų tvarkymui;

100.5. gyventojų patirti kiti nuostoliai (šieno, pašarų, įvairios įrangos sugadinimas ir kt.);

100.6. atskirais atvejais buvo įtrauktos išlaidos, susijusios su sugriautų užtvankų ir pylimų sutvarkymu.

101. Potvynių žalai nustatyti daugiausia naudoti faktiniai 1961–2010 m. duomenys, surinkti iš atskirų savivaldybių, Statistikos departamento, be to, apskaičiuojant statinių ir kelių remonto išlaidas, buvo naudojami Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto normatyviniai duomenys, o, kadangi nėra užliejamų teritorijų ankstesnių metų (1961–1980 m.) duomenų, buvo naudoti ekspertiniu vertinimu nustatyti užliejamų teritorijų plotai. Prie šių išlaidų, tiesiogiai susijusių su potvynių žala, pridėtos papildomos išlaidos, kurias patyrė Civilinės saugos sistemos pajėgos.

102. Apskaičiuota potvynių žala nuo 1961 iki 1993 m. rugpjūčio mėn. vieninga valiuta (litais) ir palyginta suvienodintai perkamajai galiai, t. y. praeityje patirti nuostoliai prilyginti išlaidoms, kurios būtų patirtos atstatant potvynių žalą šiuo metu.

103. Remiantis analizės rezultatais, nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 1961 iki 2010 metų Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau nei už 150 mln. Lt. Dėl patikimų duomenų stokos nebuvo galimybių įvertinti potvynių sukeltos žalos per didžiausius Lietuvoje vykusius potvynius 1958 m., taip pat įvertinti atvejų, kai buvo užlieti didieji Lietuvos miestai 1829, 1931, 1946 m. ir t. t., tad potencialus potvynių pavojus gali būti nepalyginamai didesnis.

104. Daugiausia žalos potvyniai padaro Nemuno upės ruože nuo Jūros upės įtekėjimo iki Kuršių marių: vien per paskutiniuosius dešimt metų (2001–2010 m.) šiame ruože padaryta žalos už beveik 30 mln. Lt.

105. Daug žalos padaro ir kitose Nemuno UBR vakarinės dalies upėse kylantys potvyniai, pvz., Minijoje ir Akmenoje-Danėje potvyniai per nagrinėjamą laikotarpį sukėlė žalos daugiau nei už 9,5 mln. Lt.

106. Atvejai, kai potvyniai sukėlė didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, nebuvo nustatyti. Tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl to, kad Lietuvos Respublikoje informacija apie neigiamą potvynių poveikį šiais aspektais nebuvo kaupiama.

IV. Teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika

107. Remiantis III skyriuje pateikta praeityje įvykusių potvynių analize Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose, buvo nustatytos teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis. Tokioms teritorijoms priskirtos teritorijos ribojančios su vandens telkiniais, kuriuose:

107.1. buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali būti ateityje;

107.2. dėl topografijos, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių gali kilti potvyniai, kurie gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius.

108. Upių ruožai, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams, buvo išskirti, apžvelgus duomenis apie praeityje vykusius stichinius, katastrofinius ir kitus didelio masto potvynius, taip pat apdorojus iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos gautus duomenis apie upių debitus. Upių ruožai išskirti pagal du svarbiausius kriterijus:

108.1. ruožai, kuriuose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali būti ateityje;

108.2. ruožai, kuriuose dėl topografijos, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių gali kilti potvyniai, kurie gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius dėl potencialiai galimo didelio vandeningumo potvynio metu.

109. Didelio masto potvyniais, išskiriant ekstremalių hidrologinių reiškinių formavimuisi palankius upių ruožus, laikyti potvyniai, kurių metu pagal turimus duomenis buvo užlietos didelės aplinkinės teritorijos. Dauguma jų – seniai įvykę potvyniai, kurių negalima priskirti stichinių ar katastrofinių kategorijai, nes nežinomos tikslios tuo metu veikusių vandens matavimo stočių atskaitos taškų altitudės.

110. Didžiųjų Lietuvos Respublikos upių (Nemuno ir Neries) ir vandeningesnių vakarų Lietuvos upių (Jūros, Minijos, Danės) atkarpas galima išskirti tiek pagal pirmąjį, tiek pagal antrąjį kriterijų. Tačiau dauguma ekstremaliems, su potvyniais susijusiems, reiškiniams formuotis palankių upių atkarpų buvo išskirta pagal antrąjį kriterijų – maksimalius potvynių debitus. Kadangi Lietuvos Respublikoje pavasario potvynių debitai paprastai labai viršija lietaus sukeltų debitų reikšmes, vertinimas buvo atliktas skaičiuojant maksimalius 1 proc. tikimybės pavasario potvynio debitus upėse. Skaičiavimai atlikti naudojant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų duomenis, kai stebėjimo duomenų nebuvo, naudoti upės analogo ir kiti hidrologinių skaičiavimų metodai.

111. Atlikus upių ruožų išskyrimą, nustatyta, kad Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose yra 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams (3 pav.; 3 priedas; su nustatytais ruožais galima susipažinti ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/potvyniai/):

111.1. Nemuno UBR – 37 (upių Nemunas, Verknė, Jiesia, Mituva, Gėgė, Leitė, Šyša, Merkys, Neris, Vilnia, Vokė, Žeimena, Šventoji, Jara-Šetekšna, Virinta, Siesartis, Širvinta, Nevėžis, Obelis, Šušvė, Dubysa, Kražantė, Šešupė, Širvinta, Šeimena, Jūra, Akmena, Šešuvis, Ančia, Šaltuona, Minija, Salantas, Veiviržas, Tenenys, Akmena, Dovinė ruožai ir Sanžilės kanalas);

111.2. Lielupės UBR – 8 (upių Mūša, Kruoja, Daugyvenė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula, Nemunėlis, Apaščia ruožai);

111.3. Ventos UBR – 7 (upių Šventoji (Baltijos jūros), Bartuva, Luoba, Venta, Dabikinė, Virvyčia, Varduva ruožai);

111.4. Dauguvos UBR – 2 (upių Dysna ir Birvėta ruožai).

112. Teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, patenka į beveik visus Lietuvos Respublikoje išskirtus pabaseinius (ar baseinus, jei pabaseiniai neišskirti), nurodytus II skyriuje. Šios teritorijos nebuvo nustatytos tik Lielupės mažųjų intakų pabaseinyje ir Priegliaus baseine.

113. Teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, patenka į beveik visas Lietuvos Respublikos savivaldybes, tik Šiaulių m., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėse nėra išskirtos šios teritorijos.

114. Išskirtos upių atkarpos papildomai buvo išskaidytos į smulkesnius ruožus atsižvelgiant į galimą debitą potvynių metu ir kitas hidrologines ypatybes. Iš viso išskirti 128 upių ruožai, išsamūs duomenys apie juos pateikiami 3 priede. Daugumos išskirtų upių ruožų ribos (pjūviai, žymintys ruožų pradžią ir pabaigą) susietos su stambesnių intakų žiotimis arba vandens matavimo stotyse vykdomų hidrologinių matavimų vietomis, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų teritorijų ribas. Pjūviai ties stambesnių intakų žiotimis dažniausiai rodo ruožo vietą, kurioje maksimalus debitas pakinta 20 proc. Pasienio upių ruožų, kertančių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, ribos susietos su Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių sienos ribomis.

115. 1959 metais Nemuno vagoje buvo pastatyta Kauno HE ir įrengtas tvenkinys – Kauno marios. 1975 metais Neries aukštupyje pradėjo veikti Vileikos–Minsko vandens sistema. Šie įrenginiai pakeitė žemiau jų esančių Neries ir Nemuno atkarpų hidrologinį režimą. Hidrotechninių įrenginių poveikis ir natūralūs vandeningumo svyravimai pavasario potvynių maksimalius debitus veikia kartu. Nuo 1960 metų maksimalūs potvynių debitai sumažėjo ir antropogeninio poveikio nepatyrusiose upėse, todėl mažesnių potvynio maksimalių debitų XX amžiaus pabaigoje negalima aiškinti vien hidrotechninių įrenginių poveikiu.

116. Hidrotechninių įrenginių poveikio mastas kinta: kuo didesnis potvynis (mažesnė jo tikimybė), tuo mažiau Kauno HE ir Vileikos–Minsko vandens sistema veikia maksimalius potvynių debitus. Natūralūs vandeningumo svyravimai kinta platesniame intervale negu hidrotechninių įrenginių poveikio dydis. Todėl vertinant mažos tikimybės potvynių maksimalų debitą, jį tikslinga skaičiuoti pagal visus Lietuvoje prieinamus stebėjimų duomenis. Tik Nemune ties Kaunu hidroelektrinės poveikis yra labai didelis, todėl šioje upės atkarpoje įvairių tikimybių maksimalus pavasario potvynio debitas vertintas pagal 1960–2009 metų duomenis.

117. Visi didžiausi Lietuvoje esantys tvenkiniai patenka ant 111 punkte nurodytų upių ruožų. III skyriuje nurodyti HSA atvejai potvynius sukėlė upėse, kurios išskirtos ir pagal 108 punkte nurodytus kriterijus. Teritorijų, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, dėl šių faktorių atskirai nebuvo išskirta. Detalesnis potencialiai galimų HSA atvejų vertinimas planuojamas, rengiant potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, taip pat ir potvynių rizikos valdymo planus. Atvejai, kai dėl HSA kilo potvyniai, sukėlę didelius neigiamus padarinius ne upėse, nebuvo nustatyti.

118. Siekiant nustatyti, ar Baltijos jūroje ir Kuršių mariose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, buvo atlikti skaičiavimai naudojant Klaipėdos sąsiaurio ir Kuršių marių ties Vente maksimalaus vandens lygio duomenis. Skaičiavimų rezultatai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. 0,1 proc., 1 proc. ir 10 proc. tikimybės potvynių vandens lygiai, cm (Baltijos aukščių sistemoje) Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantės teritorijose.

Vandens telkinys	Matavimo stotis, kuria remiantis vertintas vandens lygis	Tikimybė
		0,1 %	1 %	10 %
Baltijos jūra	Klaipėdos sąsiauris	198	185	126
Kuršių marios	Ventė	203	152	101

119. Ypatingai aukštas vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje dažniausiai yra audrų metu. Audrų poveikis pasireiškia didelėje teritorijoje, todėl, tikėtina, kad 0,1 proc., 1 proc. ir 10 proc. tikimybės vandens lygio duomenys Klaipėdos sąsiauryje gali reprezentuoti visą Baltijos jūros priekrantę, kuri ribojasi su Lietuvos Respublika.

120. Aukštas vandens lygis ties Vente atspindi Kuršių marių akvatorijos ties Nemuno žiotimis vandens lygį. Čia marių vandens lygio svyravimams didelį poveikį daro Nemunas. Tolstant nuo Nemuno žiočių, jo daromas poveikis Kuršių marių vandens lygiui silpnėja.

121. Kuršių marios yra sąlyginai nedidelis vandens telkinys, todėl reikšmingi vandens lygio gradientai skirtingose akvatorijos vietose nesusidaro. 1958 metais visose Kuršių marių akvatorijoje veikusiose matavimo stotyse buvo užfiksuotas didžiausias per stebėjimų laikotarpį vandens lygis. 1958 m. skirtumas tarp Pietinėje Kuršių marių dalyje esančios Otkrytoje matavimo stoties maksimalaus vandens lygio ir Šiaurinėje Kuršių marių dalyje esančios Juodkrantės matavimo stoties maksimalaus vandens lygio buvo tik 6 cm. Tikėtina, kad Ventės vandens matavimo duomenys reprezentuoja visos Kuršių marių dalies, patenkančios į Lietuvos Respublikos teritoriją, 0,1 proc., 1 proc. ir 10 proc. tikimybės vandens lygį.

122. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija išskiriama kaip teritorija, kurioje yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis. Šios teritorijos yra Nemuno UBR dalis.

123. Ežeruose reiškinių, susijusių su potvyniais, nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo nustatyti atvejai, kai būtų kilę potvyniai, turėję didelį neigiamą poveikį, bet būtų nesusiję su vandens lygio upėse, ežeruose ar pakrantėse kilimu, todėl ir teritorijų, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, dėl šių faktorių nebuvo išskirta.

(pav.)

3 pav. Upės, Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijos, kuriose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad tokie potvyniai gali kilti ateityje. Ruožus galima peržiūrėti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/potvyniai/.

V. potvynių grėsmės teritorijos

124. Siekiant preliminariai identifikuoti teritorijas, kurioms potvyniai potencialiai gali kelti grėsmę, šalia IV skyriuje išskirtų vandens telkinių buvo nustatytos teritorijos, kurias gali užtvindyti potvyniai, galintys pasikartoti kartą per 1000 metų.

125. Rengiant preliminarų potvynių užliejamų teritorijų žemėlapį, buvo naudojama informacija apie hidrologiniais skaičiavimais nustatytus vandens lygius vandens matavimo stotyse, erdvinės – statistinės analizės priemonės ir prieinami skaitmeninio reljefo modelio duomenys. Potvynių grėsmės teritorijų žemėlapis parengtas 1:100 000 masteliu.

126. Interaktyvus žemėlapis su nustatytomis potvynių grėsmės teritorijomis skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/potvyniai.

VI. Tikėtina Klimato kaitos įtaka potvyniams

127. Klimato kaitos įtaka hidrologinėms ir meteorologinėms sąlygoms, taip pat potvyniams Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose buvo analizuojama remiantis instrumentinių hidrologinių, meteorologinių matavimų ir stebėjimų archyvais, kurie kaupiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. Analizuojamas laikotarpis apima 1961–2009 m. (dėl matavimų trūkių kai kuriais atvejais trumpesnis).

128. Preliminarus kiekybinis ir kokybinis prognostinių klimato kaitos tendencijų poveikio hidrometeologinėms sąlygoms ir upių potvyniams vertinimas atliktas, remiantis bendrosios cirkuliacijos modelių (HadCM3, ECHAM4(5) ir kt.) išvesties rezultatais pagal įvairius šiltnamio dujų emisijų scenarijus. Klimato kaitos įtakos analizė atlikta trimis lygmenimis: nuo globalių procesų vertinimo pereinant į regioninį (Europos) lygmenį, iš jo – į vietinį upių baseinų rajonų ir baseinų arba pabaseinių.

129. Šiltnamių dujų emisijos scenarijai paremti socialinėmis ir ekonominės žmonijos raidos prognozėmis. Svarbiausieji išmetamų teršalų kiekius lemiantys veiksniai yra gyventojų skaičiaus kaita, ekonominis ir socialinis vystymasis, energijos suvartojimas, technologijų raidos ypatybės. Taip pat svarbūs žemėnaudos pokyčiai ir aplinkosaugos politikos įgyvendinimas. Remiantis visais šiltnamio dujų emisijos dydį lemiančiais veiksniais, buvo sukurtos keturios scenarijų grupės, jungiančios 40 scenarijų:

129.1. A1 – numatomas labai greitas ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas iki XXI amžiaus vidurio, o po to mažėjimas, greitas modernių technologijų diegimas. Šioje grupėje skiriami trys pogrupiai: A1FI – tarp energijos resursų vyraus iškastinis kuras; A1T – vyraus neiškastinis kuras; A1B – numatomas subalansuotas kuro vartojimas;

129.2. A2 – prognozuojamas vis dar labai heterogeniškas pasaulis su nuolat didėjančiu gyventojų skaičiumi. Ekonomikos augimas lėtas, naujos technologijos diegiamos tik kai kuriuose, labiausiai išsivysčiusiuose regionuose;

129.3. B1 – tikėtina staigi globalizacija, gyventojų skaičiaus kaita panaši, kaip numatyta A1 scenarijuje, bet vyksta ypač greitas ekonominės sistemos virtimas informacine ir mažiau vartotojiška, intensyvus naujų švarių technologijų diegimas;

129.4. B2 – ateities pasaulis orientuotas į vietos ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių problemų sprendimą. Nuolat augantis gyventojų skaičius (lėčiau nei A2 scenarijuje) ir vidutiniškai intensyvus ekonomikos vystymasis.

130. Didžiausi pokyčiai prognozuojami pagal A1FI scenarijų, mažiausi – pagal B1. Šių scenarijų duomenys – tai klimato modelių įvesties duomenys, kurie pateikia klimatinių rodiklių prognozes.

131. Keičiantis klimatui Žemėje kyla oro ir vandenynų temperatūra, intensyvėja vandens apytakos ratas, kinta kritulių kiekis ir režimas, kyla vandenynų lygis, didėja pakrančių erozijos rizika, be to, daugėja požymių, kad stiprėja orų anomalijų ir klimato kaitos sukeliamos stichinės nelaimės, jos darosi vis dažnesnės.

132. Klimato kaitos poveikio stiprumas priklauso nuo regiono, t. y. nuo geografinės padėties ir vietinių gamtos sąlygų. Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonai priklauso vidutinių platumų šiaurinei daliai, kur dabartiniai klimato kaitos procesai yra itin intensyvūs (temperatūra kyla 1,5 karto sparčiau nei vidutiniškai Žemėje), todėl yra pagrindo teigti, kad didės ir stichinių hidrometeorologinių reiškinių daroma žala socialinei-ekonominei sferai, vandens ištekliams ir ekosistemų vientisumui.

133. Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose upių maitinimui didelę reikšmę turi kritulių režimas (sniego ir lietaus pavidalo), todėl kintančių hidrometeorologinių sąlygų poveikis potvynių mastui, pasikartojimo tikimybei, sezoniškumui ir intensyvumui yra neišvengiamas.

134. Per pastaruosius 50–80 metų pavasarį, vasarą ir rudenį nustatyti reikšmingi neigiami upių nuotėkio trendai (nuotėkio mažėjimas), o žiemą nuotėkis didėja.

135. XXI a. dėl kritulių kiekio didėjimo Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose numatomas bendro upių metinio nuotėkio tūrio augimas; dėl oro temperatūros kilimo, žiemos sezono trumpėjimo, sniego dangos storio mažėjimo ir vis trumpesnės jos išsilaikymo trukmės numatoma pavasario potvynio mažėjimo tendencija ir jo pradžios bei pabaigos datų poslinkis metų pradžios link.

136. Kompleksiškai taikant įvairių šiltnamio dujų emisijų scenarijų (A1B, A2 ir B1) įvesties duomenis ir globalių klimato modelių rezultatus, nustatyta, jog labiausiai upių nuotėkis, kartu ir potvynių tikimybė, XXI a. turėtų padidėti žiemą, o pavasario nuotėkis sumažės.

137. Visų Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų upių ledo susidarymo datos pastaruosius penkis dešimtmečius vėlyvėja (po 1–2 paras per 10 metų), o ledo tirpimo – ankstyvėja (po 7–9 paras per 10 metų). Mažėja ir pačios ištisinės ledo dangos trukmė – nuo 5 iki 10 parų per dešimtmetį.

138. Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvos Respublikoje per pastaruosius penkis dešimtmečius pakilo 0,7–1,0 °C. Atšilimo tendencijos stiprėja einant iš vakarų į rytus. Labiausiai oro temperatūra pakilo sausio, vasario, balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (1,3–2,8 °C). Nustatyta, kad didėja ekstremaliai aukštos (30 °C ir daugiau) temperatūros atvejų, o speigų (žemiau –20 °C) – mažėja. Remiantis klimato modeliais, prognozuojama, kad XXI a. oro temperatūra Lietuvos Respublikos teritorijoje visais metų laikais augs, o didžiausi pokyčiai numatomi žiemą (padidės 4–8 °C).

139. Per pastaruosius 40 metų visais metų laikais nustatyta vandens garų slėgio didėjimo tendencija. Ryškiausia ji sausio–balandžio ir rugpjūčio mėnesiais. Tokios oro drėgnio didėjimo tendencijos labai palankios gausių kritulių iškritimui.

140. Metinis kritulių kiekis Lietuvos Respublikoje per pastaruosius penkis dešimtmečius keitėsi nevienodai: Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose sumažėjo (atitinkamai 4 ir 14 mm), Lielupės UBR padidėjo 34 mm, Nemuno UBR pietvakarinėje dalyje sumažėjo 19–36 mm, o pietinėje ir rytinėje dalyse išaugo net 40–77 mm. Procentine išraiška metinio kritulių kiekio pokyčiai Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų nuo –5 iki +13 proc.

141. XXI a. kritulių kiekis didės greičiau nei dienų su krituliais skaičius, todėl augs ir vidutinis tokiomis dienomis iškritęs kritulių kiekis. 1971–2000 metų matavimai rodo, jog šio dydžio reikšmės kinta nuo 3,3 mm/parą Lielupės UBR iki 4,7 mm/parą Nemuno UBR vakarinėje dalyje. Amžiaus pabaigoje dienos kritulių kiekis labiausiai išaugs Pajūryje ir Žemaičių aukštumoje iki 4,9–5,4 (11–17 proc.), o kitoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje pakis mažiau.

142. Sniego dangos trukmė visuose upių baseinų rajonuose, išskyrus Dauguvos UBR, 1961–2010 metų laikotarpiu sumažėjo. Labiausiai dienų su sniego danga skaičius mažėjo Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje – apie 7 d./10 m. (Nemuno UBR). XXI amžiuje daugėja ankstyvų su atlydžiais susijusių žiemos potvynių atvejų, kurių metu ištirpsta visos sniego atsargos ir naujas potvynis pavasarį nebeįvyksta.

143. Nuo XX a. vidurio įšalo trukmė Lietuvos Respublikos teritorijoje sutrumpėjo vidutiniškai dviem savaitėmis, be to, padidėjo jo visiško atitirpimo ir kartotinio užšalimo tikimybė. Kadangi žiemų meteorologinių sąlygų ekstremalumas didėja, tai sukelia ir sniego dangos storio nepastovumą bei lemia skirtingą sniego akumuliacinio laikotarpio trukmę, atodrėkių dažnumą. Dėl to išaugo pavasarinių potvynių bangos slūgimo laiko amplitudė.

144. Daugelis hidrologinių ir meteorologinių sąlygų pokyčių yra susiję su atmosferos cirkuliacijos procesų kaitos tendencijomis. Sustiprėjo atmosferos slėgio gradientai ir zoninė pernaša vidutinėse platumose (ypač žiemą), pagrindinės į Lietuvos Respublikos teritoriją atslenkančių ciklonų trajektorijos pasislinko į šiaurę. Per pastaruosius 50 metų pastebima priežeminio atmosferos slėgio augimo tendencija.

145. Tyrimų, kuriais remiantis galima būtų sudaryti patikimas potvynių ekstremalumo kaitos prognozes, nepakanka. Preliminariai, remiantis vandens balanso modelio (WatBal) ir klimato modelių išvesties duomenimis, nustatyta, kad maksimalūs potvynių debitai (taip pat potvynių mastas ir intensyvumas) XXI a. turės mažėjimo tendenciją, kuri labiausiai išryškės po 2025 m. Tai susiję su pastovios sniego dangos formavimosi tikimybės mažėjimu ir akumuliacijos periodo trumpėjimu dėl oro temperatūros augimo žiemos mėnesiais.

146. Didžiausia empirinė tikimybė per metus, kad per parą iškris daugiau nei 20 mm kritulių, yra Ventos UBR (4,18 kartų), o mažiausia – Lielupės ir Dauguvos (2,53) upių baseinų rajonuose,  Nemuno UBR – vidutiniškai 3,08 kartai. Visuose upių baseinų rajonuose didžiausia, daugiau nei 20 mm, kritulių per parą tikimybė yra liepą ir rugpjūtį, o mažiausia gruodžio–kovo mėnesiais.

147. Daugiau nei 50 mm kritulių per parą iškrenta ne kasmet. Didžiausia tokių kritulių tikimybė (0,27 per metus) Nemuno UBR, Lielupės UBR pasitaiko 1 kartą per 10 metų, o Dauguvos UBR – tik 1 kartą per daugiau nei 16 metų. Daugiau nei 50 mm kritulių per parą gali iškristi tik šiltuoju metų laiku (balandį–spalį). Gausių kritulių atvejų, kai per 3 paras iškrenta didesnis nei 50 mm kritulių kiekis, didžiausia tikimybė Ventos ir Nemuno upių baseinų rajonuose (maždaug 3 atvejai per 2 metus).

148. Apskaičiavus tiesinius trendus, nustatyta, kad visuose upių baseinų rajonuose metiniai maksimalių paros kritulių sumų vidurkiai didėja. Išimtį sudaro tik vienintelė Nemuno UBR Dotnuvos meteorologijos stotis – jos matavimų duomenimis, metiniai paros maksimumai mažėja –0,11 mm/metus.

149. Dažniausiai ypač gausių kritulių (daugiau nei 30 mm per parą) galima tikėtis slenkant banguotiems šaltiems frontams arba intensyvių vidinių (vykstančių vienos oro masės viduje) procesų metu, vykstant stipriai konvekcijai.

150. Modeliavimo rezultatai rodo, kad gausių kritulių pasikartojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje XXI a. augs. Vieną dieną trunkančių gausių kritulių pasikartojimas daugiausia (daugiau nei 30 proc.) išaugs pajūryje ir Žemaičių aukštumoje. Nemuno, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose didesni pokyčiai numatomi pagal A1B scenarijų, o Lielupės UBR – pagal B1 scenarijų. Nemuno UBR vakarinėje dalyje tokių atvejų skaičius labiausiai išaugs rudenį, o rytuose – žiemą. Remiantis A1B scenarijumi, numatoma, jog Ventos UBR ir Nemuno UBR vakarinėje dalyje turėtų išaugti 0,90 ir 0,99 procentilio tikimybę turintys vienos paros kritulių kiekiai. Jie viršija katastrofinio reiškinio kriterijų ir gali sukelti staigius ir aukštus potvynius. Pastebėtina, kad kai kuriose Nemuno UBR meteorologijos stotyse (Raseiniai, Utena ir Vilnius) per nagrinėjamą laikotarpį buvo viršytos net teorinio skirstinio 0,99 procentilio ribos. Analogiškos tikimybės trijų parų kritulių kiekių tikimybė keisis nedaug.

151. Gausaus lietaus (audrų) suformuoti stichiniai hidrologiniai reiškiniai (vandens lygis viršijo SVL kriterijus) užregistruoti 2005 ir 2007 metais. 2005 m. rugpjūčio 8–11 d. potvynius lėmė pietinio ciklono poveikis, o 2007 m. liepos 5–7 d. – aktyvus ciklonas, susidaręs susijungus virš Lietuvos Respublikos teritorijos trim nedideliems žemo atmosferos slėgio sūkuriams. Nustatyta, kad debitų padidėjimui didžiausią įtaką turėjo bendra trijų–keturių dienų kritulių suma. Glaudžiausias debitų ryšys su kritulių kiekiu nustatytas šiose mažo debito upėse: Akmenoje, Bartuvoje, Jūroje, Minijoje, Širvintoje, Merkyje, Strėvoje ir Ūloje, o taip pat didelio debito upėse – Nemune ties Smalininkais bei Neryje ties Vilniumi ir Buivydžiais. Mažu debitu pasižyminčios upės išsiskiria iš kitų analizuotų upių dažnesniais trumpalaikiais debito kaitos netolygumais, nes šios upės jautriau reaguoja į vienos arba dviejų dienų kritulių kiekius.

152. Remiantis CCLM (angl. COSMO Climate Limited-area Model) modelio išvesties duomenimis, numatoma, jog kartu su gausių kritulių pasikartojimo maksimumu į rudens mėnesius turėtų pasislinkti ir lietaus sukeltų potvynių didžiausios tikimybės laikas.

153. Galima daryti prielaidą, kad potvynių, kuriuos sukelia gausūs krituliai, pasikartojimo tikimybės pokyčiai bus adekvatūs gausių kritulių pasikartojimo pokyčiams. Remiantis CCLM modelio išvesties duomenimis, gausių kritulių, kai per 1, 2 arba 3 dienas iškrenta daugiau nei 30 mm kritulių, pasikartojimas augs, vadinasi, didės ir potvynių tikimybė. XXI a. pabaigoje, lyginant su 1971–2000 m. kontroliniu laikotarpiu, potvynių, kuriuos sukelia gausūs krituliai, pasikartojimo dažnis padidės 1,3–1,5 karto (bus vidutiniškai 3,2–5,4 potvyniai per metus). Didžiausi pokyčiai numatomi Nemuno UBR vakarinėje dalyje. Kaip ir kontroliniu laikotarpiu, tokių atvejų daugiausia pasitaikys vasaros ir rudens mėnesiais.

154. 2001 metų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje teigiama, kad vidutinė Šiaurės Atlanto atmosferos veiklumo centrų (toliau – AVC) padėtis labiausiai pasikeis po 2020 metų (AVC pasislinks į šiaurės rytus). Tokia prognozuojama nauja AVC padėtis atvertų kelią didesniam skaičiui gilesnių ciklonų į Baltijos regioną ir uraganinių audrų dažnis išaugtų. Tokiems pokyčiams būdinga netiesinė kaita, todėl kiekybiniai prognostiniai uraganinio vėjo pasikartojimo rodikliai yra preliminarūs. Be to, turėtų išlikti jau dabar pastebima tendencija – vidutinio vėjo greičio maksimumų persistūmimas iš vėlyvo rudens į žiemos vidurį.

155. Pastaraisiais metais išryškėjęs meridianinių procesų dažnėjimas ir stiprėjimas (tokios pat tendencijos numatomos ir XXI a.), kurių metu cikloniniai sūkuriai (pavyzdžiui, pietiniai ciklonai), atmosferos frontai ar jų bangos juda lėtai pietų – šiaurės ar priešinga kryptimi. Tokios sąlygos palankios ilgiau užtrukti kritulius formuojantiems procesams. Todėl ir toliau didės gausaus lietaus sukeltų potvynių grėsmė, mastai ir tikimybė visuose upių baseinų rajonuose, bet labiausiai Nemuno UBR vakarinėje dalyje.

156. Kadangi žiemų meteorologinių sąlygų ekstremalumas didėja, tai sukelia ir sniego dangos storio nepastovumą bei lemia skirtingą akumuliacinio laikotarpio trukmę, atodrėkių dažnumą. Dėl to išaugo pavasarinių potvynių bangos slūgimo laiko amplitudė: šiltomis žiemomis dėl susidarančio negilaus įšalo pavasarinių potvynių bangos slūgimo laikas 1–2 savaitėmis sutrumpėja, o šaltomis sniegingomis – 2–3 savaitėmis pailgėja. Vieningos pavasarinių potvynių bangos slūgimo trukmės kaitos tendencijos nenustatyta. Dėl stiprių ir ilgalaikių atlydžių pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau pasireiškia daugkartinis (2–3 kartus per sezoną) upių užšalimas ir nuledėjimas ir kartu kelių potvynio bangos maksimumų susidarymas.

157. Nemuno žemupio ir deltos regionams pastaraisiais metais didžiausią grėsmę kelia ryškėjanti tokia tendencija: sniego tirpsmas prasideda staiga ir vyksta greitai visame UBR iš karto arba anksčiau įvyksta upių aukštupiuose nei žemupyje (tuomet žemupį pasiekia itin aukšta potvynio banga). Potvynių grėsmę papildomai didina dažnai Nemuno deltoje susidarančios ledo sangrūdos. Dėl jų sumažėja potvynių slūgio bangos intensyvumas.

158. Absoliuti dauguma trumpalaikių stichinių potvynių Nemuno žemupyje rudens–žiemos laikotarpiais nulemti intensyvios zoninės ir subzoninės (pietvakarių–šiaurės rytų krypties) cirkuliacijos, iš kurių daugiau negu pusė buvo sustiprinti vėjo arba bangų patvankos nuo Kuršių marių pusės. Šiuos potvynius dar sustiprina staigus atlydys (sniegingos žiemos atvejais) arba aukštas vandens lygis vėlyvo rudens laikotarpiu. Tokių potvynių pasikartojamumo sezoninių poslinkių neužfiksuota, tačiau jų skaičius didėja (~20 proc. per 10 metų) nuo 1988–1989 metų žiemos.

159. XXI amžiuje daugėja ankstyvų su atlydžiais susijusių žiemos potvynių atvejų, kurių metu ištirpsta visos sniego atsargos ir naujas potvynis pavasarį nebeįvyksta. Su šiais potvyniais susiję visi SVL Nemuno deltoje nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos. Nuo 2000 m. dažnai pasitaiko ankstyvų ir itin ilgai (3 mėnesius ir daugiau) trunkančių potvynių. Jiems būdingi keli maksimumai, kurių pirmasis maksimumas (žiemos metu) savo aukščiu pranoksta visus vėliau susiformuojančius maksimumus. XXI a. tokio tipo potvynių dėl klimato kaitos toliau gausės ir vidutinio dydžio upėse rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies ir vyks vos ne ištisinis žiemos potvynis (ypač tai tikėtina Lietuvos Respublikos vakarinės dalies upėse).

160. Nemune užfiksuojama didžioji dalis su potvyniais susijusių stichinių reiškinių, tačiau padidėjo mažoms ir vidutinio dydžio Vakarų Lietuvos upėms tenkančių stichinių reiškinių dalis. Be to, per pastarąjį trisdešimtmetį Lietuvos upėse vykstantys stichiniai reiškiniai kiek pailgėjo: dažniau kartojasi 6–10 dienų ir daugiau nei 10 dienų trukmės reiškiniai, o rečiau nustatomi atvejai, kai reiškinys trunka iki 5 dienų. Tai irgi klimato kaitos poveikio potvynių struktūrai padarinys, kai pavasario potvyniai prasideda vis anksčiau, nepasiekia ankstesniems metams būdingų aukštų maksimalių reikšmių, tačiau užsitęsia itin ilgai (kol kas nepastebėta ryškių upėmis pratekančio vandens tūrio pakitimo tendencijų).

161. XXI a. numatomi ryškūs potvynių parametrų pokyčiai, susiję su oro temperatūros kilimu, žiemos sezono trumpėjimu, sniego dangos storio mažėjimu ir vis trumpesne jos išsilaikymo trukme – numatoma pavasario potvynio mažėjimo XXI a. tendencija ir jo pradžios ir pabaigos datų poslinkis metų pradžios link. Dėl kritulių kiekio didėjimo nuo XXI a. vidurio Lietuvoje numatomas bendro upių metinio nuotėkio tūrio augimas.

162. Nuo 1898 m. vidutinis vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 14,7 cm. Nuo 1961 m. vidutinis vandens lygis kilo sparčiausiai – po 3 mm per metus.

163. Per pastarąjį trisdešimtmetį žiemą sustiprėję vakarų krypties vėjai lėmė vidutinių sezoninių jūros lygių maksimumo persistūmimą iš vasaros į žiemą.

164. Empirinės tikimybės skaičiavimai parodė, kad Klaipėdos sąsiauryje vandens lygis pakilęs virš 110 cm būna 2,16 kartų per 10 metų, 140 cm (Akmenoje-Danėje tai stichinis reiškinys) – 0,52 kartus per 10 metų, t. y. 1 kartą per 20 metų, o 160 cm žymą pasiekia 0,21 kartą per 10 metų (maždaug 1 kartą per 50 metų). Pagal tolydųjį bendrąjį ekstremalių dydžių skirstinį gauta, kad 0,50–0,99 procentilių reikšmes atitinka vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje nuo 78,91 cm iki 187,09 cm.

165. Vandens lygio svyravimai Kuršių mariose priklauso ne tik nuo Nemuno ir kitų į marias įtekančių upių vandenų pritekėjimo, bet ir nuo Baltijos jūros vandens lygio svyravimų Klaipėdos sąsiauryje, vėjo patvankas sukeliančių atmosferos cirkuliacijos procesų ir Žemės plutos tektoninių judesių. Vėjų krypties dinamikos analizė išryškino dvi vyraujančias tendencijas: mažėja nuotvanką formuojančių pietryčių krypčių vėjų, o patvanką sudarančių pietvakarių krypties vėjų dažnumas didėja.

166. Kylant oro ir vandens temperatūrai Baltijos jūros priekrantėje mažėja dienų skaičius su ledo reiškiniais. Pastaraisiais dešimtmečiais vyraujant šiltoms žiemoms jūros priekrantėje nesusidarydavo ledo priešalas, todėl laisvas nuo sukaustymo vanduo tapo jautresnis sinoptinių barinių darinių ir vyraujančių vėjų poveikiui.

167. Sudarant Baltijos jūros vandens lygio kaitos prognozes, būtina atsižvelgti ne tik į pasaulio vandenyno lygio pokyčius, bet ir į vietos faktorius: Žemės plutos tektoninius judesius, vėjo krypties ir greičio pokyčius, sausumos vandens nuotėkio svyravimus. Pagal didžiausią vandens lygio augimą numatantį scenarijų per XXI amžių Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm.

168. Klaipėdoje potvynių grėsmė susijusi  su vandens lygio kilimu Baltijos jūroje ir Klaipėdos sąsiauryje, taip pat potvynių priežastimi gali tapti gausūs ir didelio intensyvumo krituliai, padidėjęs upių nuotėkis ir su juo susijęs vandens lygio kilimas. Modeliavimo rezultatai rodo, kad XXI a. keisis Danės upės sezoninis nuotėkio pasiskirstymas. Padidės nuotėkis vasaros minimumo laikotarpiu ir ypač žiemos nuotėkis.

169. Kuršių mariose vidutinio šaltojo laikotarpio vandens lygio pokytis iki XXI amžiaus pabaigos gali siekti nuo +10 iki +100 cm. Labiausiai tikėtinas (tikimybė tarp 30 ir 70 proc.) vidutinio vandens lygio pakilimas 27–63 cm, o vėjo patvankų ir Nemuno potvynių metu vandens lygis gali pakilti atitinkamai 181–217 cm. Kiek pakils vandens lygis, priklausys nuo jį veikiančių faktorių pokyčio intensyvumo. Tikslesniam šių faktorių kompleksiniam įvertinimui reikalingi papildomi tyrimai.

VII. Numatomų potvynių galimų neigiamų padarinių vertinimas

170. Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose esminė didelio masto potvynių susidarymo priežastis – sniego tirpsmo metu susiformuojanti vandens masė. Lietaus sukelti potvyniai, pasiekiantys ekstremalias reikšmes, būdingesni mažesnėms upėms. Pavasario potvynius Nemuno žemupyje formuoja įvairių hidrometeorologinių sąlygų kompleksas: žiemos sniego atsargos bei grunto įšalo gylis, sniego tirpsmo intensyvumas, stichiniam ir katastrofiniam vandens lygiui susidaryti palankios atmosferos cirkuliacijos sąlygos, vandens lygio slūgimo hidrometeorologinės sąlygos bei ledo sangrūdos. Kitu metų laiku stichiniai potvyniai dažniausiai siejami su įvairios trukmės lietingais laikotarpiais. Potvynius Lietuvos Respublikoje taip pat sukelia ir audrų metu susiformuojanti vėjinė ir banginė patvanka Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Remiantis VI skyriuje pateiktu tikėtinu klimato kaitos įtakos potvyniams įvertinimu, nėra pagrindo manyti, kad dėl gamtinių sąlygų pokyčių ateityje potvyniai nekils ar jie negalės sukelti didelių neigiamų padarinių.

171. Remiantis V skyriuje nurodytu potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiu, žemės naudojimo analize ir atsižvelgiant į topografiją, vandentakių padėtį ir jų bendras hidrologines ir geomorfologines ypatybes, preliminariai nustatyta, kad potvyniai kelia riziką daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos.

172. Remiantis Lietuvos Respublikoje prieinamais duomenimis ir III skyriuje pateiktu praeityje įvykusių potvynių apibūdinimu, Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose didžiausi galimi neigiami padariniai ekonominei veiklai susiję su žemės ūkiu ir susisiekimo infrastruktūra. Remiantis V skyriuje nurodytu potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiu, į potvynių užliejamas teritorijas patenka daugiau nei 4,6 tūkst. km kelių, 193 tūkst. ha žemės ūkio teritorijų ir 97 tūkst. ha miškų (4 pav.).

173. Tyrimai rodo, kad ateityje dėl klimato kaitos ilgai trunkančių potvynių gali gausėti ir XXI amžiaus pabaigoje kai kuriose vidutinio dydžio upėse rudens poplūdžiai ir pavasario potvyniai beveik susilies ir vyks beveik ištisinis žiemos potvynis (ypač tai tikėtina vakarinėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje). Dėl šios priežasties keliai ir žemės ūkio teritorijos, kurios užliejamos, esant net ir santykinai nedideliam vandens lygio pakilimui (pvz., šalia Nemuno, Minijos ir kt. upių), gali tapti nuolat užliejamos nuo rudens iki pavasario.

174. Baltijos jūros kranto linija Lietuvos Respublikoje yra apie 100 km ilgio. Ši jūros pakrantė patiria stiprų klimato atšilimo poveikį, jis tikėtinas ir ateityje. Remiantis klimato kaitos prognozėmis, per XXI amžių Baltijos jūroje vandens lygis prie Lietuvos Respublikoje esančios kranto linijos gali pakilti net iki 1 metro. Dabar vandens lygis paaukštėja apie 5 mm per metus. Jeigu vandens lygio kilimo sparta išliks stabili, artimiausioje ateityje kranto linija ims reikšmingai keistis, bus užlieta dalis pakrantės (ne tik Baltijos jūros, bet ir Kuršių marių). Papildomai Pietų Baltijoje litosferos plokštė grimzta 1–3 mm per metus, be to, ji grimzta netolygiai – procesas gali pagreitėti ar sulėtėti. Taigi, Nemuno UBR vakarinėje dalyje poveikis dvigubas – Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygis kyla, o krantas grimzta. Tai gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius prie jūros ir Kuršių marių esantiems miestams, miesteliams ir kitoms gyvenamosioms vietovėms.

175. Remiantis V skyriuje nurodytu preliminariu potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiu, į potvynių užliejamas teritorijas patenka daugiau nei 500 saugomų teritorijų, tačiau prieinami duomenys neleidžia įvertinti, koks būtų potvynių poveikis ir ar jie gali sunaikinti saugomas vertybes šiose teritorijose. Apie praeityje įvykusių potvynių neigiamą poveikį aplinkai nėra duomenų, todėl ir nustatyti, ar tokie įvykiai gali sukelti neigiamus padarinius ateityje, ir jų mastą, nėra galimybių. Detaliau išnagrinėti potencialią žalą aplinkai numatyta rengiant potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius.

176. Remiantis Lietuvos Respublikoje prieinamais duomenimis ir III skyriuje pateiktu praeityje įvykusių potvynių apibūdinimu Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose, nėra galimybių įvertinti numatomų potvynių galimus neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir kultūros paveldo objektams. Apie praeityje įvykusių potvynių neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir kultūros paveldo objektams nėra duomenų. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į nustatytas potvynių grėsmės teritorijas patenka 28 tūkst. ha miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijų. Detaliau išnagrinėti galimus potvynių neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir kitiems socialiniams aspektams, taip pat įvertinti potencialią žalą kultūros paveldo objektams numatyta rengiant potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius.

177. Remiantis Lietuvos Respublikoje prieinamais duomenimis ir III skyriuje pateiktu praeityje įvykusių potvynių apibūdinimu Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose, nėra galimybių įvertinti esamos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumo. Rengiant potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, numatoma detaliai įvertinti apsaugos nuo potvynių infrastruktūrą ir surinkti detalius duomenis apie ją, ši informacija yra būtina norint tiksliai nustatyti potvynių grėsmės teritorijas.

(pav.)

4 pav. Žemės naudojimas Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose. Su žemės naudojimo žemėlapiu galima susipažinti ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://gis.gamta.lt/corine/.

VIII. Tarptautinis bendradarbiavimas

178. Tarptautinis bendradarbiavimas, užtikrinant tarpvalstybiniuose upių baseinų rajonuose potvynių grėsmės teritorijų nustatymo derinimą, buvo vykdomas vadovaujantis tarpvyriausybiniais bendradarbiavimo susitarimais:

1) 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje (Žin., 2006, Nr. 72-2698);

2) 1999 m. spalio 1 d. susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje (Žin., 1999, Nr. 86-2567).

179. Informacija apie preliminarų potvynių rizikos vertinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant  informaciją apie potvynių grėsmės teritorijų nustatymą tarpvalstybiniuose upių baseinų rajonuose, buvo pateikta Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Pasiūlymų arba pastabų nebuvo gauta.

180. Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms informaciją apie preliminarų potvynių rizikos vertinimą Latvijos Respublikos teritorijoje, įskaitant informaciją apie potvynių grėsmės teritorijų nustatymą tarpvalstybiniuose upių baseinų rajonuose. Pasiūlymų ar pastabų pateikta nebuvo.

IX. VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONĖS

181. Visuomenei buvo sudarytos galimybės susipažinti su atliktu preliminariu potvynių rizikos įvertinimu Lietuvos Respublikoje. Informacija buvo skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje adresu http://www.gamta.lt, nuo 2011 m. gegužės 31 d.

182. Informacijos viešinimui Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje buvo sukurta speciali rubrika apie potvynių rizikos valdymą Lietuvos Respublikoje. Rubrikoje buvo pateikta informacija apie 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27), jos tikslus, atsakingas institucijas, kurioms galima pateikti komentarus, pastabas ir pasiūlymus, jų kontaktinė informacija (pavadinimas, buveinė ir telefono numeriai). Be išsamios preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo ataskaitos visuomenei buvo parengtas ir pateiktas jos apibendrinimas.

183. Visuomenei teikti komentarus, pastabas ir pasiūlymus dėl preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo Lietuvos Respublikoje buvo nustatytas terminas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.

184. Informacija apie atliktą preliminaraus potvynių rizikos įvertinimą, kvietimą teikti komentarus, pastabas ir pasiūlymus, atsakingas institucijas, kurioms galima pateikti komentarus, pastabas ir pasiūlymus, atlikto preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo derinimo terminus ir procedūras taip pat buvo paskelbta:

184.1. Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje adresu http://www.am.lt;

184.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje adresu http://www.meteo.lt;

184.3. papildomai buvo pateikta informacija didžiausioje Lietuvos Respublikos naujienų agentūros BNS informacijos bazėje adresu http://www.bns.lt/.

185. Komentarai, pastabos ir pasiūlymai dėl preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose buvo gauti iš Marijampolės savivaldybės administracijos. Buvo pateiktas pasiūlymas į upių ruožų sąrašą, nurodytą IV skyriuje, įtraukti Sūduonios ir Dovinės upes. Į pasiūlymus atsižvelgta iš dalies:

185.1. į sąrašą įtrauktas žemupyje esantis 5,6 km ilgio Dovinės upės ruožas, kadangi dėl gyvenamų vietovių padėties, topografijos, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių jame gali kilti potvyniai, kurie gali sukelti didelius neigiamus padarinius dėl potencialiai galimo didelio vandeningumo potvynio metu;

185.2. į pasiūlymą įtraukti Sūduonios upę buvo neatsižvelgta, kadangi nėra duomenų, kad šioje upėje buvo kilę potvyniai, sukėlę didelius neigiamus padarinius. Taip pat, remiantis prieinamais duomenimis, nurodyta upė nepasižymi dideliu vandeningumu potvynių metu, todėl nėra pagrindo manyti, kad potvyniai, galintys kilti ateityje, gali sukelti didelius neigiamus padarinius. Apskaičiuotas Sūduonios debitas ties Stebuliškių tvenkiniu (tvenkinys yra 2,6 km nuo žiočių), vykstant 1 proc. tikimybės pavasario potvyniui (kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų), siekia tik 16,8 m³/s.

186. Fiziniai asmenys ir nevyriausybinės organizacijos pastabų dėl preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose nepateikė.

X. Baigiamosios nuostatos

187. Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas ir sprendimai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami iki 2018 m. gruodžio 22 d., po to – kas šešerius metus.

188. Atliekant 187 punkte nurodytas peržiūras atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.

_________________

Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos

1 priedas

Praeityje įvykusių potvynių apibūdinimas

1 lentelė. Katastrofiniai ir stichiniai hidrologiniai bei techninio pobūdžio ekstremalūs reiškiniai, susiję su potvyniais Nemuno upių baseinų rajone, išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias.

Potvynio Nr.		Įvairių reiškinių trukmė dienomis					Kriterijus		Didžiausia reikšmė	Reiškinio pradžia	Reiškinio pabaiga	Pastabos
UBR	Ruože	HSA	SVL	KVL	SP	KP	Vieta
1	1-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	4	-	Nemunas – Smalininkų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1829-04-09	1829-04-12	Beveik 700 m^3/s viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Smalininkais (kitų Lietuvoje  tuo metu veikusių VMS duomenų nėra). Užlieti dideli Nemuno pakrančių rajonų plotai žemupyje ir deltoje. Potvynio metu užlieta ir nemaža dalis Nemuno vidurupio miestų bei gyvenviečių: Merkinė, Alytus, Kaunas. Istoriniai šaltiniai leidžia šį potvynį apibūdinti kaip didžiausią XIX amžiuje įvykusį Nemuno potvynį.
2	2-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Nemunas – Smalininkų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1870-04-11	1870-04-11	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Smalininkais. Užlieti dideli Nemuno pakrančių rajonų plotai žemupyje ir deltoje.
3	3-1 Tikimybė ~ 0,2 % Dažnumas ~ 500 m.	-	16		-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	455 cm (3,02 m VJL)	1926-01-03	1926-01-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. 1926-01-03–1926-01-04 vandens lygis buvo pasiekęs katastrofiniam lygiui būdingus kriterijus.
		-		2	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 450 cm virš VMS nulinio lygio ribos	455 cm (3,02 m VJL)	1926-01-03	1926-01-04	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
4	4-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	275 cm (1,22 m VJL)	1926-02-01	1926-02-04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
5	5-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	18	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	376 cm (2,23 m VJL)	1926-03-07	1926-03-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
6	6-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	14	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	288 cm (1,35 m VJL)	1926-04-12	1926-04-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
7	7-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 0,5 m.	-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	334 cm (1,81 m VJL)	1927-03-12	1927-03-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
8	8-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 0,5 m.	-	11	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	318 cm (1,65 m VJL)	1928-04-05	1928-04-15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
9	9-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	299 cm (1,46 m VJL)	1929-04-02	1929-04-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
10	10-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	285 cm (1,32 m VJL)	1929-05-03	1929-05-06	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
11	11-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	274 cm (1,21 m VJL)	1930-03-28	1930-03-29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
12	12-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	21	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	324 cm (1,71 m VJL)	1930-11-11	1930-12-01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
13	13-1 Tikimybė ~ 0,2% Dažnumas ~ 500 m.	-	-		9	-	Neris – Vilniaus VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1931-04-20	1931-04-28	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Neryje ties Vilniumi. Užlieti upės pakrantėse esantys Vilniaus miesto rajonai. Vertinant pagal pasiekto vandens lygio kriterijus, potvynio metu buvo viršytas katastrofinis vandens lygis.
		-	-	9		-	Neris – Vilniaus VMS	>= 715 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejami Mokslų akademijos bibliotekos pamatai)	825 cm (92,40 m VJL)	1931-04-20	1931-04-28	Užlieti upės pakrantėse esantys Vilniaus miesto rajonai.
		-	-	1		-	Neris – Vilniaus VMS	>=780 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejama Arkikatedros aikštė):	825 cm (92,40 m VJL)	1931-04-26	1931-04-26	Užlieta Vilniaus mieto centrinė dalis ir dauguma arčiau upės esančių gyvenamųjų rajonų.
	13-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	3	-	Šventoji – Anykščių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1931-04-23	1931-04-25	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šventojoje ties Anykščiais. Užlieti upės pakrantėse esantys Anykščių miesto pastatai bei gretimi Šventosios pakrančių rajonai.
	13-3 Tikimybė ~ 15% Dažnumas ~ 7 m.	-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	382 cm (2,29 m VJL)	1931-04-11	1931-05-13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
14	14-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	18	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	365 cm (2,12 m VJL)	1932-04-07	1932-04-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
15	15-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	10	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	361 cm (2,08 m VJL)	1933-03-20	1933-03-29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
16	16-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	17	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	357 cm (2,04 m VJL)	1934-03-20	1934-04-06	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
17	17-1 Tikimybė ~ 15% Dažnumas ~ 7 m.	-	22		-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	588 cm (5,88 m VJL)	1935-02-25	1935-03-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. 1935-02-28 buvo viršyta KVL riba Šilininkų VMS.
		-		1	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 550 cm virš VMS nulinio lygio ribos	588 cm (5,88 m VJL)	1935-02-28	1935-02-28	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	387 cm (2,34 m VJL)	1935-02-26	1935-03-10	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
18	18-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	6	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	493 cm (4,93 m VJL)	1935-01-01	1935-01-06	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	297 cm (1,44 m VJL)	1936-01-06	1936-01-07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
19	19-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	288 cm (1,35 m VJL)	1936-01-20	1936-01-22	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
20	20-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	12	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>=410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	500 cm (5,00 m VJL)	1936-02-03	1936-02-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	282 cm (1,29 m VJL)	1936-02-07	1936-02-09	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
21	21-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	19		-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	566 cm (5,66 m VJL)	1936-03-05	1936-03-23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. 1936-03-16–1936-03-18 buvo viršyta KVL riba Šilininkų VMS.
		-		3	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 550 cm virš VMS nulinio lygio ribos	566 cm (5,66 m VJL)	1936-03-16	1936-03-18	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
		-	14	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	345 cm (1,92 m VJL)	1936-03-12	1936-03-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
22	22-1 Tikimybė ~ 10 % Dažnumas ~ 10 m.	-	19		-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	592 cm (5,92 m VJL)	1937-03-19	1937-04-07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. 1937-03-19–1937-03-21 buvo viršyta KVL riba Šilininkų VMS.
		-		3	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>=550 cm virš VMS nulinio lygio ribos	592 cm (5,92 m VJL)	1937-03-19	1937-03-21	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
		-	22	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>=270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	395 cm (2,42 m VJL)	1937-03-19	1937-04-09	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
23	23-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>=270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	305 cm (1,52 m VJL)	1939-02-13	1939-02-13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
24	24-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	8	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	279 cm (1,46 m VJL)	1941-03-13	1941-03-20	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
25	25-1 Tikimybė ~ 25% Dažnumas ~ 4 m.	-	37	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	370 cm (2,17 m VJL)	1941-04-08	1941-05-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
26	26-1 Tikimybė ~ 2 % Dažnumas ~ 50 m.	-	5	-	-	-	Nevėžis – Kėdainių VMS	>= 450 cm virš VMS nulinio lygio ribos	529  cm (31,12 m VJL)	1946-03-23	1946-03-27	Užlieta dalis Kėdainių senamiesčio ir gretimos Nevėžio pakrančių apylinkės Kėdainių rajone.
	26-2 Tikimybė ~ 0,5 % Dažnumas ~ 200 m.	-	4		-	-	Nemunas – Kauno VMS	>= 750 cm virš VMS nulinio lygio ribos	857  cm (29,31 m VJL)	1946-03-24	1946-03-27	Užlieta didelė Kauno miesto dalis. 1946-03-24 Nemune ties Kaunu viršyti KVL kriterijai. Galima spėti, kad potvynio banga paveikė ir Nemuno žemupio bei deltos rajonus, bet tikslių duomenų apie tai nėra, nes kitų veikiančių VMS tuo metu nebuvo (pateikti Smalininkų VMS debitų duomenys – klaidingi).
		-		1	-	-	Nemunas – Kauno VMS	>= 850 cm virš VMS nulinio lygio ribos	857  cm (29,31 m VJL)	1946-03-24	1946-03-24	Užlieta didesnė Kauno miesto dalis.
27	27-1 Tikimybė ~ 15 % Dažnumas ~ 7 m.	-	20	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	649 cm (8,39 m VJL)	1947-03-27	1947-04-15	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
28	28-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	20	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>=510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	560 cm (7,50 m VJL)	1947-12-31	1948-01-18	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
29	29-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	23	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	638 cm (8,28 m VJL)	1948-02-01	1948-02-23	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
30	30-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	554 cm (7,44 m VJL)	1948-03-24	1948-03-29	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
31	31-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	562 cm (7,52 m VJL)	1949-02-21	1949-02-26	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
32	32-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	19	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>=510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	569 cm (7,59 m VJL)	1949-03-06	1949-03-24	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
33	33-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	21	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	552 cm (7,42 m VJL)	1949-03-31	1949-04-19	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
34	34-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	17	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	558 cm (7,48 m VJL)	1950-02-23	1950-03-11	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>=270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	281 cm (1,48 m VJL)	1950-03-12	1950-03-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
35	35-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	326 cm (1,73 m VJL)	1950-11-16	1950-11-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
36	36-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	2	-	Šventoji – Ukmergės VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1951-04-06	1951-04-07	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šventojoje ties Ukmerge. Užlieta dalis upės pakrantėse esančių Ukmergės rajono gyvenviečių pastatų.
	36-2 Tikimybė ~ 1,5 % Dažnumas ~ 70 m.	-	-	1	-	-	Neris – Vilniaus VMS	>= 715 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejami Mokslų akademijos bibliotekos pamatai)	718 cm (91,33 m VJL)	1951-04-07	1951-04-07	Užlieti upės pakrantėse esantys Vilniaus miesto rajonai.
	36-3 Tikimybė ~ 4 % Dažnumas ~ 25 m.	-	29	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	708 cm (8,98 m VJL)	1951-03-24	1951-04-21	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	30	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	421 cm (2,68 m VJL)	1951-03-26	1951-04-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
37	37-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	9	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	586 cm (7,76 m VJL)	1952-04-12	1952-04-20	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	8	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	318 cm (1,65 m VJL)	1952-04-13	1952-04-20	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
38	38-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	274 cm (1,21 m VJL)	1953-03-09	1953-03-11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
39	39-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	19	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	601 cm (7,91 m VJL)	1953-03-26	1953-04-13	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	358 cm (2,05 m VJL)	1953-03-27	1953-04-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
40	40-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	5	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	547 cm (7,37 m VJL)	1954-03-28	1954-04-01	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	277 cm (1,24 m VJL)	1954-04-04	1954-04-04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
41	41-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	31	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	591 cm (7,81 m VJL)	1955-04-04	1955-05-04	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	34	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	357 cm (2,04 m VJL)	1955-04-02	1955-05-05	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
42	42-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Jūra – Tauragės VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1955-12-31	1955-12-31	Poplūdžio debitas Jūroje ties Taurage viršijo 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmę. Užlieti Jūros žemupio pakrančių rajonai.
43	43-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	3	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	518 cm (7,08 m VJL)	1956-01-26	1956-01-28	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
44	44-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	2	-	-	Neris – Vilniaus VMS	>= 715 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejami Mokslų akademijos bibliotekos pamatai)	731 cm (91,46 m VJL)	1956-04-21	1956-04-22	Užlieti upės pakrantėse esantys Vilniaus miesto rajonai.
	44-2 Tikimybė ~ 25% Dažnumas ~ 4 m.	-	32	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	611 cm (8,01 m VJL)	1956-04-06	1956-05-07	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	30	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	376 cm (2,23 m VJL)	1956-04-09	1956-05-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
45	45-1 Tikimybė ~ 10 % Dažnumas ~ 10 m.	-	7	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	557 cm (7,47 m VJL)	1956-12-15	1956-12-21	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	5	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	388 cm (2,35 m VJL)	1956-12-17	1956-12-21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	270 cm (1,17 m VJL)	1956-12-27	1956-12-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
46	46-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	9	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	572 cm (7,62 m VJL)	1957-01-10	1957-01-18	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
47	47-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	10	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	584 cm (7,74 m VJL)	1957-02-05	1957-02-14	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
48	48-1 Tikimybė ~ 25% Dažnumas ~ 4 m.	-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	366 cm (2,13 m VJL)	1957-02-10	1957-02-16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
49	49-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	5	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	535 cm (7,25 m VJL)	1957-02-21	1957-02-25	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	274 cm (1,21 m VJL)	1957-02-23	1957-02-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
50	50-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	1	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	542 cm (7,32 m VJL)	1957-03-14	1957-03-14	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
51	51-1 Tikimybė ~ 0,1 % Dažnumas ~ 1000 m.	1					Pabradės tvenkinio (Pabradės kartono fabriko) užtvanka	Hidrotechnikos statinio vandens telkinys pasiekia arba gali pasiekti stichinį lygį vandens telkinyje – tarpo nuo vandens paviršiaus iki pylimo keteros dydis < 10 cm; / Kyla pavojus žmonėms ir turtui, žemiau hidrotechnikos statinio yra gyvenamosios vietovės, statiniai, saugomi objektai		1957-04-15	1957-04-15	Dėl techninių priežasčių pralaužta Pabradės užtvanka ant Dubingos upės, 141 cm viršyta stichinio vandens lygio riba Žeimenoje ties Pabrade (kilo potvynis Dubingos žiotyse ir Žeimenos žemupyje, apsemta dalis Pabradės miesto, nunešti keli tiltai per Žeimeną ir keletas pastatų).
			1	-	-	-	Žeimena – Pabradės VMS	> 250 cm virš VMS nulinio lygio ribos	391 cm (119,59 m VJL)	1957-04-15	1957-04-15	Dėl techninių priežasčių pralaužta Pabradės užtvanka ant Dubingos upės. Užlieta dalis Pabradės miesto, nunešti keli tiltai per Žeimeną ir keletas pastatų.
52	52-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	2	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	513 cm (7,03 m VJL)	1958-01-02	1958-01-03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
53	53-1 Tikimybė ~ 10 % Dažnumas ~ 10 m.	-	2	-	-	-	Akmena–Danė – Kretingos VMS	>= 370 cm virš VMS nulinio lygio ribos	417 cm (9,17 m VJL)	1958-02-15	1958-02-16	Užlieta dalis arti upės esančių Kretingos miesto gatvių.
54	54-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	9	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	590 cm (7,80 m VJL)	1958-02-18	1958-02-26	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	9	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	327 cm (1,74 m VJL)	1958-02-20	1958-02-28	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
55												Stichinis potvynis, apėmęs didžiąją dalį Nemuno UBR. Kai kuriose UBR vietose potvynis atitiko katastrofinio potvynio kriterijus. Aktyviausiai potvynio banga formavosi Nemuno vidurupio mažuosiuose ir vidutinio dydžio intakuose, o didžiausi plotai (dėl itin didelio nuotėkio, negalėjusio prasibrauti pro Klaipėdos sąsiaurį) buvo užlieti deltos regione. Viršyti maksimalūs 0,1 % tikimybės vandens lygiai Nemune ties Druskininkais ir ties Nemajūnais, Obelyje ties Taučiūnais (čia viršyta ir 0,1 % tikimybės maks. debito reikšmė) bei daugelyje smulkesnių upių, kuriose nevykdomi hidrologiniai matavimai. Dėl susidariusių ledo sangrūdų užlieti dideli priekrančių plotai Nemuno vidurupyje: ties Druskininkais, Alytumi, Birštonu. Didžiausi plotai užlieti Nemuno žemupyje ir deltoje: čia po vandeniu Lietuvos teritorijoje apytikriais skaičiavimais buvo atsidūrę apie 57000 ha. Istoriniai šaltiniai neaprašo analogiško masto potvynio Lietuvoje.
	55-1 Tikimybė ~ 0,5% Dažnumas ~ 200 m.	-		-	6	-	Nemunas –  Druskininkų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-22	1958-04-27	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Druskininkais. Katastrofinio 1958 m. pavasario potvynio Lietuvoje dalis apibūdinta pagal maksimalaus debito tikimybės kriterijų. Realiai potvynis Nemuno vidurupio pradžioje (šį ruožą apibūdina Druskininkų VMS duomenys) truko ilgiau, nes, vandens debitui sumažėjus, jo lygis dėl susidariusių ledo sangrūdų krito labai lėtai. Užlieti dideli priekrančių plotai Nemuno vidurupio ruože: ties Druskininkais, Alytumi, Birštonu.
		-	4	-		-	Nemunas –  Druskininkų VMS	> 1050 cm virš VMS nulinio lygio ribos	1093 cm (88,27 m VJL)	1958-04-23	1958-04-26	Užlieta dalis Druskininkų miesto ir Nemuno pakrantėse esančios gyvenvietės. Vertinant pagal tikimybinius rodiklius, vandens lygis Nemune ties Druskininkais atitiko katastrofinio potvynio kriterijus.
55	55-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	8	-	Nemunas –  Nemajūnų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-21	1958-04-28	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Nemajūnais. Katastrofinio 1958 m. pavasario potvynio Lietuvoje dalis apibūdinta pagal maksimalaus debito tikimybės kriterijų. Realiai potvynis Nemuno vidurupyje (kurį apibūdina Nemajūnų duomenys) truko ilgiau, nes, vandens debitui sumažėjus, jo lygis dėl susidariusių ledo sangrūdų krito labai lėtai. Užlieti dideli priekrančių plotai Nemuno vidurupyje: ties Druskininkais, Alytumi, Birštonu.
	55-3 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	6	-	Nemunas – Kauno VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-23	1958-04-28	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Kaunu. Katastrofinio 1958 m. pavasario potvynio Lietuvoje dalis, apibūdinta pagal maksimalaus debito tikimybės kriterijų. Realiai potvynis Nemune ties Kaunu  truko ilgiau. Užlieta didelė Kauno miesto dalis.
	55-4 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	6	-	Nemunas – Smalininkų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-20	1958-04-25	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Nemune ties Smalininkais. Užlieti itin dideli žemių plotai Nemuno žemupyje ir deltoje: po vandeniu Lietuvos teritorijoje apytikriais skaičiavimais buvo atsidūrę apie 57000 ha. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
55	55-5 Tikimybė ~ 3% Dažnumas ~ 30 m.	-	29	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	702 cm (8,92 m VJL)	1958-04-12	1958-05-10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	31	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	436 cm (2,83 m VJL)	1958-04-14	1958-05-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, itin didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Pagal tikimybinius rodiklius nuo 1958-04-21 iki 1958-04-28 potvynis atitiko katastrofinio potvynio kriterijus.
	55-6 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	6	-	-	-	Merkys–Jašiūnų VMS	>= 225 cm virš VMS nulinio lygio ribos	300 cm (151,00 m VJL)	1958-04-17	1958-04-22	Viršyta SVL riba ties Jašiūnų VMS. Užlieti dideli Merkio pakrančių plotai.
	55-7 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	2	-	Merkys – Puvočių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-19	1958-04-20	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Merkyje ties Puvočiais. Užlieti dideli Merkio žemupio pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
		-	7	-	-	-	Varėnė – Varėnos VMS	>= 293 cm virš VMS nulinio lygio ribos	404 cm (103,54 m VJL)	1958-04-17	1958-04-23	Viršyta SVL riba Varėnėje ties Varėnos VMS. Užlieta dalis Senosios Varėnos gyvenamųjų rajonų. Aukštas vandens lygis susiformavo dėl itin aukšto lygio Merkyje ir ties Varėnės žiotimis susidariusios patvankos.
	55-8 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Verknė–Verbyliškių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-17	1958-04-17	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Verknėje ties Verbyliškėmis. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	55-9 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Strėva – Srėvininkų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-18	1958-04-18	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Strėvoje ties Strėvininkais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
55	55-10 Tikimybė ~ 0,5% Dažnumas ~ 200 m.	-	-	3	-	-	Neris – Vilniaus VMS	>= 715 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejami Mokslų akademijos bibliotekos pamatai)	770 cm (91,85 m VJL)	1958-04-20	1958-04-22	Užlieti upės pakrantėse esantys Vilniaus miesto rajonai.
		-	-	-	3	-	Neris – Jonavos VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-20	1958-04-22	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Neryje ties Jonava. Užlieti dideli Neries žemupio pakrančių rajonų plotai. Potvynis Neryje padėjo užtrukti potvyniui Nemune, todėl ilgokai išsilaikė Kauno miesto apsėmimas. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	55-11 Tikimybė ~ 1,5% Dažnumas ~ 70 m.	-	9	-	-	-	Nevėžis – Kėdainių VMS	>= 450 cm virš VMS nulinio lygio ribos	633 cm (32,16 m VJL)	1958-04-16	1958-04-24	Užlieta dalis Kėdainių gyvenamųjų ir pramoninių rajonų bei gretimos Nevėžio pakrančių apylinkės Kėdainių rajone.
	55-12 Tikimybė ~ 0,5% Dažnumas ~ 200 m.	-	-	-	2	1	Obelis – Taučiūnų VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-17	1958-04-18	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Obelyje ties Taučiūnais. Užlieti dideli Obelies žemupio pakrančių rajonų plotai, labai smarkiai ištvino Nevėžis ties Kėdainiais. Obelis ties Taučiūnais – vienintelė Lietuvos VMS, kurioje nustatyti katastrofinio potvynio kriterijai pagal debito reikšmę (1958-04-17 viršyta 0,1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė).
	55-13 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	2	-	Šušvė – Josvainių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-20	1958-04-21	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šušvėje ties Josvainiais. Užlieti dideli Šušvės pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	55-14 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	2	-	Dubysa – Padubysio VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-19	1958-04-20	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Dubysoje ties Padubysiu. Užlieti dideli Dubysos žemupio pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	55-15 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Šešupė – Marijampolės VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-18	1958-04-18	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šešupėje ties Marijampole. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai, apsemta dalis Marijampolės miesto statinių. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
56	56-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	5	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	578 cm (7,68 m VJL)	1958-12-22	1958-12-26	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	6	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	343 cm (1,90 m VJL)	1958-12-27	1959-01-01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
57	57-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	270 cm (1,17 m VJL)	1959-01-13	1959-01-13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
58	58-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	18	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	581 cm (7,71 m VJL)	1959-01-24	1959-02-10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
59	59-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	580 cm (7,70 m VJL)	1959-03-01	1959-03-06	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	6	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	389 cm (2,36 m VJL)	1959-03-03	1959-03-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
60	60-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	17	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	630 cm (8,20 m VJL)	1960-03-24	1960-04-09	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	373 cm (2,20 m VJL)	1960-03-26	1960-04-09	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
62	62-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	284 cm (1,31 m VJL)	1961-02-20	1961-02-23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
63	63-1 Tikimybė ~ 25% Dažnumas ~ 4 m.	-	17	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	618 cm (8,08 m VJL)	1962-04-06	1962-04-22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	17	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	384 cm (2,31 m VJL)	1962-04-07	1962-04-23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
	63-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	2	-	Šešuvis – Skirgailių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1962-04-06	1962-04-07	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šešuvyje ties Skirgailiais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.
64	64-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	294 cm (1,41 m VJL)	1963-04-11	1963-04-12	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
65	65-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	16	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	562 cm (7,52 m VJL)	1963-04-14	1963-04-29	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	11	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	276 cm (1,23 m VJL)	1963-04-17	1963-04-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
66	66-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	18	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	574 cm (7,64 m VJL)	1964-04-11	1964-04-28	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	10	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	299 cm (1,46 m VJL)	1964-04-18	1964-04-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
67	67-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	578 cm (7,68 m VJL)	1965-03-24	1965-03-29	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	545 cm (7,35 m VJL)	1965-04-01	1965-04-06	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	306 cm (1,53 m VJL)	1965-03-27	1965-04-07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
68	68-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	15	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	640 cm (8,30 m VJL)	1966-03-02	1966-03-16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	387 cm (2,34 m VJL)	1966-03-05	1966-03-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
69	69-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	24	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	598 cm (7,88 m VJL)	1967-03-04	1967-03-27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	27	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	340 cm (1,87 m VJL)	1967-03-05	1967-03-31	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
70	70-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	18	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	598 cm (7,88 m VJL)	1968-03-24	1968-04-10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	356 cm (2,03 m VJL)	1968-03-26	1968-04-13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
	70-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	3	-	Neris–Buivydžių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1968-03-29	1968-03-31	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Neryje ties Buivydžiais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.
71	71-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	341 cm (1,88 m VJL)	1969-04-10	1969-04-11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
72	72-1 Tikimybė ~ 25% Dažnumas ~ 4 m.	-	25	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	619 cm (8,09 m VJL)	1970-04-06	1970-04-30	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	27	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	397 cm (2,44 m VJL)	1970-04-08	1970-05-04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
73	73-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	9	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	536 cm (7,26 m VJL)	1971-03-26	1971-04-03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	11	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	332 cm (1,79 m VJL)	1971-03-25	1971-04-04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
74	74-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	270 cm (1,17 m VJL)	1973-02-19	1973-02-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	276 cm (1,23 m VJL)	1974-02-22	1974-02-22	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
75	75-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	271 cm (1,18 m VJL)	1974-11-07	1974-11-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
76	76-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	7	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	529 cm (7,19 m VJL)	1974-12-28	1975-01-03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	24	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	309 cm (1,56 m VJL)	1974-12-27	1975-01-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
77	77-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	3	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	527 cm (7,17 m VJL)	1975-01-09	1975-01-11	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
78	78-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	286 cm (1,33 m VJL)	1977-03-15	1977-03-15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
79	79-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	286 cm (1,33 m VJL)	1977-12-28	1977-12-29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
80	80-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	14	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	555 cm (7,45 m VJL)	1978-03-11	1978-03-24	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	275 cm (1,22 m VJL)	1978-03-15	1978-03-15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	11	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	347 cm (1,94 m VJL)	1978-03-17	1978-03-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
81	81-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	293 cm (1,40 m VJL)	1978-11-14	1978-11-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
82	82-1 Tikimybė ~ 10 % Dažnumas ~ 10 m.	-	25	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	674 cm (8,64 m VJL)	1979-03-27	1979-04-20	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	27	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	399 cm (2,46 m VJL)	1979-03-28	1979-04-23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
83	83-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	13	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	568 cm (7,58 m VJL)	1980-04-04	1980-04-16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	9	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	486 cm (4,86 m VJL)	1980-04-06	1980-04-14	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	14	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	357 cm (2,04 m VJL)	1980-04-06	1980-04-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
84	84-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	270 cm (1,17 m VJL)	1980-11-02	1980-11-03	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
85	85-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	7	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	562 cm (7,52 m VJL)	1980-12-16	1980-12-22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	11	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	536 cm (7,26 m VJL)	1980-12-27	1981-01-06	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	418 cm (4,18 m VJL)	1980-12-19	1980-12-22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	17	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	339 cm (1,86 m VJL)	1980-12-14	1981-01-30	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
86	86-1 Tikimybė ~ 25 % Dažnumas ~ 4 m.	-	23	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	599 cm (7,89 m VJL)	1981-02-05	1981-02-27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	478 cm (4,78 m VJL)	1981-02-05	1981-02-17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	20	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	374 cm (2,21 m VJL)	1981-02-02	1981-02-21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
87	87-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	12	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	600 cm (7,90 m VJL)	1981-03-10	1981-03-21	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	7	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	493 cm (4,93 m VJL)	1981-03-12	1981-03-18	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	10	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	340 cm (1,87 m VJL)	1981-03-12	1981-03-21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	285 cm (1,32 m VJL)	1981-03-23	1981-03-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
88	88-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	8	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	276 cm (1,23 m VJL)	1981-12-03	1981-12-10	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
89	89-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	16	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	574 cm (7,64 m VJL)	1982-03-07	1982-03-22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>=410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	482 cm (4,82 m VJL)	1982-03-08	1983-03-20	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	346 cm (1,93 m VJL)	1982-03-07	1982-03-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
90	90-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	25	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	301 cm (1,48 m VJL)	1983-01-21	1983-02-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
91	91-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	6	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	491 cm (4,91 m VJL)	1983-03-12	1983-03-17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
92	92-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	534 cm (7,24 m VJL)	1983-03-29	1983-04-03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	25	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	304 cm (1,51 m VJL)	1983-03-25	1983-04-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
93	93-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	15	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	576 cm (7,66 m VJL)	1985-03-29	1985-04-12	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	12	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>=410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	486 cm (4,86 m VJL)	1985-03-31	1985-04-11	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	18	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>=270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	344 cm (1,91 m VJL)	1985-03-30	1985-04-16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
94	94-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	270 cm (1,17 m VJL)	1985-12-19	1985-12-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
95	95-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	16	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	555 cm (7,45 m VJL)	1986-03-25	1986-04-09	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	453 cm (4,53 m VJL)	1986-03-26	1986-03-28	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>=410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	423 cm (4,23 m VJL)	1986-04-03	1986-04-06	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	329 cm (1,76 m VJL)	1986-03-26	1986-04-29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
96	96-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	6	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	559 cm (7,49 m VJL)	1986-04-22	1986-04-27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	428 cm (4,28 m VJL)	1986-04-24	1986-04-26	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
97	97-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	12	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	593 cm (7,83 m VJL)	1987-04-01	1987-04-12	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	537 cm (5,37 m VJL)	1987-04-02	1987-04-14	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	379 cm (2,26 m VJL)	1987-04-02	1987-04-20	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
98	98-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	4	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	518 cm (7,08 m VJL)	1988-01-07	1988-01-10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	303 cm (1,50 m VJL)	1988-01-03	1988-01-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
99	99-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	13	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	585 cm (7,75 m VJL)	1988-04-01	1988-04-13	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	350 cm (1,97 m VJL)	1988-03-30	1988-04-17	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
100	100-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	5	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	522 cm (7,12 m VJL)	1988-12-29	1989-01-02	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	324 cm (1,71 m VJL)	1988-12-30	1989-01-10	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
101	101-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	286 cm (1,33 m VJL)	1989-01-13	1989-01-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
102	102-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	5	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	534 cm (7,24 m VJL)	1989-12-24	1989-12-28	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	17	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	378 cm (2,25 m VJL)	1989-12-24	1990-01-09	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	288 cm (1,35 m VJL)	1990-01-11	1990-01-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	272 cm (1,19 m VJL)	1990-01-18	1990-01-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	291 cm (1,38 m VJL)	1990-01-20	1990-02-01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
103	103-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	310 cm (1,57 m VJL)	1990-03-04	1990-03-18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
104	104-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	16	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	337 cm (1,84 m VJL)	1991-01-04	1991-01-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
105	105-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	4	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	537 cm (7,27 m VJL)	1991-03-01	1991-03-04	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	284 cm (1,31 m VJL)	1991-03-04	1991-03-07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
106	106-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	322 cm (1,69 m VJL)	1993-01-18	1993-01-19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	16	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	318 cm (1,65 m VJL)	1993-01-24	1993-02-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
107	107-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	8	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	286 cm (1,33 m VJL)	1993-03-22	1993-03-29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
108	108-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	271 cm (1,18 m VJL)	1993-12-27	1993-12-27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
109	109-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	308 cm (1,55 m VJL)	1994-01-04	1994-01-06	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
110	110-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	27	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	343 cm (1,90 m VJL)	1994-01-21	1994-02-16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
111	111-1 Tikimybė ~ 5 % Dažnumas ~ 20 m.	-	48	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	411 cm (2,58 m VJL)	1994-03-08	1994-04-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
	111-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-		-	2	-	Minija – Kartenos VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1994-03-24	1994-03-25	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Minijoje ties Kartena. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.
		-	1	-		-	Minija – Kartenos VMS	> 520 cm virš VMS nulinio lygio ribos	529 cm (23,19 m VJL)	1994-03-25	1994-03-25	Užlieta dalis Minijos pakrančių rajonų.
	111-3 Tikimybė ~ 5 % Dažnumas ~ 20 m.	-	1	-	-	-	Minija – Lankupių VMS	> 825 cm virš VMS nulinio lygio ribos	828 cm (3,31 m VJL)	1994-03-26	1994-03-26	Užlieta didelė dalis Minijos žiočių ir Nemuno deltos pakrančių rajonų.
112	112-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	21	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	327 cm (1,74 m VJL)	1995-01-01	1995-01-21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
113	113-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5	-	14		-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	582 cm (5,82 m VJL)	1995-02-03	1995-02-16	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nuo 1995-02-09 iki 1995-02-13 vandens lygis Rusnėje ties Šilininkais atitiko katastrofiniam lygiui būdingus kriterijus.
		-		5	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 550 cm virš VMS nulinio lygio ribos	582 cm (5,82 m VJL)	1995-02-09	1995-02-13	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
		-	32	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	354 cm (2,01 m VJL)	1995-01-31	1995-03-03	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
114	114-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2	-	5	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	275 cm (1,22 m VJL)	1995-03-11	1995-03-15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
115	115-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2	-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	280 cm (1,27 m VJL)	1995-04-10	1995-04-16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
116	116-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5	-	15	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	594 cm (7,84 m VJL)	1996-04-13	1996-04-27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	6	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	443 cm (4,43 m VJL)	1996-04-17	1996-04-22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	19	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	352 cm (1,99 m VJL)	1996-04-13	1996-05-01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
117	117-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	289 cm (1,36 m VJL)	1997-02-24	1997-02-25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
118	118-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	345 cm (1,92 m VJL)	1998-01-07	1998-01-13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
119	119-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m	-	3	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	450 cm (4,50 m VJL)	1998-02-13	1998-02-15	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	14	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	319 cm (1,66 m VJL)	1998-02-16	1998-03-01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	7	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	284 cm (1,31 m VJL)	1998-03-05	1998-03-11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
120	120-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	5	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	277 cm (1,24 m VJL)	1998-11-04	1998-11-08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
121	121-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	277 cm (1,24 m VJL)	1999-01-01	1999-01-04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
122	122-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	11	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	449 cm (4,49 m VJL)	1999-01-12	1999-01-22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	1	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	275 cm (1,22 m VJL)	1999-01-11	1999-01-11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	3	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	271 cm (1,18 m VJL)	1999-01-22	1999-01-24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
123	123-1 Tikimybė ~ 10 % Dažnumas ~ 10 m.	-	44	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	658 cm (8,48 m VJL)	1999-02-01	1999-03-16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	17	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	492 cm (4,92 m VJL)	1999-01-30	1999-02-15	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	13	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	548 cm (5,48 m VJL)	1999-03-04	1999-03-16	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	298 cm (1,45 m VJL)	1999-01-28	1999-01-31	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	5	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	285 cm (1,32 m VJL)	1999-02-07	1999-02-11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	365 cm (2,12 m VJL)	1999-03-07	1999-03-21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
124	124-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	1	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	>= 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	511 cm (7,01 m VJL)	1999-04-04	1999-04-04	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.
		-	16	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	>= 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos (užliejamas kelio ruožas Šilutė–Rusnė)	293 cm (1,40 m VJL)	1999-03-30	1999-04-14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
125	125-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	302 cm (1,49 m VJL)	2000-02-08	2000-02-22	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
126	126-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	13	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	283 cm (1,30 m VJL)	2000-03-09	2000-03-21	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
127	127-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	4	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	357 cm (2,04 m VJL)	2001-02-17	2001-02-20	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
128	128-1 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	14	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	511 cm (5,11 m VJL)	2002-01-29	2002-02-11	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	58	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	378 cm (2,25 m VJL)	2002-01-28	2002-03-26	Itin ilgą laiką buvo užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
129	129-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	1	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	> 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	559 cm (7,49 m vj.l.)	2004-02-08	2004-02-08	Apsemtos pakrančių sodybos.
		-	8	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	466 cm (4,66 m VJL)	2004-02-10	2004-02-17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	316 cm (1,63 m VJL)	2004-02-11	2004-02-22	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
130	130-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	416 cm (4,16 m VJL)	2004-03-28	2004-03-29	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	16	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	322 cm (1,69 m VJL)	2004-03-24	2004-04-07	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
131	131-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	12	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	308 cm (1,55 m VJL)	2005-01-08	2005-01-19	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
132	132-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	5	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	447 cm (4,47 m VJL)	2005-03-28	2005-04-01	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	17	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	358 cm (2,05 m VJL)	2005-04-01	2005-04-17	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
133	133-1 Tikimybė ~ 2 % Dažnumas ~ 50 m.	-	11	-	-	-	Merkys – Jašiūnų VMS	> 225 cm virš VMS nulinio lygio ribos	nežinoma	2005-08-10	2005-08-20	Apsemta keliolika sodybų Šalčininkų rajone, atkirstos nuo susisiekimo ir be elektros liko kelios arčiau Merkio ir jo intakų esančios gyvenvietės.
	133-2 Tikimybė ~ 5 % Dažnumas ~ 20 m.	-	4	-	-	-	Minija – Lankupių VMS	> 825 cm virš VMS nulinio lygio ribos	827 cm (3,30 m VJL)	2005-08-13	2005-08-16	Užlieta didelė dalis Minijos žiočių ir Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	133-3	1	-	-	-	-	Padvarių užtvanka	Hidrotechnikos statinio vandens telkinys pasiekia arba gali pasiekti stichinį lygį vandens telkinyje – tarpo nuo vandens paviršiaus iki pylimo keteros dydis < 10 cm; / Kyla pavojus žmonėms ir turtui, žemiau hidrotechnikos statinio yra gyvenamosios vietovės, statiniai, saugomi objektai		2005-08-11	2005-08-11	Dėl lietaus sukelto staigaus poplūdžio pralaužta Padvarių užtvanka ant Akmenos-Danės upės (vanduo apsėmė kelis šimtus sodų bendrijų sklypų, kotedžų bei upės žemupyje gyvenančių žmonių sodybas; potvynio grėsmė kilo Kretingos miestui bei apylinkėms).
	133-4 Tikimybė ~ 4 % Dažnumas ~ 25 m.		14	-	-	-	Akmena–Danė – Klaipėdos VMS	> 280 cm virš VMS nulinio lygio ribos	423 cm (4,23 m VJL)	2005-08-09	2005-08-22	Apsemta dalis Klaipėdos miesto gatvių ir aukščiau esančių priekrantės gyvenviečių. Dalis šio reiškinio sietina su 2005-08-11 įvykusiu Padvarių užtvankos pralaužimu.
134	134-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	9	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	340 cm (1,87 m VJL)	2006-04-05	2006-04-13	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
135	135-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	10	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	452 cm (4,52 m VJL)	2007-02-11	2007-02-20	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	34	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	362 cm (2,09 m VJL)	2007-01-21	2007-02-23	Užlieta didelė dalis  Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
136	136-1 Tikimybė ~ 40 % Dažnumas ~ 2,5 m.	-	11	-	-	-	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	>= 410 cm virš VMS nulinio lygio ribos	504 cm (5,04 m VJL)	2007-03-07	2007-03-17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		-	22	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	356 cm (2,03 m VJL)	2007-03-08	2007-03-29	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
137	137-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	6	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	280 cm (1,27 m VJL)	2007-07-10	2007-07-15	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	137-2 Tikimybė ~ 5 % Dažnumas ~ 20 m.	-	5	-	-	-	Akmena–Danė – Kretingos VMS	> 370 cm virš VMS nulinio lygio ribos	424 cm (9,24 m VJL)	2007-07-08	2007-07-12	Užlieta keletas arčiau upės esančių pastatų Kretingoje ir jos apylinkėse, apsemti statiniai ir daržai sodų bendrijose.
	137-3 Tikimybė ~ 3 % Dažnumas ~ 30 m.	-	2	-	-	-	Minija – Kartenos VMS	> 520 cm virš VMS nulinio lygio ribos	527 cm (23,17 m VJL)	2007-07-10	2007-07-11	Užlieta dalis Minijos pakrančių rajonų.
138	138-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	3	-	-	-	Gėgė – Plaškių VMS	> 310 cm virš VMS nulinio lygio ribos	395 cm (3,95 m VJL)	2008-01-21	2008-02-23	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
139	139-1 Tikimybė ~ 60 % Dažnumas ~ 0,4 m.	-	15	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	330 cm (1,77 m VJL)	2008-01-26	2008-02-09	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
140	140-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	23	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	299 cm (1,46 m VJL)	2008-03-02	2008-03-24	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	140-2 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	32	-	-	-	Leitė – Kūlynų VMS	> 210 cm virš VMS nulinio lygio ribos	259 cm (2,59 m VJL)	2008-02-27	2008-03-30	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
141	141-1 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	36	-	-	-	Gėgė – Plaškių VMS	> 310 cm virš VMS nulinio lygio ribos	350 cm (3,50 m VJL)	2009-03-03	2009-04-07	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
142	142-1 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	2	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	276 cm (1,23 m VJL)	2009-03-13	2009-03-14	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	142-2 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	1	-	-	-	Leitė – Kūlynų VMS	> 210 cm virš VMS nulinio lygio ribos	225 cm (2,25 m VJL)	2009-03-13	2009-03-13	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
143	143-1 Tikimybė ~ 70 % Dažnumas ~ 0,3 m.	-	15	-	-	-	Gėgė – Plaškių VMS	> 310 cm virš VMS nulinio lygio ribos	317 cm (3,17 m VJL)	2009-11-22	2009-12-05	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
144	144-1 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	31	-	-	-	Gėgė – Plaškių VMS	> 310 cm virš VMS nulinio lygio ribos	428 cm (4,28 m VJL)	2009-12-27	2010-01-26	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
	144-2 Tikimybė ~ 90 % Dažnumas ~ 0,1 m.	-	9	-	-	-	Leitė – Kūlynų VMS	> 210 cm virš VMS nulinio lygio ribos	225 cm (2,25 m VJL)	2009-12-30	2010-01-07	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.
145	145-1 Tikimybė ~ 80 % Dažnumas ~ 0,2 m.	-	13	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	284 cm (1,31 m VJL)	2010-03-06	2010-03-18	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	145-2 Tikimybė ~ 20 % Dažnumas ~ 5 m.	-	52	-	-	-	Gėgė – Plaškių VMS	> 310 cm virš VMS nulinio lygio ribos	515 cm (5,15 m VJL)	2010-03-03	2010-04-23	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
	145-3 Tikimybė ~ 30 % Dažnumas ~ 3 m.	-	54	-	-	-	Leitė – Kūlynų VMS	> 210 cm virš VMS nulinio lygio ribos	389 cm (3,89 m VJL)	2010-03-04	2010-04-26	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.
146	146-1 Tikimybė ~ 4 % Dažnumas ~ 25 m.	-	22	-	-	-	Nemunas – Panemunės VMS	> 510 cm virš VMS nulinio lygio ribos	522 cm (7,12 m VJL)	2010-03-23	2010-04-13	Apsemtos pavienės Nemuno pakrančių sodybos.
		-	33	-	-	-	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	> 270 cm virš VMS nulinio lygio ribos	420 cm (2,67 m VJL)	2010-03-21	2010-04-22	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
	146-2 Tikimybė ~ 3 % Dažnumas ~ 30 m.	-	3	-	-	-	Šyša – Šilutės VMS	> 305 cm virš VMS nulinio lygio ribos	371 cm (3,01 m VJL)	2010-03-22	2010-03-24	Užlieti Šyšos žemupio pakrančių rajonai, dalis Šilutės miesto gatvių ir pastatų.
		-	3	-	-	-	Šyša – Šilutės VMS	> 305 cm virš VMS nulinio lygio ribos	319 cm (2,49 m VJL)	2010-03-29	2010-03-31	Užlieti Šyšos žemupio pakrančių rajonai.
	146-3 Tikimybė ~ 2 % Dažnumas ~ 50 m.	-	3	-	-	-	Minija – Priekulės VMS	> 560 cm virš VMS nulinio lygio ribos	561 cm (4,61 m VJL)	2010-03-24	2010-03-26	Užlieta dalis Priekulės miestelio gatvių ir pastatų bei gretimai esančių Minijos pakrančių rajonų sodybos.
	146-4 Tikimybė ~ 50 % Dažnumas ~ 2 m.	-	3	-	-	-	Akmena–Danė – Kretingos VMS	> 370 cm virš VMS nulinio lygio ribos	388 cm (8,88 m VJL)	2010-03-22	2010-03-24	Užlieti arti upės esantys statiniai Kretingoje.
		-	3	-	-	-	Akmena–Danė – Kretingos VMS	> 370 cm virš VMS nulinio lygio ribos	388 cm (8,88 m VJL)	2010-03-29	2010-03-31	Užlieti arti upės esantys statiniai Kretingoje.

Naudojami sutrumpinimai:

HSA – hidrotechninio statinio avarija;

SVL – stichinis vandens lygis;

KVL – katastrofinis vandens lygis;

SP – stichinis potvynis;

KP – katastrofinis potvynis;

VMS – vandens matavimo stotis;

HE – hidroelektrinė;

VJL – aukštis virš  jūros lygio.

2 lentelė. Katastrofiniai ir stichiniai hidrologiniai ekstremalūs reiškiniai, susiję su potvyniais Nemuno upių baseinų rajonui priskirtose Baltijos jūros ir Kuršių marių dalyse.

Potvynio Nr.	Įvairių reiškinių trukmė dienomis					Vieta	Kriterijus	Didžiausia reikšmė	Reiškinio pradžia	Reiškinio pabaiga	Pastabos
	HSA	SVL	KVL	SP	KP
1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	1	1	-	-	Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ties Klaipėda	> 680 cm virš VMS nulinio lygio ribos	686 cm (1,86 m VJL)	1967-10-17	1967-10-17	Sutriko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas, neveikė perkėla į Smiltynę. Pasitvenkė Danės upė ir buvo užlieta dalis Klaipėdos senamiesčio. Šios audros metu nustatytas vandens lygis jūroje ties Klaipėda – aukščiausias per visą stebėjimų laikotarpį.
2 Tikimybė ~ 4% Dažnumas ~ 25 m.	-	1	-	-	-	Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ties Klaipėda	> 650 cm virš VMS nulinio lygio ribos	653 cm (1,53 m VJL)	1983-01-18	1983-01-18	Sutriko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas, neveikė perkėla į Smiltynę. Pasitvenkė Danės upė ir buvo užlieta dalis Klaipėdos senamiesčio.
3 Tikimybė ~ 2 % Dažnumas ~ 50 m.	-	1	-	-	-	Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ties Klaipėda	> 650 cm virš VMS nulinio lygio ribos	665 cm (1,65 m VJL)	1999-12-04	1999-12-04	Dėl uragano Anatolijus sukelto bangavimo bei vėjo sampūtos labai smarkiai pakilo vandens lygis jūroje. Sutriko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas (negalėjo įplaukti ir išplaukti laivai, apsemta dalis statinių), neveikė perkėla į Smiltynę. Pasitvenkė Danės upė ir buvo užlieta dalis Klaipėdos senamiesčio.
4 Tikimybė ~ 3 % Dažnumas ~ 30 m.	-	1	-	-	-	Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ties Klaipėda	> 650 cm virš VMS nulinio lygio ribos	654 cm (1,54 m VJL)	2005-01-09	2005-01-09	Dėl uragano Ervinas sukelto bangavimo bei vėjo sampūtos labai smarkiai pakilo vandens lygis jūroje. Sutriko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas (negalėjo įplaukti ir išplaukti laivai, apsemta dalis statinių), neveikė perkėla į Smiltynę. Pasitvenkė Danės upė ir buvo užlieta dalis Klaipėdos senamiesčio.
5 Tikimybė ~ 2 % Dažnumas ~ 50 m.	-	~ 10?	-	-	-	Kuršių mariose ties Vente (ardomas krantas, kelio paplovimo grėsmė)	> 650 cm virš VMS nulinio lygio ribos	nežinoma	1958 m. gegužės mėn. (tikslios datos nežinomos)		Vanduo mariose pakilo dėl potvynio Nemune.
6 Tikimybė ~ 4 % Dažnumas ~ 25 m.	-	?	-	-	-	Kuršių mariose ties Vente (ardomas krantas, kelio paplovimo grėsmė)	> 650 cm virš VMS nulinio lygio ribos	nežinoma	1995 m. vasario mėn. (tikslios datos nežinomos)

Naudojami sutrumpinimai:

HSA – hidrotechninio statinio avarija;

SVL – stichinis vandens lygis;

KVL – katastrofinis vandens lygis;

SP – stichinis potvynis;

KP – katastrofinis potvynis;

VMS – vandens matavimo stotis;

VJL – aukštis virš  jūros lygio.

3 lentelė. Katastrofiniai ir stichiniai hidrologiniai bei techninio pobūdžio ekstremalūs reiškiniai, susiję su potvyniais Lielupės upių baseinų rajone.

Potvynio Nr.		Įvairių reiškinių trukmė dienomis					Vieta	Kriterijus	Didžiausia reikšmė	Reiškinio pradžia	Reiškinio pabaiga	Pastabos
UBR	Ruože	HSA	SVL	KVL	SP	KP
1	1-1 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Mūša – Ustukių VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-19	1958-04-19	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Mūšoje ties Ustukiais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	1-2 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Lėvuo – Kupiškio VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-17	1958-04-17	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Lėvenyje ties Kupiškiu. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).
	1-3 Tikimybė ~ 1 % Dažnumas ~ 100 m.	-	-	-	1	-	Lėvuo – Pasvalio VMS	Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).		1958-04-18	1958-04-18	Viršyta 1 % tikimybės maksimalaus debito reikšmė Lėvenyje ties Pasvaliu. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai. Vertinant pagal kitus kriterijus (užliejimo mastą, vandens lygio reikšmes kitose VMS) potvynis priskirtinas katastrofinių potvynių kategorijai (tai – dalis 1958 m. katastrofinio potvynio Lietuvoje).

Naudojami sutrumpinimai:

HSA – hidrotechninio statinio avarija;

SVL – stichinis vandens lygis;

KVL – katastrofinis vandens lygis;

SP – stichinis potvynis;

KP – katastrofinis potvynis;

VMS – vandens matavimo stotis.

_________________

Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos

2 priedas

Praeityje įvykusių potvynių neigiamo poveikio ekonominis įvertinimas

1 lentelė. Potvynių sukelti nuostoliai Lietuvoje 1961–2010 m.

Eil. Nr.*		Vieta	Laikas	Žalos charakteristika	Potvynio žala, tūkst. Lt
62	62–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1961 02 20–02 23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	725
63	63–1	Nemunas – Panemunės VMS	1962 04 06–04 22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir Nemuno pakrančių rajonai.	2601
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1962 04 07–04 23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
	63–2	Šešuvis – Skirgailių VMS. Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).	1962 04 06–04 07	Viršyta 1% tikimybės maksimalaus debito reikšmė Šešuvyje ties Skirgailiais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.	279
64	64–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1963 04 11–04 12	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	739
65	65–1	Nemunas – Panemunės VMS	1963 04 14–04 29	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2183
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1963 04 17–04 27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
66	66–1	Nemunas – Panemunės VMS	1964 04 11–04 28	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2271
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1964 04 18–04 27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
67	67–1	Nemunas – Panemunės VMS	1965 03 24–03 29	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3598
		Nemunas – Panemunės VMS	1965 04 01–04 06	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.
		Nemunas – Atmata–Rusnės VMS	1965 03 27–04 07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
68	68–1	Nemunas – Panemunės VMS	1966 03 02–03 16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2646
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1966 03 05–03 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
69	69–1	Nemunas – Panemunės VMS	1967 03 04–03 27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2536
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1967 03 05–03 31	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
70	70–1	Nemunas – Panemunės VMS	1968 03 24–04 10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2511
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1968 03 26–04 13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
	70–2	Neris – Buivydžių VMS. Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).	1968 03 29–03 31	Viršyta 1% tikimybės maksimalaus debito reikšmė Neryje ties Buivydžiais. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.	284
71	71–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1969 04 10–04 11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	851
72	72–1	Nemunas – Panemunės VMS	1970 04 06–04 30	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2726
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1970 04 08–05 04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
73	73–1	Nemunas – Panemunės VMS	1971 03 26–04 03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2220
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1971 03 25–04 04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
74	74–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1973 02 19–02 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1369
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1974 02 22–02 22	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
75	75–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1974 11 07–11 08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	685
76	76–1	Nemunas – Panemunės VMS	1974 12 28–01 03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2202
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1974 12 27–01 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
77	77–1	Nemunas – Panemunės VMS	1975 01 09–01 11	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	1297
78	78–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1977 03 15–03 15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	715
79	79–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1977 12 28–12 29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	720
80	80–1	Nemunas – Panemunės VMS	1978 03 11–03 24	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3014
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1978 03 15–03 15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1978 03 17–03 27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
81	81–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1978 11 14–11 14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	732
82	82–1	Nemunas – Panemunės VMS	1979 03 27–04 20	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2861
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1979 03 28–04 23	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
83	83–1	Nemunas – Panemunės VMS	1980 04 04–04 16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3618
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1980 04 06–04 14	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1980 04 06–04 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
84	84–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1980 11 02–11 03	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	682
85	85–1	Nemunas – Panemunės VMS	1980 12 16–12 22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	4868
		Nemunas – Panemunės VMS	1980 12 27–01 06	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1980 12 19–12 22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1980 12 14–01 30	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
86	86–1	Nemunas – Panemunės VMS	1981 02 05–02 27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3810
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1981 02 05–02 17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1981 02 02–02 21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
87	87–1	Nemunas – Panemunės VMS	1981 03 10–03 21	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	4354
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1981 03 12–03 18	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1981 03 12–03 21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1981 03 23–03 24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
88	88–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1981 12 03–12 10	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	726
89	89–1	Nemunas – Panemunės VMS	1982 03 07–03 22	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3655
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1982 03 08–03 20	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1982 03 07–03 25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
90	90–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1983 01 21–02 14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	867
91	91–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1983 03 12–03 17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1226
92	92–1	Nemunas – Panemunės VMS	1983 03 29–04 03	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2197
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1983 03 25–04 18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
93	93–1	Nemunas – Panemunės VMS	1985 03 29–04 12	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3650
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1985 03 31–04 11	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1985 03 30–04 16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
94	94–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1985 12 19–12 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	677
95	95–1	Nemunas – Panemunės VMS	1986 03 25–04 09	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	4584
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1986 03 26–03 28	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1986 04 03–04 06	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1986 03 26–04 29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
96	96–1	Nemunas – Panemunės VMS	1986 04 22–04 27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2449
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1986 04 24–04 26	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
97	97–1	Nemunas – Panemunės VMS	1987 04 01–04 12	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3493
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1987 04 02–04 14	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1987 04 02–04 20	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
98	98–1	Nemunas – Panemunės VMS	1988 01 07–01 10	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2089
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1988 01 03–01 14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
99	99–1	Nemunas – Panemunės VMS	1988 04 01–04 13	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2437
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1988 03 30–04 17	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
100	100–1	Nemunas – Panemunės VMS	1988 12 29–01 02	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2154
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1988 12 30–01 10	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
101	101–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1989 01 13–01 24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	769
102	102–1	Nemunas – Panemunės VMS	1989 12 24–12 28	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	4522
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1989 12 24–01 09	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1990 01 11–01 14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1990 01 18–01 18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1990 01 20–02 01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
103	103–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1990 03 04–03 18	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	840
104	104–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1991 01 04–01 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	909
105	105–1	Nemunas – Panemunės VMS	1991 03 01–03 04	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2051
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1991 03 04–03 07	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
106	106–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1993 01 18–01 19	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1670
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1993 01 24–02 08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
107	107–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1993 03 22–03 29	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	749
108	108–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1993 12 27–12 27	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	470
109	109–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1994 01 04–01 06	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	439
110	110–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1994 01 21–02 16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	439
111	111–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1994 03 08–04 25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1694
	111–2	Minija – Kartenos VMS. Užliejamos teritorijos, kurios gali būti užliejamos tik vieno procento arba mažesnės tikimybės potvynio metu (kai taip pat apibūdinami potvyniai gali pasikartoti ne dažniau nei vieną kartą per šimtą metų).	1994 03 24–03 25	Viršyta 1% tikimybės maksimalaus debito reikšmė Minijoje ties Kartena. Užlieti dideli pakrančių rajonų plotai.	2662
		Minija – Kartenos VMS	1994 03 25–03 25	Užlieta dalis Minijos pakrančių rajonų.
	111–3	Minija – Lankupių VMS	1994 03 26–03 26	Užlieta didelė dalis Minijos žiočių ir Nemuno deltos pakrančių rajonų.	2648
112	112–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1995 01 01–01 21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	453
113	113–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1995 01 31–03 03	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	973
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1995 02 03–02 16	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nuo 1995-02-09 iki 1995-02-13 vandens lygis Rusnėje ties Šilininkais atitiko katastrofiniam lygiui būdingus kriterijus.
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1995 02 09–02 13	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
114	114–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1995 03 11–03 15	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	453
115	115–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1995 04 10–04 16	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	453
116	116–1	Nemunas – Panemunės VMS	1996 04 13–04 27	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	2728
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1996 04 17–04 22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1996 04 13–05 01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
117	117–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1997 02 24–02 25	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	438
118	118–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1998 01 07–01 13	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	479
119	119–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1998 02 13–02 15	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	2114
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1998 02 16–03 01	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1998 03 05–03 11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
120	120–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1998 11 04–11 08	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	674
121	121–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 01 01–01 04	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	680
122	122–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1999 01 12–01 22	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1939
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 01 11–01 11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 01 22–01 24	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
123	123–1	Nemunas – Panemunės VMS	1999 02 01–03 16	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	3952
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1999 01 30–02 15	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	1999 03 04–03 16	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 01 28–01 31	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 02 07–02 11	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 03 07–03 21	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
124	124–1	Nemunas – Panemunės VMS	1999 04 04–04 04	Užlieta dalis Panemunės gyvenvietės ir nemenki Nemuno pakrančių rajonai.	1649
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	1999 03 30–04 14	Užlietas Šilutės–Rusnės kelias, dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
125	125–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2000 02 08–02 22	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.	215
126	126–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2000 03 09–03 21	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.	215
127	127–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2001 02 17–02 20	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.	361
128	128–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2002 01 29–02 11	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	2816
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2002 01 28–03 26	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis. Pralaužtas Vabalų polderis.
129	129–1	Nemunas – Panemunės VMS	2004 02 08–02 08	Apsemtos pakrančių sodybos.	654
		Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2004 02 10–02 17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2004 02 11–02 22	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis.
130	130–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2004 03 28–03 29	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	288
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2004 03 24–04 07	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.
131	131–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2005 01 08–01 19	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių sodybų ir gyvenviečių.	245
132	132–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2005 03 28–04 01	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	782
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2005 04 01–04 17	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis. Pralaužtas Perelių polderio pylimas.
133	133–1	Merkys–Jašiūnų VMS	2005 08 10–08 20	Apsemtos 22 sodybos Šalčininkų rajone (Jašiūnų miestelyje 20 ir Pavlovo kaime 2), atkirstos nuo susisiekimo ir be elektros liko kelios arčiau Merkio ir jo intakų esančios gyvenvietės.	610
	133–2	Minija–Lankupių VMS	2005 08 13–08 16	Užlieta didelė dalis Minijos žiočių ir Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	844
	133–3	Padvarių užtvanka. Hidrotechnikos statinio vandens telkinys pasiekia arba gali pasiekti stichinį lygį vandens telkinyje –tarpo nuo vandens paviršiaus iki pylimo keteros dydis < 10 cm. Kyla pavojus žmonėms ir turtui, žemiau hidrotechnikos statinio yra gyvenamosios vietovės, statiniai, saugomi objektai	2005 08 11–08 11	Dėl lietaus sukelto staigaus poplūdžio pralaužta Padvarių užtvanka ant Akmenos-Danės upės (vanduo apsėmė kelis šimtus sodų bendrijų, kotedžų ir upės žemupyje gyvenančių žmonių sodybas; potvynio grėsmė kilo Kretingos miestui bei apylinkėms). Užtvindyta 600 ha. Evakuoti 27 žmonės. Apsemti 47 sodo namukai. Žuvusių ir sužeistų nebuvo. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros. Keliai užversti medžiais. Spauda skelbia, kad nuostoliai siekia 26 mln. Lt.	1034
	133–4	Akmena–Danė – Klaipėdos VMS	2005 08 09–08 22	Apsemta dalis Klaipėdos miesto gatvių ir aukščiau esančių priekrantės gyvenviečių.	838
134	134–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2006 04 05–04 13	Užlieta didelė dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų (13 tūkst. ha). Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Rusnės miestelio gatvėmis. Apsemtos 34 sodybos.	1455
135	135–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2007 02 11–02 20	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	782
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2007 01 21–02 23	Užlieta didelė dalis  Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
136	136–1	Nemunas–Rusnė – Šilininkų VMS	2007 03 07–03 17	Užlieta dalis Rusnės salos ir Nemuno deltos rajonų.	1115
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2007 03 08–03 29	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis. Pralaužtas Alkos polderio pylimas.
137	137–1	Minija – Kartenos VMS	2007 07 10–07 11	Užlieta dalis Minijos pakrančių rajonų.	357
	137–2	Akmena–Danė – Kretingos VMS	2007 07 08–07 12	Užlieta keletas arčiau upės esančių pastatų Kretingoje ir jos apylinkėse, apsemti statiniai ir daržai sodų bendrijose.	216
	137–3	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2007 07 10–07 15	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	394
138	138–1	Gėgė – Plaškių VMS	2008 01 21–02 23	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	83
139	139–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2008 01 26–02 09	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.	1315
140	140–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2008 03 02–03 24	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	820
	140–2	Leitė – Kūlynų VMS	2008 02 27–03 30	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	1722
141	141–1	Gėgė – Plaškių VMS	2009 03 03–04 07	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	140
142	142–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2009 03 13–03 14	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	78
	142–2	Leitė – Kūlynų VMS	2009 03 13–03 13	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	142
143	143–1	Gėgė – Plaškių VMS	2009 11 22–12 05	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	98
144	144–1	Gėgė – Plaškių VMS	2009 12 27–01 26	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	70
	144–2	Leitė – Kūlynų VMS	2009 12 30–01 07	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų.	39
145	145–1	Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2010 03 06–03 18	Užlieta dalis Nemuno deltos pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	2313
	145–2	Gėgė – Plaškių VMS	2010 03 03–04 23	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	1490
	145–3	Leitė – Kūlynų VMS	2010 03 04–04 26	Užlieta dalis Nemuno žemupio pakrančių rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais.	1490
146	146–1	Nemunas – Panemunės VMS	2010 03 23–04 13	Apsemtos pavienės Nemuno pakrančių sodybos.	3787
		Nemunas–Atmata – Rusnės VMS	2010 03 21–04 22	Užlieta didelė dalis Nemuno deltos rajonų. Nutrūko įprastinis eismas valstybiniais bei krašto reikšmės keliais ir Nemuno deltos bei žemupio rajonų pakrantėse esančių gyvenviečių gatvėmis.
	146–2	Šyša – Šilutės VMS	2010 03 22–03 24	Užlieti Šyšos žemupio pakrančių rajonai, dalis Šilutės miesto gatvių ir pastatų.	2045
		Šyša – Šilutės VMS	2010 03 29–03 31	Užlieti Šyšos žemupio pakrančių rajonai.
	146–3	Minija – Priekulės VMS	2010 03 24–03 26	Užlieta dalis Priekulės miestelio gatvių ir pastatų bei gretimai esančių Minijos pakrančių rajonų sodybos.	423
	146–4	Akmena–Danė – Kretingos VMS	2010 03 22–03 24	Užlieti arti upės esantys statiniai Kretingoje.	451
		Akmena–Danė – Kretingos VMS	2010 03 29–03 31	Užlieti arti upės esantys statiniai Kretingoje.

* Potvynių numeracija pagal 1 Priede pateiktą katastrofinių ir stichinių hidrologinių bei techninio pobūdžio ekstremalių reiškinių numeraciją.

Naudojami sutrumpinimai:

VMS – vandens matavimo stotis;

HE – hidroelektrinė.

_________________

Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos

3 priedas

Upių ruožai, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams

1 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie upių ruožus, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams.

Atkarpos Nr.	Ruožo kodas	Upė	Ruožo pradžia	Ruožo pabaiga	Ruožo ilgis, km	A prieaugis, km^2	Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pradžioje				Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pabaigoje
							0,1%	1%	10%	Vid.	0,1%	1%	10%	Vid.
1	10010001-1	Nemunas	Baltarusija	Druskininkų VMS	27,2	1268,3	5353	2638	1362	714	5503	2712	1400	734
	10010001-2	Nemunas	Druskininkų VMS	Merkio žiotys	30,1	4679,4	5503	2712	1400	734	6047	2981	1539	807
	10010001-3	Nemunas	Merkio žiotys	Nemajūnų VMS	80,6	807,3	6047	2981	1539	807	7246	2822	1280	803
	10010001-4	Nemunas	Nemajūnų VMS	Verknės žiotys	53,2	1526,7	7246	2822	1280	803	7452	2902	1316	826
	10010001-5	Nemunas	Verknės žiotys	Kauno HE	59,6	1368,1	7452	2902	1316	826	4170	2237	1285	784
	10010001-6	Nemunas	Kauno HE	Neries žiotys	15,7	25507,6	4170	2237	1285	784	7180	5282	3275	1949
	10010001-7	Nemunas	Neries žiotys	Nevėžio žiotys	8,7	6200,5	7180	5282	3275	1949	7675	5647	3501	2084
	10010001-8	Nemunas	Nevėžio žiotys	Mituvos žiotys	75,8	3537,4	7675	5647	3501	2084	7954	5852	3629	2159
	10010001-9	Nemunas	Mituvos žiotys	Smalininkų VMS	12,5	120,4	7954	5852	3629	2159	8614	6580	3790	2372
	10010001-10	Nemunas	Smalininkų VMS	Jūros žiotys	30,5	10339,7	8614	6580	3790	2372	9481	7243	4172	2611
	10010001-11	Nemunas	Jūros žiotys	Žiotys (Kuršių marios)	81,7	6394,1	9481	7243	4172	2611	10008	7645	4403	2756
2	10011050-1	Verknė	Alšios žiotys	Verbyliškių VMS	11,3	72,5	126	96,1	63,4	34,5	138	105	69,3	37,7
	10011050-2	Verknė	Verbyliškių VMS	Žiotys (Nemunas)	14,4	33,2	138	105	69,3	37,7	143	109	71,9	39,1
3	10011510-1	Jiesia	Pajiesio VMS	Garliavos VMS	9,5	209	86,2	65,8	43,4	24,6	139	106	70,1	39,7
	10011510-2	Jiesia	Garliavos VMS	Žiotys (Nemunas)	9,9	9,7	139	106	70,1	39,7	141	108	71,3	40,4
4	10012120-1	Mituva	Volungiškių tv. žemutinis bjefas	Vertimų VMS	46,0	376,7	107	65,5	37,7	20,6	264	161	92,7	50,7
	10012120-2	Mituva	Vertimų VMS	Žiotys (Nemunas)	23,2	215,7	264	161	92,7	50,7	343	209	120	65,9
5	10012430-1	Gėgė	x=365196 y=6111713 (24,5 km nuo žiočių)	Žiotys (Nemunas)	24,5	444,0	1,2	0,89	0,59	0,35	117	89,4	59,0	35,5
6	10012580-1	Leitė	x=351160 y=6124508  (17 km nuo žiočių)	Žiotys (Nemunas)	17,0	109,4	10,9	8,3	5,5	3,3	44,3	33,8	22,3	13,4
7	10012620-1	Šyša	Šūsties žiotys	Žiotys (Nemunas)	18,6	81,3	87,7	67,0	44,2	26,6	106	80,7	53,2	32,0
8	11010001-1	Merkys	x=589500 y=6035746 (150,2 km nuo žiočių)	Merkio–Vokės kanalas	31,3	113,0	89,0	68,0	44,9	29,5	147	93,6	47,0	25,0
	11010001-2	Merkys	Merkio–Vokės kanalas	Šalčios žiotys	30,0	1294,9	147	93,6	47,0	25,0	447	286	144	76,4
	11010001-3	Merkys	Šalčios žiotys	Varėnos VMS	43,1	1148,1	447	286	144	76,4	673	430	216	115
8	11010001-4	Merkys	Varėnos VMS	Puvočių VMS	32,5	1424,7	673	430	216	115	781	491	218	123
	11010001-5	Merkys	Puvočių VMS	Žiotys (Nemunas)	15,2	118,8	781	491	218	123	798	502	223	126
9	12010001-1	Neris	Baltarusija	Buivydžių VMS	8,5	108,4	827	587	364	230	834	591	367	232
	12010001-2	Neris	Buivydžių VMS	Žeimenos žiotys	14,2	2880,6	834	591	367	232	1003	712	442	279
	12010001-3	Neris	Žeimenos žiotys	Vilniaus VMS (Žaliasis tiltas)	49,9	1268,8	1003	712	442	279	3267	1662	736	389
	12010001-4	Neris	Vilniaus VMS (Žaliasis tiltas)	Jonavos VMS	126,1	9326,1	3267	1662	736	389	4464	2521	1197	696
	12010001-5	Neris	Jonavos VMS	Žiotys (Nemunas)	39,0	397,4	4464	2521	1197	696	4522	2554	1212	705
10	12010420-1	Vilnia	Kenos žiotys	Vilniaus VMS	52,7	284,5	121	92,6	61,1	31,7	198	151	99,6	51,6
	12010420-2	Vilnia	Vilniaus VMS	Žiotys (Neris)	1,9	0,6	198	151	99,6	51,6	198	151	99,7	51,7
11	12010510-1	Vokė	Rudaminos žiotys	Žiotys (Neris)	28,4	106,1	127	97,2	64,2	40,4	150	115	75,6	47,7
12	12110001-1	Žeimena	x=615351 y=6097154 (20,3 km nuo žiočių)	Žiotys (Neris)	20,3	615,7	80,4	71,2	53,4	37,5	98,1	86,9	65,2	45,8
13	12210001-1	Šventoji	Alaušos žiotys	Vyžuonos žiotys	16,6	608,4	112	85,8	56,6	36,9	211	166	123	74,8
	12210001-2	Šventoji	Vyžuonos žiotys	Jaros–Šetekšnos žiotys	18,5	847,8	211	166	123	74,8	275	216	160	97,3
	12210001-3	Šventoji	Jaros–Šetekšnos žiotys	Anykščių VMS	37,5	549,8	275	216	160	97,3	314	247	183	111
	12210001-4	Šventoji	Anykščių VMS	Ukmergės VMS	46,9	1809,1	314	247	183	111	497	400	288	183
	12210001-5	Šventoji	Ukmergės VMS	Žiotys (Neris)	41,2	1507,7	497	400	288	183	606	488	350	223
14	12210450-1	Jara–Šetekšna	Maleišos žiotys	Čiukų VMS	9,3	134	134	102	67,3	37,7	166	126	83,5	46,7
	12210450-2	Jara	Čiukų VMS	Žiotys (Šventoji)	14	51,5	166	126	83,5	46,7	178	136	89,6	50,1
15	12210750-1	Virinta	x=584892 y=6136201 (46 km nuo žiočių)	Vyliaudiškio VMS	38,3	397,7	45,7	34,9	23,0	12,5	136	104	68,4	37,1
	12210750-2	Virinta	Vyliaudiškio VMS	Žiotys (Šventoji)	7,7	31,6	136	104	68,4	37,1	142	109	71,6	38,8
16	12210920-1	Siesartis	Plaštakos žiotys	Žiotys (Šventoji)	17,0	122,9	127	97,1	64,1	34,7	152	116	76,6	41,5
17	12211210-1	Širvinta	Motiejūnų HE tv. žemutinis bjefas	Liukonių VMS	68,5	425,1	78,7	60,1	39,7	28,4	139	106	70,1	50,2
	12211210-2	Širvinta	Liukonių VMS	Žiotys (Šventoji)	24,1	83	139	106	70,1	50,2	150	115	75,6	54,2
18	13010001-1	Nevėžis	ties Miežiškiais (32 km nuo žiogių)	Panevėžio VMS	32	633,6^1	123^1	82,8^1	51,9^1	27,5^1	255	172	108	57,0
	13010001-2	Nevėžis	Panevėžio VMS	Kiršino žiotys	16,3	669,7	255	172	108	57,0	377	255	160	84,4
	13010001-3	Nevėžis	Kiršino žiotys	Obelies žiotys	61,4	2203	377	255	160	84,4	1101	717	452	228
	13010001-4	Nevėžis	Obelies žiotys	Dasiūnų VMS	18,7	1582,7	1101	717	452	228	1443	940	592	299
	13010001-5	Nevėžis	Dasiūnų VMS	Žiotys (Nemunas)	36,6	627	1443	940	592	299	1573	1024	645	326
19	13010310-1	Sanžilės kanalas	kanalo pradžia	kanalo pabaiga	7,8	57,3	154	116	74,4	42,7	179	135	87,2	49,3
20	13010770-1	Obelis	Lankesos žiotys	Taučiūnų VMS	7,7	106	164	123	78,9	45,2	189	142	90,9	52,0
	13010770-2	Obelis	Taučiūnų VMS	Žiotys (Nevėžis)	9,2	17,8	189	142	90,9	52,0	193	145	92,9	53,1
21	13011010-1	Šušvė	Krioklio žiotys	Ažytės žiotys	34,5	662,3	110	83,7	55,2	31,6	295	225	149	85,2
	13011010-2	Šušvė	Ažytės žiotys	Josvainių VMS	39,5	146,3	295	225	149	85,2	332	253	167	95,8
	13011010-3	Šušvė	Josvainių VMS	Žiotys (Nevėžis)	14,8	86,8	332	253	167	95,8	353	270	178	102
22	14010001-1	Dubysa	Šiaušės žiotys	Lyduvėnų VMS	31,7	710,8	119	80,7	47,0	26,8	284	192	112	64,0
	14010001-2	Dubysa	Lyduvėnų VMS	Padubysio VMS	61,7	765,9	284	192	112	64,0	549	330	205	115
	14010001-3	Dubysa	Padubysio VMS	Žiotys (Nemunas)	17,3	133,5	549	330	205	115	581	349	216	121
23	14010160-1	Kražantė	Malkupio žiotys	Prušinskių VMS	47,3	188,0	108	82,2	54,2	36,3	189	145	95,5	64,0
	14010160-2	Kražantė	Prušinskių VMS	Žiotys (Dubysa)	6,0	7,3	189	145	95,5	64,0	192	147	97,0	65,0
24	15010001-1	Šešupė	x=448349 y=6030776  (255 km nuo žiočių)	Marijampolė	54,5	1293,0	68,4	48,4	29,5	17,9	206	146	88,8	53,7
	15010001-2	Šešupė	Marijampolės VMS	Pilvės žiotys	46,4	808,7	206	146	88,8	53,7	279	198	121	73,0
	15010001-3	Šešupė	Pilvės žiotys	Kudirkos Naumiesčio VMS	40,7	640	279	198	121	73,0	298	254	168	85,8
	15010001-4	Šešupė	Kudirkos Naumiesčio VMS	Rusija (Kaliningrado sritis)	52,1	2228,5	298	254	168	85,8	456	389	257	131
25	15010560-1	Širvinta	Tumanajos žiotys	Zameliukų VMS	7,3	654,2	109	83,3	55,0	30,6	194	148	97,5	54,2
	15010560-2	Širvinta	Zameliukų VMS	Žiotys (Šešupė)	7,4	33,5	194	148	97,5	54,2	198	151	99,6	55,3
26	15010586-1	Šeimena	Širvintos žiotys	Žiotys (Širvinta)	15,0	65,2	104	79,2	52,3	29,1	113	86,3	56,9	31,6
27	16010001-1	Jūra	x=367201 y=6171282  (147 km nuo žiočių)	Aitros žiotys	13,2	295,5	96,0	87,4	71,6	47,8	184	168	137	91,7
	16010001-2	Jūra	Aitros žiotys	Pajūrio VMS	32,4	346,3	184	168	137	91,7	275	251	205	137
	16010001-3	Jūra	Pajūrio VMS	Akmenos žiotys	31,8	564,3	275	251	205	137	410	373	306	204
	16010001-4	Jūra	Akmenos žiotys	Tauragės VMS	29,0	223	410	373	306	204	657	536	385	244
	16010001-5	Jūra	Tauragės VMS	Šešuvies žiotys	7,0	1923	657	536	385	244	1213	926	611	402
27	16010001-6	Jūra	Šešuvies žiotys	Žiotys (Nemunas)	36,5	407,3	1213	926	611	402	1322	1009	666	438
28	16010510-1	Akmena	Paakmenio VMS	Žiotys (Jūros upė)	31,6	88	122	93,2	61,5	46,2	149	114	74,9	56,3
29	16010730-1	Šešuvis	Balčios žiotys	Alsos žiotys	17,5	124,4	118	89,7	59,2	30,9	174	133	87,8	45,8
	16010730-2	Šešuvis	Alsos žiotys	Upės žiotys	13,9	157,4	174	133	87,8	45,8	240	183	121	63,1
	16010730-3	Šešuvis	Upės žiotys	Ančios žiotys	16,0	454,7	240	183	121	63,1	410	313	206	108
	16010730-4	Šešuvis	Ančios žiotys	Šaltuonos žiotys	9,3	592	410	313	206	108	607	464	306	160
	16010730-5	Šešuvis	Šaltuonos žiotys	Skirgailių VMS	32,7	355,8	607	464	306	160	718	548	362	189
	16010730-6	Šešuvis	Skirgailių VMS	Žiotys (Jūros upė)	5,0	35,7	718	548	362	189	729	557	367	192
30	16010796-1	Ančia	Skliausties žiotys	Pužų VMS	13,8	40,6	113	86,5	57,1	25,7	175	133	87,9	39,5
	16010796-2	Ančia	Pužų VMS	Žiotys (Šešuvis)	17,8	28,6	175	133	87,9	39,5	190	145	95,9	43,1
31	16010829-1	Šaltuona	Šlynos žiotys	Bebirvos žiotys	12,6	165,187	118	90,2	59,5	27,0	175	133	88,0	40,0
	16010829-2	Šaltuona	Bebirvos žiotys	Žiotys (Šešuvis)	31,6	143,4	175	133	88,0	40,0	220	168	111	50,5
32	17010001-1	Minija	Alkupio žiotys	Babrungo žiotys	29,9	509,0	75,8	67,2	55,4	41,5	166	147	121	91,0
	17010001-2	Minija	Babrungo žiotys	Kartenos VMS	41,7	405,5	166	147	121	91,0	265	243	197	142
	17010001-3	Minija	Kartenos VMS	Žvelsos žiotys	30,2	406,8	265	243	197	142	334	306	248	178
	17010001-4	Minija	Žvelsos žiotys	Lankupių VMS	45,6	967,9	334	306	248	178	485	444	360	259
	17010001-5	Minija	Lankupių VMS	Žiotys (Nemunas)	18,5	347,3	485	444	360	259	536	491	398	287
33	17010410-1	Salantas	Bubino žiotys	Žiotys (Minija)	22,6	150,4	69,4	53,0	35,0	21,5	113	86,4	57,0	35,1
34	17010810-1	Veiviržas	Mikužių VMS	Žiotys (Minija)	26,6	331,8	131	99,8	65,9	46,6	227	173	114	80,8
35	17011060-1	Tenenys	x=339890 y=6146723 (14 km nuo žiočių)	Žiotys (Minija)	14,0	107,0	79,1	60,4	39,9	29,9	113	85,9	56,7	42,6
36	20010410-1	Akmena	Tūbausių I tv. žemutinis bjefas	Kretingos VMS	12,6	95,0	98,9	75,5	49,8	30,6	114	89,9	63,3	34,1
	20010410-2	Akmena	Kretingos VMS	Žiotys (Kuršių marios)	28,9	288,2	114	89,9	63,3	34,1	197	156	110	59,1
37	15010190-1	Dovinė	(5,7 km nuo žiočių)	Žiotys (Šešupė)	5,7	588,7	-	-	-	-	-	51,6^2	-	-

¹ Hidrologinės charakteristikos pateiktos pjūviui ties Alantos intaku.

² Hidrologinės charakteristikos pateiktos pjūviui ties Netičkampio tvenkinio intaku.

Naudojami sutrumpinimai:

A – baseino ploto prieaugis ruože;

VMS – vandens matavimo stotis;

x, y – koordinatės LKS94 sistemoje;

HE – hidroelektrinė.

2 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie upių ruožus Ventos upių baseinų rajone, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams.

Atkarpos Nr.	Ruožo kodas	Upė	Ruožo pradžia	Ruožo pabaiga	Ruožo ilgis, km	A prieaugis, km^2	Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pradžioje				Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pabaigoje
							0,1%	1%	10%	Vid.	0,1%	1%	10%	Vid.
38	20010810-1	Šventoji (Baltijos j.)	x=321229 y=6216263 (10,3 km nuo žiočių)	Žiotys (Baltijos jūra)	10,3	173,9	102	77,8	51,3	35,0	147	112	74,2	50,6
39	20012010-1	Bartuva	Erlos žiotys	Skuodo VMS	11,4	373,9	121	92,4	61,0	37,8	255	195	128	79,6
	20012010-2	Bartuva	Skuodo VMS	Latvija	2,7	372,9	255	195	128	79,6	372	284	188	116
40	20012110-1	Luoba	Išraito žiotys	Žiotys (Bartuva)	14,6	168,1	98,3	75,0	49,5	30,7	165	126	82,9	51,4
41	30010001-1	Venta	Gansės žiotys	Papilės VMS	61,6	1134,8	106	81,0	53,5	34,6	495	378	249	123
	30010001-2	Venta	Papilės VMS	Leckavos VMS	65,7	2500	495	378	249	123	764	583	385	248
	30010001-3	Venta	Leckavos VMS	Latvija	3,2	1799,5	764	583	385	248	1024	782	516	333
42	30010610-1	Dabikinė	x=426416 y=6236585 (15 km nuo žiočių)	Žiotys (Venta)	15,0	117,0	99,2	75,7	50,0	21,0	132	100,0	66,3	27,8
43	30010740-1	Virvyčia	Rešketos žiotys	Tryškių VMS	67	600,6	77,4	59,1	39,0	30,3	170	130	85,8	66,7
	30010740-2	Virvyčia	Tryškių VMS	Žiotys (Venta)	34,1	176,8	170	130	85,8	66,7	195	149	98,3	76,4
44	30011310-1	Varduva	Sruojos žiotys	Ruzgų VMS	57,2	233,7	131	100,0	66,2	32,5	205	156	103	50,6
	30011310-2	Varduva	Ruzgų VMS	Žiotys (Venta)	13,0	36,7	205	156	103	50,6	215	164	109	53,3

Naudojami sutrumpinimai:

A – baseino ploto prieaugis ruože;

VMS – vandens matavimo stotis;

x, y – koordinatės LKS94 sistemoje.

3 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie upių ruožus Lielupės upių baseinų rajone, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams.

Atkarpos Nr.	Ruožo kodas	Upė	Ruožo pradžia	Ruožo pabaiga	Ruožo ilgis, km	A prieaugis, km^2	Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pradžioje				Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pabaigoje
							0,1%	1%	10%	Vid.	0,1%	1%	10%	Vid.
45	41010001-1	Mūša	Tautinio žiotys	Kulpės žiotys	5,9	284,7	141	90,7	48,5	28,7	227	146	77,8	46,1
	41010001-2	Mūša	Kulpės žiotys	Miciūnų VMS	10,2	153,7	227	146	77,8	46,1	269	173	92,5	54,8
	41010001-3	Mūša	Miciūnų VMS	Ustukių VMS	61,2	1492,4	269	173	92,5	54,8	767	447	222	121
	41010001-4	Mūša	Ustukių VMS	Žilpamūšio (Raudonpamūšio) VMS	15,7	2625,6	767	447	222	121	1416	824	409	223
	41010001-5	Mūša	Žilpamūšio (Raudonpamūšio) VMS	Latvija	23,8	278,5	1416	824	409	223	1479	861	427	233
46	41010430-1	Kruoja	x=487706 y=6204229 (13,3 km nuo žiočių)	Žiotys (Mūša)	13,3	44,4	108	82,2	54,2	32,0	120	91,3	60,2	35,5
47	41010510-1	Daugyvenė	x=495090 y=6198485 (18 km nuo žiočių)	Žiotys (Mūša)	18,0	224,8	89,5	68,3	45,1	14,8	147	112	73,9	24,3
48	41010850-1	Lėvuo	Kupiškio tv. žemutinis bjefas	Bernatonių VMS	62,8	841,9	131	80,8	42,5	23,8	106	75,2	48,0	27,7
	41010850-2	Lėvuo	Bernatonių VMS	Pasvalio VMS	43,7	383	106	75,2	48,0	27,7	559	274	136	66,7
	41010850-3	Lėvuo	Pasvalio VMS	Žiotys (Mūša)	4,9	101,9	559	274	136	66,7	588	288	144	70,2
49	41011120-1	Pyvesa	Orijos žiotys	Žiotys (Mūša)	15,5	63,5	127	97,3	64,2	37,9	142	108	71,6	42,3
50	41011240-1	Tatula	Trečionių VMS	Žiotys (Mūša)	6,1	49,4	89,4	77,0	57,7	33,2	98,1	84,5	63,3	36,5
51	42010001-1	Nemunėlis	x=580452 y=6214038 (149 km nuo žiočių)	Rimšių VMS	30,9	515,2	109	84,6	57,4	35,2	292	187	116	59,8
	42010001-2	Nemunėlis	Rimšių VMS	Tabokinės VMS	49,7	1866,9	292	187	116	59,8	621	455	290	166
	42010001-3	Nemunėlis	Tabokinės VMS	Latvija	29,7	1024,2	621	455	290	166	800	586	373	214
52	42010540-1	Apaščia	x=550753 y=6227002 (36 km nuo žiočių)	Žiotys (Nemunėlis)	36,0	609,1	78,2	59,7	39,4	27,7	195	149	98,4	69,1

Naudojami sutrumpinimai:

A – baseino ploto prieaugis ruože;

VMS – vandens matavimo stotis;

x, y – koordinatės LKS94 sistemoje.

3 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie upių ruožus Dauguvos upių baseinų rajone, kuriuose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams.

Atkarpos Nr.	Ruožo kodas	Upė	Ruožo pradžia	Ruožo pabaiga	Ruožo ilgis, km	A prieaugis, km^2	Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pradžioje				Normatyvinių tikimybių maksimalūs pavasario potvynių debitai (m^3/s) ruožo pabaigoje
							0,1%	1%	10%	Vid.	0,1%	1%	10%	Vid.
53	50010001-1	Dysna	Šeškinės žiotys	Lietuvos–Baltarusijos siena	46,1	393,8	84,6	61,6	36,8	28,9	158	115	68,7	53,9
54	50010410-1	Birveta	Svylos žiotys	Lietuvos–Baltarusijos siena	20,5	422,0	104	75,3	45,2	33,6	185	134	80,5	59,7

Naudojami sutrumpinimai:

A – baseino ploto prieaugis ruože.

_________________