LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL ASMENŲ, PERKELTŲ Į OKUPUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ IŠ OKUPUOTOS LENKIJOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS PAGAL SSRS IR VOKIETIJOS 1941 M. SAUSIO 10 D. SUSITARIMĄ DĖL GYVENTOJŲ MAINŲ
2010 m. birželio 3 d.
Vilnius
primindamas, kad pagal tarptautinę teisę 1939 m. rugpjūčio 23 d., 1939 m. rugsėjo 28 d. ir 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos slaptieji protokolai, kuriais buvo pasidalyta susitarusioms šalims nepriklausiusi Rytų ir Vidurio Europos valstybių teritorijos ir kurie reiškė susitarimą dėl agresijos prieš šias valstybes, yra neteisėti, niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų sudarymo;
konstatuodamas, kad įgyvendinant 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartį ir jos slaptąjį protokolą, 1939 m. rugsėjo 28 d. SSRS ir Vokietijos sutartį dėl draugystės ir sienų ir jos slaptąjį protokolą buvo sudaryti kiti dvišaliai susitarimai, įskaitant 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų ir slaptąjį protokolą, pagal kuriuos iš Vokietijos Reicho okupuotos Lenkijos Respublikos teritorijos (Suvalkų krašto) lietuvių kilmės gyventojai buvo prievarta perkelti į SSRS okupuotos Lietuvos Respublikos teritoriją;
pabrėždamas, kad pagal tarptautinę teisę draudžiama okupuojančiai valstybei prievarta perkelti ar deportuoti okupuotos teritorijos gyventojus ir toks prievartinis okupuotos teritorijos gyventojų perkėlimas ar deportacija yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas, už kurį pirmiausia atsakinga atitinkamą teritoriją kontroliuojanti okupuojanti valstybė, tačiau taip pat atsako ir šį pažeidimą padėjusi padaryti kita valstybė;
atsižvelgdamas į asmenų, nukentėjusių nuo Vokietijos Reicho okupacinio režimo, dabartinę socialinę padėtį ir amžių;
matydamas, kad iki šiol kompensacijų Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo prievarta iškeldinti iš okupuotos Lenkijos Respublikos teritorijos pagal 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų, klausimo kėlimas nevyriausybiniu lygiu nedavė rezultatų;
ypač vertindamas dabartinės Vokietijos Federacinės Respublikos geranorišką poziciją dėl nacistinės Vokietijos okupaciją patyrusios Lietuvos valstybės gyventojų ar jų artimųjų teisėtų lūkesčių įgyvendinimo;
būdamas įsitikinęs konstruktyvių ir abipusiai pagarbių Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos dvišalių santykių svarba,
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę pradėti konsultacijas su Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybe dėl kompensacijų Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo prievarta iškeldinti iš okupuotos Lenkijos Respublikos teritorijos pagal 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų, galimybės, taip pat kelti kitos už šį neteisėtą iškeldinimą atsakingos valstybės tęsėjos – Rusijos Federacijos – atsakomybės klausimą įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“.