LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ČEKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

DĖL TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ KELIAIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Čekijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos susitariančiosiomis Šalimis, pageidaudamos užmegzti naudingus dvišalius prekybos ir ekonominius ryšius, kad palengvintų ir reguliuotų keleivių ir krovinių vežiojimus automobiliais tarptautiniais maršrutais tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas, susitarė:

1 straipsnis

1. Šios Sutarties nuostatos taikomos tarptautiniams keleivių ir krovinių vežiojimams kelių transportu tarp Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos bei tranzitu per jų teritorijas vežėjams, kuriems pagal atitinkamos šalies įstatymus ir taisykles yra suteikta teisė vykdyti tokius vežiojimus.

2. Šios Sutarties kompetentingos įstaigos yra:

Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministerija,

Čekijos Respublikoje – Transporto ministerija.

Keleivių vežiojimas

2 straipsnis

1. Keleivių vežiojimas pagal šią Sutartį – tai asmenų ir jų bagažo vežimas autobusais už nuomos mokestį, atlygį arba savo sąskaita. Į jį įeina taip pat ir autobusų kelionės be keleivių, susijusios su šiais vežiojimais.

2. Terminas „autobusas“ reiškia mechaninę transporto priemonę, skirtą keleivių vežimui, turinčią daugiau nei 8 sėdimas vietas neįskaitant vairuotojo vietos.

3 straipsnis

1. Terminas „reguliarus vežiojimas autobusais“ reiškia vežiojimą, kai vykstama pagal iš anksto nustatytą maršrutą, tvarkaraščius, tarifus ir keleiviai įlaipinami ir išlaipinami išvykimo, tarpinėse bei galutinėse stotelėse.

2. Visi reguliarūs vežiojimai autobusais tarp susitariančiųjų Šalių, taip pat tranzitu per jų teritorijas, leidžiami pagal bendrą susitariančiųjų Šalių kompetentingų įstaigų susitarimą.

3. Vežėjas prašymą leidimui gauti pateikia kompetentingai įstaigai susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašytojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra registruotos jo transporto priemonės.

4. Prašyme, kaip nurodyta 3 punkte, turi būti šie duomenys:

a) vežėjo pavardė, vardas ir darbovietės ar nuolatinės gyvenamosios vietos visas adresas;

b) vežiojimo rūšis;

c) reikiama leidimo galiojimo trukmė;

d) darbo laikas ir kelionių skaičius (per dieną, per savaitę);

e) tvarkaraštis;

f) vežimo maršrutas (su visomis keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėmis, sienų kirtimo punktais);

g) kelionės maršruto nuotolis ten ir atgal;

h) vairuotojų važiavimo ir poilsio laikas;

i) sėdimų vietų skaičius autobuse;

j) mokesčio už važiavimą ir tarifų sąlygos.

5. Susitariančiosios Šalies kompetentinga įstaiga, minima 3 punkte, perduoda prašymą su visais duomenimis ir pareikšta savo nuomone kitos susitariančiosios Šalies kompetentingai įstaigai, kurios sprendimu išduodamas leidimas užsiimti reguliariu vežiojimu autobusais tos Šalies teritorijoje pagal atitinkamus jos įstatymus ir norminius aktus.

6. Išduotas leidimas galioja daugiausia penkerius metus; vežėjo prašymu jo galiojimo terminas gali būti pratęstas.

4 straipsnis

1. Pagal šią Sutartį švytuoklinis maršrutas reiškia vežiojimą, kuriam iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos keliais reisais ten ir atgal iš tos pačios išvykimo vietos vienos susitariančiosios Šalies teritorijoje į tą pačią atvykimo vietą kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje. Tos pačios keleivių grupės, kurios buvo atvežtos į atvykimo vietą, vėliau bus vežamos atgal, į išvykimo vietą. Maršruto pradinis ir galutinis punktai – tai kelionės pradžios ir kelionės pabaigos punktai, taip pat vežiojimai 50 km atstumu nuo jų. Be to, į švytuoklinį vežiojimą be įprasto vežimo įeina ir keleivių grupės apgyvendinimas atvykimo vietoje. Pirmoji kelionė atgal ir paskutinė kelionė į ten bus be keleivių.

2. Kiekvienam švytuokliniam vežiojimui reikia kitos susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos leidimo. Prašymas leidimui gauti turi būti pateiktas susitariančiosios Šalies, kurioje įsikūrusi vežėjo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta ir kur yra registruotos transporto priemonės, kompetentingai įstaigai. Jis turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki švytuoklinių vežiojimų pradžios.

3. Prašyme leidimui, nurodytam 2 punkte, gauti turi būti vežėjo pavardė, jo įstaigos adresas ar nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat visas darbo vietos adresas, kelionių skaičius ir kiekvienai jų – tikslios datos, vežiojimo maršrutas, visų autobusų, naudojamų švytuokliniam vežiojimui, registracijos numeriai ir apgyvendinimo vietą bei stovėjimo trukmę patvirtinantis dokumentas.

4. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos pasikeičia sutartu leidimų, minimų šio straipsnio 2 punkte, kiekiu.

5. Jungtinis komitetas, sudarytas sutinkamai su šios Sutarties 11 straipsniu, nustato tam tikrą leidimų išdavimo tvarką, formą, dokumentų tikrinimą ir t. t.

5 straipsnis

1. Nereguliarūs keleivių vežiojimai yra visi vežiojimai, išskyrus nurodytus šios Sutarties 3 ir 4 straipsniuose.

2. Vežant keleivius tarp dviejų susitariančiųjų Šalių nereguliariai ar tranzitu per jų teritorijas, nereikia leidimo, kai:

a) ta pati keleivių grupė vežama tuo pačiu autobusu per visą kelionę ir atvežama atgal, į išvykimo vietą („uždarų durų kelionė“);

b) keleivių grupė vienos susitariančiosios Šalies vežėjo vežama į kitos susitariančiosios Šalies teritoriją, o autobusas grįžta be keleivių.

3. Nereguliariems keleivių vežiojimams, kurie neatitinka 2 punkto nuostatų, reikia kitos susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos leidimo. Prašymas leidimui gauti turi būti pateiktas susitariančiosios Šalies, kurioje yra vežėjo būstinė ir registruota transporto priemonė, kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki nereguliaraus vežiojimo pradžios.

4. Prašyme, minimame 3 punkte, turi būti nurodyta vežėjo pavardė, jo įstaigos adresas ar nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat visas darbo vietos adresas, vežiojimo rūšis, kelionių skaičius ir tikslūs visų autobusų, naudojamų nereguliariems vežiojimams, registracijos numeriai.

5. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos pasikeičia nustatytu leidimų, minimų šio straipsnio 3 punkte, kiekiu.

6. Jungtinis komitetas, sudarytas sutinkamai su šios Sutarties 13 straipsniu, susitaria dėl dokumentų nereguliariems vežiojimams.

Krovinių vežiojimas

6 straipsnis

1. Vienos susitariančiosios Šalies vežėjui tarptautiniam krovinių vežimui į ir iš kitos susitariančiosios Šalies ir tranzitu per jos teritoriją, reikia tos susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos leidimo, išskyrus vežiojimus, nurodytus šios Sutarties 7 straipsnyje.

2. Leidimu gali naudotis tik tas vežėjas, kuriam jis išduotas. Jis galioja pavienei transporto priemonei ar transporto priemonių junginiui (sujungta transporto priemonė arba autotraukinys), nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje priekaba arba puspriekabė registruota.

3. Vienkartinis leidimas suteikia teisę vienai grįžtamai kelionei į kitos susitariančiosios Šalies teritoriją, įskaitant grįžtamo krovinio vežimą ar vieną tranzitinę kelionę į ten ir vieną tranzitinę kelionę atgal per jos teritoriją.

4. Vežiojimams tarp kitos susitariančiosios Šalies ir trečiosios šalies, vežant krovinius į ar iš trečiosios šalies, reikia specialaus leidimo.

5. Specialaus leidimo reikia krovinių vežimui tarp dviejų punktų kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje.

7 straipsnis

Leidimų, nurodytų šios Sutarties 6 straipsnio 1 – 4 punktuose, nereikia:

a) krovinių vežimui transporto priemonėmis, kurių bendras svoris, įskaitant priekabą, ne didesnis kaip 6 tonos ar kai leistinas kraulumas, įskaitant priekabos, ne didesnis kaip 3,5 tonos;

b) vežant namų ūkio reikmenis įmonių, turinčių specialų personalą ir įrangą, transportu;

c) teatro dekoracijoms, filmų rekvizitams, cirkui ar muzikiniams vaidinimams, sporto renginiams, parodoms ar mugėms, radijo bei televizijos laidų rengimui ar filmavimui, su sąlyga, kad šie daiktai įvežami arba išvežami laikinai;

d) mirusiųjų palaikų vežimui;

e) krovinių vežiojimams į ar iš aerouostų tais atvejais, kai oro vežiojimai yra išskirstyti;

f) pašto vežiojimams;

g) sugedusių ar patyrusių avariją transporto priemonių vežimui;

h) vežant medicinos įrangą, reikalingą dėl avarijų, įvykusių pramonėje ir stichinių nelaimių atvejais;

i) vežant kombinuotu transportu, Jungtinio komiteto, sudaryto vadovaujantis šios Sutarties 13 straipsniu, nustatytu kelių tinklu.

8 straipsnis

1. Leidimus, numatytus šios Sutarties 6 straipsnio nuo 1–4 punktuose, išduoda:

a) Čekijos leidimus Lietuvos vežėjams, įregistravusiems transporto priemones Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;

b) Lietuvos leidimus Čekijos vežėjams, transporto priemones įregistravusiems Čekijos Respublikoje, Čekijos Respublikos transporto ministerija.

2. Jungtiniame komitete, sudarytame vadovaujantis 13 straipsniu, susitariančiosioms Šalims atstovaujančios kompetentingos įstaigos nustato metinį leidimų kiekį ir rūšis, atsižvelgdamos į ekonominių santykių plėtrą ir abiejų susitariančiųjų Šalių užsienio prekybos poreikius. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos pasikeičia sutartu leidimų kiekiu.

9 straipsnis

1. Abi susitariančiosios Šalys įsipareigoja netaikyti griežtesnių transporto priemonių svorio ir gabaritų normų transporto priemonėms, įregistruotoms kitoje susitariančiojoje Šalyje, nei tos, kurios taikomos transporto priemonėms, registruotoms toje Šalyje.

2. Jei transporto priemonės ar transporto priemonių junginio svoris ar gabaritai viršija kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje nustatytas normas, tai vežėjas privalo iš anksto gauti specialų tos susitariančiosios Šalies įstaigos leidimą.

3. Vienos iš susitariančiųjų Šalių vežėjas pavojingiems kroviniams vežti į kitos susitariančiosios Šalies teritoriją turi iš anksto pareikalauti specialaus tos susitariančiosios Šalies įstaigos leidimo, jei tokio leidimo reikia pagal toje susitariančiojoje Šalyje galiojančius įstatymus ir taisykles.

4. Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie įstaigas, minimas 2 ir 3 punktuose.

Bendros nuostatos

10 straipsnis

1. Ši Sutartis nekeičia susitariančiųjų Šalių teisių ir įsipareigojimų, numatytų kitose sutartyse, galiojančiose kiekvienoje iš susitariančiųjų Šalių.

2. Vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis, abiejų šalių vežėjai ir jų transporto priemonių ekipažai kitoje šalyje turi dirbti sutinkamai su įstatymais ir taisyklėmis, galiojančiomis toje šalyje.

3. Leidimai ir kiti būtini dokumentai, kurių reikia pagal šią Sutartį, turi būti vežami transporto priemonėje, kuriai jie išduoti, ir pateikti abiejų susitariančiųjų Šalių įstaigoms, kurios turi teisę jų reikalauti.

11 straipsnis

1. Transporto priemonėms, įregistruotoms vienos iš susitariančiųjų Šalių teritorijoje, ir vykdančioms tarptautinius vežiojimus kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje su leidimais, išduotais vadovaujantis 8 straipsniu nustatytos kvotos ribose, ar vežiojimus, nurodytus 7 straipsnyje, abipusiškai atleidžiamos nuo visų mokesčių ir administracinių rinkliavų, išskyrus atvejus, paminėtus 2 punkte.

2. Šio straipsnio 1 punkte išvardytos nuolaidos netaikomos šiais atvejais:

a) kai mokesčiai įeina į kuro kainą,

b) kai mokesčiai vienodai taikomi abiejų susitariančiųjų Šalių teritorijose įregistruotoms transporto priemonėms už naudojimąsi kelio atkarpomis, tiltais, tuneliais ar perkėlomis,

c) administracinėms rinkliavoms, susijusioms su vežiojimais, paminėtais 9 straipsnyje,

d) mokesčiams, įeinantiems į transporto priemonės remonto kainą, jei remontas atliekamas kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje.

3. Atleidimai, minimi 1 punkte, netaikomi tarptautiniams krovinių vežiojimams, vykdomiems su leidimais, išduotais viršijant vadovaujantis 8 straipsniu nustatytą kvotą.

4. Kuras, esantis standartinėse, gamintojo įrengtose transporto priemonės kuro talpose, atleidžiamas nuo muitų, importo mokesčių ir rinkliavų.

5. Laikinai atvežtos į kitą šalį atsarginės dalys, kurias ketinama naudoti jau importuotos transporto priemonės remontui, atleidžiamos nuo muitų, importo mokesčių ir rinkliavų.

12 straipsnis

1. Tuo atveju, kai vienos iš susitariančiųjų Šalių vežėjas ar jo transporto priemonės ekipažas šiurkščiai ar pakartotinai pažeidžia šios Sutarties nuostatas ar kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojančius įstatymus ir taisykles, šalies, kurioje yra registruota transporto priemonė, kompetentinga įstaiga kitos susitariančiosios Šalies, kurioje buvo padarytas pažeidimas, kompetentingos įstaigos reikalavimu gali nuspręsti:

a) pareikšti vežėjui perspėjimą,

b) laikinai arba visam laikui sustabdyti vežėjo leidimo atlikti vežimus kitos susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojimą.

2. Kompetentinga įstaiga, pritaikiusi vieną iš priemonių, nurodytų 1 punkte, apie tai informuoja kitos susitariančiosios Šalies kompetentingą įstaigą.

3. Šios Sutarties nuostatos neatleidžia nuo teisinių sankcijų, kurių gali imtis šalies, kurios teritorijoje pažeistos taisyklės, teismai ir administracinės įstaigos.

13 straipsnis

1. Abiejų susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos įkuria Jungtinį komitetą. Jungtinis komitetas privalo vykdyti ne tik anksčiau tekste minėtus uždavinius, bet taip pat stebėti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos Sutarties nuostatos ir siūlyti susitariančiosioms Šalims priemones vežiojimams keliais tarp abiejų susitariančiųjų Šalių, vykdomiems laikantis šios Sutarties, gerinti ir palengvinti.

2. Jungtinis komitetas susitinka vienos iš susitariančiųjų Šalių prašymu, paeiliui jų teritorijose.

3. Bet koks ginčas, susijęs su šios Sutarties taikymu ar interpretavimu, turi būti sprendžiamas derybomis per anksčiau minėto Jungtinio komiteto susitikimą.

14 straipsnis

1. Ši Sutartis įsigalios po trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais informuos viena kitą, kad įvykdyti visi įstatymais ir taisyklėmis nustatyti reikalavimai, būtini šiai Sutarčiai įsigalioti. Apsikeitimo notomis diena laikoma paskutinės notos gavimo diena.

2. Sutartis sudaroma neribotam terminui. Viena iš susitariančiųjų Šalių gali nutraukti šią Sutartį apie tai raštu įspėdama kitą susitariančiąją Šalį.

Tokiu atveju ši Sutartis galios 6 mėnesius po įspėjimo išsiuntimo kitai susitariančiajai Šaliai.

Sutartis sudaryta Prahoje 1995 m. liepos 13 d. dviem egzemplioriais lietuvių, čekų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Iškilus interpretacijos skirtumams, tekstui anglų kalba teikiama pirmenybė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

ČEKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________