LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ AKCINIŲ ĮMONIŲ VALSTYBINIO KAPITALO PRIVALOMOJO DRAUDIMO
1992 m. lapkričio 16 d. Nr. 857
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. I-2564 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių, valstybinių akcinių, bendrų ir užsienio kapitalo įmonių turto, gyventojų pastatų ir keleivių privalomojo draudimo“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo laikinąsias taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. 1 procentas Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo įmokų skiriama prevencijos priemonėms;
3. Pavesti Pramonės ir prekybos ministerijai ir Valstybinei draudimo įstaigai iki 1993 m. vasario 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pervežamų krovinių, esančių valstybinio kapitalo dalimi, privalomojo draudimo taisyklių projektą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 857
Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo laikinosios taisyklės
Draudėjai ir draudikas
Draudimo objektai
3. Privalomai nedraudžiama:
Draudimo suma
Draudiminiai įvykiai
6. Įmonių valstybinis kapitalas draudžiamas nuo jo sunaikinimo ar sugadinimo dėl gaisro, sprogimo, žaibo, avarijos, žemės nuošliaužos, potvynio, audros.
Žemės ūkio kultūrų pasėliai draudžiami nuo jų žuvimo (sužalojimo) dėl išmirkimo, iššutimo, iššalimo, šalnos, krušos, liūties, audros, potvynio, sausros ir gaisro.
Žemės ūkio gyvuliai draudžiami nuo jų žuvimo dėl stichinių nelaimių, užkrečiamų ligų ir gaisro, taip pat kritimo, priverstinio papjovimo arba sunaikinimo.
Draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai
7. Metines draudimo įmokas žemės ūkio įmonėms apskaičiuoja Valstybinės draudimo įstaigos filialai, o kitos įmonės draudimo įmokas apskaičiuoja pačios, remdamosi nustatytaisiais draudimo įmokų tarifais (pagal šių laikinųjų taisyklių priedą).
Už draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumą atsako įmonės (draudėjo) vyriausiasis finansininkas. Prireikus draudėjas turi pateikti Valstybinei draudimo įstaigai buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, kurių reikia draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumui patikrinti.
8. Apskaičiuojant draudimo įmokas, valstybinio kapitalo (išskyrus žemės ūkio kultūrų pasėlius) vertė nustatoma pagal einamųjų metų sausio 1 dienos būklę.
Žemės ūkio kultūrų pasėlių vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į žemės ūkio kultūrų vidutinį derlingumą per paskutiniuosius 3 metus, vieno centnerio realizacijos (sutartinę) kainą ir pasėtą (pasodintą) plotą.
9. Turto sudėčiai ir vertei pasikeitus tais pačiais metais, draudimo įmokos neperskaičiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turto vertė indeksuojama.
10. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos lygiomis dalimis (po 25 procentus metinės sumos) šiais terminais: iki balandžio 1 dienos, iki birželio 1 dienos, iki rugsėjo 1 dienos ir iki gruodžio 1 dienos.
Nesumokėjus įmokų laiku, už kiekvieną pradelstą dieną imami delspinigiai – 0,5 procento laiku nesumokėtos sumos. Laiku nesumokėtas įmokas ir delspinigius Valstybinės draudimo įstaigos filialas išieško ne ginčo tvarka.
Draudėjų ir draudikų pareigos po draudiminio įvykio ir akto surašymas
11. Apie draudiminį įvykį draudėjas per 2 paras (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį įvykį, raštu turi pranešti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, apie pasėlių žuvimą žiemojimo laikotarpiu – iki gegužės 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki pasėlių atsėjimo, o apie kitus pasėlių žuvimo (sužalojimo) atvejus – ne vėliau kaip iki tos kultūros nuėmimo pradžios ūkyje. Be to, apie transporto priemonių sunaikinimą ar sugadinimą avarijos metu draudėjas turi nedelsdamas pranešti policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės apsaugos tarnybai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai.
12. Iki atvykstant Valstybinės draudimo įstaigos filialo atstovui, draudėjas turi užtikrinti, kad sunaikintas ar sugadintas turtas būtų išsaugotas.
13. Draudėjas pateikia Valstybinės draudimo įstaigos filialui sugadintų pagrindinių priemonių ar nebaigtų kapitalinės statybos objektų atstatymo išlaidų sąmatą.
14. Kai draudėjo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl draudiminio įvykio, Valstybinės draudimo įstaigos filialas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo, dalyvaujant draudėjo atstovui, surašo įvykio aktą. Jeigu surašant aktą iškyla nesutarimų tarp Valstybinės draudimo įstaigos filialo ir draudėjo atstovų, suinteresuotoji šalis kviečia ekspertus, kuriems už darbą apmoka pusė, ekspertų pripažinta neteisia.
Nuostolio nustatymas
15. Kai draudėjo pagrindinės priemonės ar apyvartinis turtas sunaikinti, nuostoliu laikoma jų likutinė vertė. Kai pagrindinės priemonės sugadintos, nuostoliu laikoma jų atstatymo vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą neviršijant likutinės vertės, kai sugadintas apyvartinis turtas – jo likutinė vertė, atsižvelgiant į nuvertėjimą dėl draudiminio įvykio.
Kai sunaikinti ar sugadinti nebaigti kapitalinės statybos objektai, nuostoliu laikoma jų balansinė vertė arba atstatymo išlaidų suma.
Žuvus žemės ūkio kultūrų pasėliams arba juos sužalojus, nustatomas nuostolis, padarytas kiekvienai žemės ūkio kultūrai. Žuvus tam tikrame plote visiems pasėliams, nuostoliu laikoma šių laikinųjų taisyklių 8 punkte nurodyta tvarka apskaičiuota vertė, o žuvus daliai pasėlių, nuostoliu laikoma atitinkama pasėlių vidutinės vertės dalis.
Žuvus žemės ūkio gyvuliams, nuostolis nustatomas atsižvelgiant į jų balansinę vertę ir darbinių arklių amortizaciją, o gyvulį papjovus priverstinai nuostoliu laikomas skirtumas tarp jo balansinės vertės ir maistui tinkamos mėsos vertės.
Nuostolis padidinamas pridėjus apdrausto turto gelbėjimo, sutvarkymo po draudiminio įvykio išlaidas.
Draudimo atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas
16. Draudimo atlyginimas įmonėms mokamas vadovaujantis Valstybinės draudimo įstaigos filialo surašytu aktu. Šis atlyginimas turi būti apskaičiuoto nuostolio dydžio, bet ne didesnis už draudimo sumą.
Draudimo atlyginimas už sunaikintą (sugadintą) valstybinės akcinės įmonės turtą turi prilygti nuostolio sumos daliai, kurią įmonės kapitale sudaro valstybinis kapitalas.
17. Jeigu turtas sunaikintas (žuvo) ar sugadintas (sužalotas) draudiminio įvykio metu dėl to, kad draudėjas nesilaikė priešgaisrinės apsaugos ar kitų priežiūros organizacijų taisyklių ir normų reikalavimų arba šiurkščiai pažeidė gamybos (auginimo) technologiją bei turto saugojimo taisykles ir šiuos faktus patvirtina kompetentingų organizacijų dokumentai, draudimo atlyginimas gali būti mažinamas iki 50 procentų.
19. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, surašęs turto sunaikinimo (žuvimo) ar sugadinimo (sužalojimo) aktą ir gavęs objekto atstatymo išlaidų sąmatą bei draudiminį įvykį patvirtinančius kompetentingų organizacijų dokumentus, turi per 7 dienas išmokėti draudėjui draudimo atlyginimą. Jeigu sprendžiant šio atlyginimo mokėjimo klausimą reikia tardymo įstaigų išvadų ar teismo sprendimų, draudimo atlyginimas turi būti išmokėtas per 7 dienas nuo jų gavimo.
Už kiekvieną dieną, kurią dėl Valstybinės draudimo įstaigos filialo kaltės uždelsiamas draudimo atlyginimo mokėjimas, mokami delspinigiai – 0,5 procento išmokamo draudimo atlyginimo.
Draudimo atlyginimo nemokėjimo atvejai
21. Draudimo atlyginimas nemokamas, jeigu:
21.1. nuostoliai padaryti dėl karo veiksmų, kitų valstybių kariuomenių veiksmų, vidaus neramumų, radiacijos ar kitos atominės energijos poveikio;
21.3. apie transporto priemonių avariją nepranešta policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės apsaugos tarnybai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai, taip pat kai nurodytosios tarnybos nepatvirtina įvykio;
Pretenzijų nagrinėjimas
22. Iš draudėjų turto draudimo kylantiems ginčams spręsti yra taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas ieškininės senaties terminas.
Pretenzijas dėl turto draudimo nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Kai Valstybinė draudimo įstaiga per mėnesį nepateikia sprendimo arba jos sprendimas nepatenkina draudėjo, jis gali kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos valstybinių
ir valstybinių akcinių įmonių
valstybinio kapitalo privalomojo
draudimo laikinųjų taisyklių
priedas
Draudimo įmokų tarifai
Draudimo objekto pavadinimas |
Draudimo įmokų tarifas* (valstybinio kapitalo ar turto vertės procentais) |
Įmonių valstybinis kapitalas, išskyrus transporto priemones, žemės ūkio kultūrų pasėlius ir gyvulius |
|
Elektroenergetikos pramonė |
0,2 |
Kuro pramonė: |
|
durpių įmonės |
1,1 |
kitos kuro pramonės įmonės |
0,4 |
Juodosios ir spalvotosios metalurgijos pramonė |
0,4 |
Chemijos ir naftos chemijos pramonė |
0,4 |
Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė |
0,3 |
Miško, medžio apdirbimo ir celiuliozės bei popieriaus pramonė |
0,8 |
Statybinių medžiagų pramonė |
0,3 |
Stiklo, porceliano bei fajanso pramonė |
0,2 |
Lengvoji pramonė |
0,4 |
Maisto pramonė |
0,2 |
Mikrobiologijos pramonė |
0,2 |
Miltų, kruopų ir kombinuotųjų parašų pramonė |
0,4 |
Medicinos (farmacijos) pramonė |
0,2 |
Poligrafijos pramonė |
0,2 |
Kita pramonė |
0,4 |
Transporto (išskyrus pačias transporto priemones) įmonės |
0,2 |
Ryšių įmonės |
0,2 |
Statybos įmonės |
0,2 |
Prekybos, materialinio-techninio tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės |
0,3 |
Kitos įmonės |
0,2 |
Transporto priemonės (visų draudėjų) |
2 |
Žemės ūkio kultūros |
|
Žiemkenčiai, žieminiai rapsai, praeitų metų sėjos daugiametės žolės ir kitos rudenį sėjamos (sodinamos) |
9 |
Vasarinės grūdinės, ankštinės ir techninės (išskyrus žieminius rapsus), pašarinės (išskyrus daugiametes žoles) bei kitos, bulvės, daržovės |
4 |
Žemės ūkio gyvuliai |
|
Galvijai ir kiaulės |
0,4 |
Arkliai, avys ir ožkos |
1,2 |
Naminiai paukščiai, triušiai ir kailiniai žvėreliai |
3 |
Bičių šeimos |
0,2 |
* Kai įmonės veikla įvairi, įmokų tarifas taikomas atsižvelgiant į pagrindinę veiklą.
______________