LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ AKCINIŲ ĮMONIŲ VALSTYBINIO KAPITALO PRIVALOMOJO DRAUDIMO

 

1992 m. lapkričio 16 d. Nr. 857

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. I-2564 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių, valstybinių akcinių, bendrų ir užsienio kapitalo įmonių turto, gyventojų pastatų ir keleivių privalomojo draudimo“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo laikinąsias taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. 1 procentas Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo įmokų skiriama prevencijos priemonėms;

2.2. Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomasis draudimas pradedamas nuo 1993 m. sausio 1 dienos.

3. Pavesti Pramonės ir prekybos ministerijai ir Valstybinei draudimo įstaigai iki 1993 m. vasario 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pervežamų krovinių, esančių valstybinio kapitalo dalimi, privalomojo draudimo taisyklių projektą.

 

 

 

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                                Aleksandras Abišala

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 857

 

Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo laikinosios taisyklės

 

Draudėjai ir draudikas

 

1. Draudėjai yra Lietuvos Respublikos valstybinės, valstybinės akcinės ir specifinės paskirties valstybinės įmonės (toliau vadinama – įmonės), išskyrus Ignalinos valstybinę atominę elektrinę. Draudikas yra Valstybinė draudimo įstaiga.

 

Draudimo objektai

 

2. Privalomai draudžiamas įmonių valstybinis kapitalas.

3. Privalomai nedraudžiama:

3.1. piniginės ir atsiskaitymo lėšos;

3.2. lėktuvai, laivai ir eksploatuojami žūklės įrankiai;

3.3. natūraliosios pievos ir ganyti skirti pasėliai.

4. Įmonių turtas pervežimo metu draudžiamas pagal atskiras taisykles.

 

Draudimo suma

 

5. Pagrindinės priemonės, apyvartinis turtas ir darbiniai arkliai draudžiami likutine verte, nebaigti kapitalinės statybos objektai – atliktų darbų verte, žemės ūkio kultūrų pasėliai – 3 metų derliaus vidutine verte, o žemės ūkio gyvuliai, išskyrus darbinius arklius – balansine verte.

 

Draudiminiai įvykiai

 

6. Įmonių valstybinis kapitalas draudžiamas nuo jo sunaikinimo ar sugadinimo dėl gaisro, sprogimo, žaibo, avarijos, žemės nuošliaužos, potvynio, audros.

Žemės ūkio kultūrų pasėliai draudžiami nuo jų žuvimo (sužalojimo) dėl išmirkimo, iššutimo, iššalimo, šalnos, krušos, liūties, audros, potvynio, sausros ir gaisro.

Žemės ūkio gyvuliai draudžiami nuo jų žuvimo dėl stichinių nelaimių, užkrečiamų ligų ir gaisro, taip pat kritimo, priverstinio papjovimo arba sunaikinimo.

 

Draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai

 

7. Metines draudimo įmokas žemės ūkio įmonėms apskaičiuoja Valstybinės draudimo įstaigos filialai, o kitos įmonės draudimo įmokas apskaičiuoja pačios, remdamosi nustatytaisiais draudimo įmokų tarifais (pagal šių laikinųjų taisyklių priedą).

Už draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumą atsako įmonės (draudėjo) vyriausiasis finansininkas. Prireikus draudėjas turi pateikti Valstybinei draudimo įstaigai buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, kurių reikia draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumui patikrinti.

8. Apskaičiuojant draudimo įmokas, valstybinio kapitalo (išskyrus žemės ūkio kultūrų pasėlius) vertė nustatoma pagal einamųjų metų sausio 1 dienos būklę.

Žemės ūkio kultūrų pasėlių vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į žemės ūkio kultūrų vidutinį derlingumą per paskutiniuosius 3 metus, vieno centnerio realizacijos (sutartinę) kainą ir pasėtą (pasodintą) plotą.

9. Turto sudėčiai ir vertei pasikeitus tais pačiais metais, draudimo įmokos neperskaičiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turto vertė indeksuojama.

10. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos lygiomis dalimis (po 25 procentus metinės sumos) šiais terminais: iki balandžio 1 dienos, iki birželio 1 dienos, iki rugsėjo 1 dienos ir iki gruodžio 1 dienos.

Nesumokėjus įmokų laiku, už kiekvieną pradelstą dieną imami delspinigiai – 0,5 procento laiku nesumokėtos sumos. Laiku nesumokėtas įmokas ir delspinigius Valstybinės draudimo įstaigos filialas išieško ne ginčo tvarka.

 

Draudėjų ir draudikų pareigos po draudiminio įvykio ir akto surašymas

 

11. Apie draudiminį įvykį draudėjas per 2 paras (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį įvykį, raštu turi pranešti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, apie pasėlių žuvimą žiemojimo laikotarpiu – iki gegužės 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki pasėlių atsėjimo, o apie kitus pasėlių žuvimo (sužalojimo) atvejus – ne vėliau kaip iki tos kultūros nuėmimo pradžios ūkyje. Be to, apie transporto priemonių sunaikinimą ar sugadinimą avarijos metu draudėjas turi nedelsdamas pranešti policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės apsaugos tarnybai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai.

12. Iki atvykstant Valstybinės draudimo įstaigos filialo atstovui, draudėjas turi užtikrinti, kad sunaikintas ar sugadintas turtas būtų išsaugotas.

13. Draudėjas pateikia Valstybinės draudimo įstaigos filialui sugadintų pagrindinių priemonių ar nebaigtų kapitalinės statybos objektų atstatymo išlaidų sąmatą.

14. Kai draudėjo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl draudiminio įvykio, Valstybinės draudimo įstaigos filialas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo, dalyvaujant draudėjo atstovui, surašo įvykio aktą. Jeigu surašant aktą iškyla nesutarimų tarp Valstybinės draudimo įstaigos filialo ir draudėjo atstovų, suinteresuotoji šalis kviečia ekspertus, kuriems už darbą apmoka pusė, ekspertų pripažinta neteisia.

 

Nuostolio nustatymas

 

15. Kai draudėjo pagrindinės priemonės ar apyvartinis turtas sunaikinti, nuostoliu laikoma jų likutinė vertė. Kai pagrindinės priemonės sugadintos, nuostoliu laikoma jų atstatymo vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą neviršijant likutinės vertės, kai sugadintas apyvartinis turtas – jo likutinė vertė, atsižvelgiant į nuvertėjimą dėl draudiminio įvykio.

Kai sunaikinti ar sugadinti nebaigti kapitalinės statybos objektai, nuostoliu laikoma jų balansinė vertė arba atstatymo išlaidų suma.

Žuvus žemės ūkio kultūrų pasėliams arba juos sužalojus, nustatomas nuostolis, padarytas kiekvienai žemės ūkio kultūrai. Žuvus tam tikrame plote visiems pasėliams, nuostoliu laikoma šių laikinųjų taisyklių 8 punkte nurodyta tvarka apskaičiuota vertė, o žuvus daliai pasėlių, nuostoliu laikoma atitinkama pasėlių vidutinės vertės dalis.

Žuvus žemės ūkio gyvuliams, nuostolis nustatomas atsižvelgiant į jų balansinę vertę ir darbinių arklių amortizaciją, o gyvulį papjovus priverstinai nuostoliu laikomas skirtumas tarp jo balansinės vertės ir maistui tinkamos mėsos vertės.

Nuostolis padidinamas pridėjus apdrausto turto gelbėjimo, sutvarkymo po draudiminio įvykio išlaidas.

 

Draudimo atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas

 

16. Draudimo atlyginimas įmonėms mokamas vadovaujantis Valstybinės draudimo įstaigos filialo surašytu aktu. Šis atlyginimas turi būti apskaičiuoto nuostolio dydžio, bet ne didesnis už draudimo sumą.

Draudimo atlyginimas už sunaikintą (sugadintą) valstybinės akcinės įmonės turtą turi prilygti nuostolio sumos daliai, kurią įmonės kapitale sudaro valstybinis kapitalas.

17. Jeigu turtas sunaikintas (žuvo) ar sugadintas (sužalotas) draudiminio įvykio metu dėl to, kad draudėjas nesilaikė priešgaisrinės apsaugos ar kitų priežiūros organizacijų taisyklių ir normų reikalavimų arba šiurkščiai pažeidė gamybos (auginimo) technologiją bei turto saugojimo taisykles ir šiuos faktus patvirtina kompetentingų organizacijų dokumentai, draudimo atlyginimas gali būti mažinamas iki 50 procentų.

18. Iš draudimo atlyginimo išskaičiuojamos laiku nesumokėtos draudimo įmokos ir delspinigiai.

19. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, surašęs turto sunaikinimo (žuvimo) ar sugadinimo (sužalojimo) aktą ir gavęs objekto atstatymo išlaidų sąmatą bei draudiminį įvykį patvirtinančius kompetentingų organizacijų dokumentus, turi per 7 dienas išmokėti draudėjui draudimo atlyginimą. Jeigu sprendžiant šio atlyginimo mokėjimo klausimą reikia tardymo įstaigų išvadų ar teismo sprendimų, draudimo atlyginimas turi būti išmokėtas per 7 dienas nuo jų gavimo.

Už kiekvieną dieną, kurią dėl Valstybinės draudimo įstaigos filialo kaltės uždelsiamas draudimo atlyginimo mokėjimas, mokami delspinigiai – 0,5 procento išmokamo draudimo atlyginimo.

20. Neviršijant išmokėto draudimo atlyginimo, draudikui pereina reikalavimų, kuriuos draudėjas gali kelti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, teisė.

 

Draudimo atlyginimo nemokėjimo atvejai

 

21. Draudimo atlyginimas nemokamas, jeigu:

21.1. nuostoliai padaryti dėl karo veiksmų, kitų valstybių kariuomenių veiksmų, vidaus neramumų, radiacijos ar kitos atominės energijos poveikio;

21.2. turtas sunaikintas ar sugadintas dėl draudėjo tyčinių veiksmų;

21.3. apie transporto priemonių avariją nepranešta policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės apsaugos tarnybai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai, taip pat kai nurodytosios tarnybos nepatvirtina įvykio;

21.4. apie draudiminį įvykį draudėjas nepranešė Valstybinės draudimo įstaigos filialui šių laikinųjų taisyklių 11 punkte nustatytu laiku ir dėl to negalima nustatyti turto sunaikinimo (žuvimo) ar sugadinimo (sužalojimo) priežasties bei padaryto nuostolio.

 

Pretenzijų nagrinėjimas

 

22. Iš draudėjų turto draudimo kylantiems ginčams spręsti yra taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas ieškininės senaties terminas.

Pretenzijas dėl turto draudimo nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Kai Valstybinė draudimo įstaiga per mėnesį nepateikia sprendimo arba jos sprendimas nepatenkina draudėjo, jis gali kreiptis į teismą.

______________

part_91ac823c2ff64e8eaf3d6db9f02e8ab2_end


 

Lietuvos Respublikos valstybinių

ir valstybinių akcinių įmonių

valstybinio kapitalo privalomojo

draudimo laikinųjų taisyklių

priedas

 

Draudimo įmokų tarifai

 

Draudimo objekto pavadinimas

Draudimo įmokų tarifas* (valstybinio kapitalo ar turto vertės procentais)

Įmonių valstybinis kapitalas, išskyrus transporto priemones, žemės ūkio kultūrų pasėlius ir gyvulius

Elektroenergetikos pramonė

0,2

Kuro pramonė:

 

durpių įmonės

1,1

kitos kuro pramonės įmonės

0,4

Juodosios ir spalvotosios metalurgijos pramonė

0,4

Chemijos ir naftos chemijos pramonė

0,4

Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė

0,3

Miško, medžio apdirbimo ir celiuliozės bei popieriaus pramonė

0,8

Statybinių medžiagų pramonė

0,3

Stiklo, porceliano bei fajanso pramonė

0,2

Lengvoji pramonė

0,4

Maisto pramonė

0,2

Mikrobiologijos pramonė

0,2

Miltų, kruopų ir kombinuotųjų parašų pramonė

0,4

Medicinos (farmacijos) pramonė

0,2

Poligrafijos pramonė

0,2

Kita pramonė

0,4

Transporto (išskyrus pačias transporto priemones) įmonės

0,2

Ryšių įmonės

0,2

Statybos įmonės

0,2

Prekybos, materialinio-techninio tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės

0,3

Kitos įmonės

0,2

Transporto priemonės (visų draudėjų)

2

Žemės ūkio kultūros

Žiemkenčiai, žieminiai rapsai, praeitų metų sėjos daugiametės žolės ir kitos rudenį sėjamos (sodinamos)

9

Vasarinės grūdinės, ankštinės ir techninės (išskyrus žieminius rapsus), pašarinės (išskyrus daugiametes žoles) bei kitos, bulvės, daržovės

4

Žemės ūkio gyvuliai

Galvijai ir kiaulės

0,4

Arkliai, avys ir ožkos

1,2

Naminiai paukščiai, triušiai ir kailiniai žvėreliai

3

Bičių šeimos

0,2

* Kai įmonės veikla įvairi, įmokų tarifas taikomas atsižvelgiant į pagrindinę veiklą.

______________

 

 

part_40e8286af4344c30bbb9e5bf3d1ccef6_end