LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. 356 „DĖL ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2003 m. rugsėjo 25 d. Nr. 3D-390

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.7.2.10‑T31 priemonę:

1. Pakeičiu Šviežios paukštienos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 356 „Dėl Šviežios paukštienos techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-19), ir išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. Šio įsakymo 1 punktas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d., išskyrus minėto reglamento 13 ir 14 punktus.

2.2. Produktų etiketės, pagamintos iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir atitinkančios tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, gali būti naudojamos, kol baigsis jų atsargos, bet ne ilgiau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d.

3. Informuoju, kad šio įsakymo 1 punkte minėtas reglamentas nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos neteks galios, o bus taikomas 1990 m. birželio 26 d. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų bei 1991 m. birželio 5 d. Europos Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1538/91, nustatantis išsamias taisykles įdiegiant reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų.

 

 

 

Žemės ūkio Ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktorius

Kazimieras Lukauskas

2003 m. rugsėjo 19 d.

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 356,

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymo

Nr. 3D-390 redakcija

 

PAUKŠTIENOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

 

1. Šis reglamentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus Lietuvoje pagamintai arba importuotai paukštienai (CN prekybos kodas 0207), skirtai perdirbti ar pateikti į rinką, siekiant, kad ji būtų nekenksminga ir tinkama žmonių maistui.

2. Paukštienos techninis reglamentas taikomas gabalais pjaustytai paukštienai (vištų, ančių, žąsų, kalakutų, perlinių vištų ir kitų nelaisvėje užaugintų paukščių mėsai) ar skerdenėlėms.

3. Techninis reglamentas parengtas atsižvelgiant į šiuos dokumentus:

3.1. 1990 m. birželio 26 d. Europos Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų;

3.2. 1991 m. birželio 5 d. Europos Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1538/91, nustatantį išsamias taisykles įdiegiant reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų;

3.3. 2000 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1072/2000, papildantį reglamentą (EEB) Nr. 1538/91, nustatantį išsamias taisykles įdiegiant reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų.

4. Šiame dokumente neteikiami reikalavimai, jau reglamentuoti ženklinimo taisyklėmis ar kitais Lietuvos teisės aktais bei higienos normomis.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

Paukštiena – paukščio mėsa, tinkanti žmonių mitybai, kuri nebuvo apdorota kitaip nei šalčiu.

Šviežia (atšaldyta) paukštiena – atšaldyta, bet nesustingdyta paukštiena, laikoma ne žemesnėje kaip – 2 °C ir ne aukštesnėje kaip + 4 °C temperatūroje.

Sušaldyta paukštiena – paukštiena, kuri po įprastinių skerdimo procedūrų sušaldoma kaip galima greičiau ir laikoma ne aukštesnėje kaip – 12 °C temperatūroje.

Greitai sušaldyta paukštiena – paukštiena, laikoma ne aukštesnėje kaip – 18 ° C temperatūroje, neviršijant temperatūros svyravimų, nustatytų Greitai užšaldytų produktų techniniame reglamente, patvirtintame žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 2000, Nr. 12-309).

Skerdenėlė – paskersto, nuleidus kraują nupešto ir išdarinėto paukščio kūnas. Širdies, kepenų, trachėjos, plaučių, stemplės, gūžio, raumeninio skilvio, inkstų, kojų žemiau kulnies sąnario ir galvos pašalinimas nebūtinas.

Paukščių skerdenėlės:

Vištų (Gallus domesticus):

viščiuko broilerio – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi), skerdenėlė;

vištos, gaidžio – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra tvirta (sukaulėjusi), skerdenėlė;

kaplūno – prieš lytinį brendimą iškastruoto vyriškos lyties paukščio, paskersto ne jaunesnio kaip 140 dienų amžiaus, skerdenėlė. Po kastravimo paukštis turi būti penimas ne mažiau kaip 77 dienas;

viščiuko – viščiuko skerdenėlė, sverianti mažiau kaip 650 g (be vidurių ir vidaus organų, galvos ir kojų);

jauniklio viščiuko – viščiuko, paskersto ne vyresnio kaip 28 dienų amžiaus, skerdenėlė, sverianti nuo 650 iki 750 g.

Kalakutų (Meleagris gallopavo dom.):

kalakučiuko – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi), skerdenėlė;

kalakuto – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra tvirta (sukaulėjusi), skerdenėlė.

Ančių (Anas platyrhynchos dom., cairina muschata):

ančiuko – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi), skerdenėlė;

anties – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra tvirta (sukaulėjusi), skerdenėlė;

Žąsų (Anser anser dom.):

žąsiuko – paukščio skerdenėlė su plonu ar vidutinio storio riebalų sluoksniu per visą skerdenėlę ir lanksčia (nesukaulėjusia) krūtinkaulio ketera. Žąsiuko riebalai gali turėti specifinę spalvą, jei jis buvo specialiai lesinamas;

žąsies – skerdenėlė su vidutinio storio ar storu riebalų sluoksniu per visą skerdenėlę ir tvirta (sukaulėjusia) krūtinkaulio ketera.

Perlinių vištų (Numida meleagris domesticus):

jaunos perlinės vištos – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi), skerdenėlė;

perlinės vištos – paukščio, kurio krūtinkaulio ketera yra tvirta (sukaulėjusi), skerdenėlė.

Gabalais supjaustyta paukštiena – skerdenėlės dalys (gabalai), išdalytos taip, kad pagal raumeninio audinio charakteristikas būtų galima nustatyti, kokiai skerdenėlės daliai jos priklauso:

pusė – išilgai stuburo ir krūtinės kaulo perpjauta skerdenėlė;

ketvirtis – priekinės ar užpakalinės skerdenėlės dalies ketvirtis, gaunamas skersai perpjovus skerdenėlės pusę;

neatskirti kojų ketvirčiai – abu kojų ketvirčiai, sujungti nugaros dalimi, su uodega arba be jos;

krūtinėlė – krūtinkaulis ir abipus jo esanti šonkaulių dalis kartu su prie jų prigludusiais raumenimis. Krūtinėlė gali būti pateikiama visa arba pusėmis[1];

koja – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su prigludusiais raumenimis, nupjautais per sąnarius (1 pav.);

 

1 pav. Pjūvis per šlaunies (ar klubo) sąnarį – šlaunelės/kojos atskyrimas nuo nugaros

 

viščiuko koja su dalimi nugaros – viščiuko koja su dalimi nugaros, kurios masė turi neviršyti 25 % viso gabalo masės*;

šlaunelė – šlaunikaulis ir prie jo prigludę raumenys, nupjauti per sąnarius* (1 pav.);

blauzdelė – blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su prigludusiais raumenimis, nupjautais per sąnarius* (2 pav.);

 

 

2 pav. Pjūvis per kelio sąnarį – šlaunelės atskyrimas nuo blauzdelės

 

sparnas – žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnės kaulas su prigludusiais raumenimis, nupjautais per sąnarius. Kalakutų sparnų žastikaulis ar stipinkaulis/alkūnės kaulas kartu su prigludusiais raumenimis gali būti pateikti atskirai. Sparno galiukas gali būti pašalintas*;

neatskirti sparnai – abu sparnai, sujungti dalimi nugaros, kurios masė turi neviršyti 45 % viso gabalo masės*;

krūtinėlės filė – visa ar pusė krūtinėlės raumenų be kaulų, t. y. be krūtinkaulio ir šonkaulių. Kalakuto krūtinėlės filė gali būti tik gilus krūtinėlės raumuo*;

krūtinėlės filė su krūtinkaulio kremzle – krūtinėlės filė be odos su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle. Raktikaulio ir kremzlės masė turi neviršyti 3 % viso gabalo masės[2];

krūtinėlės filė be giliojo raumens – ančių ir žąsų krūtinėlės filė su oda ir krūtinėlės raumenį dengiančiais poodiniais riebalais, bet be giliojo krūtinėlės raumens;

kalakutų kojų mėsa be kaulų – kalakuto šlaunelė ir/arba blauzdelė be kaulų, tai yra be šlaunikaulio, blauzdikaulio ir šeivikaulio, visa, supjaustyta kubeliais arba juostelėmis;

žąsų ir ančių kepenys – specialiai auginamų, siekiant sukelti riebalinę kepenų ląstelių hipertrofiją, žąsų (ne mažesnės kaip 400 g neto masės) arba Cairina muschata ir Anas platyrhynchos dom. rūšių ančių (ne mažesnės kaip 300 g neto masės) vienodos spalvos kepenys, išimtos iš skerdenėlės nuleidus kraują.

Partija – vieno nepertraukiamo gamybos ciklo metu paruošta paukštiena.

Defektinis produkcijos vienetas – mėginio vienetas, kuris neatitinka tam tikro standarto ar reikalavimų.

Priėmimo rodiklis – didžiausias leistinas defektinių produkcijos vienetų skaičius mėginyje, kai dar galima laikyti, kad ta partija atitinka nustatyto standarto reikalavimus.

Atmetimo rodiklis – mažiausias defektinių produkcijos vienetų skaičius mėginyje, kai laikoma, kad ta partija neatitinka nustatyto standarto reikalavimų.

 

III. TEIKIMAS Į RINKĄ

 

5. Į rinką teikiamos skerdenėlės gali būti:

5.1. pusiau išskrostos, iš kurių neišimta širdis, kepenys, plaučiai, raumeninis skilvys, gūžys ir inkstai. Jei galva nešalinama, bet kurios rūšies skerdenelėje gali būti palikta trachėja, gūžys ir stemplė;

5.2. visiškai išskrostos, su subproduktais arba be jų.

Į rinką teikiami šie subproduktai (įpakuoti ir įdėti į visiškai išskrostos skerdenėlės vidų): širdis, raumeninis skilvys, kepenys bei kiti maistui tinkami subproduktai. Kepenys – be tulžies pūslės, raumeninio skilvio turinys pašalintas, be raginio dangalo. Širdis gali būti su perikardiniu maišeliu arba be jo. Jei kaklas nėra atskirtas nuo skerdenėlės, jis nelaikomas subproduktu.

6. Gamintojo įpakuotos sušaldytos arba greitai sušaldytos paukštienos teikimas į rinką:

6.1. gamintojo įpakuota paukštiena gali būti klasifikuojama:

6.1.1. pakuotė, kurioje yra viena paukštienos skerdenėlė;

6.1.2. pakuotė, kurioje yra vienas ar keli tos pačios rūšies ar pobūdžio pjaustytos paukštienos gabalai;

6.2. ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta produkto neto masė;

6.3. atsižvelgiant į neto masę, gamintojo įpakuota sušaldyta ir greitai sušaldyta paukštiena gali būti skirstoma į tokias masės kategorijas:

6.3.1. skerdenėlės:

iki 1100 g. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 50 g (1050–1000–950 ir t. t);

1100–2400 g (neįskaitant 2400). Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 100 g (1100–1200–1300 ir t. t);

2400 g ir daugiau. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 200 g (2400–2600–2800 ir t. t.);

6.3.2. gabalais supjaustyta paukštiena:

iki 1100 g (neįskaitant 1100). Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 50 g (1050–1000–950 ir t. t.);

1100 g ir daugiau. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 100 g (1100–1200–1300 ir t. t.);

6.4. gamintojo įpakuota paukštiena turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.4.1. faktinė pakuočių masių suma bendrojoje pakuotėje turi būti ne mažesnė už neto masę;

6.4.2. pakuočių, kurių neigiama paklaida didesnė už leistiną neigiamą paklaidą (šio reglamento 6.8 punktas), skaičius turi atitikti šio reglamento 6.9 punkto reikalavimus.

PASTABA. Draudžiama rinkoje realizuoti gamintojo įpakuotą paukštieną, jei neigiama masės paklaida yra daugiau nei du kartus didesnė už leistiną;

6.5. gamintojo įpakuotos paukštienos kontrolė atliekama dviem svėrimo būdais:

6.5.1. nustatant faktinę kiekvienos pakuotės masę;

6.5.2. nustatant faktinę vidutinę pakuočių mėginio masę.

Gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei šių abiejų tikrinimų rezultatai atitinka priėmimo rodiklį, nurodytą šio reglamento 6.9 punkte, ir priėmimo kriterijų, nurodytą šio reglamento 6.10 punkte;

6.6. gamintojo įpakuotos paukštienos partiją tyrimams turi sudaryti vienodos neto masės, vienos rūšies ar pobūdžio pakuotės (mėginio vienetai), įpakuotos iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis. Tiriamos partijos dydis nustatomas:

6.6.1. kai gamintojo įpakuota paukštiena tikrinama įpakavimo linijos pabaigoje, kiekvienos partijos pakuočių skaičius turi būti lygus maksimaliam valandiniam gamybos našumui, be jokių partijos dydžio apribojimų;

6.6.2. kitais atvejais partijos dydis turi būti ne didesnis kaip 10 000 pakuočių;

6.7. mėginys tyrimams, susidedantis iš nurodyto skaičiaus pakuočių, turi būti paimtas iš kiekvienos tiriamos partijos atsitiktinai:

 

Partijos dydis, vnt.

Mėginio dydis, vnt.

100–500

30

501–3200 (įskaitant)

50

Daugiau negu 3200

80

 

Jei tikrinamą partiją sudaro mažiau nei 100 pakuočių, tikrinamos visos pakuotės jų neardant.

6.8. Leidžiamos šios gamintojo įpakuotos paukštienos neigiamos paklaidos:

 

Neto masė, g

Leistina neigiama paklaida, g

skerdenėlėms

paukštienos gabalams

Iki 1000

25

25

1100–2400 (neįskaitant)

50

50

2400 ir daugiau

100

50

6.9. Norint patikrinti kiekvienos pakuotės faktinę masę mėginyje, turi būti nustatoma minimali priimtina masė, kuri apskaičiuojama iš neto masės, nurodytos ant pakuotės, atimant leistiną neigiamą paklaidą. Pakuotės, kurių faktinė masė yra mažesnė už minimalią priimtiną masę, laikomos defektinėmis.

Gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei defektinių vienetų skaičius mėginyje yra mažesnis ar lygus priėmimo rodikliui, ir nepriimama, jei defektinių vienetų skaičius mėginyje lygus ar didesnis už atmetimo rodiklį:

 

Mėginių dydis, vnt.

Defektinių vienetų skaičius

Priėmimo rodiklis

Atmetimo rodiklis

30

2

3

50

3

4

80

5

6

6.10. Tikrinant faktinę vidutinę pakuočių mėginio masę, gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei ši masė yra didesnė už žemiau nurodytą priėmimo kriterijų:

 

Mėginio dydis, vnt.

Priėmimo kriterijus

30

x ³ ≥ Qn – 0,503s

50

x ³ ≥ Qn – 0,379s

80

x ³ ≥ Qn – 0,295s

x – faktinė vidutinė gamintojo įpakuotos paukštienos pakuotės masė, g;

Qn – gamintojo įpakuotos paukštienos pakuotės neto masė, g;

s – pakuočių tikrųjų masių standartinis nuokrypis partijoje, kuris apskaičiuojamas pagal LST ISO 3534-1 „Statistika, terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1-oji dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai“ 1.23, 2.34 punktus.

 

IV. PAGRINDINIAI KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

7. Paukštienos skerdenėlės bei gabalais supjaustyta paukštiena skirstoma į A ir B klases.

8. Skerdenėlės turi būti:

8.1. nepažeistos;

8.2. švarios, be jokių matomų svetimkūnių, purvo ar kraujo;

8.3. be jokio pašalinio kvapo;

8.4. be kraujo dėmių ir kraujosruvų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas;

8.5. be išsikišusių sulaužytų kaulų.

9. Ant šviežios (atšaldytos) paukštienos neturi matytis jokių šaldymo pėdsakų.

10. A klasei priskiriamų paukštienos skerdenėlių ir gabalais supjaustytos paukštienos reikalavimai:

10.1. raumenys gerai išsivystę, krūtinė – gerai išvystyta, plati, ilga ir raumeninga, kojos – raumeningos. Riebalų sluoksnis ant viščiukų, jaunų ančių ar ančiukų ir kalakutų krūtinės, nugaros ir šlaunų turi būti plonas, vientisas. Ant vištų ir jaunų žąsų yra leidžiamas storesnis riebalų sluoksnis. Visą žąsies skerdenėlę turi dengti vidutinis ar storas riebalų sluoksnis;

10.2. gali būti likę kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai ant krūtinės, kojų, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnų galiukų;

10.3. leidžiami pažeidimai, sutrenkimai ir spalvos pakitimai, jei jie maži, sunkiai pastebimi ir yra ne ant krūtinės ar kojų. Sparno galiuko gali nebūti. Sparnų galiukuose leidžiamas nežymus paraudimas;

10.4. sušaldytoje ar greitai sušaldytoje paukštienoje negali būti ryškių nušalimo žymių.

11. Paukštienos skerdenėlės, neatitinkančios A klasės reikalavimų, bet tinkančios žmonių maistui (atitinka šio reglamento 8 punkto reikalavimus), priskiriamos B klasei.

12. Tikrinant A klasės paukštieną, defektiniu vienetu laikomas toks mėginys, kai krūtinėlės filė kremzlių yra daugiau kaip 2 % jos masės. Kremzlių masės procentas apskaičiuojamas nustatant masės santykį gramais: išimtos kremzlės/krūtinėlės filė su kremzle, ir padauginant gautą santykį iš šimto. Bendras defektinių vienetų skaičius turi būti ne didesnis už nurodytą šio reglamento 6.9 punkte priėmimo rodiklį. Tikrinant B klasės paukštieną leistinas mėginio defektinių vienetų skaičius gali būti 2 kartus didesnis už A klasės.

13. Leistinas maksimalus absorbuotos drėgmės kiekis vištienos skerdenėlėse:

13.1. bendrasis drėgmės kiekis vištienos skerdenėlėje nustatomas pagal metodiką, aprašytą šio reglamento 2 ir 3 prieduose;

13.2. nustatytas bendrasis drėgmės kiekis turi neviršyti ribinių verčių, apskaičiuojamų pagal faktinį baltymų kiekį ir atvėsinimo būdą (šio reglamento 2 priedas);

13.3. toliau išvardytų rūšių gabalais pjaustyta šviežia, sušaldyta ir greitai sušaldyta paukštiena gali būti realizuojama tada, jeigu vandens kiekis neviršija techniškai neišvengiamo minimalaus absorbuoto drėgmės kiekio, nustatomo pagal metodiką, aprašytą šio reglamento 4 priede:

vištų krūtinėlės filė su/ar be krūtinkaulio kremzlės, be odos;

vištų krūtinėlė su oda;

vištų šlaunelės, blauzdelės, kojos, kojos su dalimi nugaros, kojos ketvirčiai, su oda;

kalakutų krūtinėlės filė, be odos;

kalakutų krūtinėlė, su oda;

kalakutų šlaunelės, blauzdelės, kojos, su oda;

kalakutų kojų mėsa be kaulų, be odos.

14. Vandens kiekio sumažėjimas atšildant vištieną nustatomas pagal metodiką, aprašytą šio reglamento 1 priede. Vandens kiekio sumažėjimas atšildymo metu neturi viršyti šių verčių:

14.1. atšaldymas ore – 1,5 %;

14.2. atšaldymas pučiant orą kartu su vandeniu – 3,3 %;

14.3. atšaldymas panardinant į vandenį – 5,1 %.

 

V. TERŠALAI IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

15. Teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos privalo neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2002, Nr. 34-1269).

16. Bakterinis užterštumas turi neviršyti nurodyto Lietuvos higienos normoje HN 26-1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leistinas mikrobinio užterštumo lygis“ (Žin., 1998, Nr. 99-2753).

17. Paukštiena gaminama, laikoma, gabenama ir teikiama į rinką laikantis Lietuvos higienos normos HN 15:2001 „Maisto higiena“ (Žin., 2002, Nr. 9-324; 2003, Nr. 70 -3205) bei Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 416 (Žin., 2001, Nr. 85-3009), reikalavimų.

18. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin., 2002, Nr. 28-1010) reikalavimus.

 

VI. ŽENKLINIMAS

 

19. Paukštienos skerdenėlės ir gabalais supjaustyta paukštiena ženklinama pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

20. Papildomai turi būti nurodyti šie ženklinimo rekvizitai: specialusis ūkininkavimo būdas (jei, pavyzdžiui, paukščiai auginti ekologiniame ūkyje ar kt.) ir atšaldymo būdas gamyboje.

______________

 

Paukštienos techninio reglamento

1 priedas

 

VANDENS KIEKIO SUMAŽĖJIMAS VIŠTIENOS SKERDENĖLIŲ ATŠILDYMO METU (Lašėjimo metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas išlašėjusio vandens kiekiui nustatyti iš sušaldytos ar greitai sušaldytos vištienos skerdenėlės jos atšildymo metu. Nustatytas išlašėjęs vandens kiekis išreiškiamas procentais nuo sušaldytos ar greitai sušaldytos skerdenėlės bendros masės, įskaitant subproduktus. Jei vandens sumažėjimas, išreikštas procentais nuo skerdenėlės masės (įskaitant visus pakuotėje esančius subproduktus), viršija šio priedo 6 punkte pateiktas vertes, tai rodo, kad gamybos metu buvo absorbuotas vandens perteklius. Aprašyta analizė negali būti taikoma vištienai, apdorotai polifosfatais ar panašiomis medžiagomis, kurios sulaiko drėgmę. Tokiomis medžiagomis apdorota vištiena turi būti tiriama šio reglamento 2 priede aprašytu metodu (Bendrojo vandens kiekio nustatymas vištienos skerdenėlėje).

2. Esmė

Sušaldyta ar greitai sušaldyta skerdenėlė, įskaitant subproduktus, atšildoma nustatytomis sąlygomis, kurios leidžia apskaičiuoti vandens kiekio sumažėjimą.

3. Priemonės:

3.1. svarstyklės, kuriomis galima sverti iki 5 kg ir kurių tikslumas ±1 g;

3.2. pakankamo dydžio saugiai uždaromas plastiko maišelis skerdenėlei laikyti;

3.3. vandens vonia su temperatūros (42 ± 2)°C reguliatoriumi skerdenėlei laikyti. Vandens tūris vonioje turi būti 8 kartus didesnis už tiriamąją skerdenėlę;

3.4. filtravimo popierius arba absorbuojanti popierinė servetėlė.

4. Analizės metodika:

4.1. iš bendrojo paukštienos kiekio atsitiktinai paimama 20 skerdenėlių, kurios iki analizės pagal šio priedo 4.2–4.11 punktus pradžios laikomos ne aukštesnėje kaip – 18 °C temperatūroje.

4.2. nuo pakuotės pašalinamas ledas arba vanduo. Pakuotė su turiniu sveriama ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M0.

4.3. skerdenėlė su subproduktais išimama iš pakuotės. Pakuotė išdžiovinama ir pasveriama ±1g tikslumu. Užrašoma masė M1.

4.4. sušaldytos skerdenėlės ir subproduktų masė apskaičiuojama iš skirtumo M0–M1.

4.5. Skerdenėlė (su subproduktais, jei yra) įdedama į stiprų vandeniui atsparų sandariai uždaromą plastikinį maišelį. Pilvas nukreiptas į maišelio dugną. Maišelis turi būti tokio ilgio, kad saugiai laikytųsi vandens vonioje, tačiau ne per platus, kad skerdenėlė negalėtų pajudėti iš vertikalios padėties. Subproduktai pilvo ertmėje turi būti sudėti į atskirą maišelį.

4.6. Maišeliai su skerdenėlėmis dedami į vandens vonią taip, kad skerdenėlės būtų apsemtos, o maišelio viršus liktų paviršiuje. Maišelio viršus atidaromas ir iš jo išleidžiama kiek galima daugiau oro. Maišeliai vandens vonioje turi laikytis vertikaliai, todėl, jei reikia, jie prilaikomi specialiais laikikliais arba į juos įdedama svarelių. Į maišelius negali patekti vandens. Jie neturi liesti vienas kito.

4.7. Maišeliai laikomi (42 ± 2) °C temperatūros vandens vonioje, nuolat juos judinant ar maišant vandenį, kol skerdenėlės terminis centras (giliausia krūtinės raumenų dalis, esanti prie krūtinkaulio, – vištienai be subproduktų ar subproduktų vidus – vištienai su subproduktais) pasiekia + 4 °C temperatūrą (matuojama pasirinktinai dviejuose maišeliuose). Pasiekus + 4 °C temperatūrą, skerdenėlė vandens vonioje ilgiau nelaikoma. Rekomenduojamas toks skerdenėlės, kuri buvo laikoma – 18 °C temperatūroje, vandens vonioje laikymo laikas:

 

Masė, g

Skerdenėlės su (be) subproduktais masė, g

Reikalingas laikymo vonioje laikas, min.

Vištiena be subproduktų

Vištiena su subproduktais

< 800

< 825

77

92

 

850

825–874

82

97

 

900

875–924

85

100

 

950

925–974

88

103

 

1 000

975–1 024

92

107

 

1 050

1 025–1 074

95

110

 

1 100

1 050–1 149

98

113

 

1 200

1 150–1 249

105

120

 

1 300

1 250–1 349

111

126

 

1 400

1 350–1 449

118

133

 

Skerdenėlės masei padidėjus 100 g, jos laikymo laikas vandens vonioje pailgėja 7 min. Jei per rekomenduojamą laiką dviejuose maišeliuose su skerdenėle nepasiekiama + 4 °C temperatūra, tai atšildymo laikas pratęsiamas ir laikoma tol, kol pasiekiama + 4 °C temperatūra.

4.8. Maišeliai su turiniu išimami iš vandens vonios, jų dugnas praduriamas, kad ištekėtų atšildymo metu atsiradęs skystis. Maišelis su turiniu paliekamas vienai valandai 18–25 ° C temperatūroje ištekėti visam skysčiui.

4.9. Atšildyta skerdenėlė išimama iš maišelių. Jei buvo, iš pilvo ertmės išimamas maišelis su subproduktais. Skerdenėlės vidus ar išorė apšluostoma filtravimo popieriumi ar popierine servetėle. Subproduktų maišelis praduriamas, kad ištekėtų skystis. Maišelis ir subproduktai taip pat rūpestingai nusausinami.

4.10. Skerdenėlė, subproduktai ir jų maišelis pasveriami ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M2.

4.11. Maišelis, kuriame buvo subproduktai, pasveriamas ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M3.

5. Rezultatų apskaičiavimas

Vandens kiekio sumažėjimas procentais, atsižvelgiant į sušaldytos ar greitai sušaldytos skerdenėlės masę, apskaičiuojamas pagal formulę:

 

6. Rezultatų įvertinimas

Jei atšildant dvidešimt paimtų skerdenėlių (šio priedo 4.1 punktas) vandens kiekio sumažėjimas viršija toliau nurodytas procentines vertes, tai rodo, kad skerdenėlės gamybos metu absorbavo didesnį nei leistina vandens kiekį.

Vertės:

atšaldymas ore – 1,5 %,

atšaldymas pučiant orą – 3,3 %,

atšaldymas panardinant – 5,1 %.

______________

 

Paukštienos techninio reglamento

2 priedas

 

BENDROJO DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMAS VIŠTIENOS SKERDENĖLĖJE

(Cheminis metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas nustatyti bendrąjį vandens kiekį sušaldytoje ar greitai sušaldytoje vištienoje. Metode aprašytas drėgmės ir baltymų kiekių nustatymas homogenizuotoje vištienos skerdenėlėje. Apskaičiuotas bendrasis drėgmės kiekis palyginamas su ribinėmis vertėmis, apskaičiuotomis pagal šio priedo 6.4 punktą, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei analitikas įtaria, kad esama kokių nors medžiagų, kurios gali turėti įtakos analizės rezultatams, reikia imtis atsargumo priemonių.

2. Sąvokos

Skerdenėlės mėginys tyrimams – tai vištienos skerdenėlė su kaulais, kremzlėmis ir subproduktais, esančiais skerdenėlėje.

3. Esmė

Drėgmės ir baltymų kiekis turi būti nustatomas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) metodus arba kitus Lietuvoje įteisintus metodus. Didžiausias leidžiamas bendrasis drėgmės kiekis skerdenėlėje apskaičiuojamas remiantis skerdenėlės baltymų kiekiu, kuris yra susijęs su fiziologiniu drėgmės kiekiu.

4. Priemonės:

4.1. svarstyklės skerdenėlėms ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g;

4.2. kirvis ar pjūklas skerdenėlei pjaustyti į tinkamus malti gabalus;

4.3. mėsmalė ir maišyklė sušaldytai ar greitai sušaldytai paukštienos skerdenėlei homogenizuoti.

PASTABA. Mėsmalė turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti sušaldytą ar greitai sušaldytą mėsą ir kaulus iki homogeniško mišinio, koks yra gaunamas vartojant mėsmalę, į kurią įdėtas sietelis su 4 mm skersmens skylutėmis;

4.4. įranga drėgmės kiekiui nustatyti pagal LST ISO 1442 aprašymą;

4.5. įranga baltymų kiekiui nustatyti pagal LST ISO 937 aprašymą.

5. Analizės metodika:

5.1. Vištienos kokybei nustatyti atsitiktinai parenkamos septynios skerdenėlės, kurios iki analizės pradžios pagal šio priedo 5.5 ir 5.6 punktus neatšildomos. Galima analizuoti visas septynias skerdenėles atskirai arba iš jų sudaryti sudėtinį mėginį.

5.2. Išėmus skerdenėles iš šaldytuvo, jos turi būti pradėtos tirti per valandą.

5.3. Nuo pakuotės pašalinamas ledas ir vanduo. Kiekviena skerdenėlė pasveriama ir išpakuojama. Skerdenėlė supjaustoma mažais gabaliukais, išpakuojami subproduktai, nuvalomas prilipęs ledas ir nustatomas supakuotos skerdenėlės ir įpakavimo medžiagos masių skirtumas P1 gramais.

Jei tiriamas septynių skerdenėlių sudėtinis mėginys, tai skerdenėlės paruošiamos ir jų bendroji masė P7 nustatoma analogiškai.

5.4. Visa skerdenėlė, kurios masė P1, sumalama mėsmale, kaip aprašyta šio priedo 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišoma maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti reprezentatyvųjį mėginį.

Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visos septynios skerdenėlės, kurių masė P7, sumalamos mėsmale, kaip aprašyta šio priedo 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišomos maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti du reprezentatyviuosius mėginius. Abu šie mėginiai turi būti tiriami, kaip aprašyta šio priedo 5.5 ir 5.6 punktuose.

5.5. Homogeniškos konsistencijos mėginyje nedelsiant pagal LST ISO 1442 nustatomas drėgmės kiekis a %;

5.6. Homogeniškos konsistencijos mėginyje nedelsiant pagal LST ISO 937 nustatomas azoto kiekis. Nustatytas azoto kiekis padauginamas iš koeficiento 6,25 ir apskaičiuojamas baltymų kiekis b %.

6. Rezultatų apskaičiavimas:

6.1. Vienos skerdenėlės drėgmės kiekis W apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis RP – formulę bP1/100. Rezultatai išreiškiami gramais.

Tiriant septynias skerdenėles, jų drėgmės kiekių (W7) ir baltymų kiekių (RP7) sumos apskaičiuojamos taip: tiriant sudėtinį mėginį, apskaičiuojamas dviejų mėginių vidutinis drėgmės kiekis a % ir vidutinis baltymų kiekis b %.

Septynių skerdenėlių drėgmės kiekis (W7) apskaičiuojamas pagal formulę aP7/100; baltymų kiekis (RP7) apskaičiuojamas pagal formulę bP7/100. Abiejų tyrimų rezultatai išreiškiami gramais.

6.2. Vidutinis drėgmės (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas dalijant W7 ir RP7 iš septynių.

6.3. Teorinį fiziologinį drėgmės kiekį gramais, nustatytą šiuo metodu, galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:

 

3,53 x RPA + 23.

6.4. Atšaldymas:

6.4.1. Atšaldymas ore (kambario temperatūroje).

Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas minimalus absorbuotas drėgmės kiekis siekia 2 %, tuomet aukščiausia leidžiama bendroji drėgmės kiekio (W0) riba gramais, nustatyta šiuo metodu, apskaičiuojama pagal formulę (įskaitant pasikliovimo ribas):

W0 = 3,65 x RPA + 42.

 

6.4.2. Atšaldymas pučiant orą.

Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas minimalus absorbuotos drėgmės kiekis siekia 4,5 %, tuomet aukščiausia leidžiama bendrojo drėgmės kiekio (W0) riba gramais, nustatyta šiuo metodu, apskaičiuojama pagal formulę (įskaitant pasikliovimo ribas):

W0 = 3,79 x RPA + 42.

6.4.3. Atšaldymas panardinant.

Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas absorbuotos drėgmės kiekis siekia 7 %, tuomet aukščiausia leidžiama bendrojo drėgmės kiekio (W0) riba gramais, nustatyta šiuo metodu, apskaičiuojama pagal formulę (įskaitant pasikliovimo ribas):

W0 = 3,93 x RPA + 42.

 

6.5. Jei septynių skerdenėlių vidutinis drėgmės kiekis (WA), apskaičiuotas pagal šio priedo 6.2 punktą, neviršija pagal šio priedo 6.4 punktą apskaičiuotos vertės (W0), tai tiriamosios paukštienos kokybė atitinka standartą.

______________

 

Paukštienos techninio reglamento

3 priedas

 

ABSORBUOTOS DRĖGMĖS KONTROLĖ GAMYBOJE

 

1. Mažiausiai vieną kartą per aštuonias darbo valandas tuoj pat po skerdenėlių išdarinėjimo ir subproduktų bei riebalų pašalinimo, prieš pirmąjį plovimą, nuo skerdenėlių išdarinėjimo linijos paimama 25 atsitiktinės skerdenėlės.

2. Jei reikia, nukertamas kaklas, paliekant su skerdenėle susijungusią kaklo odą.

3. Kiekviena skerdenėlė paženklinama ir pasveriama ±1 g tikslumu (masė M0).

4. Tiriamosios skerdenėlės vėl pakabinamos išdarinėjimo linijoje, kur toliau jos plaunamos, vėsinamos, varvinamos.

5. Po nuvarvinimo paženklintos skerdenėlės paimamos vėl, neleidžiant joms varvėti ilgiau už toje partijoje, iš kurios buvo paimti mėginiai, paukštieną.

6. Mėginys sudaromas iš 20 paženklintų skerdenėlių. Jos dar kartą pasveriamos ±1 g tikslumu (masė M1). Šio svėrimo ir ankstesnio svėrimo rezultatai užrašomi greta. Tyrimas negalioja, jei tiriama mažiau nei 20 skerdenėlių.

7. Iš skerdenėlių išimami žymekliai ir skerdenėlės supakuojamos.

8. Absorbuotas drėgmės kiekis procentais apskaičiuojamas iš skerdenėlių masės M1 po plovimo, atšaldymo, varvinimo atimant pradinę skerdenėlių masę M0, skirtumą padalijant iš pirminio svorio M0 ir padauginant iš 100: [ (M1 – M0)x100]/M0.

Nustatant to paties skerdenėlių skaičiaus ir pagal tuos pačius principus absorbuotos drėgmės kiekį procentais, vietoj rankinio svėrimo, kuris taikomas atliekant kontrolę pagal šio priedo 1–8 punktus, gali būti naudojami automatiniai svėrimo įrenginiai.

9. Maksimaliai absorbuoto vandens kiekis neturi viršyti nurodytų verčių procentais (nuo pirminės skerdenėlių masės M0):

atšaldymas ore – 0,1 %;

atšaldymas pučiant orą – 2,0 %;

atšaldymas panardinant – 4,5 %.

______________

 

Paukštienos techninio reglamento

4 priedas

 

BENDROJO DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMAS GABALAIS SUPJAUSTYTOJE PAUKŠTIENOJE (Cheminis metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas nustatyti bendrąjį vandens kiekį gabalais supjaustytoje paukštienoje. Metode aprašytas drėgmės ir baltymų kiekių nustatymas homogenizuotoje gabalais supjaustytoje paukštienoje. Apskaičiuotas bendrasis drėgmės kiekis palyginamas su ribinėmis vertėmis, apskaičiuotomis pagal šio priedo 6.4 punktą, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei analitikas įtaria, kad esama kokių nors medžiagų, kurios gali turėti įtakos analizės rezultatams, reikia imtis atsargumo priemonių.

 

2. Mėginio paėmimas

Mėginiai tyrimams turėtų būti ne mažesni kaip:

- vištų krūtinėlės, vištų krūtinėlės filė – pusė krūtinėlės be kaulo;

- kalakutų krūtinėlės, kalakutų krūtinėlės filė ir kalakutų kojų mėsos be kaulų – apie 100 g;

- kitų gabalų – kaip apibrėžiama šio reglamento 2 skyriuje (gabalais supjaustyta paukštiena).

Jei sušaldyti ar greitai sušaldyti paukštienos gabalai nėra supakuoti atskirai, pakuotė laikoma 0 °C temperatūroje, kol gabalus bus galima atskirti.

 

3. Esmė

Drėgmės ir baltymų kiekis turi būti nustatomas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) metodus arba kitus Lietuvoje įteisintus metodus.

Didžiausias leidžiamas bendrasis drėgmės kiekis gabalais supjaustytoje paukštienoje apskaičiuojamas remiantis juose nustatytu baltymų kiekiu, kuris yra susijęs su fiziologiniu drėgmės kiekiu.

 

4. Priemonės:

4.1. svarstyklės gabalais supjaustytai paukštienai ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g;

4.2. kirvis ar pjūklas paukštienai pjaustyti į tinkamus malti gabalus;

4.3. mėsmalė ir maišyklė gabalais supjaustytai paukštienai homogenizuoti.

PASTABA. Mėsmalė turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti sušaldytą ar greitai sušaldytą mėsą ir kaulus iki homogeniško mišinio, kuris yra gaunamas vartojant mėsmalę, į kurią įdėtas sietelis su 4 mm skersmens skylutėmis;

4.4. įranga drėgmės kiekiui nustatyti pagal LST ISO 1442 aprašymą;

4.5. įranga baltymų kiekiui nustatyti pagal LST ISO 937 aprašymą.

 

5. Analizės metodika:

5.1. Gabalais supjaustytos paukštienos kokybei nustatyti atsitiktinai parenkami penki gabalai, kurie iki analizės pradžios pagal šio priedo 5.2–5.6 punktus neatšildomi.

Sušaldytos ir greitai sušaldytos paukštienos gabalų mėginiai, atrinkti pagal šio priedo 2 punktą, gali būti laikomi iki tyrimo pradžios 0 °C temperatūroje.

Galima analizuoti visus penkis gabalus atskirai arba iš jų sudaryti sudėtinį mėginį.

5.2. Išėmus gabalais supjaustytą paukštieną iš šaldytuvo, ji turi būti pradėta tirti per valandą.

5.3. Nuo pakuotės pašalinamas ledas ir vanduo. Kiekvienas gabalas pasveriamas ir išpakuojamas. Gabalai supjaustomi mažais gabaliukais ir nustatomas supakuotų gabalų ir įpakavimo medžiagos masių skirtumas P1 gramais. Jei tiriamas penkių gabalų sudėtinis mėginys, tai gabalai paruošiami ir jų bendroji masė P5 nustatoma analogiškai.

5.4. Visas gabalas, kurio masė P1, sumalamas mėsmale, kaip aprašyta šio priedo 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišoma maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti reprezentatyvųjį mėginį. Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visi penki gabalai, kurių masė P5, sumalami mėsmale, kaip aprašyta šio priedo 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišomi maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti du reprezentatyviuosius mėginius.

5.5. Paimamas homogenišką konsistenciją turintis mėginys ir nedelsiant pagal LST ISO 1442 nustatomas jo drėgmės kiekis a, %.

5.6. Paimamas homogenišką konsistenciją turintis mėginys ir nedelsiant pagal LST ISO 937 nustatomas azoto kiekis. Nustatytas azoto kiekis padauginamas iš koeficiento 6,25 ir apskaičiuojamas baltymų kiekis b %.

 

6. Rezultatų apskaičiavimas:

6.1. Vieno gabalo drėgmės kiekis W apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis RP – pagal formulę bP1/100. Rezultatai išreiškiami gramais.

Penkių gabalų drėgmės kiekis W5 ir baltymų kiekis RP5 gramais apskaičiuojami susumuojant jų kiekius.

Tiriant sudėtinį mėginį, apskaičiuojamas dviejų mėginių vidutinis drėgmės kiekis a % ir vidutinis baltymų kiekis b %. Penkių gabalų drėgmės kiekis (W5) apskaičiuojamas pagal formulę aP5/100; baltymų kiekis (RP5) apskaičiuojamas pagal formulę bP5/100. Abiejų tyrimų rezultatai išreiškiami gramais.

6.2. Vidutinis drėgmės (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas dalijant W5 ir RP5 iš penkių.

6.3. Vidutinis fiziologinis drėgmės ir baltymų santykis W/RP, nustatytas šiuo metodu, įvertinamas pagal žemiau išvardytas vertes:

vištų krūtinėlės filė: 3,19 ± 0,12;

vištų kojos ir kojų ketvirčiai: 3,78 ± 0,19;

kalakutų krūtinėlės filė: 3,05 ± 0,15;

kalakutų kojos: 3,58 ± 0,15;

kalakutų kojų mėsa be kaulų: 3,65 ± 0,17.

6.4. Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas minimalus absorbuotas drėgmės kiekis viršija 2 %, 4,5 %, ar 6% (***) priklausomai nuo produkcijos rūšies ir naudojamo atšaldymo būdo, tuomet didžiausias leidžiamas drėgmės ir baltymų santykis W/RP, nustatytas šiuo metodu, nurodomas lentelėje:

 

 

Atšaldymas ore

Atšaldymas pučiant orą

Atšaldymas panardinant

Vištų krūtinėlės filė, be odos

3,40

3,40

3,40

Vištų krūtinėlė, su oda

3,40

3,50

3,60

Vištų šlaunelės, blauzdelės, kojos, kojos su dalimi

4,05

4,15

4,30

nugaros, kojų ketvirčiai, su oda

 

 

 

Kalakutų krūtinėlės filė, be odos

3,40

3,40

3,40

Kalakutų krūtinėlė, su oda

3,40

3,50

3,60

Kalakutų šlaunelės, blauzdelės, kojos, su oda

3,80

3,90

4,05

Kalakutų kojų mėsa be kaulų, su oda

3,95

3,95

3,95

Jei penkių paukštienos gabalų vidutinis drėgmės ir baltymų santykis WA/RPA, apskaičiuotas pagal šio priedo 6.2 punktą, neviršija šio priedo 6.4 punkte nurodyto santykio vertės, tai tiriamosios gabalais supjaustytos paukštienos kokybė atitinka standartą.

____________

*** Vertė apskaičiuota pagal didžiausius absorbuoto vandens kiekio tyrimo rezultatus.

2 % vandens kiekis visiems atšaldymo būdams taikomas krūtinėlės filė be odos ir kalakutų kojų mėsai be kaulo.

______________


[1] Krūtinėlė, koja, viščiuko koja su dalimi nugaros, šlaunelė, blauzdelė, sparnas, neatskirti sparnai ir krūtinėlės filė gali būti parduodami su oda arba be jos. Apie tai turi būti nurodyta etiketėje.

 

[2]  Jei krūtinėlės filė su krūtinkaulio kremzle parduodama su oda, apie tai turi būti nurodyta etiketėje.