LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1K-237/D1-394
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo programos“ (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839) 2 punktu,
Tvirtiname Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugpjūčio 12 d.
įsakymu Nr. 1K-237/D1-394
VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Daugiabučių namų modernizavimo programos (toliau – Programa) dalyvių funkcijas, Programos finansavimą, daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų parengimą, pateikimą ir įgyvendinimą, šių projektų kreditavimą, investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymą bei valstybės paramos teikimą Programos įgyvendinimui.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
daugiabutis namas, butas, daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) – taip, kaip paaiškinta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);
mažas pajamas gaunančios šeimos (vieni gyvenantys asmenys) – šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kurios (kurie) turi teisę į būsto šildymo, šalto vandens bei nuotekų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – Kompensacijos) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2005, Nr. 47-1555);
daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka sudaryta butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti. Šios sutarties sudarymo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre;
daugiabučio namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais visiškai ar iš dalies atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės;
namo energinis auditas – namo šilumos nuostolių bei inžinerinių sistemų patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu ir pagrįstų energijos taupymo priemonių parinkimas;
daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas (toliau – Investicijų projektas) – daugiabučio namo energinio audito ir techninės būklės įvertinimo pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones bei šių priemonių energinį efektyvumą, lėšų poreikį šioms priemonėms įgyvendinti, finansavimo šaltinius bei investicijų atsipirkimo laiką. Į Investicijų projektą įtraukiamos priemonės, susijusios su projekto parengimu ir jo įgyvendinimu: namo energinio audito atlikimas ir techninės būklės įvertinimas, Investicijų projekto parengimas, rangos darbų pirkimo organizavimas ir jų techninė priežiūra, statybinių tyrinėjimų darbai ir techninio projekto parengimas, jeigu tai nustato statybos techniniai reglamentai;
investicijų suma – Investicijų projekto pagrindu numatytų darbų realios įgyvendinimo sąnaudos;
daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų naudingojo ploto suma, išreikšta kvadratiniais metrais, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507);
pradinis įnašas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų piniginiai įnašai (nuosavos lėšos) ir valstybės biudžeto lėšos, kurios skiriamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kaip valstybės parama investicijų projekto pradiniam įnašui apmokėti ir naudojamos namo energiniam auditui atlikti bei namo techninei būklei įvertinti, investicijų projektui parengti ir jam įgyvendinti (šio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų investicijų sumos);
Investicijų projekto administratorius (toliau – Projekto administratorius) – Bendrijos valdymo organas (Bendrijos valdyba ar Bendrijos pirmininkas) arba Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo.
II. PROGRAMOS DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS
4. Už Programos priežiūrą bei įgyvendinimą ir jos vykdymui skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdymą atsakinga Aplinkos ministerija, kuri:
4.1. numato Programos vykdymą ministerijos Strateginiame veiklos plane ir planuoja priemones bei lėšas, būtinas Programai įgyvendinti;
4.2. sudaro sutartis su Programą įgyvendinančia institucija (toliau – Agentūra) dėl Programos įgyvendinimo ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti administravimo;
4.3. atlieka nuolatinę Programos vykdymo priežiūrą ir vertinimą, sudarydama Programos priežiūros komitetą iš suinteresuotų ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir tvirtina šio komiteto darbo reglamentą;
5. Agentūra, įgyvendindama Programą:
5.1. parengia metodinius reikalavimus Investicijų projektams bei jų įgyvendinimo procedūras ir suderina su Aplinkos ministerija;
5.2. pasirašo Programos įgyvendinimo sutartis su konkurso tvarka atrinktomis kreditų draudimo paslaugas (toliau – Draudikai) ar paskolų garantijas teikiančiomis įmonėmis (organizacijomis), komerciniais bankais ar kitomis kredito įstaigomis (toliau – Bankai);
5.3. konsultuoja butų ir kitų patalpų savininkus bei jų įgaliotus atstovus pasirengimo dalyvauti Programoje ir jos įgyvendinimo techniniais, finansiniais bei organizaciniais klausimais;
5.4. vertina parengtų Investicijų projektų bei rangos darbų pirkimų atitikimą Programos ir šių Taisyklių reikalavimams;
5.5. Draudikams ar paskolų garantijas teikiančioms įmonėms (organizacijoms) ir Bankams teikia Investicijų projekto įvertinimo išvadas;
5.7. nustato, ar atlikti rangos darbai atitinka Investicijų projekte numatytus bei jų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus;
5.8. organizuoja Programos įgyvendinimo monitoringą ir įvertinimą, kiekvienais metais rengia ataskaitas apie jos įgyvendinimą ir pateikia jas Aplinkos ministerijai;
6. Agentūra turi teisę gauti iš Programos dalyvių dokumentus bei duomenis, susijusius su Programos įgyvendinimu, išskyrus konfidencialią informaciją.
7. Draudikai ar paskolų garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) priima prašymus dėl kreditų draudimo (garantijų suteikimo), vertina Investicijų projektus ir kredito gavėjų mokumą, išduoda sutikimą dėl draudimo (garantijų suteikimo) ir sudaro kreditų draudimo (garantijų suteikimo) sutartis.
8. Investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – Daugiabučio namo savininkai), įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo.
9. Programos įgyvendinime dalyvaujantys Bankai priima prašymus dėl kreditų suteikimo, vertina Investicijų projektus ir kredito gavėjų mokumą, teikia kreditus pagal Bankų nustatytas kreditų teikimo ir su Programos reikalavimais suderintas taisykles.
10. Namo energinius auditus bei technines apžiūras atlieka ir Investicijų projektus rengia konsultavimo – projektavimo įmonės, fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti tokią veiklą. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintys asmenys.
11. Investicijų projektuose numatytus darbus atlieka rangos organizacijos, kurios parenkamos konkurso tvarka.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, savivaldybės pagal savo kompetenciją remia daugiabučių namų savininkų bendrijas, rengiančias ir įgyvendinančias daugiabučių namų modernizavimo projektus, ir, esant finansinėms galimybėms, teikia finansinę paramą šiems projektams įgyvendinti.
III. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
13. Programos įgyvendinimas finansuojamas Daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, Bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis.
14. Daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys Investicijų projektus, vykdomus pagal Programą, savo lėšomis turi apmokėti pradinį įnašą, ne mažesnį kaip 10 procentų nuo numatytos investicijų sumos.
15. Bankai teikia kreditus Investicijų projektų įgyvendinimui. Suteikiamo kredito dydis negali viršyti 90 procentų investicijų sumos.
16. Valstybės biudžeto lėšomis teikiama valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti ir Agentūrai padengiamos Programos įgyvendinimo administravimo išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“(Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531).
IV. DAUGIABUČIO NAMO MODERNIZAVIMO INVESTICIJŲ PROJEKTO PARENGIMO, PATEIKIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKA
18. Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir Agentūros parengtais metodiniais reikalavimais.
19. Investicijų projektas turi būti pagrįstas namo energinio audito bei namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, kurios vykdomos Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504) nustatyta tvarka, duomenimis bei išvadomis.
20. Parengtas Investicijų projektas pateikiamas įvertinti Agentūrai, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Investicijų projekto pateikimo dienos pateikia išvadas apie jo atitikimą Programos ir Taisyklių reikalavimams ir galimybę suteikti Taisyklėse nustatytą valstybės paramą.
21. Parengtas ir su Agentūra suderintas Investicijų projektas pateikiamas Projekto administratoriaus pasirinktam Bankui, kuris, jį įvertinęs, priima preliminarinį sprendimą dėl kredito suteikimo ir jo draudimo (ar garantijų suteikimo).
22. Gavus Agentūros pritarimą dėl valstybės paramos suteikimo galimybių ir preliminarinį Banko pritarimą dėl kredito suteikimo, Investicijų projektas tvirtinamas Bendrijos narių susirinkimo (arba balsuojant raštu) arba Jungtinės veiklos sutarties atveju – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (arba balsuojant raštu), kartu priimant sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų.
23. Patvirtinus Investicijų projektą, rengiamas techninis projektas, jei jis numatytas pagal STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2144) reikalavimus, ir rangos darbų pirkimo konkursui reikalinga dokumentacija.
24. Rangos darbų pirkimus vykdo Projekto administratorius vadovaudamasis Agentūros parengtais metodiniais reikalavimais. Rangos darbų pirkimo dokumentacija ir pirkimo ataskaita pateikiama derinti Agentūrai.
25. Projekto administratorius, gavęs Agentūros pritarimą dėl konkurso būdu pasirinktos rangos darbų organizacijos, kreipiasi į Banką dėl kreditavimo sutarties pasirašymo. Po to pasirašoma statybos rangos sutartis bei sutartis dėl statybos techninės priežiūros vykdymo.
26. Investicijų projekte numatyti darbai gali būti pradėti vykdyti tik gavus visus reikalingus leidimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 32-7888; 2001, Nr. 101-3597).
V. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMAS
28. Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas santykiniu dydžiu, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą, įgyvendinus Investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones, palyginti su faktiniu jos sunaudojimu.
29. Daugiabučio namo modernizavimo priemonių energinio efektyvumo rodikliai nustatomi pagal Taisyklių priede pateiktą Daugiabučių namų modernizavimo priemonių sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių lentelę. Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas projekte numatytų daugiabučio namo modernizavimo priemonių energinio efektyvumo rodiklių suma.
VI. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ KREDITAVIMAS IR KREDITO DRAUDIMAS (GARANTIJŲ SUTEIKIMAS)
30. Daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kreditų draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų turi būti priimtas Bendrijos narių susirinkimo (arba balsuojant raštu), jos įstatų nustatyta tvarka arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (arba balsuojant raštu) Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.
31. Pateikiant prašymą Bankui dėl kredito suteikimo, turi būti pateikiama:
31.2. daugiabučio namo savininkų sprendimą dėl lėšų skolinimosi sąlygų patvirtinantis dokumentas (susirinkimo ar balsavimo raštu protokolas);
33. Sprendimas dėl kreditų draudimo arba garantijų suteikimo priimamas Banko ir Draudiko ar garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) sutartyje nustatyta tvarka.
VII. VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMO TAISYKLĖS
35. Valstybės parama teikiama daugiabučiams namams, kurie pastatyti iki 1993 metų, modernizuoti. Stokojant lėšų, pirmenybė teikiant valstybės paramą tenka seniau pastatytiems ir blogesnės fizinės būklės namams.
36. Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių priskiriama:
36.3 stogų kapitalinis remontas ar rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą);
37. Valstybės parama teikiama šiais būdais:
37.1. apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti (nepriklausomai nuo Taisyklių 37.2 punkte nurodytų išlaidų) priklausomai nuo Investicijų projekto energinio efektyvumo:
37.1.1. Investicijų projektams, kurių sąlyginio energinio efektyvumo rodiklių suma yra ne mažesnė kaip 10 ir mažesnė kaip 15, apmokama 15 procentų investicijų sumos;
37.2. apmokant išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims):
38. Valstybės parama, apmokant dalį investicijų pagal Taisyklių 37.1 punkte nurodytas sąlygas, negali būti didesnė kaip 50 litų vienam kvadratiniam metrui daugiabučio namo naudingojo ploto. Į šį plotą, pagal kurį teikiama valstybės parama, apmokant dalį investicijų neįskaitomas komercinių patalpų naudingasis plotas, taip pat vienam savininkui priklausančių gyvenamųjų patalpų (butų) naudingasis plotas, viršijantis 100 kv. metrų.
39. Jeigu daugiabučio namo modernizavimas vykdomas etapais, pagal atskirus Investicijų projektus, į valstybės paramos normatyvą, nurodytą Taisyklių 38 punkte, įskaitoma visuose etapuose suteikta valstybės parama, taip pat valstybės parama, suteikta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1408 „Dėl finansinės paramos teikimo, įgyvendinant Energijos taupymo/būsto demonstracinį projektą“ (Žin., 1998, Nr. 109-3001).
40. Dėl valstybės paramos, nurodytos Tvarkos 37.1, 37.2.1, 37.2.2 punktuose, Projekto administratorius kreipiasi į Agentūrą (ar jos teritorinį padalinį). Kartu su prašymu pateikiamas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas Investicijų projektas, Banko patvirtinimas dėl kredito suteikimo, mažas pajamas gaunančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) sąrašas su savivaldybės socialinių išmokų skyriaus išduotomis pažymomis apie jų teisę į būsto šildymo, šalto vandens bei nuotėkų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, valstybės įmonės Registrų centro išduotas gyvenamojo namo patalpų sąrašas, kuriame turi būti nurodyti patalpų savininkai, patalpų paskirtis ir jų naudingasis plotas.
41. Kredito draudimo įmokos dalis, tenkanti mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), apmokama pateikus Draudiko išduotą draudimo liudijimo (poliso) kopiją ir draudimo liudijime (polise) nustatyto dydžio draudimo įmokos sumokėjimo dokumento (kasos pajamų orderio arba mokėjimo pavedimo) kopijas bei įmokos, tenkančios mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), dydžio apskaičiavimą, patvirtintą Projekto administratoriaus ir buhalterio parašu. Jeigu kredito draudimo įmoka pagal sutartį su Draudiku yra nevienkartinė, t. y. mokama kasmet iki kredito grąžinimo termino pabaigos, tuomet duomenys apie mažas pajamas gaunančias šeimas (vienus gyvenančius asmenis) ir jų teisę į kompensacijas bei jiems tenkančios draudimo įmokos apskaičiavimas patikslinami kasmet, pateikiant Taisyklių 40 punkte nurodytą sąrašą su savivaldybės socialinių išmokų skyriaus išduotomis pažymomis.
42. Pradinis įnašas, tenkantis mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), apmokamas pateikus pradinio įnašo panaudojimo finansinius dokumentus ar jų kopijas bei pradinio įnašo, tenkančio mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), dydžio apskaičiavimą, patvirtintą Projekto administratoriaus ir buhalterio parašais.
43. Investicijų dalis daugiabučiam namui modernizuoti apmokama už atliktus daugiabučio namo modernizavimo darbus pateikus Agentūrai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus bei sąskaitas faktūras.
44. Agentūra, gavusi valstybės paramai pagrįsti būtinus dokumentus, nurodytus Taisyklių 40, 41, 42 ir 43 punktuose, per 10 darbo dienų juos išnagrinėja, nustato suteiktinos paramos dydį ir perveda ją į Projekto administratoriaus nurodytą sąskaitą arba raštu informuoja jį apie būtinumą patikslinti paramos dydžio apskaičiavimą ar pateikti papildomus duomenis, būtinus paramos dydžiui pagrįsti.
45. Paaiškėjus, kad Projekto administratorius pateikė klaidingus duomenis paramos dydžiui apskaičiuoti arba kitaip paaiškėja, kad paramos Projekto administratoriui sumokėta per daug, permokėtą sumą jis grąžina Agentūrai per 10 darbo dienų nuo perspėjimo raštu arba ji išieškoma įstatymo nustatyta tvarka.
46. Dėl valstybės paramos, nurodytos Taisyklių 37.2.3 punkte, suteikimo Projekto administratorius kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kartu pateikdamas Agentūros išduotą pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo savininkai įgyvendina Programos reikalavimams atitinkantį Investicijų projektą.
47. Jeigu Investicijų projektai parengti pagal savivaldybių patvirtintas programas, valstybės parama šių projektų įgyvendinimui teikiama, jeigu jie atitinka Programoje ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus, įvertinus savivaldybės suteiktą paramą. Jeigu savivaldybė yra suteikusi paramą tokio projekto investicijų sumos daliai apmokėti, tai, apskaičiuojant valstybės paramos dydį, iš investicijų sumos atimama savivaldybės apmokama (apmokėta) investicijų dalis. Valstybės parama teikiama iš Programai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Šių projektų atitiktį Programoje ir Taisyklėse nustatytiems reikalavimams nustato Agentūra.
______________
Valstybės paramos daugiabučiams namams
modernizuoti teikimo ir investicijų projektų
energinio efektyvumo nustatymo taisyklių
priedas
DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PRIEMONIŲ SĄLYGINIAI ENERGINIO EFEKTYVUMO RODIKLIAI
|
|
Modernizavimo priemonė |
Energinis efektyvumo rodiklis |
| 1. |
Šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas: |
|
| 1.1. |
Šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) bei karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar rekonstravimas |
9 |
|
|
- jeigu keičiamas ar rekonstruojamas tik šilumos punktas ar katilinė arba tik karšto vandens ruošimo sistema |
5 |
| 1.2. |
Balansinių ventilių stovams įrengimas |
2 |
| 1.3. |
Vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas |
2 |
| 1.4. |
Vamzdynų, šildymo prietaisų keitimas |
0 |
| 1.5. |
Individualios šilumos apskaitos ir termostatinių ventilių įrengimas butuose |
11 |
| 1.6. |
Salto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas |
0 |
| 2. |
Langų ir lauko durų hermetizavimas ar keitimas: |
|
| 2.1. |
Langų keitimas |
15 |
| 2.2. |
Lauko durų keitimas |
1 |
| 2.3. |
Langų hermetizavimas |
4 |
| 3. |
Stogų kapitalinis remontas ar rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą): |
|
| 3.1. |
Stogo apšiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą |
5 |
| 3.2. |
Stogo kapitalinis remontas, įrengiant naują dangą |
0 |
| 4. |
Balkonų (lodžijų) įstiklinimas |
2 |
| 5. |
Fasadinių sienų apšiltinimas bei sienų konstrukcijų sustiprinimas: |
|
| 5.1. |
Išorės sienų apšiltinimas |
16 |
| 5.2. |
Sienų (įskaitant balkonus) remontas: konstrukcijų stiprinimas, susidėvėjusių paviršių atstatymas, hermetizavimas, dažymas, pamatų hidroizoliacija, nuogrindų remontas |
0 |
| 6. |
Stambiaplokščių namų sienų ir siūlių hermetizavimas (ar hidroizoliavimas) įskaitant dažymą |
1 |
| 7. |
Rūsio perdangos apšiltinimas |
1 |
| 8. |
Liftų kapitalinis remontas ar keitimas |
0 |
| 9. |
Bendrojo naudojimo elektros instaliacijos keitimas ar pertvarkymas |
0 |
Pastaba. Energinio efektyvumo rodikliai priimti įvertinus techninius normatyvus ir duomenis, pateiktus:
- STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
- STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia“ (Žin., 2002, Nr. 118-5326);
- STR 09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
- STR 2.01.03:1999 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
- RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);
- Vadovas energijos konsultantams, 2000 m., užsakovas VšĮ Būsto ir urbanistikos plėtros fondas.
______________