STATISTIKOS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO ĮMONĖSE, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGOSE BEI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS AUKŠTOJO MOKSLO IR VALDŽIOS SEKTORIUJE STATISTINIŲ ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 29 d. Nr. DĮ-314
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 753/2004, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl mokslo ir technologijų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 123) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 16 skyrius, 2 tomas, p. 49) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2009 (OL 2009 L 286, p. 31), 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1023/2009, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2009 L 283, p. 5):
1. Tvirtinu pridedamas metinio periodiškumo statistinių ataskaitų formas:
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. DĮ-223 „Dėl informacinių technologijų panaudojimo įmonėse ir sveikatos priežiūros įstaigose statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 143-5775);
2.2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. DĮ-249 „Dėl Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros aukštojo mokslo, valdžios ir ne pelno institucijų sektoriuje bei Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros įmonėje statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 7-262).
Informacinių technologijų panaudojimo
įmonėse 2010 m. statistinės ataskaitos
ITP-01 metinės
1 priedas
INFORMACIJA DĖL INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO STATISTINIO TYRIMO
(statistinė ataskaita ITP-01 metinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 16 skyrius, 2 tomas, p. 49) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2009 (OL 2009 L 286, p. 31); 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1023/2009, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2009 L 283, p. 5); Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Atrankinis tyrimas. Ataskaitą pildo įmonės, kurių veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), priskiriama C–N, R sekcijoms. Tiriamasis laikotarpis – 2010 m. sausio mėn., elektroninio verslo – 2009 m. Tyrimo tikslas – įvertinti informacinių technologijų naudojimą įmonėse. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Liepos 29 d. – pranešimas spaudai; rugpjūčio mėn. – informacija apie informacinių technologijų panaudojimą įmonėse 2010, mėnesinis pranešimas „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“; spalio mėn. – leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2010“; gruodžio mėn. – „Lietuvos statistikos metraštis“; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainė vwwv.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Informacinių technologijų panaudojimo
įmonėse 2010 m. statistinės ataskaitos
ITP-01 metinės
2 priedas
PAAIŠKINIMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO ĮMONĖSE 2010 M. STATISTINEI ATASKAITAI ITP-01 METINEI PILDYTI
1. Kompiuterių skaičius – įmonėje naudojamų visų rūšių kompiuterių skaičius. Įtraukiami visi darbui naudojami kompiuteriai, neatsižvelgiant į tai, kam jie nuosavybės teise priklauso (t. y. gali būti nuomojami, įsigyti išperkamosios nuomos būdu, patronuojančiosios įmonės kompiuteriai). Išnuomoti kitai įmonei kompiuteriai neįtraukiami.
2. Kompiuterių, prijungtų prie interneto, skaičius – įmonės veikloje naudojamų kompiuterių, turinčių interneto prieigą, skaičius. Įtraukiami visi kompiuteriai, per kuriuos yra dirbama internete (neatsižvelgiant į tai, ar yra tiesioginė interneto jungtis, ar per kitą kompiuterį).
3. Darbuotojai, dirbantys kompiuteriais bent kartą per savaitę – darbuotojai, kurie dirbdami naudojasi įmonės kompiuterine technika. Darbuotojų, dirbančių kompiuteriu, skaičius gali būti didesnis nei įmonės turimų kompiuterių skaičius.
4. LAN – vietinis kompiuterių tinklas, dažniausiai jungiantis vienos įmonės ar atskiro padalinio kompiuterius ir jų išorinius įrenginius (spausdintuvus, duomenų saugyklas ir pan.). Toks tinklas sudaro sąlygas dalytis bendrais įmonės ištekliais.
5. Intranetas – specifiniams įmonės poreikiams tenkinti sukurtas įmonės vidinis tinklynas, naudojantis interneto protokolus duomenims persiųsti, galintis turėti ryšį su internetu.
6. Ekstranetas (Extranet) – atvirasis vidinis įmonės kompiuterių tinklynas, naudojantis interneto (IP) protokolus ir leidžiantis įmonei dalytis informacija su tiekėjais, pardavėjais, klientais ar kitais verslo partneriais. Tai gali būti įmonės vidaus tinklyno (intraneto) saugus priedas, leidžiantis išorės vartotojams prisijungti prie dalies intraneto arba dalis įmonės interneto svetainės, prie kurios galima prisijungti tik identifikavus save specialiomis autentiškumo nustatymo priemonėmis.
7. Įmonės išteklių planavimo informacinių technologijų (toliau – IT) sistema (ERP – Enterprise Resource Planning) – IT sistemos, padedančios valdyti verslą ir apimančios modulius su tokiu funkcionalumu kaip planavimas, gamyba, pardavimai, rinkodara, platinimas, buhalterija, finansų, personalo, projektų, atsargų valdymas, aptarnavimas ir palaikymas, transportavimas bei elektroninis verslas. Dar vadinamos verslo valdymo sistemomis (VVS).
8. Ryšių su klientais valdymo IT sistema (CRM – Customer Relationship Management) – IT sistema, skirta įmonės rinkodaros, pardavimų ir klientų aptarnavimo veiklai, apimanti klientų poreikių ir galimybių valdymą (integruotos projektų valdymo, sąskaitybos, automatinio ataskaitų rengimo priemonės), ryšių su klientais istoriją, automatinį incidentų valdymą ir duomenų bazę informacijai valdyti.
9. Atvirojo kodo programinė įranga, atvirojo kodo programa, atviroji programa (open source software) – programinė įranga ar programa, kurios pirminis tekstas yra viešas ir nemokamai platinamas, galimas taisyti, tobulinti laikantis viešųjų licencijų (pvz., Linux, OpenOffice ir kt.).
10. Elektroninė sąskaita faktūra (e-invoicė) – specialia programine įranga automatiškai parengiamos sąskaitos faktūros, kurias pagal poreikį galima siųsti elektroniniais tinklais.
11. Interneto ryšys per komutuojamąją telefono liniją- ryšys per analoginį (standartinį) modemą ir komutuojamąją telefono liniją (Dial-up).
12. Skaitmeninė telefono linija (ISDN) – integruotų paslaugų skaitmeninis tinklas, t. y. skaitmeninis balso ir kitokios informacijos perdavimo būdas, naudojant telefono liniją.
13. Skaitmeninė abonentinė linija (xDSL) – plačiajuosčio ryšio technologija, skirta duomenims perduoti dideliu greičiu tradicinėmis telefono linijomis (IDSL, HDSL, SDSL, ADSL, RADSL, VDSL, DSL-Lite).
14. Programinės ar techninės įrangos užkarda („ugniasienė“, Firewall) – IT įranga (programinė ar techninė), reguliuojanti išorinę prieigą prie uždarojo tinklo (kompiuterio) pagal iš anksto nustatytas taisykles.
15. Saugus serveris (Secure server) – tarnybinė stotis, naudojanti saugius duomenų perdavimo protokolus, pvz., SSL (Secure Socket Layer) duomenims šifruoti, siekiant sumažinti neturinčių teisių asmenų prieigą prie informacijos.
16. Skaitmeninis parašas – skaitmeninis kodas, suteikiamas elektroniniu būdu siunčiamam pranešimui ir vienareikšmiškai atpažįstantis siuntėją.
17. Elektroninė paraiškų sistema (e-procurement) – sistema, leidžianti tiekėjams pasirinkti, pvz., viešąjį konkursą, atsisiųsti susijusius dokumentus ir teikti pasiūlymus elektroniniu būdu, gauti elektroninius atsakymus į pasiūlymą.
18. Elektroninė prekyba – produktų (prekių ar paslaugų) pirkimo ir (ar) pardavimo sandoriai, sudaromi elektroniniais tinklais. Tinklais atliekami prekių ar paslaugų užsakymai, tačiau mokėjimas už produktus ir pristatymas gali būti autonomiškas (ne tinklais). Užsakymai, priimti ar siunčiami telefonu, faksu ar rankiniu būdu rašytu elektroniniu laišku, nėra elektroninė prekyba.
19. Kiti neinternetiniai kompiuterių tinklai – elektroniniai tinklai, nenaudojantys interneto (IP) protokolų. Pvz., elektroninis keitimasis duomenimis (EDI), Minitel arba dialoginės (sąveikiosios) telefonų sistemos.
20. Tiekimo (atsargų) grandinės valdymo sistema (SCM – Supply Chain Management) – IT sistema, jungianti įmonę su jos tiekėjais ar klientais ir padedanti optimizuoti tiekimo grandinę, padidinti procesų efektyvumą.
Informacinių technologijų panaudojimo
valstybės ir savivaldybių įstaigose
2010 m. statistinės ataskaitos ITP-02
metinės
1 priedas
INFORMACIJA DĖL INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO STATISTINIO TYRIMO
(statistinė ataskaita ITP-02 metinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 16 skyrius, 2 tomas, p. 49) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2009 (OL 2009 L 286, p. 31); 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1023/2009, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL 2009 L 283, p. 5); Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Ištisinis tyrimas. Ataskaitą pildo įstaigos, kurių veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin, 2007, Nr. 119-4877), priskiriama O sekcijai. Tiriamasis laikotarpis – 2010 m. sausis. Tyrimo tikslas – įvertinti informacinių technologijų panaudojimą valstybės ir savivaldybių įstaigose. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Balandžio 16 d. – Informacija apie Informacinių technologijų panaudojimą valstybės ir savivaldybių įstaigose 2010; mėnesinis pranešimas „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“; spalio mėn. – leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2010“; gruodžio mėn. – „Lietuvos statistikos metraštis“; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainė wvwv.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Informacinių technologijų panaudojimo
valstybės ir savivaldybių įstaigose 2010
m. statistinės ataskaitos ITP-02 metinės
2 priedas
PAAIŠKINIMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO ĮSTAIGOSE 2010 M. STATISTINEI ATASKAITAI ITP-02 METINEI PILDYTI
1. Kompiuterių skaičius – įstaigoje naudojamų visų rūšių kompiuterių skaičius. Įtraukiami visi darbui naudojami kompiuteriai, neatsižvelgiant į tai, kam jie nuosavybės teise priklauso (t. y. gali būti nuomojami, išperkamosios nuomos būdu įsigyti, patronuojančios įstaigos kompiuteriai). Išnuomoti kompiuteriai neįtraukiami.
2. Kompiuterių, prijungtų prie interneto, skaičius – įstaigos darbe naudojamų kompiuterių, turinčių interneto prieigą, skaičius. Įtraukiami visi kompiuteriai, per kuriuos yra dirbama internete (neatsižvelgiant į tai, ar yra tiesioginė interneto jungtis, ar per kitą kompiuterį).
3. Darbuotojai, dirbantys kompiuteriais bent kartą per savaitę – darbuotojai, kurie dirbdami naudojasi įstaigos kompiuterine technika. Darbuotojų, dirbančių kompiuteriu, skaičius gali būti didesnis nei įstaigos turimų kompiuterių skaičius.
4. LAN – vietinis kompiuterių tinklas, dažniausiai jungiantis vienos įstaigos ar atskiro padalinio kompiuterius ir jų išorinius įrenginius (spausdintuvus, duomenų saugyklas ir pan.). Toks tinklas sudaro sąlygas dalytis bendrais įstaigų ištekliais.
5. Intranetas – specifiniams įstaigos poreikiams tenkinti sukurtas įstaigos vidinis tinklynas, naudojantis interneto protokolus duomenims persiųsti, galintis turėti ryšį su internetu.
6. Ekstranetas (Extranet) – atvirasis vidinis įstaigos kompiuterių tinklynas, naudojantis interneto (IP) protokolus ir leidžiantis įstaigai dalytis informacija su partneriais. Tai gali būti įstaigos vidaus tinklyno (intraneto) saugus priedas, leidžiantis išorės vartotojams prisijungti prie dalies intraneto arba dalis įstaigos interneto svetainės, prie kurios galima prisijungti tik identifikavus save specialiomis autentiškumo nustatymo priemonėmis.
7. Atvirojo kodo programinė įranga, atvirojo kodo programa, atviroji programa (open source software) – programinė įranga ar programa, kurios pirminis tekstas yra viešas ir nemokamai platinamas, galimas taisyti, tobulinti laikantis viešųjų licencijų (pvz., Linux, OpenOffice ir kt.).
8. Įstaigos išteklių planavimo informacinių technologijų (toliau – IT) sistema (ERP – Enterprise Resource Planning) – IT sistemos, padedančios įstaigos veikloje ir apimančios modulius su tokiu funkcionalumu kaip planavimas, buhalterija, finansų, personalo, projektų, atsargų valdymas, aptarnavimas ir palaikymas, transportavimas bei elektroninis verslas. Dar vadinamos veiklos valdymo sistemomis (VVS).
9. Ryšių su paslaugų gavėjais valdymo IT sistema (CRM – Customer Relationship Management) – IT sistema, skirta įstaigos paslaugų gavėjų aptarnavimo veiklai, apimanti paslaugų gavėjų poreikių ir galimybių valdymą (integruotos projektų valdymo, sąskaitybos, automatinio ataskaitų rengimo priemonės), automatinį incidentų valdymą ir duomenų bazę informacijai valdyti.
10. Geografinė informacinė sistema (GIS) – IT sistema, skirta darbui su erdvine ir aprašomąja informacija.
11. Interneto ryšys per komutuojamąją telefono liniją – ryšys per analoginį (standartinį) modemą ir komutuojamąją telefono liniją (Dial-up).
12. Skaitmeninė telefono linija (ISDN) – integruotų paslaugų skaitmeninis tinklas, t. y. skaitmeninis balso ir kitokios informacijos perdavimo būdas, naudojant telefono liniją.
13. Skaitmeninė abonentinė linija (xDSL) – plačiajuosčio ryšio technologija, skirta duomenims perduoti dideliu greičiu tradicinėmis telefono linijomis (IDSL, HDSL, SDSL, ADSL, RADSL, VDSL, DSL-Lite).
14. Programinės ar techninės įrangos užkarda („ugniasienė“, Firewall) – IT įranga (programinė ar techninė), reguliuojanti išorinę prieigą prie uždarojo tinklo (kompiuterio) pagal iš anksto nustatytas taisykles.
15. Saugus serveris (Secure server) – tarnybinė stotis, naudojanti saugius duomenų perdavimo protokolus, pvz., SSL (Secure Socket Layer) duomenims šifruoti, siekiant sumažinti neturinčių teisių asmenų prieigą prie informacijos.
16. Skaitmeninis parašas – skaitmeninis kodas, suteikiamas elektroniniu būdu siunčiamam pranešimui ir vienareikšmiškai atpažįstantis siuntėją.
17. Elektroninė paraiškų sistema (e-procurement) – sistema, leidžianti tiekėjams pasirinkti, pvz., viešąjį konkursą, atsisiųsti susijusius dokumentus ir teikti pasiūlymus elektroniniu būdu, gauti elektroninius atsakymus į pasiūlymą.
18. IT įgūdžiai (e-SkilIs) – elektroniniai įgūdžiai yra dviejų rūšių:
18.1 IT specialistų įgūdžiai: IT sistemų nustatymas, planavimas, kūrimas, diegimas, naudojimas, palaikymas, techninis aptarnavimas, valdymas, vertinimas ir tyrimas.
19. Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistema (VAIISIS) – duomenų mainų sąsaja, leidžianti sąveikauti valstybės registrams ir informacinėms sistemoms, sprendžiant valstybės valdymo klausimus.
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros
statistinės ataskaitos MT-02 metinės
1 priedas
INFORMACIJA DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS STATISTINIO TYRIMO (statistinė ataskaita MT-02 metinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299); 2004 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl mokslo ir technologijų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 123) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Atrankinis tyrimas. Ataskaitą pildo valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, viešosios įstaigos, individualiosios įmonės. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai metai. Tyrimo tikslas – nustatyti įmonių, atliekančių mokslinius tyrimus ir vykdančių technologijų plėtros darbus (taikomąją mokslinę veiklą), skaičių, išlaidas šiai veiklai, struktūrą, finansavimo šaltinius. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Pranešimas spaudai spalio 15 d., Spalio mėn. ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus – statistikos leidinys „Mokslo darbuotojai ir jų veikla“, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje wvwv.stat.gov.lt, Lietuvos statistikos metraštyje, leidinyje „Lietuvos socialinė ekonominė raida“. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros
statistinės ataskaitos MT-02 metinės
2 priedas
PAAIŠKINIMAI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS STATISTINEI ATASKAITAI MT-02 METINEI PILDYTI
1. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (toliau – MTTP) atskiriama nuo kitų veiklos sričių, yra mokslinės ar technologinės problemos sprendimas. Jei tikslas yra kurti ir tobulinti techninius produktus ir procesus, tai veikla priskiriama MTTP.
2. MTTP (Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – MTEP) – sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šio pažinimo panaudojimas praktinėms reikmėms. MTTP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą:
2.1. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.
2.2. Taikomieji moksliniai tyrimai – suplanuoti tyrimai arba išsamūs tyrinėjimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių tam, kad šias žinias galima būtų panaudoti naujiems produktams, technologijoms kurti, taip pat esamiems produktams, technologijoms pagerinti. Pavyzdžiui:
2.2.1. Medžiagų, metodų, būdų, technologinių procesų ir pan. tyrimai. Šiais tyrimais siekiama gauti naujų žinių, kurios būtų naudojamos naujiems produktams, technologijoms kurti. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatas – žinios, kurios pateikiamos rašytine forma, pvz., planuojamo kurti produkto aprašymas: sandara, receptūra, elementai ir jų sąsaja, veikimo principai, gamybos technologinis procesas ir pan. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultato (žinių) naudotojai – konstruktoriai, inžinieriai, specialistai, kurie, remdamiesi aprašytomis žiniomis, kuria arba konstruos naują produktą, technologiją.
2.2.2. Informacinių technologijų (toliau – IT) sektoriuje gali būti atliekami operacinių sistemų ar programinių paketų savybių ar funkcionalumų suderinamumo tyrimai; programavimo kalbų, programinių modulių suderinamumo, skaitmeninės technikos savybių ar elementų tyrimai ir pan. Šiais tyrimais turi būti siekiama gauti naujų žinių, kurios būtų panaudojamos naujos programinės įrangos ir (ar) informacinei technologijai kurti – programuoti. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatas – žinios, pateikiamos rašytine forma, pvz., techninė užduotis ir (ar) žodynėlis specialistui. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultato (žinių) naudotojai – specialistai, kurie, remdamiesi aprašytomis žiniomis, kurs naują programą ar informacinę technologiją.
2.3. Technologijų plėtra (eksperimentinė plėtra, taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, gaminius ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ir įdiegtus.
2.3.1. Gamybos technologijų plėtros veikla gali būti:
2.3.1.1 kuriamas, gaminamas naujo produkto ar technologijos prototipas, bandomasis ar eksperimentinis pavyzdys, kuris gali būti naudojamas testuoti, siekiant patikrinti realias savybes ir palyginti jas su tikėtinomis;
2.3.1.2. sukurto, pagaminto naujo produkto ar technologijos prototipo modifikavimas, tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybes ir pašalinti neatitiktį;
2.3.2. Technologijų plėtros veikla gali būti:
2.3.2.1. kuriama programa ir (ar) informacinė sistema (taip pat ir atskiri programiniai moduliai) („beta“ versija), kuri gali būti naudojama testuoti, siekiant patikrinti realias savybes ir palyginti jas su tikėtinomis;
2.3.2.2. sukurtos programos ir (ar) informacinės sistemos („beta“ versijos) modifikavimas ar tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybes, funkcionalumą ir pašalinti neatitikimus;
2.3.3. MTTP bankininkystėje, draudimo ir kitose paslaugų teikimo veiklose: matematiniai tyrimai, susiję su finansinės rizikos analize, kredito rizikos valdymo modelių kūrimas, naujos eksperimentinės programinės įrangos bankininkystei, kūrimas, metodų, vartotojo elgsenai tirti ir naujiems sąskaitų ir banko paslaugų tipams tobulinimas, MTTP, susijusi su e. bankininkyste ir draudimu, e. paslaugomis ir e. prekyba, naujomis ar gerokai patobulintomis finansinėmis paslaugomis (naujomis sąskaitų, paskolų, draudimo ir taupymo koncepcijomis), naujų statistinių tyrimų rengimo metodų ir priemonių kūrimas, maršrutų sudarymo ir sekimo procedūrų (logistika) tobulinimas, naujų įvertinimo metodų taikymas.
3. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros statistinės ataskaitos MT-02 metinės (toliau – ataskaita) II ir III skyriuje nurodomos visos lėšos, kurias atsiskaitančioji įmonė gavo ar skyrė MTTP savo įmonėje vykdyti:
3.1. MTTP Išlaidos – visos išlaidos MTTP veiklai, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, patirtos per ataskaitinį laikotarpį.
3.3. MTTP darbuotojų darbo apmokėjimas – per ataskaitinį laikotarpį darbuotojams, dalyvaujantiems MTTP, apskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, priedus, premijas, pašalpas, kompensacijas, socialines įmokas.
3.4. Kitos MTTP išlaidos – per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos trumpalaikiam turtui (medžiagoms, žaliavoms ir paslaugoms), kurio reikia MTTP veiklai vykdyti (pvz.: vanduo, kuras, elektra, knygos, žurnalai, metodinė medžiaga, medžiagos laboratorijoms (chemikalai), administracinės ir kitos išlaidos (už patalpas, paštą, telekomunikacijas), pagal autorines sutartis išmokėtos sumos.
4. Ataskaitos IV skyriuje nurodomi finansavimo šaltiniai (t. y. iš kurio sektoriaus įmonė gavo lėšas), kurių lėšos yra skirtos MTTP.
5. Aukštojo mokslo sektorius – visos aukštosios mokyklos, neatsižvelgiant į jų finansavimą ar priklausomybę, ir mokslinių tyrimų įstaigos, eksperimentinės stotys, klinikos ir kitos įstaigos, tiesiogiai valdomos ar administruojamos aukštojo mokslo įstaigų ar su jomis susietos. Šiam sektoriui priskiriami universitetų mokslo institutai, kurių steigėjų funkcijas vykdo aukštosios mokyklos.
6. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas. Šiam sektoriui priskiriami valstybės mokslo institutai, valstybės mokslo įstaigos, meteorologinės ir ornitologinės stotys, statistikos tarnybos, standartizacijos ir metrologijos tarnybos, geologinės tarnybos, muziejai, ligoninės ir kt., viešosios ir ne pelno įstaigos, finansuojamos ir kontroliuojamos valstybės ir savivaldybių institucijų.
7. Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai (išskyrus aukštojo mokslo), jas visuomenei parduodant ekonomiškai reikšminga kaina, taip pat daugiausia juos aptarnaujančios privačios ne pelno institucijos.
8. Ne pelno institucijų sektorius – privačios ne pelno organizacijos, aptarnaujančios namų ūkius, ir fiziniai asmenys. (Politinės partijos, profsąjungos, religinės bei profesinės asociacijos, poilsio ir sporto klubai ir t. t).
9. Užsienio sektorius – visos institucijos ir asmenys, kurie yra už politinių šalies ribų, išskyrus transporto priemones, laivus, lėktuvus ir kosminius palydovus, kuriuos valdo šalies vidaus subjektai, ir jų tyrimo vietas; visos tarptautinės organizacijos, įskaitant ir veikiančias šalies viduje.
10. Mokėjimai už MTTP darbus kitoms institucijoms – išlaidos, skirtos kitoms įstaigoms (įmonėms) sumokėti už per ataskaitinį laikotarpį atliktus MTTP darbus.
11. Tyrėjai – specialistai, kuriantys naujas žinias, produktus, procesus, metodus, sistemas ar vadovaujantys šiems projektams. Tyrėjai yra klasifikuojami Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (toliau – LPK (ISCO-88) jį galima rasti vwvw.stat.gov.lt/klasifikatoriai) 2 pagrindinėje grupėje „Specialistai“ ir „Mokslinių tyrimų ir plėtros padalinių vadovai“ (LPK (ISCO-88), 1237).
12. Technikai ir jiems prilyginami darbuotojai – asmenys, kurių einamos pareigos reikalauja techninių žinių ir patirties vienoje ar keliose mokslo ir (ar) technologijų srityse. Jie dalyvauja mokslo tiriamojoje veikloje, atlikdami mokslines ir (ar) technines užduotis vadovaujami tyrėjų. Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai yra klasifikuojami LPK (ISCO-88) 3 pagrindinėje grupėje „Jaunesnieji specialistai ir technikai“, (31 – „Jaunesnieji fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai“ ir 32 – „Jaunesnieji gyvosios gamtos mokslų, sveikatos priežiūros, farmacijos ir veterinarijos specialistai“ bei LPK (ISCO-88) 3434 – „Statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai“).
13. Kiti MTTP darbuotojai – kvalifikuoti ir nekvalifikuoti meistrai, vadybininkai, administratoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys MTTP darbų projektuose ar tiesiogiai su jais susiję. Į šią grupę įtraukiami finansų, personalo ir bendro administravimo darbuotojai, jei jų darbas tiesiogiai susijęs su fundamentinių tyrimų, taikomųjų tyrimų ir (ar) technologijų plėtros darbų aptarnavimu. Atkreipiame dėmesį, kad į šią grupę neįtraukiami apsaugos, maitinimo paslaugų darbuotojai, bet jų darbo užmokestis (darbo užmokesčio dalis, sumokėta už veiklą skirtą MTTP darbuotojams aptarnauti) turi būti įskaitomas į kitas išlaidas. Kiti MTTP aptarnaujantys darbuotojai yra klasifikuojami LPK (ISCO-88) 4 pagrindinėje grupėje „Įstaigų tarnautojai“, 6 – „Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai“ bei 8 – „Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai“.
14. Sąlyginis MTTP darbuotojų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentas) gaunamas perskaičiuojant asmenis, dirbančius MTTP darbus ne visą darbo dieną, į asmenis, atliekančius tai visą darbo dieną. Vienu visos darbo dienos ekvivalentu gali būti laikomas vienas asmuo per metus.
15. Visą darbo dieną užsiima MTTP veikla – kai MTTP darbams skiriama ne mažiau kaip 90 procentų viso darbo laiko. Ne visą darbo dieną užsiima MTTP veikla – kai MTTP veiklai skiriama mažiau kaip 90, bet ne mažiau kaip 10 procentų darbo laiko.
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros
aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje
statistinės ataskaitos MDV-01 metinės
1 priedas
INFORMACIJA DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS AUKŠTOJO MOKSLO IR VALDŽIOS SEKTORIUJE STATISTINIO TYRIMO (statistinė ataskaita MDV-01 metinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299); 2004 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl mokslo ir technologijų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 123) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Ištisinis tyrimas. Ataskaitą pildo aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos ir kitos valdžios sektoriaus institucijos bei organizacijos, atliekančios mokslinius tyrimus ir vykdančios technologijų plėtrą. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai metai. Tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų, ataskaitiniu laikotarpiu dalyvaujančių moksliniuose tyrimuose ir technologijų plėtroje (toliau – MTTP) skaičių, MTTP išlaidas, jų struktūrą, finansavimo šaltinius. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Pranešimas spaudai spalio mėn. 15 d., Birželio mėn. ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus – informacija „Mokslo darbuotojai ir jų veikla aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose“, Spalio mėn. ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus – statistikos leidinys „Mokslo darbuotojai ir jų veikla“, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje wvwv.stat.gov.lt, Lietuvos statistikos metraštyje, leidinyje „Lietuvos socialinė ekonominė raida“. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000 Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros
aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje
statistinės ataskaitos MDV-01 metinės
2 priedas
PAAIŠKINIMAI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS AUKŠTOJO MOKSLO IR VALDŽIOS SEKTORIUJE STATISTINEI ATASKAITAI MDV-01 METINEI PILDYTI
1. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (toliau – MTTP) (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – MTEP) – sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šio pažinimo panaudojimas praktinėms reikmėms. MTTP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą:
1.1. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.
1.2. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
1.3. Technologijų plėtra (eksperimentinė plėtra, taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, gaminius ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ir įdiegtus.
2. Aukštojo mokslo sektorius – visos aukštosios mokyklos, neatsižvelgiant į jų finansavimą ar priklausomybę, mokslinių tyrimų įstaigos, eksperimentinės stotys, klinikos ir kitos įstaigos, tiesiogiai valdomos ar administruojamos aukštojo mokslo įstaigų ar su jomis susietos. Šiam sektoriui priskiriami universitetų mokslo institutai, kurių steigėjų funkcijas vykdo aukštosios mokyklos.
3. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas. Šiam sektoriui priskiriami valstybės mokslo institutai, valstybės mokslo įstaigos, meteorologinės ir ornitologinės stotys, statistikos tarnybos, standartizacijos ir metrologijos tarnybos, geologinės tarnybos, muziejai, ligoninės ir kt., viešosios ir ne pelno įstaigos, finansuojamos ir kontroliuojamos valstybės ir savivaldybių institucijų.
4. Humanitariniai mokslai: filosofija, teologija, menotyra, filologija, istorija, komunikacija ir informacija, etnologija.
5. Socialiniai mokslai: teisė, politologija, vadyba ir administravimas, ekonomika, sociologija, psichologija, edukologija.
6. Technologijos mokslai: elektros ir elektronikos inžinerija, statybos inžinerija, transporto inžinerija, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, chemijos inžinerija, energetika ir termoinžinerija, informatikos inžinerija, medžiagų inžinerija, mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija.
7. Fiziniai mokslai: matematika, fizika, chemija, biochemija, geologija, geografija, paleontologija, astronomija, informatika.
8. Biomedicinos mokslai: žemės ūkio mokslai: agronomija, veterinarinė medicina, zootechnika, miškotyra; gamtos mokslai: biologija, biofizika, ekologija ir aplinkotyra, botanika, zoologija; medicinos mokslai: medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata, slauga.
9. Darbuotojai, dalyvaujantys mokslo tiriamojoje veikloje, skirstomi į tyrėjus, technikus ir jiems prilyginamą personalą bei kitą MTTP personalą:
9.1. Tyrėjai – specialistai, užimti naujų žinių, produktų, procesų, metodų, sistemų kūrimu ar vadovavimu atitinkamiems projektams. Tyrėjai yra klasifikuojami Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (toliau – LPK (ISCO-88) jį galima rasti vwvw.stat.gov.lt/klasifikatoriai) 2 pagrindinėje grupėje „Specialistai“ bei „Mokslinių tyrimų ir plėtros padalinių vadovai“ (LPK (ISCO-88), 1237).
9.2. Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai – asmenys, kurių einamos pareigos reikalauja techninių žinių ir patirties vienoje ar keliose mokslo srityse. Jie dalyvauja mokslo tiriamojoje veikloje, atlikdami mokslines ir (ar) technines užduotis vadovaujami tyrėjų. Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai yra klasifikuojami LPK (ISCO-88) 3 pagrindinėje grupėje „Jaunesnieji specialistai ir technikai“ (31 – „Jaunesnieji fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai“, 32 – „Jaunesnieji gyvosios gamtos mokslų, sveikatos priežiūros, farmacijos ir veterinarijos specialistai“, ir LPK (ISCO-88) 3434 – „Statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai“).
9.3. Kiti MTTP darbuotojai – kvalifikuoti ir nekvalifikuoti meistrai, sekretoriatų ir kanceliarijų darbuotojai, dalyvaujantys MTTP projektuose ar tiesiogiai su jais susiję. Į šią grupę turi būti įtraukti finansais, personalo ir bendro administravimo darbuotojai, jei jų darbas tiesiogiai susijęs su mokslo tiriamosios veiklos aptarnavimu. Atkreipiame dėmesį, kad į šią grupę neįtraukiami apsaugos, remonto, maitinimo ir kitų papildomų paslaugų darbuotojai, bet jų darbo užmokestis (užmokesčio dalis, sumokėta už veiklą, skirtą MTTP darbuotojams aptarnauti) turi būti įskaitomas į kitas išlaidas. Kiti MTTP aptarnaujantys darbuotojai yra klasifikuojami LPK (ISCO-88) 4 grupėje „Įstaigų tarnautojai“, 6 – „Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai“, ir 8 – „Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai“. Į šią kategoriją patenka visi vadovai ir administratoriai, daugiausia užsiimantys finansiniais ir personalo reikalais ir bendruoju administravimu tiek, kiek jų veikla yra susijusi su MTTP. Jie daugiausia yra nurodyti LPK (ISCO-88) antroje pagrindinėje grupėje „Specialistai“ ir 343 grupėje „Jaunesnieji administravimo darbuotojai“ (išskyrus 3434).
10. Sąlyginis MTTP darbuotojų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentas) gaunamas perskaičiuojant asmenis, dirbančius mokslinį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių mokslinį darbą visą darbo dieną, skaičių. Matavimo vienetas – asmuo per metus. Vienu visos darbo dienos ekvivalentu gali būti laikomas vienas asmuo per metus:
10.1. Ataskaitos V skyriaus 1, 2, 4, 5, 7, 8, 10 ir 11 skiltyse nurodomas visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną mokslinį darbą dirbančių asmenų skaičius. Visą darbo dieną užsiima MTTP veikla – kai mokslinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 90 procentų viso savo darbo laiko. Ne visą darbo dieną užsiima MTTP veikla – kai mokslinei veiklai skiriama mažiau kaip 90, bet ne mažiau kaip 10 procentų savo darbo laiko.
10.2. Apskaičiuojant sąlyginį darbuotojų skaičių (visos darbo dienos ekvivalentą), ataskaitos V skyriuje tyrėjai dėstytojai (t. y. tie, kuriuos jų institucijų nustatyti jų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai įpareigoja dirbti mokslinį darbą) įskaičiuojami kaip turintys koeficientą ne mažesnį kaip 0,33, dėstytojams menininkams atitinkamai taikomas koeficientas 0,11, doktorantams – 0,67. Technikų ir jiems prilygintų darbuotojų bei kitų MTTP darbuotojų sąlyginis skaičius t. y. užimtumas MTTP veikloje, nustatomas pagal pateiktą pavyzdį.
Pavyzdys:
| Asmenys |
Darbo dienos trukmė |
Metinė darbo laiko trukmė |
Darbo laikas skirtas MTTP |
Sąlyginis MTTP darbuotojų skaičius |
| 1 |
Visa darbo diena 100 % (1,0) |
12 mėn. atitinka 1,0 |
100 % atitinka 1,0 |
1,0x1,0x1,0=1,0 |
| 1 |
Visa darbo diena 100 % (1,0) |
12 mėn. atitinka 1,0 |
60 % atitinka 0,6 |
1,0x1,0x0,6=0,6 |
| 1 |
Visa darbo diena 100 % (1,0) |
6 mėn. atitinka 0,5 |
100 % atitinka 1,0 |
1,0x0,5x1,0=0,5 |
| 1 |
Ne visa darbo diena 50% (0,5) |
6 mėn. atitinka 0,5 |
80 % atitinka 0,8 |
0,5x0,5x0,8=0,2 |
| 1 |
Ne visa darbo diena 80% (0,8) |
10 mėn. atitinka 0,8 |
30 % atitinka 0,3 |
0,8x0,8x0,3=0,2 |
|
|
|
|
|
|
| 5 |
|
|
|
Iš viso: 2,5 (asmens per metus) |
11. MTTP Išlaidos – visos per ataskaitinius metus patirtos išlaidos MTTP veiklai, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį.
12. MTTP darbuotojų darbo apmokėjimas – per ataskaitinį laikotarpį darbuotojams, dalyvaujantiems MTTP veikloje, apskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, priedus, premijas, pašalpas, kompensacijas, socialines įmokas.
13. Kitos MTTP išlaidos – per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos trumpalaikiam materialiajam turtui (medžiagoms, žaliavoms ir paslaugoms įsigyti), kurio reikia MTTP veiklai vykdyti (pvz.: vanduo ir kuras, elektra, knygos, žurnalai, metodinė medžiaga, medžiagos laboratorijoms (chemikalai), administracinės bei kitos išlaidos (už patalpas, paštą, telekomunikacijas), pagal autorines sutartis išmokėtos sumos, 67 proc. doktorantų stipendijos.
14. Mokėjimai už MTTP darbus kitoms institucijoms – išlaidos, skirtos kitoms įstaigoms (įmonėms) sumokėti už per ataskaitinį laikotarpį atliktus MTTP darbus.
15. Ataskaitos VI-X skyriuose nurodomos visos lėšos, kurias atsiskaitančioji organizacija gavo ar skyrė MTTP per ataskaitinius metus. Jei dalį šių lėšų organizacija, kaip koordinatorė ar užsakovė, kaip tai numatyta sutartyse su lėšas skyrusiomis institucijomis, pervedė kitoms institucijoms bendroms programoms ar darbams vykdyti, tai, norint išvengti pakartotinės apskaitos, kiekviena institucija turi rodyti tik savo lėšų dalį be pervedamų sumų.
16. Ataskaitos VI skyriaus į 602 eil. valstybės biudžeto lėšas įskaitoma: asignavimai, valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų valstybės institucijų lėšos skirtos MTTP darbams. Aukštosios mokyklos ir kolegijos lėšas (asignavimus), gautas iš valstybės biudžeto mokslui ir studijoms ir skirtas tik MTTP, apskaičiuoja sumuodamos:
16.1. MTTP darbuotojų darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas:
16.1.3. 33 proc. pedagoginio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų (meno mokyklų atitinkamai 11 proc.);
16.1.5. 33 proc. kito aptarnaujančio ir ūkio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų (meno mokyklų atitinkamai 11 %);
16.2. Kitų išlaidų ir išlaidų įsigijimams dalis, tenkanti MTTP, nustatoma proporcingai MTTP tenkančiam darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
16.3. 602 eil. įskaitomos tiesiogiai ir per kitas institucijas gautos lėšos iš valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) veiklai, susijusiai su MTTP, atėmus sumas, pervestas subrangovams. Neįskaitomos VMSF lėšos, pervestos institucijos darbuotojams tiesiogiai į asmenines sąskaitas. Šio principo turi būti laikomasi ir 607–618 eil. nurodant iš kitų šaltinių gautas lėšas.
17. Ataskaitos VI skyriaus 611 eil. nurodomos lėšos, kurias institucija gavo už patalpų nuomą, ne MTTP produkcijos (leidinių, sukurtų medžiagų, ir pan.) ar ne MTTP paslaugų (kvalifikacijos kėlimo) pardavimus, studijų mokesčių ir paskyrė MTTP).
18. Ataskaitos VI skyriaus 617 eil. nurodomos lėšos, gautos ne tik iš užsienyje, bet ir iš šalyje veikiančių tarptautinių organizacijų.
19. Ataskaitos IX skyriuje detalizuojamos išlaidos moksliniams tyrimams pagal svarbiausius socialinius ekonominius tikslus (SET 3 priede).
20. Ataskaitos X skyriuje nurodomos išlaidos, skirtos kitoms institucijoms (įmonėms) sumokėti už per ataskaitinį laikotarpį atliktus MTTP darbus.
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje statistinės ataskaitos MDV-01 metinės
3 priedas
SOCIALINIAI EKONOMINIAI TIKSLAI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS AUKŠTOJO MOKSLO IR VALDŽIOS SEKTORIUJE STATISTINEI ATASKAITAI MDV-01 METINEI PILDYTI
1. SOCIALINIAI EKONOMINIAI TIKSLAI (toliau – SET):
1.1. Žemės ir atmosferos tyrinėjimas apima mokslinius tyrimus, susijusius su žemės plutos ir mantijos, jūrų, vandenynų ir atmosferos tyrimais bei jų panaudojimu moksliniams tyrimams. Taip pat apima klimato ir meteorologinius mokslinius tyrimus, poliarinius tyrinėjimus, naudingų iškasenų, naftos ir gamtinių dujų žvalgymą; jūros dugno tyrimą ir išnaudojimą; hidrologiją. Į šį skyrių neįtraukiamas taršos tyrimas (įtraukiamas į 1.2 SET), dirvožemio kultūrinimas (įtraukiamas į 1.4 SET), žemės naudojimas ir žuvininkystė (įtraukiami į 1.8 SET).
1.2. Aplinka apima mokslinius tyrimus, susijusius su taršos kontrolės tyrimais, kurių tikslas yra identifikuoti ir analizuoti taršos šaltinius bei jų priežastis, taip pat visus teršalus, įskaitant jų pasklidimą aplinkoje, poveikį žmogui, biologinėms rūšims (faunai, florai, mikroorganizmams) ir biosferai; stebėsenos įrangos visų rūšių taršai matuoti tobulinimu; visų formų taršos šalinimu ir prevencija visų rūšių aplinkoje. Taip pat įeina: atmosferos ir klimato apsauga; aplinkos oro apsauga; kietosios atliekos; aplinkos vandens apsauga; dirvožemio ir gruntinio vandens apsauga; triukšmas ir vibracija; rūšių ir arealo apsauga; apsauga nuo gamtos nelaimių; radioaktyvi tarša.
1.3. Kosminės erdvės tyrinėjimas apima visus civilinius kosminės erdvės mokslinius tyrimus; taikomąsias tyrimų programas; paleidimo sistemas; kosminės erdvės laboratorijas ir kosminius skrydžius. Į šį SET neįeina moksliniai tyrimai gynybos srityje (įtraukiama į 1.13 SET). Civiliniai kosminės erdvės moksliniai tyrimai paprastai nėra susiję su konkrečiais tikslais, jie dažnai turi specifinių tikslų, pvz., kelti bendrą žinojimo lygį (pvz., astronomijos), arba yra susiję su konkrečiu pritaikymu (pvz., ryšių palydovais).
1.4. Transportas, ryšiai ir kita infrastruktūra apima mokslinius tyrimus, susijusius su infrastruktūra ir žemės plėtra, įskaitant ir pastatų statybą; bendruoju žemės naudojimo (žemėnaudos) planavimu; apsauga nuo kenksmingų poveikių planuojant miestus ir kaimus, bet neapima kitų rūšių taršos tyrimų (įtraukiama į 1.2 SET). Taip pat apima transporto sistemas; ryšių sistemas; statybą ir pastatų projektavimą; civilinę inžineriją; vandens tiekimą.
1.5. Energetika apima mokslinius tyrimus, susijusius su visų formų energijos gamyba, akumuliavimo, pernešimo, skirstymo ir racionalaus naudojimo tyrimus. Taip pat apima procesų, skirtų energijos gamybos ir skirstymo efektyvumui didinti, mokslinius tyrimus, racionalaus energijos išteklių panaudojimo tyrimus bei energijos tvermės tyrimus. Energijos efektyvumo; CO2 surinkimo ir saugojimo; energijos šaltinių atnaujinimo; atomo branduolio dalijimosi ir branduolinės sintezės; vandenilio ir kuro elementų; kitų energijos ir saugojimo technologijų tyrimus. Į šį SET neįtraukiami su žvalgomaisiais darbais susiję moksliniai tyrimai (įtraukiama į 1.1 SET), transporto priemonių ir variklių varomosios galios moksliniai tyrimai (įtraukiama į 1.6 SET).
1.6. Pramoninė gamyba ir technologija apima mokslinius tyrimus, susijusius su pramoninės gamybos ir technologijų tobulinimu; produktų ir jų gamybos procesais. Taip pat apima: ekonominio efektyvumo ir konkurencingumo didinimą; visas gamybos sritis, kaip apibrėžta EVRK 2 red. (nuo 10 iki 33 veiklos); atliekų antrinį (metalų ir ne metalų) perdirbimą. Į šį SET neįtraukiami pramonės produktų ir jų gamybos procesų tyrimai, kai jie sudaro neatsiejamą kitų siekių dalį (pvz.: gynybos, aeronautikos, energetikos, žemės ūkio).
1.7. Sveikata apima mokslinius tyrimus, kurių tikslas yra žmogaus sveikatos apsauga, palaikymas ir gydymas, apimant mitybos ir maisto produktų higieninius aspektus. Aprėpia profilaktinę mediciną, įskaitant visus medicininio ir chirurginio gydymo būdus tiek pavieniams žmonėms, tiek jų grupėms, ligonių gydymą ligoninėje ir slaugą namuose bei mokslinius tyrimus socialinės medicinos, pediatrijos bei geriatrijos srityse. Taip pat apima: užkrečiamųjų ligų ir neužkrečiamųjų ligų profilaktiką ir priežiūrą; sveikatos būklės stebėjimą; sveiko gyvenimo būdo skatinimą; teisės aktus ir reglamentus, susijusius su visuomenės sveikata; visuomenės sveikatos vadybą; specifines visuomenės sveikatos paslaugas; pažeidžiamų ir didelės rizikos žmonių grupių asmens sveikatos priežiūrą.
1.8. Žemės ūkis apima mokslinius tyrimus, susijusius su žemės ūkiu, miškininkyste, žuvininkyste ir maisto produktų gamyba; cheminių trąšų, biocidų, biologinių pesticidų kontrole ir žemės ūkio mechanizavimu; žemės ūkio ir miškininkystės veiklos poveikiu aplinkai; maisto produktų gamybos našumo ir technologijų plėtra. Taip pat apima: gyvulininkystės ir pienininkystės mokslus; veterinarijos mokslus ir kitus žemės ūkio mokslus. Į šį SET neįtraukiami moksliniai tyrimai, susiję su: taršos mažinimu (įtraukiama į 1.2 SET); kaimo vietovių plėtra, pastatų statyba ir planavimu, poilsio ir pramogų kaimo vietovėse patogumų gerinimu bei žemės ūkio aprūpinimu vandeniu (įtraukiama į 1.4 SET); energijos taupymo priemonėmis (įtraukiama į 1.5 SET); maisto pramone (įtraukiama į 1.6 SET).
1.9. Švietimas apima mokslinius tyrimus, susijusius su bendruoju lavinimu, įskaitant mokymą, pedagogiką, didaktiką; specialiuoju mokymu (mokymu, skirtu gabiems bei mokymosi negalią turintiems asmenims). Tiriamos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos; vidurinės mokyklos; povidurinį, bet ne aukštojo mokslo; aukštąjį išsilavinimą; aukštąjį universitetinį išsilavinimą; pagalbines paslaugas švietimui teikiančios įstaigos.
1.10. Kultūra, poilsis, religija ir žiniasklaida apima mokslinius tyrimus, susijusius su socialiniais reiškiniais kultūros, religijos ir laisvalaikio srityse, siekiant apibrėžti jų įtaką gyvenimui visuomenėje; rasine ir kultūrine integracija bei socialiniais ir kultūriniais pasikeitimais šiose srityse. Sąvoka „kultūra“ apima sociologijos mokslus, religiją, meną, sportą ir laisvalaikį, taip pat apima, inter alia, mokslinius tyrimus žiniasklaidoje, kalbų mokėjimą ir socialinę integraciją, bibliotekas, archyvus ir užsienio kultūros politiką. Taip pat apima pramogų ir sporto, kultūros, transliacijos ir leidybos, religines ir kitas bendruomenės paslaugas.
1.11. Politinė ir socialinė sistema, jos struktūra ir raida apima mokslinius tyrimus, susijusius su visuomenės politine struktūra; viešuoju administravimu ir ekonomine politika; kraštotyra ir įvairių lygmenų valdymu; socialine kaita, socialiniais procesais ir socialiniais konfliktais; socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemų plėtojimu; darbo organizavimo socialiniais aspektais. Taip pat apima lyčių socialines studijas, įskaitant diskriminaciją; kovos su skurdu vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu metodų vystymą; specifinės gyventojų kategorijos apsaugą socialiniu lygmeniu (imigrantai, nusikaltėliai, iš mokyklų ar kitų įstaigų pašalinti asmenys), sociologiniu lygmeniu, t. y. atsižvelgiant į gyvenimo būdą (jauni žmonės, suaugusieji, pensininkai, neįgalieji), ir ekonominiu lygmeniu (vartotojai, ūkininkai, žvejai, šachtininkai, bedarbiai); socialinės paramos teikimo būdus, įvykus netikėtiems pasikeitimams (gamtiniams, technologiniams ar socialiniams) visuomenėje. Į šį SET neįtraukiami moksliniai tyrimai, susiję su sveikata darbe, bendruomenių sveikatos kontrole organizaciniu ir socialiniu medicininiu pažiūriu, tarša darbo vietoje, nelaimingų atsitikimų darbe prevencija bei nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių medicininiais aspektais (įtraukiamos į 1.7 SET).
1.12. Bendra pažinimo plėtra (fundamentiniai tyrimai):
1.12.1. Moksliniai tyrimai, susiję su gamtos mokslais, matematikos, kompiuterių ir informatikos mokslų, fizikos mokslų, chemijos mokslų, žemės ir su gamtos apsauga susijusių mokslų, biologijos mokslų (medicinos mokslai įtraukiami į 1.12.3 SET, o veterinarijos mokslai įtraukiami į 1.12.4 SET) ir kitų gamtos mokslų srityse.
1.12.2. Moksliniai tyrimai, susiję su technikos (technologijos) mokslais. Apima mokslinius tyrimus statybos, elektros ir elektronikos, informatikos, mechanikos, chemijos, medžiagų, medicininės, aplinkos, aplinkos biotechnologijų, pramoninės biotechnologijos, nanotechnologijos ir kitose inžinerijos ir technologijų srityse.
1.12.3. Moksliniai tyrimai, susiję su medicinos mokslais. Apima tyrimus pagrindinės medicinos, klinikinės medicinos, sveikatos mokslų, medicininės biotechnologijos ir kitų medicinos mokslų srityse.
1.12.4. Moksliniai tyrimai, susiję su žemės ūkio mokslais. Apima mokslinius tyrimus žemės ūkio (agronomijos) mokslų, miškininkystės, žuvininkystės, gyvulininkystės ir pienininkystės mokslų, veterinarijos mokslų, žemės ūkio biotechnologijos mokslų ir kitų žemės ūkio mokslų srityse.
1.12.5. Moksliniai tyrimai, susiję su socialiniais mokslais. Apima mokslinius tyrimus psichologijos, ekonomikos ir verslo, edukologijos mokslų, sociologijos, teisės, politikos mokslų, socialinės ir ekonominės geografijos, žiniasklaidos ir komunikacijos ir kitų socialinių mokslų srityse.
1.13. Gynyba apima mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su kariniais tikslais gynybos institucijų finansuojamais fundamentiniais moksliniais tyrimais bei branduoliniais ir kosminiais moksliniais tyrimais. Į šį SET neįeina: gynybos institucijų finansuojami civiliniai moksliniai tyrimai, pvz., meteorologijos, telekomunikacijų ir sveikatos srityse, jie turėtų būti klasifikuojami atitinkamuose SET.