Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 21 STRAIPSNIO 3 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3472
2011 m. gruodžio 21 d. Nr. 1503
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1380 1 dalies 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir 21 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui Nr. XIP-3472 dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 23-546) pažymėta, kad sukurtos socialinio draudimo sistemos paskirtis – ne vien išmokėti socialinio draudimo pensijas ir pašalpas, bet pirmiausia surinkti visas įstatymo numatytas lėšas. Pažymėtina, kad surenkamos lėšos ligos ir motinystės socialiniam draudimui jau ilgą laiką nepadengia šios draudimo rūšies išlaidų. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavimais, patiriamoms ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidoms padengti vietoj dabartinio 3,4 procento ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo šios rūšies draudimo įmokų tarifas turėtų sudaryti 8,4 procento. Per visą 2008–2011 metų laikotarpį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete susikaupė 7,3 mlrd. litų deficitas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 153-7782) 1 priedėlio 3 punkte nurodytas 2011 metų šio biudžeto deficitas – 2,6 mlrd. litų. Pritarus pateiktam įstatymo projektui, vien 2012 metais valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis sudarytų apie 70 mln. litų. Atsižvelgiant į dabartinę valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę ir siekiant užtikrinti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku, didinti ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas netikslinga.
2. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 2 straipsnyje nurodyta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Siūlymas kompensuoti darbo pajamas du, tris ar daugiau kartų ir neriboti bendros sumos dydžio pažeistų ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiamų asmenų lygiateisiškumą ir prieštarautų socialinio draudimo tikslams ir principams.
3. Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795), 55.4 punkte kaip šeimos gerovės pokyčių silpnybė akcentuojama tai, kad vyraujantis asimetriškas pareigų tarp vyrų ir moterų pasidalijimas šeimoje, menka tėvų atsakomybė už vaikų auginimą leidžia skyrybų atveju neprisiimti atsakomybės už vaikų išlaikymą ir auklėjimą. Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 2010, Nr. 56-2757), 34 punkte pažymėta: nors atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pagal įstatymus gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai, dažniausiai vaikus prižiūri moterys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, teise į motinystės (tėvystės) pašalpą 2007 metais pasinaudojo 2,74 procento, 2008 metais – 4,56 procento, 2009 metais – 7,1 procento, o 2010 metais – 7,5 procento vyrų. Ribojant bendrai vienu metu mokamų pašalpų sumą gimus keliems vaikams, abu vaikų tėvai skatinami prisidėti prie jų priežiūros, taip pat skatinama lyčių lygybė ir tėvų atsakomybė už vaikų auginimą.