LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. 348 „DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKOS IR JŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO NORMINIŲ DOKUMENTŲ TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
1999 m. kovo 19 d. Nr. 98
Vilnius
1. Papildau susisiekimo ministro 1998 09 11 įsakymą Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360, Nr. 115-3260) 6, 7, 8 punktais ir juos išdėstau taip:
1.1.
3. Išdėstau nurodyto įsakymo 3 priedo „Reikalavimai kelių transporto priemonių ekspertams“ 2.1, 5, 7 punktus taip:
3.1. „2.1. turėti ne mažesnę kaip inžinieriaus kvalifikaciją (į kurią įeitų viena iš šių mechanikos inžinerijos programų: transporto inžinerija, transporto priemonių inžinerija, mechanikos inžinerija, žemės ūkio technika) ir ne trumpesnį kaip trejų metų darbo stažą inžinerinėse pareigose, susijusiose su automobilių techniniu aptarnavimu, remontu, techninės būklės kontrole, projektavimu, techninių reikalavimų rengimu ar moksliniu darbu;“;
3.2. „5. Išlaikiusiam baigiamuosius egzaminus mokymo įstaiga išduoda kursų baigimo pažymėjimą, kurio pagrindu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai.“;
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro
1999 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 98
1 priedas
KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarka (toliau – tvarka) nustato pagrindinius kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonių) gamybos ir perdirbimo reikalavimus.
2. Ši tvarka taikoma Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms perdirbtoms transporto priemonėms.
3. Pagamintų ir perdirbtų transporto priemonių konstrukcija ir techninė būklė turi atitikti susisiekimo ministro įsakymais patvirtintus „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms“ bei „Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms“.
4. Pagamintų ir perdirbtų transporto priemonių techninė ekspertizė turi būti vykdoma laikantis susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų „Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklių“.
II. SĄVOKOS
6. Antros kategorijos ekspertizių įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę atlikti transporto priemonės vienetinio perdirbimo ir vienetinės gamybos priekabos, kurios leistina bendroji masė ne didesnė kaip 750 kg, technines ekspertizes.
7. Pirmos kategorijos ekspertizių įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes.
8. Perdirbimas – transporto priemonių sudėtinių dalių keitimas ar papildomų įtaisų įrengimas, dėl kurių keičiasi transporto priemonės konstrukcija ar techninės-eksploatacinės savybės. Perdirbimai pagal jų kiekį ir sudėtingumą gali būti:
8.2. nevienetinis perdirbimas – to paties pobūdžio perdirbimas, atliekamas specializuotoje įmonėje daugiau kaip vienai transporto priemonei;
8.3. nesudėtingas perdirbimas (perdirbimas A) – transporto priemonės sudėtinių dalių keitimas į analogiškos konstrukcijos dalis su geresnėmis techninėmis charakteristikomis, dėl kurio nereikia keisti transporto priemonės konstrukcijos, taip pat įrangos ir įtaisų įrengimas naudojant tik sertifikuotus gaminius;
8.4. vidutinio sudėtingumo perdirbimas (perdirbimas B) – transporto priemonės konstrukcijos keitimas, dėl kurio nelabai keičiasi transporto priemonės techninės-eksploatacinės savybės, konstrukcijų atsparumas ir patikimumas, aktyviosios ir pasyviosios saugos bei aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika, keleivių ir krovinių vežimo sąlygos;
8.5. sudėtingas perdirbimas (perdirbimas C) – transporto priemonės konstrukcijos keitimas, dėl kurio labai keičiasi transporto priemonės techninės eksploatacinės savybės, konstrukcijų atsparumas ir patikimumas, aktyviosios ir pasyviosios saugos bei aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika, keleivių ir krovinių vežimo sąlygos.
9. Smulkiaserijinė gamyba – to paties gamintojo identiškų transporto priemonių gamyba nuo 2 iki 500 vienetų per metus.
10. Specializuota įmonė – įmonė, turinti reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus bei nustatyta tvarka įteisintą įmonės standartą gaminti arba perdirbti transporto priemones smulkiaserijiniu būdu.
11. Techninė ekspertizė – gaminamos ar perdirbamos transporto priemonės techninės dokumentacijos bei nustatytų reikalavimų pagamintai ar perdirbtai transporto priemonei atitikimo įvertinimas. Techninė ekspertizė įforminama ekspertizės aktu.
12. Transporto priemonės – tai visų tipų bei markių automobiliai, jų velkamos priekabos, puspriekabės, taip pat troleibusai, motociklai bei mopedai.
III. REIKALAVIMAI GAMINAMOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
14. Gaminant vienetinę transporto priemonę turi būti laikomasi šių pagrindinių reikalavimų:
14.1. išvaizda turi skirtis nuo kitų gamintojų pagamintos transporto priemonės tiek, kad tai nepažeistų autorinių teisių;
15. Prieš pradedant gaminti vienetinę transporto priemonę, turi būti parengta techninė dokumentacija ir atlikta jos techninė ekspertizė.
16. Ekspertizei pateikiama:
16.1. priekabos, kurios leistina bendroji masė ne didesnė kaip 750 kg, – surinkimo (bendro vaizdo) brėžinys, svarbiausių detalių surinkimo ir jų sudedamųjų dalių brėžiniai, svarbiausių detalių atsparumo apskaičiavimai;
16.2. motorinės transporto priemonės ar priekabos, kurios leistina bendroji masė didesnė kaip 750 kg, – transporto priemonės gabaritų brėžinys, atskirų sistemų surinkimo (gabaritų) brėžiniai, panaudotų savos gamybos svarbiausių detalių darbo brėžiniai, svarbiausių detalių atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai, eksploatavimo instrukcija.
17. Prieš pradedant gaminti transporto priemonės smulkiaserijinės gamybos bandomąjį pavyzdį, turi būti atlikta bandomojo pavyzdžio dokumentacijos techninė ekspertizė.
18. Bandomajam pavyzdžiui turi būti parengta tokia gamybos ir eksploatacijos techninė dokumentacija: įmonės standarto gaminti transporto priemones projektas, transporto priemonės konstrukcijos ir gamybos technologijos dokumentacija, svarbiausių detalių atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai, bandomojo pavyzdžio laboratorinių ir eksploatacinių bandymų programa, eksploatavimo instrukcija.
19. Prieš pradedant gaminti transporto priemones smulkiaserijiniu būdu, turi būti atlikta smulkiaserijinės gamybos bandomojo pavyzdžio techninė ekspertizė. Esant teigiamai išvadai, gamintojas privalo parengti įmonės gaminamos transporto priemonės standartą, suderinti jį su Valstybine kelių transporto inspekcija (toliau – Inspekcija) ir įregistruoti Lietuvos standartizacijos departamente.
20. Gaminti transporto priemones turi teisę:
20.1. juridiniai ir fiziniai asmenys – vienetinės gamybos transporto priemones, kurių leistina bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t;
20.2. įmonės, turinčios reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus – vienetinės gamybos transporto priemones bei smulkiaserijinės gamybos bandomuosius pavyzdžius;
21. Pagamintos transporto priemonės identifikavimo numerį suteikia ekspertizių įmonė, suderinusi jį su Inspekcija.
22. Pagaminta vienetinės gamybos transporto priemonė ir smulkiaserijinės gamybos bandomasis pavyzdys pateikiami pirmos kategorijos ekspertizių įmonei techninei ekspertizei atlikti. Vienetinės gamybos priekabų, kurių leistina bendroji masė ne didesnė kaip 750 kg, techninę ekspertizę atlieka bet kuri ekspertizių įmonė.
23. Registruojant vienetinės gamybos transporto priemones, pateikiami ekspertizių įmonės išduoti dokumentai, o smulkiaserijinės gamybos transporto priemones – gamintojo išduoti dokumentai.
IV. REIKALAVIMAI PERDIRBAMOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
25. Transporto priemonę perdirbant neturi sumažėti jos aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos sudėtinių dalių, tvirtinimo atsparumas ir patikimumas bei pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika bei keleivių ir krovinių vežimo sąlygos.
26. Prieš perdirbant vienetinę transporto priemonę, turi būti parengta techninė dokumentacija ir atlikta jos techninė ekspertizė.
27. Ekspertizei pateikiami šie dokumentai: transporto priemonės gabaritų brėžiniai (jei keičiasi jos gabaritiniai matmenys), perdirbamų sistemų (agregatų, mazgų) surinkimo (gabaritų) brėžiniai, svarbiausių įtaisų sudedamųjų dalių darbo brėžiniai, svarbiausių įtaisų atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai (jei dėl perdirbimo keičiasi transporto priemonės techninės-eksploatacinės savybės).
28. Prieš atliekant transporto priemonės nevienetinį perdirbimą turi būti atlikta bandomojo pavyzdžio dokumentacijos techninė ekspertizė.
29. Nevienetinio perdirbimo bandomajam pavyzdžiui turi būti parengta tokia techninė dokumentacija: įmonės transporto priemonės perdirbimo standarto projektas, perdirbimo konstruktorinė ir technologinė dokumentacija, svarbiausių įtaisų atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai (jei dėl perdirbimo keičiasi transporto priemonės techninės-eksploatacinės savybės).
30. Prieš perdirbant nevienetinę transporto priemonę, turi būti atlikta nevienetinio perdirbimo bandomojo pavyzdžio techninė ekspertizė. Esant teigiamai išvadai, perdirbėjas privalo parengti įmonės perdirbamos transporto priemonės standartą, suderinti jį su Inspekcija ir įregistruoti Lietuvos standartizacijos departamente.
31. Nesudėtingi vienetiniai transporto priemonių perdirbimai (3 lentelė, „Perdirbimas A“) įvertinami techninės apžiūros metu.
32. Perdirbant krovinines transporto priemones į keleivines (išskyrus transporterius kombi) turi būti gautas transporto priemonės gamyklos-gamintojos sutikimas ir pateiktos techninės sąlygos perdirbimui atlikti.
33. Perdirbti transporto priemonę turi teisę:
33.2. įmonės, turinčios reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus – vienetinį perdirbimą ir nevienetinio perdirbimo bandomąjį pavyzdį;
34. Perdirbta vienetinė transporto priemonė techninei ekspertizei pateikiama bet kuriai ekspertizių įmonei. Pirmos kategorijos ekspertizių įmonė atlieka transporto priemonių vienetinio perdirbimo ir nevienetinio perdirbimo bandomojo pavyzdžio technines ekspertizes.
35. Perdirbtą transporto priemonę būtina perregistruoti, jei ją perdirbant keitėsi transporto priemonės tipas arba kiti techniniai duomenys, įrašyti transporto priemonės registracijos liudijime (techniniame pase).
36. Registruojant vienetinio perdirbimo transporto priemones, pateikiami ekspertizių įmonės išduoti dokumentai, o nevienetinio perdirbimo transporto priemones – specializuotos įmonės išduoti dokumentai.
V. TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ TAIKYMAS GAMINAMOMS IR PERDIRBAMOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
38. „Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms“ taikymo gaminamoms ir perdirbamoms transporto priemonėms pagal jų klases suvestinė pateikta 1 ir 2 lentelėse.
39. Transporto priemonėse įrengiamos sudėtinės dalys (apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, garso signalai, padangos, galinio vaizdo veidrodžiai, ilgų ir sunkių transporto priemonių skiriamieji ženklai, greičio ribotuvai, tachografai, priekinės, galinės ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone užtvarai, saugos diržai, sėdynės ir galvos atlošai, sukabintuvai) turi būti sertifikuotos pagal Lietuvos Respublikos arba tarptautinius reikalavimus (Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Vidaus transporto komiteto taisykles arba Europos Sąjungos direktyvas).
40. Transporto priemonėse įrengiami vairavimo bei stabdžių sistemos pagrindiniai elementai, ratai, priekinio stiklo valytuvai ir jų apliejikliai, durų užraktai ir vyriai, degalų bakai, sergėjimo sistemos, spidometrai, priekabos ir vilkiko elektrinės jungtys turi būti sertifikuoti ir atitikti transporto priemonės masę, geometrinius parametrus bei eksploatacines savybes.
41. Apie transporto priemonių perdirbimo sudėtingumą sprendžiama vadovaujantis 3 lentelėje pateiktais pavyzdžiais.
VI. REIKALAVIMAI UŽSIENYJE PERDIRBTOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
43. Užsienyje perdirbtoms ir įvežtoms į šalį transporto priemonėms turi būti atliekama techninė ekspertizė. Tuo atveju, kai pateikiama transporto priemonės perdirbimo dokumentacija ir (arba) užsienyje atliktos techninės ekspertizės išvados, ekspertizių įmonėje atliekama tiktai dalinė techninė ekspertizė. Jos metu nustatoma, ar šis perdirbimas atitinka šioje tvarkoje nustatytus techninius reikalavimus.
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro1999 m. kovo 19 d.
įsakymu Nr. 98
2 priedas
GAMINAMŲ IR PERDIRBAMŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklės (toliau – taisyklės) nustato gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonės) techninės ekspertizės atlikimo tvarką ir ekspertizės dokumentų įforminimą.
2. Gaminamų ir perdirbamų transporto priemonių technines ekspertizes atlieka pirmos arba antros kategorijos ekspertizių įmonės, atitinkančios „Reikalavimus ekspertizių įmonėms“ (6 priedas).
3. Transporto priemonių technines ekspertizes ekspertizių įmonėse atlieka atitinkamą kvalifikaciją turintys kelių transporto priemonių ekspertai (toliau – ekspertai).
4. Ekspertų profesinės kvalifikacijos suteikimo ir veiklos reikalavimus reglamentuoja susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti „Reikalavimai kelių transporto priemonių ekspertams“.
5. Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau – Inspekcija) kontroliuoja techninių ekspertizių atlikimo organizavimą. Inspekcija kaupia informaciją apie ekspertizių įmones ir įmones, gaminančias ar perdirbančias transporto priemones.
6. Ekspertizių įmonių veiklą bei su šia veikla susijusius klausimus nagrinėja prie Inspekcijos sudaryta Ekspertų komisija. Ji tvirtinama Inspekcijos viršininko įsakymu.
7. Ekspertizių įmonė gali pradėti veiklą tik gavusi Inspekcijos leidimą. Leidimas (nurodant ekspertizių įmonės kategoriją) išduodamas esant teigiamai Ekspertų komisijos išvadai apie ekspertizių įmonės pasirengimą vykdyti technines ekspertizes.
II. SĄVOKOS
10. Antros kategorijos ekspertizių įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę atlikti transporto priemonės vienetinio perdirbimo ir vienetinės gamybos priekabos, kurios leistina bendroji masė ne didesnė kaip 750 kg, technines ekspertizes.
11. Pirmos kategorijos ekspertizių įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes.
12. Techninė ekspertizė – gaminamos ar perdirbamos transporto priemonės techninės dokumentacijos bei nustatytų reikalavimų pagamintai ar perdirbtai transporto priemonei atitikimo įvertinimas. Techninė ekspertizė įforminama ekspertizės aktu.
III. TECHNINIŲ EKSPERTIZIŲ ORGANIZAVIMAS
14. Techninės dokumentacijos ir transporto priemonės techninę ekspertizę atlieka:
14.1. antros kategorijos ekspertizių įmonė – gaminant vienetinę priekabą, kurios leistina bendroji masė ne didesnė kaip 750 kg, arba atliekant vienetinį transporto priemonės perdirbimą;
15. Ekspertizių įmonių veiklą, kurios nesilaiko „Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos“, „Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklių“ ir „Reikalavimų kelių transporto priemonių ekspertams“, Inspekcija gali sustabdyti.
16. Ekspertizių įmonė atlieka transporto priemonės, ant kurios sumontuota didesnė kaip 1 tonos keliamosios galios krovinių kėlimo įranga, keltuvai ir bokšteliai žmonėms kelti, stacionarios, nuimamos, konteinerinės cisternos, talpyklų suskystintoms bei suslėgtoms dujoms, skysčiams ir birioms pavojingoms medžiagoms gabenti baterijos, kurių tūris didesnis kaip 1,0 m|, ekspertizę tik gavusi teigiamą Technikos priežiūros tarnybos ekspertizės išvadą.
IV. TECHNINĖ DOKUMENTACIJA IR TRANSPORTO PRIEMONĖS TECHNINĖ EKSPERTIZĖ
17. Techninė ekspertizė transporto priemonei atliekama tik ekspertizių įmonei gavus užsakovo prašymą ir šalims sudarius sutartį.
18. Sutartyje nustatomas techninės ekspertizės tikslas (objektas), atlikimo etapai ir terminai, užsakymo priėmimo data, užsakovo ir ekspertizių įmonės rekvizitai.
19. Užsakovas pateikia techninę dokumentaciją, kuri nurodyta „Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkoje“.
22. Techninės dokumentacijos ir transporto priemonės ekspertizės metu nustatoma:
22.1. ar techninė dokumentacija užtikrina gaminamai arba perdirbamai transporto priemonei nustatytus techninius reikalavimus;
23. Ekspertizių įmonė, atlikdama ekspertizę, gali pasitelkti kitų institucijų ar įmonių specialistus.
V. EKSPERTIZĖS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS
27. Ekspertizės dokumentai yra:
28. Ekspertizės akte turi būti nurodyta:
29. Ekspertizės pažymoje turi būti nurodyta:
30. Transporto priemonės bandymų protokole nurodomi jos identifikavimo duomenys, aprašoma bandymų metodika bei pateikiami bandymų rezultatai.
32. Ekspertizės užsakovas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę dalyvauti atliekant techninę ekspertizę ir gauti su ja susijusią informaciją.
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro 1999 m. kovo 19 d.
įsakymu Nr. 98
6 priedas
REIKALAVIMAI EKSPERTIZIŲ ĮMONĖMS
I. REIKALAVIMAI ANTROS KATEGORIJOS EKSPERTIZIŲ ĮMONEI
1. Antros kategorijos ekspertizių įmonė (toliau – įmonė) privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1.1. įmonės registravimo pažymėjime arba įstatuose turi būti įrašyta veikla, susijusi su ekspertizių atlikimu (pagal ekonominės veiklos klasifikatorių);
1.3. įmonė negali atlikti techninio aptarnavimo, remonto ir perdirbimo darbų bei gaminti transporto priemones;
2. Įmonė privalo turėti:
3. Įmonė privalo:
3.2. suteikdama vienetinės gamybos transporto priemonei identifikavimo numerį, derinti jį su Inspekcija;
II. REIKALAVIMAI PIRMOS KATEGORIJOS EKSPERTIZIŲ ĮMONEI
4. Pirmos kategorijos ekspertizių įmonei taikomi visi reikalavimai, nustatyti antros kategorijos ekspertizių įmonei. Papildomai įmonė privalo turėti:
4.1. duomenų banką apie pripažintų transporto priemonių bei jų atskirų sistemų ir dalių atitikties charakteristikas;
4.2. kompiuterinę įrangą, užtikrinančią informacinės sistemos sukūrimą ir duomenų banko apie technines ekspertizes kaupimą;
4.3. metodines priemones transporto priemonių dinamikai, mechaniniam atsparumui ir patikimumui skaičiuoti;
4.4. dokumentus, nustatančius reikalavimus techninės ekspertizės objektui (standartai, Europos Sąjungos direktyvos, Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Vidaus transporto komiteto taisyklės ir kiti teisės aktai);
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro 1999 m. kovo 19 d.
įsakymu Nr. 98
7 priedas
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KLASIFIKAVIMAS
1. Mopedų, motociklų ir jiems prilyginamų transporto priemonių klasifikavimas.
1.1. Kategorija L – transporto priemonės, turinčios mažiau kaip keturis ratus:
L1 klasė – dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h;
L2 klasė – triratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h;
L3 klasė – dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h;
L4 klasė – triratė transporto priemonė su nesimetriškai išdėstytais ratais, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h;
L5 klasė – triratė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 1000 kg, variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h.
PASTABA. L1 ir L2 klasės transporto priemones įprasta vadinti mopedais, L3 – motociklais, L4 – motociklais su šoninėmis priekabomis.
1.2. L kategorijai prilyginamos šios keturratės transporto priemonės:
1.2.1. keturratės transporto priemonės, kurių nuosava masė (be baterijų, jei tai yra elektromobilis) ne didesnė kaip 350 kg, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, prilyginamos L2 klasei;
2. Automobilių ir jų priekabų klasifikavimas.
2.1. Kategorija M – variklio varoma transporto priemonė, turinti bent keturis ratus ir skirta keleiviams vežti:
M1 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui;
M2 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t;
M3 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė didesnė kaip 5 t.
2.2. Kategorija N – variklio varoma transporto priemonė, turinti bent keturis ratus ir skirta kroviniams vežti:
N1 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t;
N2 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t;
N3 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 12 t.
PASTABA. Vilkiko bendrąja mase vadinama paties vilkiko bendroji masė ir balniniam sujungimui tenkanti visiškai pakrautos puspriekabės masės dalis.
2.3. Kategorija O – priekabos (įskaitant puspriekabes):
O1 klasė – priekabos, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 0,75 t;
O2 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 0,75 t, tačiau ne didesnė kaip 3,5 t;
O3 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 10 t;
O4 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t.
PASTABA. Puspriekabės bendrąja mase vadinama puspriekabės ašims tenkanti visiškai pakrautos puspriekabės masės dalis.
2.4. Kategorija G – padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai).
Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios tenkina atitinkamus reikalavimus. Šių reikalavimų kontrolei sąlygos nurodytos JT EEK dokumente TRANS/SC1/WP29/78/ Amend.3, išleistame 1991 m. birželio 12 d.
2.5. Visureigiais vadinamos N1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 2 tonos ir M1 klasės transporto priemonės, jei jos turi:
2.5.1. bent vieną priekinę ir bent vieną galinę tuo pat metu varomas ašis, įskaitant transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta;
2.5.2. bent vieną diferencialą blokuojantį mechanizmą arba analogišką įtaisą ir jei transporto priemonė gali įveikti 30% įkalnę;
2.5.3. papildomai turi būti tenkinami bent penki reikalavimai iš šešių:
– priekinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 25°;
– galinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 20°;
– nuožulnumo kampas turi būti ne mažesnis kaip 20°;
– priekinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;
– galinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;
– prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 200 mm.
2.6. Visureigiais vadinamos N1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 2 t, taip pat N2, M2 ir M3 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 12 t, jei visi jų ratai vienu metu yra varomi, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta, arba yra tenkinami kiti trys reikalavimai:
2.6.1. bent viena priekinė ir bent viena galinė tuo pat metu yra varomos ašys, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta;
2.7. Visureigiais vadinamos M3 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 12 t, taip pat N3 klasės transporto priemonės, jei visi jų ratai vienu metu yra varomi, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta, arba tenkinami šie reikalavimai:
2.7.4. papildomai turi būti tenkinami bent keturi reikalavimai iš šešių:
– priekinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 25°;
– galinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 25°;
– nuožulnumo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25°;
– priekinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;
– galinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;
– prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm.