LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO (ANGŽ) SUTEIKIMO TEKSTILĖS GAMINIŲ GRUPEI - DRABUŽIAMS, BŪSTO INTERJERO DEKORAVIMO GAMINIAMS IR AUDINIAMS BEI VERPALAMS, NAUDOJAMIEMS DRABUŽIAMS AR BŪSTO INTERJERO DEKORAVIMO GAMINIAMS GAMINTI, - KRITERIJŲ PATVIRTINIMO
2002 m. lapkričio 28 d. Nr. 613
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ priemonę „Komisijos 1999 m. vasario 17 d. sprendimas 99/178/EB, nustatantis tekstilės gaminiams ekologinius Bendrijos aplinkosauginio ženklinimo kriterijus“, kurios kodas 3.22.6.-T12,
1. Tvirtinu Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto interjero dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ar būsto interjero dekoravimo gaminiams gaminti, – kriterijus (pridedama).
2. Nustatau, kad patvirtinti Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto interjero dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ar būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams gaminti, – kriterijai galioja trejus metus nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ datos.
3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 422 „Dėl aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo kriterijų“ (Žin., 2000, Nr. 90-2819).
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
PATVIRTINA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 613
APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO (ANGŽ) SUTEIKIMO TEKSTILĖS GAMINIŲ GRUPEI – DRABUŽIAMS, BŪSTO INTERJERO DEKORAVIMO GAMINIAMS IR AUDINIAMS BEI VERPALAMS, NAUDOJAMIEMS DRABUŽIAMS AR BŪSTO INTERJERO DEKORAVIMO GAMINIAMS GAMINTI, – KRITERIJAI
I. APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO TIKSLAI, APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJŲ TAIKYMO SRITIS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suteikiant gaminiui aplinkai nepavojingo gaminio ženklą (toliau – ANGŽ), siekiama padėti vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojus ir importuotojus skatinti tiekti vartotojams mažiau kenksmingus aplinkai gaminius bei sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkas.
2. Nustatant ANGŽ suteikimo kriterijus tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto interjero dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužių ar būsto interjero dekoravimo gaminiams gaminti (toliau – Tekstilės gaminiai), siekiama, įvertinus visą tekstilės gaminių gamybos ciklą (pradedant pluoštų gamybos ir apdorojimo procesais ir baigiant audinių apdailos procesais), sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai, skatinti mažiau aplinką teršiančių medžiagų naudojimą.
3. ANGŽ suteikiamas Lietuvos Respublikoje pagamintiems ir importuojamiems iš kitų šalių tekstilės gaminiams.
4. ANGŽ gali būti suteikiamas tik tiems tekstilės gaminiams – drabužiams, būsto interjero dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ar būsto interjero dekoravimo gaminiams gaminti, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje.
5. Kompetentinga institucija, vertindama, ar gaminiui gali būti suteiktas ANGŽ, turi teisę atsižvelgti į siekiančiojo gauti ANGŽ turimus aplinkosaugos vadybos sertifikatus pagal Aplinkosaugos vadybos ir audito schemą (AVAS) (Reguliation (EC) No. 761/2001of the European Parliament and the Council of the 19 March 2001 allowing voluntary participation in a Community Eco – Management and Audit Scheme), (EMAS) ar pagal LST ISO 14 000, bet jie nėra būtini siekiant gauti ANGŽ.
6. ANGŽ suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto interjero dekoravimo gaminiams, audiniams ir verpalams – kriterijai parengti, vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1999 m. vasario 17 d. sprendimu 1999/178 EB „Dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo tekstilės gamininiams“ (1999/178/EC Commision Decision of 17 February 1999 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-label to textile products).
II. GAMINIŲ GRUPĖS, kuriai gali būti suteiktas ANGŽ, APIBŪDINIMAS
7. ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi tekstilės gaminių grupei:
7.1. drabužiams (iš austinės medžiagos), kuriuose ne mažiau kaip 90 % masės sudaro tekstilės pluoštas;
7.2. būsto interjero dekoravimo gaminiams, kuriuose ne mažiau kaip 90% masės sudaro tekstilės pluoštai;
8. Visų ANGŽ suteikimo kriterijų normatyvinės skaitinės vertės – didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) – nustatytos vienam kilogramui tekstilės gaminių – drabužių, būsto dekoravimo gaminių, audinių ar verpalų, esant standartinėms sąlygoms: (65 ± 2)% santykinei drėgmei ir (20 ± 2)oC aplinkos oro temperatūrai, vadovaujantis LST EN 20139: 1996. „Tekstilės medžiagos. Standartinis klimatas bandiniams paruošti ir bandyti“.
9. ANGŽ suteikimo kriterijų faktinės skaitinės vertės konkrečiose įmonėse taip pat turi būti įvertintos vienam kilogramui tekstilės gaminių – drabužių, būsto dekoravimo gaminių, audinių ar verpalų, esant standartinėms sąlygoms.
III. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJŲ GRUPĖS Taikomos TEKSTILĖS GAMINIAMS
11. ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi tekstilės gaminių grupei skirstomi į tris pagrindines grupes:
11.2. pluoštų ir audinių apdorojimo technologiniuose procesuose naudojamoms cheminėms medžiagoms skirti ANGŽ suteikimo kriterijai;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
12. Šiame skirsnyje nustatyti ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi šiems tekstilės pluoštams:
12.5. cheminiams sintetiniams pluoštams: akrilo, poliamido, poliesterio, polivinilo, pagamintiems organinių monomerų polimerizacijos būdu;
13. Tekstilės gaminiams gaminti gali būti naudojami ir kiti organinės kilmės tekstilės pluoštai, nors jų specifiniai aplinkosauginiai kriterijai ir nėra nurodyti.
14. Tekstilės gaminiams gaminti negali būti naudojami mineraliniai – stiklo, metalo, angliniai ir kiti neorganiniai pluoštai.
15. Pretendentas, norintis gauti ANGŽ tekstilės gaminiams, turi išsamiai nurodyti tekstilės gaminiams gaminti naudojamų audinių, verpalų, pluoštų savybes, kad būtų galima taikyti atitinkamus ANGŽ suteikimo aplinkosauginius kriterijus.
16. Tam tikro pluošto faktinės ANGŽ suteikimo kriterijų vertės nebus vertinamos, jeigu šio tipo pluošto tekstilės gaminyje yra ne daugiau kaip 5% visos gaminio masės.
V. MEDVILNĖS PLUOŠTO ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI
18. Medvilnės pluošte, kuris naudojamas gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, išvardytų cheminių junginių likutiniai kiekiai neturi viršyti:
- aldrino – ne daugiau kaip 0,05 ppm •;
- kamtafolo – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- chlordano – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- DDT – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- dieldrino – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- endrino – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- heptachloro – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- heksachlorbenzeno – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- heksachlorcikloheksano (izomerų suma) – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- 2,4,5, – T – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- chlordimeformo – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- chlorobenzilato – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- dinosebo – ne daugiau kaip 0,05 ppm;
- monokrotofoso – ne daugiau kaip 0,05 ppm.
19. Chlororganinių cheminių junginių likučius iš medvilnės pluošto siūloma ekstrahuoti nepoliniais tirpikliais (izooktanu ar heksanu), naudojant ultragarsinius arba Soksleto aparatus.
21. Suformuluoti reikalavimai, pateikti 22–24 punktuose, netaikomi medvilnės pluoštams, kuriuose daugiau nei 50% pluošto sudaro ekologiška medvilnė, pagaminta pagal Europos Sąjungos Komisijos 1991 m. birželio 24 d. reglamento Nr. 2092/91 „Dėl ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą, pateikiamų ant žemės ūkio bei maisto produktų, įskaitant ir gyvulinkystės produkciją“ (Council Reguliation (EEC) No 2092/91 of 24 June 1991 on organic production of agricultural products and indications referring thereto on agricultural products and foodstuffs) reikalavimus.
22. Nurodyti reikalavimai, pateikti punktuose 22–24 netaikomi medvilnės gaminiams, kurių pluošte medvilnės yra daugiau nei 75%, ir pretendentas turi dokumentus, patvirtinančius, kad šios medvilnės augintojas nenaudojo 22–24 punktuose išvardytų cheminių junginių nei šios medvilnės auginimo, nei jos apdorojimo metu.
23. Medvilnės gaminiams, kuriuose daugiau kaip 95% pluošto sudaro medvilnė, pagaminta pagal Europos Sąjungos Komisijos 1991 m. birželio 24 d. reglamento Nr. 2092/91 „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ (Council Reguliation (EEC) No 2092/91 of 24 June 1991 on organic production of agricultural products and indications referring thereto on agricultural products and foodstuffs) reikalavimus ir pretendentas turi tai patvirtinančius dokumentus, ANGŽ suteikiamas be papildomų tyrimų.
VI. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI LINŲ IR KITIEMS LUOBINIAMS PLUOŠTAMS
25. Linai ir kiti luobiniai pluoštai, įskaitant iš kanapių stiebelių gaunamą pluoštą, džiuto ir ramės – kiniškos dilgėlės pluoštus, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos kriterijų reikalavimus:
VII. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI NEPLAUTOS VILNOS IR KITIEMS KERATININIAMS PLUOŠTAMS
27. Neplauta vilna ir kiti keratininiai pluoštai, turintys avių vilnos, kupranugarių, alpakos, ožkų plaukų, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ gauti, turi atitikti šiuos kriterijų reikalavimus:
28.1. bendra cheminių junginių likučių:α – heksachlorano, b – heksachlorano, lindano (γ – heksachlorano), δ – heksachlorano, aldrino, dieldrino, endrino, p, p – DDT, p, p, – DDD koncentracija neturi viršyti 0,5 ppm;
28.2. bendra cheminių junginių likučių: propetamfoso, diazinono, dichlofentiono, fenchlorfoso, chlorfenvinfoso koncentracija neturi viršyti 2 ppm;
28.3. bendra cheminių junginių likučių: cihalotrino, cypermetrino, deltametrino, fenvalerato koncentracija neturi viršyti 3 ppm.
29. Punktų 28.1, 28.2, 28.3 reikalavimai nėra privalomi, jei dokumentais patvirtinama, kad ne mažiau kaip 75% vilnos ar kitų keratininių pluoštų augintojas pagamino nenaudodamas nurodytų cheminių junginių nei jų auginimo, nei apdorojimo metu.
30. Cheminių junginių, nurodytų 33.1, 33.2, 33.3 punktuose, faktiniai likučiai vilnoje ir kituose keratininiuose pluoštuose nustatomi taip: pirmiausia jie ekstrahuojami iš pluošto atitinkamais poliniais ar nepoliniais tirpikliais, o po to jų koncentracija nustatoma dujų chromatografu su kapiliarine kolonėle.
32. Vilnos ir kitų keratininių pluoštų, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, pirminio apdorojimo metu susidariusios nuotekos turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
32.1. cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), nustatomas bichromatinės oksidacijos metodu nuotekose, išleidžiamose į kanalizacijos tinklus, neturi viršyti 60g/kg viso apdorotos neplautos vilnos kiekio;
32.2. nuotekos turi būti valomos filtracijos laukuose, paskleidžiant jas žemės paviršiuje, siekiant bent 75% sumažinti cheminį deguonies suvartojimą (ChDS);
32.3. nuotekose, jas išleidžiant į paviršinius vandens telkinius, cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) neturi viršyti 5g/kg viso apdorotos neplautos vilnos kiekio;
33. Nuotekų, išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40oC (nebent atitekančių nuotekų temperatūra yra aukštesnė už nurodytąją).
VIII. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI ELASTOMERINIAMS PLUOŠTAMS
35. Elastomeriniai pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos kriterijų reikalavimus:
35.1. juose esanti cinko koncentracija neturi viršyti 1 000 ppm (cinko koncentracija elastomeriniuose pluoštuose nustatoma atomo absorbcijos spektrometru);
IX. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI CHEMINIAM SINTETINIAM AKRILO PLUOŠTUI
37. Sintetinis akrilo pluoštas, naudojamas gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šių kriterijų reikalavimus:
37.1. ką tik pagamintame baltajame akrilo pluošte liekamojo akrilnitrilo monomero turi būti ne daugiau kaip 1,5 mg/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
38. Faktinė akrilnitrilo koncentracija akrilo pluošte nustatoma taip: mėginiai užpilami verdančiu vandeniu ir iš gauto ekstrakto dujų chromatografu su kapiliarine kolonėle nustatoma akrilnitrilo koncentracija.
X. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI CHEMINIAMS DIRBTINIAMS ORGANINIAMS PLUOŠTAMS, PAGAMINTIEMS CELIULIOZĖS PAGRINDU
40. Cheminiai dirbtiniai organiniai pluoštai: viskozė, acetatinis, vario – amoniako pluoštas ir kiti, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos kriterijų reikalavimus:
40.2. viskozės pluošto gamybos metu į atmosferą išsiskiriančių sieros junginių metinis vidurkis neturi viršyti 160 g/kg – viskozės siūlų (gijų) gamybos metu, ir 30 g/kg – viskozės štapelio pluošto gamybos metu;
40.3. bendras į atmosferą išsiskiriančių sieros junginių kiekis neturi viršyti leidžiamo metinio vidurkio atitinkamai pagal pagamintos produkcijos masės kiekius;
40.4. viskozės pluošto gamybos metu susidarančio ir į vandenį išleidžiamo cinko kiekio metinis vidurkis neturi viršyti 1g/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
41. Organinių halogenidų kiekis pluošte nustatomas, taikant mikrokolorimetrinį dujų, susidarančių sudeginus šio pluošto mėginius, analizės metodą.
XI. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI CHEMINIAMS SINTETINIAMS POLIAMIDO PLUOŠTAMS
XII. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI CHEMINIŲ SINTETINIŲ POLIESTERIO PLUOŠTAMS
44. Cheminiai sintetiniai poliesterio pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos kriterijų reikalavimus:
44.2. išmetamų į atmosferą lakiųjų organinių junginių, susidarančių poliesterių polimerizacijos metu, metinis vidurkis neturi viršyti 1,2 g/kg viso pagaminto poliesterinės dervos kiekio.
45. Stibio faktinė koncentracija poesteriniame pluošte nustatoma atomo absorbcinės spektrometrijos metodu.
XIII. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI CHEMINIAMS SINTETINIAMS POLIPROPILENO PLUOŠTAMS
III. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI PLUOŠTŲ IR AUDINIŲ APDOROJIMO TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ METU NAUDOJAMOMS MEDŽIAGOMS
XIV. BENDROSIOS NUOSTATOS
48. ANGŽ gali būti suteikiamas tekstilės gaminiams tik tada, kai juos gaminant taikomos gamybos, apdailos, apretavimo, blukinimo, sunkinimo technologinių procesų metu naudojamos medžiagos atitinka III skyriuje pateikiamus ANGŽ suteikimo kriterijų reikalavimus.
49. Antrinio panaudojimo pluoštai (atliekos, susidarančios gamybos metu) gali turėti likutinius kiekius dažiklių ar kitų cheminių junginių (likusių po pirminio jų panaudojimo), nors tokius dažiklius ar cheminius junginius yra draudžiama naudoti gaminiams, kurie gali būti pateikti dėl ANGŽ suteikimo.
XV. ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI ALYVOMS, VAŠKAMS, TEPALAMS, APDAILOS MEDŽIAGOMS, KLIJAMS, ŠLICHTAMS, NAUDOJAMIEMS PLUOŠTAMS IR VERPALAMS APDOROTI, KARŠIMO (ŠUKAVIMO) IR VERPIMO (SUKIMO) TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ METU
50. Visų pluoštų ar verpalų gamybos technologinio proceso – karšimo (šukavimo) ir verpimo (sukimo) operacijų metu naudojami tepalai, alyvos, vaškai, apdailos medžiagos individualiai (arba jos gali būti mišinių ar specialių preparatų sudėtyje), skirti apdoroti pluoštams ar verpalams, kurie naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
50.1. ne mažiau kaip 90% jų masės, neskaitant juose esančio vandens, turi būti pakankamai gerai biologiškai skaidomi arba nukenksminami nuotekų valymo įmonėse;
50.2. klijavimo ar šlichtavimo medžiagų, naudojamų pluoštams ar verpalams apdoroti, ne mažiau kaip 95% masės (neskaitant jose esančio vandens) turi būti pakankamai gerai biologiškai skaidomi arba nukenksminami nuotekų valymo įmonėse;
51. Tekstilės gaminiai, apdoroti neorganinėmis medžiagomis ir silikoninėmis alyvomis, negali būti pateikti ANGŽ suteikimui.
51. Tyrimo rezultatai būtini, jeigu neturima pakankamai informacijos apie naudojamų medžiagų biologinio skaidymo laiką arba galimybes jas išvalyti nuotekų valymo įrenginiuose.
52. Biologiškai skaidomų ar nukenksminamų medžiagų tyrimai gali būti atliekami šiais metodais:
52.1. LST EN ISO 7827: 2000. Vandens kokybė. „Didžiausio“ aerobinio biologinio organinių medžiagų skaidomumo vandens terpėje įvertinimas. Ištirpusios organinės anglies (DOC) tyrimo metodas (ISO 7827: 1994);
52.2. LST EN ISO 10707: 2000. Vandens kokybė. „Didžiausio“ aerobinio biologinio organinių medžiagų skaidomumo vandens terpėje įvertinimas. Metodas, analizuojant biocheminio deguonies suvartojimą (uždarame butelyje) (ISO 10707: 1994);
XVI. VERPALŲ AR AUDINIŲ, KURIŲ APDOROJIMO MEDŽIAGŲ SUDĖTYJE ESAMA TETRACHORFENOLIŲ, PENTACHLORFENOLIŲ ARBA JŲ DRUSKŲ IR ESTERIŲ, ANGŽ SUTEIKIMO KRITERIJAI
53. Verpalai bei audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, neturi būti apdorojami medžiagomis, kurių sudėtyje esama tetrachlorfenolių, pentachlorfenolių, jų druskų bei esterių.
54. Tyrimų metu atitinkamais tirpikliais iš verpalų, audinių ar galutinio tekstilės gaminio ekstrahuojami tetrachlorfenoliai, pentachlorfenoliai, jų druskos ir esteriai. Po to gauti tirpalai apdorojami acetanhidridu ir tiriami dujų chromatografu su elektronų pagavos detektoriumi, kurio tiriamos medžiagos aptikimo slenkstis – 0,05 ppm.
XVII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Tekstilės gaminių išėsdinimo (blukinimo) technologinio proceso medžiagOMS
XVIII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Šilko sunkinimo (šilko užpildymo) technologinio proceso medžiagOMS
XIX. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Audinių apdorojimo detergentAMS, minkštikliAMS ir kompleksiniAMS agentAMS (detergentAMS – minkštikliAMS)
57. Audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, apdorojimo detergentuose, minkštikliuose ir kompleksiniuose agentuose (detergentuose-minkštikliuose) neturi būti šių cheminių junginių:
- alkilfenoletoksilatų;
- bis (hidrintų riebiųjų rūgščių alkil) dimetilo amonio chlorido;
- distearilo dimetilo amonio chlorido;
- di (hidrintų riebiųjų rūgščių) dimetilo amonio chlorido;
- etileno diamino tetraacetato.
Šie cheminiai junginiai negali būti ir detergentų, minkštiklių ar kompleksinių agentų (detergentų-minkštiklių) sudedamosios dalys.
58. Audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, drėgnųjų apdorojimo procesų (plovimo ir minkštinimo ar kompleksinių – plovimo ir minkštinimo) metu gali būti naudojami tik tie detergentai, minkštikliai ir kompleksiniai agentai (detergentai-minkštikliai), kurių ne mažiau kaip 95% masės turi būti biologiškai suskaidomos ar nuotekų valymo įmonėje išvalomos medžiagos.
59. Tyrimo rezultatai yra būtini, ypač jei neturima pakankamai informacijos apie naudojamų medžiagų biologinio skilimo laiką arba galimybes jas pašalinti nuotekų valymo įmonėse.
XX. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Pluoštų balinimo agentAMS
61. Jei pluoštai balinami balinimo agentais, turinčiais chloro organinių junginių, tai jų kiekis, bendruoju atveju patenkantis į nuotekas (skaičiuojant chloro anijonų koncentraciją), turi būti:
62. Tyrimo rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti, jeigu buvo naudojami chloro junginių turintys pluošto balinimo agentai. Tyrimų metodas: LST EN 1485: 2002. Vandens kokybė. Adsorbuojamųjų organinių halogenidų (AOH) nustatymas.
XXI. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai, ribojantys priemaišų kiekius DažikliAMS ir pigmentAMS, naudojamIEMS pluoštams, verpalams ir audiniams dažyti ar marginti
64. Pluoštų, verpalų ir audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažymui ar marginimui naudojamuose dažikliuose esančių priemaišų koncentracija neturi viršyti šių didžiausių leistinų verčių:
- arseno (As) – 50 ppm;
- kadmio(Cd) – 20 ppm;
- chromo (Cr) – 100ppm;
- vario (Cu) – 250 ppm;
- gyvsidabrio (Hg) – 4 ppm;
- nikelio (Ni) – 200 ppm;
- švino (Pb) – 100 ppm;
- stibio (Sb) – 50 ppm;
- alavo (Sn) – 250 ppm;
- cinko (Zn) – 1500 ppm.
65. Pluoštų, verpalų ir audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažymui ar marginimui naudojamuose pigmentuose priemaišų koncentracija neturi viršyti šių didžiausių leistinų verčių:
- arseno (As) – 50 ppm;
- kadmio (Cd) – 50 ppm;
- chromo (Cr) – 100 ppm;
- gyvsidabrio (Hg) – 25 ppm;
- švino (Pb) – 100 ppm;
- stibio (Sb) – 250 ppm;
- cinko (Zn) – 1 000 ppm.
XXII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Chromo kandikiniAMS dažikliAMS
66. Vilna ir kiti keratininiai pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažyti mažas chromo junginių koncentracijas turinčiais kandikiniais chromo dažikliais:
66.2. natrio dichromato kiekis dažymo vonioje neturi viršyti 1,5% (naudojant juos chromo juodai spalvai išgauti);
67. Dažymo vonių tirpaluose, kurie išleidžiami su nuotekomis, liekamoji chromo koncentracija neturi viršyti didžiausių leistinų koncentracijų:
XXIII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Metalo kompleksiniAMS dažikliAMS
69. Pluoštus, verpalus ir audinius, naudojamus gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažant ar marginant metalo kompleksiniais dažikliais (kuriuose vario, chromo ar nikelio kompleksų yra daugiau negu 20%), su nuotekomis gali būti išleidžiami šių dažiklių tirpalai:
70. Tyrimo rezultatai yra būtini, jeigu metalo kompleksiniai dažikliai buvo naudojami pluoštams, verpalams, audiniams dažyti ar marginti.
71. Metalų jonų koncentracijos nuotekose nustatomos, vadovaujantis šiais standartais:
71.1. LST ISO 8288: 1998. Vandens kokybė. Kobalto, nikelio, vario, cinko, kadmio, ir švino kiekių nustatymas. Liepsnos atominės adsorbcijos spektriniai metodai;
71.2. LST ISO 9174: 1998. Vandens kokybė. Bendrojo chromo kiekio nustatymas.
Atominės absorbcijos spektrometriniai metodai;
XXIV. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai AzodažikliAMS,
NAUDOJAMIEMS GAMINANT TEKSTILĖS GAMINIUS
72. Pluoštai, verpalai ar audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažyti ar marginti nenaudojant tokių azodažiklių, kurių skilimo produktuose galimi šie aromatiniai aminai:
4 – aminodifenilas (92 – 67 – 1)•
benzidinas (92 – 87 – 5);
4 – chloro – o -toluidinas (95 – 69 – 2);
2 – naftilaminas (91 – 59 – 8);
o – amino – azotoluenas (97 – 56 – 3);
2 – amino – 4 nitrotoluenas (99 – 55 – 8);
p – chloranilinas (106 – 47 – 8);
2,4 – diaminoanisolas (615 – 05 – 4);
4,4’ – diaminodifenilmetanas (101 – 77 – 9);
3,3’ – dichlorbenzidinas (91 – 94 – 1)4;
3,3’ – dimetoksibenzidinas (119 – 90 – 4);
3,3’ – dimetilbenzidinas (119 – 93 – 7);
3,3’ – dimetil – 4,4’ – diaminodifenilmetanas (838 – 88 – 0);
p – krezidinas (120 – 71 – 8);
4,4’ – metileno – bis – (2 – chloranilinas) (101 – 14 – 4);
4,4’ – oksidianilinas (101 – 80 – 4);
4,4’ – tiodianilinas (139 – 65 – 1);
o – toluidinas (95 – 53 – 4);
2,4’ – diaminotoluenas (95 – 80 – 7);
2,4,5 – trimetilanilinas (137 – 17 – 7);
4 – aminoazobenzenas (60 – 09 – 3);
o – anizidinas (90 – 04 – 0).
XXV. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai KancerogeniniAMS, mutageniniAMS ar reprodukcijai toksiškIEMS dažikliAMS, NAUDOJAMIEMS GAMINANT TEKSTILĖS GAMINIUS
73. Pluoštai, verpalai ir audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažomi ar marginami nenaudojant kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai dažiklių:
- Spalvos indeksas (S. I.) Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 1;
- S. I. Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 2;
- S. I. Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 3;
- S. I. Bazinis raudonasis (C. I. Basic Red) 9;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 1;
- S. I. Rūgštinis raudonasis (C. I. Acid Red) 26;
- nenaudojant dažiklių ar jų komponentų, kurie apibūdinami rizikos frazėmis:
- R 45 (gali sukelti vėžį);
- R 46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus);
- R 60 (kenkia vaisingumui);
- R 61 (kenkia negimusiam vaikui).
Šie reikalavimai įtvirtinti 2002 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 345/313 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 81 – 3501).
XXVI. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Potencialiai jautrinančiŲ medžiagų grupei priskiriamIEMS dažikliAMS, NAUDOJAMIEMS GAMINANT TEKSTILĖS GAMINIUS
74. Verpalus ar audinius, naudojamus gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, siekiant užtikrinti jų atsparumą prakaitui (rūgštims ir šarmams), ne mažesnį kaip 4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo efektą), leidžiama dažyti ar marginti šiais potencialiai jautrinančių medžiagų grupei • priskirtais dispersiniais dažikliais:
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 3;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 35;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 106;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 124;
- S. I. Dispersinis geltonasis (C. I. Disperse Blue) 3;
- S. I. Dispersinis oranžinis (C. I. Disperse Orange) 3;
- S. I. Dispersinis oranžinis C. I. Disperse Orange) 37/76;
- S. I. Dispersinis raudonasis (C. I. Disperse Red) 1.
XXVII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai IntensifikatoriAMS (pernešėjAMS), naudojamIEMS pluoštams, verpalams, audiniams dažyti ar marginti, taip pat šių gaminių apdailAI
XXVIII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai PastOMS, NAUDOJAMOMS pluoštams, verpalams, audiniams marginti
77. Pluoštai, verpalai, audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti marginti:
77.1. pastomis, kuriose yra ne daugiau kaip 5% lakiųjų organinių junginių (lakūs organiniai junginiai – tai visi organiniai junginiai, kurių, esant 293,15 K temperatūrai, garų slėgis lygus 0,01kPa arba jų lakumas didesnis negu organinių junginių, susidarančių įprastomis marginimo proceso technologinėmis sąlygomis);
XXIX. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Audinių apdailos medžiagOMS
79. Audiniuose, naudojamuose gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido likutis neturi viršyti didžiausių leistinų koncentracijų:
79.1. tekstilės gaminiuose, skirtuose vaikams, jaunesniems nei dveji metai, – neturi viršyti 30 ppm;
80. Laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido kiekio audiniuose nustatymo metodas: LST EN ISO 14184 – 1: 1999. Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1-oji dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas) (ISO 14184 – 1:1998).
XXX. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai NuotekOMS, susidarančiOMS pluoštų apdorojimo šlapiųjų procesų (plovimo, minkštinimo ar kompleksinių) metu
82. Pluoštų, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, šlapiųjų apdorojimo procesų (plovimo, minkštinimo ar kompleksinio) metu susidariusios nuotekos (išskyrus nuotekas, susidariusias apdorojant neplautą vilną) išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius po jų išvalymo filtracijos laukuose, turi atitikti šiuos aplinkosauginius reikalavimus:
82.1. cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) turi būti mažesnis nei 25 mg/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
XXXI. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai AntipirenAMS, kuriais apdorojami tekstilės gaminiai
84. Antipirenai, kuriais apdorojami tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
84.1. turi būti užtikrinta, kad nebus naudojamos cheminės medžiagos ar preparatai, kurie apibūdinami rizikos frazėmis:
- R45 (gali sukelti vėžį);
- R 46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus);
- R 50 (labai toksiška vandens organizmams);
- R 51 (toksiška vandens organizmams);
- R 52 (kenksminga vandens organizmams);
- R 53 (gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus);
- R 60 (kenkia vaisingumui);
- R 61 (kenkia negimusiam vaikui),
kaip tai nurodyta 2002 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 345/313 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 5 „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo tvarka“ (44 punktas) (Žin., 2002, Nr. 81-3501);
84.2. kaip antipirenai gali būti naudojamos medžiagos, nepriskiriamos 64.1 punkte nurodytomis rizikos frazėmis apibūdinamų medžiagų grupei;
XXXII. aNGŽ SUTEIKIMO kriterijai Apdailos (stabilizacijos) technologinio proceso, kurio metu vilnos gijoms suteikiAmas atsparumas santraukai, naudojamOMS medžiagOMS
XXXIII. Bendrosios nuostatos
86. Tekstilės gaminiams, pristatomiems ANGŽ suteikti, patvirtinti tokie vartojimo kriterijai:
XXXIV. Tekstilės gaminių matmenų pokyčio dėl skalbimo
poveikio optimalaus vartojimo kriterijai
87. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, skalbiami ir džiovinami turi atitikti šiuos matmenų pokyčio optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
87.1. išskalbtų ir išdžiovintų trikotažinių gaminių matmenys (ilgis ir plotis) turi keistis ne daugiau nei 6%, pūkuotos rankšluostinės medžiagos – 8%, audinio apmatų ir ataudų matmenys bei kitų austų gaminių matmenys – 4%;
88. Tekstilės gaminių matmenų pokyčio dėl skalbimo poveikio faktinės vertės nustatomos, vadovaujantis LST EN 25077: 1996. „Tekstilės medžiagos. Matmenų pokyčio išskalbus ir išdžiovinus nustatymas“.
XXXV. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo pokyčių dėl skalbimo poveikio optimalaus vartojimo kriterijai
90. Tekstilės gaminiai gali būti pristatomi ANGŽ suteikti, kai jų nusidažymo atsparumas skalbiant bus ne mažesnis kaip 3–4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį).
91. Kriterijaus reikalavimai, pateikiami 89 punkte, netaikomi tekstilės gaminiams, numatomiems valyti tik sausu būdu ir pažymėtiems ženklu „Sausas valymas“ ar lygiaverčiu ženklu, taip pat baltos spalvos tekstilės gaminiams ar tekstilės gaminiams, kurie nebuvo dažyti ar marginti, bei tam tikriems baldų audiniams.
92. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo skalbiant faktinės vertės nustatomos, vadovaujantis LST EN ISO 105 – C 06: 1999. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. C 06 dalis. Nusidažymo atsparumas skalbimui namų ir pramoninėmis sąlygomis (ISO 105 – C 06: 1994)“.
XXVI. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo pokyčio dėl prakaito (rūgščių ir šarmų) poveikio optimalaus vartojimo kriterijai
94. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl prakaito poveikio optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
94.1. nusidažymo atsparumas dėl prakaito poveikio (rūgščių ir šarmų) turi būti ne mažesnis kaip 3–4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir nusidažymo efektą);
95. Kriterijų reikalavimai, pateikti 93.1 ir 93.2 punktuose, netaikomi baltos spalvos tekstilės gaminiams ar tiems, kurie nebuvo dažyti ar marginti, taip pat baldų audiniams, užuolaidoms bei būsto vidaus apdailos tekstilės gaminiams.
96. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumas prakaitui nustatomas, vadovaujantis LST EN ISO 105 – E04. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui“.
XXXVII. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo pokyčių
veikiant šlapiai trinčiai optimalaus vartojimo kriterijai
98. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl šlapios trinties optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
98.1. nusidažymo atsparumas dėl šlapios trinties turi būti ne mažesnis nei 2–3 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
99. Kriterijų reikalavimai, pateikti 97.1 ir 97.2 punktuose, netaikomi baltos spalvos tekstilės gaminiams, nedažytiems ir nemargintiems tekstilės gaminiams, užuolaidoms bei būsto vidaus dekoravimo gaminiams.
100. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumas dėl šlapios trinties nustatomas vadovaujantis LST EN ISO 105 – X12: 1998. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai“.
XXXVIII. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo pokyčių veikiant
sausai trinčiai optimalaus vartojimo kriterijai
102. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl sausos trinties optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
102.1. nusidažymo atsparumas dėl sausos trinties turi būti ne mažesnis nei 4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
103. Kriterijų reikalavimai, pateikti 101.1 ir 101.2 punktuose, netaikomi baltos spalvos tekstilės gaminiams, nedažytiems ir nemargintiems tekstilės gaminiams, užuolaidoms bei būsto vidaus apdailos tekstilės gaminiams.
103. Tekstilės gaminių atsparumas sausai trinčiai nustatomas, vadovaujantis Lietuvos standartu, nurodytu 56 punkte.
XXXIX. Tekstilės gaminių nudažymo atsparumo pokyčių veikiant šviesai optimalaus vartojimo kriterijai
105. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nudažymo atsparumo šviesai optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
105.1. baldų audinių, užuolaidų, drapiruočių nudažymo atsparumas šviesai turi būti ne mažesnis nei 5 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą);
107. Tekstilės gaminių atsparumas šviesai nustatomas, vadovaujantis LST ISO 105 – B02: 1997. „Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. B02 dalis. Nudažymo atsparumo dirbtinei šviesai nustatymas lankine ksenono blukinimo lempa“.
XXXX. Informacija apie energijos ir vandens sąnaudas