LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. BIRŽELIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. ĮV-261/D1-322 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. spalio 2 d. Nr. ĮV-666/D1-738

Vilnius

 

1. P a k e i č i a m e Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797; 2009, Nr. 46-1824, Nr. 137-6044), ir išdėstome jas nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t o m e, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai baigiami rengti, svarstomi su visuomene, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles.

 

 

Kultūros ministras                                                                      Šarūnas Birutis

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. ĮV-666/D1-738

redakcija)

 

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų RENGIMO TAISYKLės

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų (toliau – Dokumentai) planavimo tikslus ir uždavinius, planavimo organizatorius ir finansavimą, Dokumentų rengėjus, planavimo sąlygų išdavimą, planavimo procesą, Dokumentų sudėtį ir turinį, viešumą užtikrinančias procedūras, Dokumentų derinimą, tikrinimą, tvirtinimą, registravimą, galiojimą ir keitimą.

2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, Dokumentų rengėjams, Dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, Dokumentų sprendinius tvirtinančioms institucijoms ir fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo teritorijų planavimo procese.

3. Dokumentai rengiami, kai galiojančiuose bendrojo, detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, nekilnojamosios kultūros vertybės ir jos apsaugos zonos ribos arba būtina juos keisti arba detalizuoti:

3.1. kultūros paveldo vietovėje;

3.2. kompleksiniame kultūros paveldo objekte, sudarytame iš 5 ar daugiau kultūros paveldo objektų, užimančiame 2 ha arba didesnio ploto teritoriją, kurioje yra ne mažiau kaip 2 kiti pastatai, priklausantys ne vienam valdytojui, arba joje planuojama statyti naujus statinius.

4. Vykdant valstybės, apskrities, savivaldybės ar savivaldybės teritorijos dalies bendrąjį planavimą, Dokumentai įjungiami į atitinkamų lygmenų bendrųjų planų sudėtį, sprendžiant juose šiems planams nustatytus nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo klausimus.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonų tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje, taip pat Taisyklių 3.2 punkte nurodyto kompleksinio kultūros paveldo objekto ir jo apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai ir šių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir jų apsaugos zonų ribos;

Teritorinės apsaugos priemonės – Dokumentų sprendiniais planuojamai teritorijai nustatyti paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytus kitus veiksnius.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. planavimo tikslaS IR UŽDAVINIAI

 

7. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslas – Dokumentuose nustatytais sprendiniais užtikrinti skelbiamų ar paskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovių (toliau – vietovės) ir Taisyklių 3.2 punkte nurodytų kompleksinių kultūros paveldo objektų (toliau – objektai), jų teritorijų išsaugojimą, objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.

8. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai yra nustatyti ar pakeisti vietovių ar objektų teritorijos ir apsaugos zonos ribas, nustatyti ar pakeisti jų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą vietovėse ar objektuose, jų dalyse ar apsaugos zonose.

 

Iii. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI ir FINANSAVIMAS, DOKUMENTŲ RENGĖJAI, IR PLANAVIMO SĄLYGŲ IŠDAVIMAS

 

9. Planavimą organizuoja:

9.1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) – skelbiamų ar paskelbtų kultūros paminklais ir valstybės saugomais vietovių ir objektų Dokumentų rengimą. Finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų ar kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnyje nurodytų finansavimo šaltinių. Šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų ir valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos;

9.2. savivaldybės administracijos direktorius – skelbiamų ar paskelbtų savivaldybės saugomais vietovių ir objektų Dokumentų rengimą. Finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnyje nurodytų finansavimo šaltinių.

10. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo Dokumentų rengėjus parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, su Dokumento rengėju sudaro sutartį Dokumentams parengti. Sutartis su Dokumento rengėju (-ais) gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.

11. Dokumentus rengia atestuoti specialistai, atestuoti Specialistų, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus, atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-453/D1-445 (Žin., 2006, Nr. 109-4144), nustatyta tvarka arba juridiniai asmenys bei įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja šie atestuoti specialistai.

12. Prieš pradėdamas rengti Dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2009, Nr. 145-6460), nustatyta tvarka raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Taisyklių 13.1–13.4 punktuose, dėl planavimo sąlygų gavimo. Šios institucijos privalo išduoti planavimo sąlygas arba pateikti motyvuotą atsisakymą jas išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yra planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija.

13. Planavimo sąlygas išduoda:

13.1. Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai;

13.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kai planuojama teritorija (jos dalis) ar žemės sklypas yra saugomose teritorijose, kuriose nėra valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų direkcijų. Direkcijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) ar žemės sklypas yra valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir biosferos rezervatuose;

13.3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, jei Dokumentai rengiami pasienio ruožo teritorijoje;

13.4. savivaldybių administracijos.

 

IV. PLANAVIMO PROCESAS

 

14. Planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas.

15. Parengiamajame etape: planavimo organizatorius priima sprendimą dėl Dokumentų rengimo pradžios, nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, Dokumentų lygmenys pagal Dokumentus tvirtinančią instituciją, planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, darbų atlikimo grafikas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenkami Dokumentų rengėjai, informuojant juos apie planavimo darbų programą, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti, jei pagal šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ji turi būti atliekama, prireikus atliekami tyrimai. Apie priimtą sprendimą dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, jei Dokumentų rengimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas arba saugomų teritorijų direkcijos, skelbiama „Valstybės žiniose“ ir šių institucijų interneto svetainėse. Jei Dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius – vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas.

16. Planavimo organizatorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktam Dokumento rengėjui pateikia:

16.1. planavimo sąlygas;

16.2. planavimo darbų programą;

16.3. planuojamos teritorijos turimą planinę medžiagą;

16.4. su Dokumento rengimu susijusią turimą fundamentinių ar taikomųjų mokslinių tyrimų medžiagą;

16.5. kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių apskaitos ir apsaugos reikalavimus nustatančius dokumentus;

16.6. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypus planuojamoje teritorijoje;

16.7. kultūros paveldo objektų teritorijų, vietovių ribas;

16.8. prireikus – kitą papildomą informaciją.

17. Rengimo etape:

17.1. esamos būklės analizės stadijoje:

17.1.1. surenkami duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, kitus vertingųjų savybių požymių turinčius ir neturinčius statinius, esančius vietovės ar objekto, kuriems rengiamas Dokumentas, teritorijoje, šių kultūros paveldo objektų ir statinių būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė ir kiti reikalingi tyrimai;

17.1.2. jeigu esamos būklės analizės stadijoje paaiškėja, kad vietovei ar objektui nėra parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo taryba) aktas arba jis neatitinka tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytų esminių reikalavimų, Planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka organizuoja vertinimo tarybos akto parengimą ar patikslinimą ir jo tvirtinimą;

17.2. koncepcijos rengimo stadijoje:

17.2.1. nustatomos vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos, pagrindžiama apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybė, nustatomi galimi saugojimo ir naudojimo režimai, skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos ir teritorinės apsaugos priemonės juose;

17.2.2. vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, atliekamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, jei atlikus Taisyklių 15 punkte nurodytą atranką nustatoma, kad vertinimas turi būti atliekamas;

17.2.3. parengus koncepciją per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo Dokumentus tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos turi būti gautas Dokumentą tvirtinančios institucijos rašytinis pritarimas Dokumento koncepcijai arba pastabos ir pasiūlymai koncepcijos tikslinimui. Jei rašytinis pritarimas koncepcijai arba pastabos ir pasiūlymai koncepcijos tikslinimui per nustatytą terminą nebuvo pateikti ir planavimo organizatoriui nepranešta apie jų nepateikimo priežastis, planavimo procesas gali būti tęsiamas apie tai raštu informavus Dokumentą tvirtinančią instituciją;

17.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje – parengiami (konkretizuojami) sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir priklausomai nuo planavimo sąlygų ir planavimo darbų programos nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai, kurie turi užtikrinti vietovių ar objektų vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybų aktuose, išsaugojimą arba minimalų keitimą, kuris yra būtinas vietovių ar objektų pritaikymui.

18. Sprendinių konkretizavimo stadija gali būti užbaigta tik tokiu atveju, jei yra patvirtintas vertinimo tarybos aktas, nurodytas šių Taisyklių 17.1.2 punkte.

19. Jeigu Dokumento rengimo metu nustatant vietovės ar objekto teritorijos ribas daugiau kaip 20 proc. padidinama arba sumažinama nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija, nustatyta apskaitos dokumentais, šių ribų keitimui turi pritarti vertinimo taryba.

20. Užbaigus kiekvieną rengimo etapo stadiją Dokumento rengėjas turi gauti rašytinį planavimo organizatoriaus pritarimą.

21. Kai yra keičiami galiojantys Dokumentai, Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje gali numatyti sujungti rengimo etapo stadijas. Jeigu Dokumentų rengimo etapo stadijos yra sujungiamos, planavimo organizatoriaus pritarimui teikiama užbaigta plano rengimo etapo dokumentacija – sprendinių grafinė ir tekstinė (aiškinamasis raštas) dalys.

22. Sprendinių pasekmių vertinimo etape atliekamas Dokumentų sprendinių poveikio vertinimas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), ir parengiama sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kurioje turi būti pateikiama:

22.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);

22.2. apibendrintas poveikio aprašymas ir jo įvertinimas atskirais vertinimo aspektais;

22.3. integruota baigiamoji vertinimo išvada.

23. Baigiamasis etapas – Dokumentų svarstymo ir derinimo stadija (viešumą užtikrinančios procedūros, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas), dokumentų tvirtinimo stadija (tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre).

24. Dokumentų rengimo terminas negali viršyti 5 metų nuo planavimo sąlygų ir planavimo darbų programos išdavimo dienos. Jei suėjus šiam terminui teritorijų planavimo procesas nėra baigtas, Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka sąlygų galiojimas pratęsiamas arba išduodamos naujos sąlygos.

 

V. DOKUMENTŲ SUDĖTIS ir jų TURINYS

 

25. Dokumentus sudaro sprendiniai, planavimo procedūrų dokumentai ir jų priedai.

26. Dokumentų sprendinius, parengtus 3 egzemplioriais, sudaro:

26.1. aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama:

26.1.1. tikslas ir uždaviniai, planavimo eiga;

26.1.2. bendra vietovės ar objekto apžvalga, jų apibūdinimas;

26.1.3. vietovės ar objekto teritorijos, apsaugos zonos ribų nustatymo pagrindimas, apsaugos zonos tvarkymo principai, konkrečių vertingųjų savybių apsaugai taikomi paveldosaugos reikalavimai, pažeistų nekilnojamųjų kultūros vertybių atgaivinimo, atkūrimo priemonės, rekomenduojamos veiklos vystymo planuojamoje teritorijoje kryptys bei priemonės ir kiti šiais planavimo dokumentais nustatomi sprendiniai;

26.2. brėžinys arba brėžiniai, jeigu viename brėžinyje negalima pažymėti visų Dokumentų rengimo etape numatytų sprendinių. Brėžinyje arba brėžiniuose pateikiama:

26.2.1. pagrindiniame brėžinyje arba brėžiniuose administracinių vienetų ribos; vietovės ar objekto ir jų apsaugos zonos ribos (esamos ir projektuojamos); esami ir rekomenduojami kultūros ir gamtos paveldo objektai, jų apsaugos zonos; kitų į planuojamą teritoriją patenkančių saugomų teritorijų, jų funkcinio prioriteto ir apsaugos zonų ribos, planuojamoje teritorijoje išskirtos skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos ir jų teritorinės apsaugos priemonės; planuojamoje teritorijoje esančių sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribos; vietovės ar objekto tvarkymo, atgaivinimo, atkūrimo priemonės; kiti kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje paveldosaugos reikalavimai; taip pat kiti sprendiniai, nustatyti įstatymų bei kitų teisės aktų (gali būti pateikiama atskiru brėžiniu);

26.2.2. papildančiuose brėžiniuose – vietovės ar objekto situacijos brėžinys, kuriame pateikiamos šio objekto, vietovės ribos ir jų gretimybės bei ryšiai su miestais ir gyvenvietėmis, taikomosios analizės brėžinys, kuriame pateikiamas saugomų ir saugotinų kultūros paveldo objektų, vietovių išsidėstymas, kiti teritorijos ypatumai, galintys turėti įtakos saugomo objekto, vietovės naudojimui ir apsaugai;

26.2.3. kituose brėžiniuose, kuriuos planavimo organizatoriai gali užsakyti planavimo darbų programoje – reikalingų paveldosaugos bei kitų klausimų sprendiniai.

27. Brėžiniai sudaromi remiantis georeferencine duomenų baze, jeigu jos nėra, – topografiniais žemėlapiais. Mastelis parenkamas įvertinant planuojamos teritorijos dydį ir galimybę pažymėti visus būtinus duomenis. Dokumentų sprendinių grafinės dalies kartografinis mastelis turi būti ne smulkesnis kaip M 1:1000–5 000.

28. Planavimo procedūrų dokumentai ir jų priedai:

28.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

28.2. planavimo darbų programa;

28.3. planavimo sąlygos;

28.4. derinimo ir pritarimo (išvadų) dokumentai;

28.5. viešumą užtikrinančių procedūrų dokumentai;

28.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas;

28.7. sprendinių poveikio vertinimo ataskaita ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, jei jie buvo atliekami.

 

VI. VIEŠUMĄ UŽTIKRINANČIOS PROCEDŪROS, DOKUMENTŲ DERINIMAS, DOKUMENTŲ TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS

 

29. Dokumentų sprendinių derinimo procedūrą kartu su Dokumentų rengėjais atlieka planavimo organizatorius.

30. Dokumentų rengimo procesui taikoma supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190).

31. Dokumentų sprendiniai derinami su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 13.1–13.4 punktuose ir planavimo darbų programoje.

32. Dokumentų derinimo procedūra tai atliekančioje institucijoje turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo rašytinio prašymo derinti Dokumentą ir derinimui pateiktų Dokumentų sprendinių (aiškinamojo rašto ir brėžinių) gavimo dienos.

33. Jei išvados ar protokolai dėl pateiktų Dokumentų derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduoti ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolų ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad Dokumentai yra suderinti, o planavimo organizatoriai turi teisę parengtus Dokumentus teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms. Apie tai jie per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadas ar protokolus turėjusiai pateikti institucijai.

34. Dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, toje teritorijoje galiojantiems atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams, jei Dokumentai nerengiami šių teritorijų planavimo dokumentų nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo sprendinių keitimui ar detalizavimui.

35. Parengti, nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti Dokumentai, planavimo organizatoriaus teikimu, tikrinami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje – Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Tikrinti teikiami Dokumentai ir procedūrų dokumentai, pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento apskundimo terminui. Patikrinimo rezultatai surašomi patikrinimo akte, kuris turi būti parengtas per 20 darbo dienų nuo Dokumentų pateikimo dienos.

36. Nustatyta tvarka suderinti (kai yra atliktos viešumą užtikrinančios procedūros), patikrinti Dokumentai teikiami tvirtinti kartu su Taisyklių 35 punkte nurodytu patikrinimo aktu, kuriame pateikta teigiama tikrinimo išvada.

37. Dokumentai tvirtinami:

37.1. skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų vietovių ir objektų – Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu;

37.2. savivaldybių skelbiamų saugomais ar savivaldybių saugomų vietovių ir objektų – savivaldybės tarybos sprendimu;

37.3. vietovių ir objektų, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.

38. Dokumentai patvirtinami arba motyvuotai nepatvirtinami per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo Dokumentus tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos. Jei planavimo organizatorius yra savivaldybės institucija, Dokumentai patvirtinami per 20 darbo dienų nuo valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Dokumentų patikrinimo aktų gavimo dienos.

39. Dokumentai tvirtinti neteikiami, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Dokumentų tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai išvada dėl Dokumentų tvirtinimo yra teigiama, bet Dokumentus tvirtinti turinti institucija Dokumentų netvirtina, ji per šių Taisyklių 38 punkte nustatytą terminą privalo pateikti planavimo organizatoriui motyvuotą atsakymą dėl Dokumentų netvirtinimo.

40. Jei Dokumentą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 51-1392; 2004, Nr. 98-3626) 5 straipsnio 2 dalyje.

41. Patvirtinti Dokumentai įsigalioja kitą dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimas dėl Dokumentų patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“ ir visas Dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto svetainėje (www.valstybes-zinios.lt), savivaldybių tarybų patvirtinti Dokumentai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie Dokumento patvirtinimą ir viso Dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Skelbiamų saugomais vietovių ir objektų Dokumentų nustatyti paveldosaugos reikalavimai įsigalioja tuos objektus arba vietoves paskelbus saugomais.

42. Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) organizatoriaus, taip pat viešumą užtikrinančių procedūrų metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos.

 

VII. Dokumentų registravimas, galiojimas IR KEITIMAS

 

43. Patvirtinti Dokumentai galioja neterminuotai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinami ar nepakeičiami.

44. Duomenis apie patvirtintus Dokumentus kartu su šių Dokumentų sprendiniais planavimo organizatoriai privalomai pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2010, Nr. 91-4814), nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Dokumentų patvirtinimo dienos.

45. Dokumentai keičiami tik tais atvejais, kai keičiama planuojamų teritorijų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos koncepcija, vietovės ar objekto pritaikymo kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl Dokumentų keitimo priima juos tvirtinančios institucijos planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu. Dokumentų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir patys Dokumentai pagal šiose Taisyklėse nustatytus Dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus.

46. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Dokumentais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas arba teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje ir joje gauti Dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų dauginimu.

47. Dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

48. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Dokumentų rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Dokumentų rengėjai yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.

49. Planavimo organizatorius kartu su Dokumentų rengėjais atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

50. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais.

51. Ginčai dėl Taisyklių 42 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo, Dokumentų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėjami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________