LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

S P R E N D I M A S

 

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. BIRŽELIO 6 D. NUTARIMU Nr. 702 „DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTO KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR KITIEMS TEISĖS AKTAMS

 

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-24/2012).

 

Konstitucinis Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Konstituciniame Teisme 2012 m. spalio 11 d. gautas Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-24/2012) ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.

 

Konstitucinis Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalis, susijusi su esamų Preilos botelio statinių įteisinimu (legalizavimu), neprieštarauja Konstitucijos 53, 54 straipsnių, 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo nuostatai „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarčiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais 9 straipsniui tiek, kiek juo įtvirtintas Lietuvos įsipareigojimas užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ginčyti visus valdžios sprendimus dėl aplinkos, bei „tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO ir ją saugant“.

2. Iš pareiškėjo prašymo rezoliucinės dalies matyti, kad prašymą pasirašė devyni Seimo nariai.

3. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 3 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 punktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi inter alia ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė.

4. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 85 punkte nustatyta: „Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinta, kad su prašymu į Konstitucinį Teismą gali kreiptis 1/5 visų Seimo narių. Nurodytą „1/5 visų Seimo narių“ grupę sudaro ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.“.

Taigi Konstitucijos 106 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 punkte inter alia įtvirtinta ne mažesnės kaip 1/5 visų Seimo narių grupės, t. y. ne mažesnės kaip 29 Seimo narių grupės, teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

6. Minėta, kad į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikties Konstitucijai ir kitiems teisės aktams kreipėsi Seimo narių grupė, susidedanti iš devynių Seimo narių.

Kadangi teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl inter alia Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams, kaip jau minėta, yra suteikta ne mažesnei kaip 1/5 visų Seimo narių grupei, t. y. ne mažesnei kaip 29 Seimo narių grupei, konstatuotina, kad šiuo atveju į Konstitucinį Teismą kreipėsi nustatytų reikalavimų neatitinkantis subjektas. Taigi Seimo narių grupė, susidedanti iš devynių Seimo narių, neturėjo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Pareiškėjas taip pat prašo, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ginčijamo norminio teisės akto dalies galiojimą, taip nesuteikiant galimybės Vyriausybei ir Preilos botelių statinių savininkams sudaryti taikos sutartį dėl šių statinių įteisinimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį akto, dėl kurio atitikties Konstitucijai kreiptasi į Konstitucinį Teismą, galiojimas stabdomas, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi Respublikos Prezidentas teikimu ar Seimas nutarimu.

Paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnį ginčijamo akto galiojimas, minėtiems subjektams kreipusis į Konstitucinį Teismą, sustabdomas tik tuo atveju, jeigu buvo priimtas sprendimas priimti nagrinėti prašymą.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti ir „pripažinti 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kaip valdžios sprendimo dėl aplinkos, dalį, susijusią su esamų Preilos botelio statinių įteisinimu (legalizavimu), prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės valstybės principui, 53 straipsnio, 54 straipsnio, 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms, 2006-03-14 Lietuvos Konstitucinio Teismo nuostatai, kad „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“, taip pat prieštaraujančia 2009-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo, 2010-04-28 Lietuvos Aukščiausio teismo nutartims bei tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui pagal Orhuso konvencijos 9 str. užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ginčyti visus valdžios sprendimus dėl aplinkos bei tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO ir ją saugant, ir skatinančią korupcinius veiksmus bei teisinį nihilizmą aukščiausiose valstybės institucijose, per kurias būtų bandoma įteisinti teismų pripažintas neteisėtas statybas“.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2012 m. spalio 2 d. prašymą (Nr. 1B-24/2012) ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.

 

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

 

Konstitucinio Teismo teisėjai:

Egidijus Bieliūnas

Pranas Kuconis

Gediminas Mesonis

Egidijus Šileikis

Algirdas Taminskas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

Dainius Žalimas

 

_________________