LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2004 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-2560
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858; 2002, Nr. 95-4084, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 6, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 27 dalimi
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
7. 2 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių“ įrašyti žodį „tikrąją“ ir šią dalį išdėstyti taip:
8. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
9. 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį“, išbraukti žodį „specialiomis“, po žodžio „atliekama“ įrašyti žodžius „statutinė valstybės“, išbraukti žodžius „einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
10. 2 straipsnio 20 dalyje po žodžio „užsienio“ įrašyti žodį „karo“, vietoj žodžio „institucijoje“ įrašyti žodį „įstaigoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
11. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Individualusis rezervas – įrašyti į kariuomenės atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą atsargos kariai, dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių negalintys arba atleisti nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve, kuriuos galima pašaukti į privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju.“
12. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
13. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:
„27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:
2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba), koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei;
3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos;
4) žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;
2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:
1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;
2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;
3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;
4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis;
5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas
1. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:
2) rengdamos karius ir civilius statutinius valstybės tarnautojus dalyvauti tarptautinėse operacijose;
3) keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos įslaptintos informacijos apsaugą;
5) mokydamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;
2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.
3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas 8 dalimi
5 straipsnis. 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:
1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;
3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą;
4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos personalą, karo tarnybą ir mobilizaciją;
6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;
2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 8, 9 bei 14 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą.“
2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;“.
3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte prieš žodį „teikia“ įrašyti žodžius „rengia ir“, vietoj žodžių „karinės gynybos“ įrašyti žodį „karinę“ ir šį punktą išdėstyti taip:
6. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų bei admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires;“.
7 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 9 dalimi
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.“
8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai
1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.
3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.“
9 straipsnis. 13 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. 13 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šiame straipsnyje numatytas“ įrašyti žodžius „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas“, po žodžio „kariuomenei“ įrašyti žodžius „(ginkluotosioms pajėgoms)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
10 straipsnis. 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 14 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybės gynybai“ įrašyti žodžius „ir karinėms operacijoms“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos ir kitas karines operacijas.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Operaciniu lygmeniu lauko pajėgų vadas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.“
11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Reguliariųjų pajėgų rūšių paskirtis
3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto apsaugos ministrui atskaitinga karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos. Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.
2. Akademijai bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai netaikomi. Jos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų tikslinį paskirstymą.
3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras.
4. Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.
5. Priėmimo į kitas, nei kariūno, karių rengimo ir kvalifikacijos kėlimo studijas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.
6. Karių laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai.
7. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą, yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui.
8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali būti rengiami kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.“
13 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies papildymas 4 bei 5 punktais ir 8 dalies pakeitimas
1. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 4 punktu:
2. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 5 punktu:
14 straipsnis. 28 straipsnio 1 bei 3 dalių pakeitimas ir 4 dalies papildymas 3 ir 4 punktais
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar kitu būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį parengimą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį), Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar kitu būdu nėra įgiję reikiamo pagrindinio karinio parengimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 35 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimami į profesinę karo tarnybą ir su jais sudaroma profesinės karo tarnybos sutartis pagrindinio karinio parengimo kurso, į kurį jie siunčiami, laikotarpiui. Jiems įgijus pagrindinį karinį parengimą, su jais sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta naujam terminui. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3. Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
15 straipsnis. 34 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 34 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „liktiniams ir“, vietoj žodžio „karinę“ įrašyti žodį „karo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
16 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3, 7, 8 ir 11 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų, draugijų, klubų“ įrašyti žodį „asociacijų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariais; streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurių veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas, ir profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.“
5. Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina sveikatos priežiūros specialisto (karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir gauti už tai atlyginimą. Teisė dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
17 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 13 punkto ir 4 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.“
3. 38 straipsnio 4 dalyje po žodžių „profesinės karo tarnybos“ įrašyti žodžius „ar kario savanorio tarnybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
18 straipsnis. 39 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 39 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „7“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.“
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą
1. Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:
1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
2) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu kol kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;
3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme nustatytais atvejais dienos;
5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – kol karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos stažuotės ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;
9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos vietą – krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytų profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.
3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu.
4. Jeigu profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro teikimu paskiriamas Šaulių sąjungos vadu, jo pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju, jis gali atlikti profesinę karo tarnybą šioje sąjungoje iki 3 metų.
5. Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali skirti profesinės karo tarnybos karininką iki 3 metų dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Pasibaigus šiam terminui, atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali skirti karį toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2 metus.
6. Jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.
7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
8. Kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.“
20 straipsnis. 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu.“
21 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies pakeitimas
1. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „35 metus“ įrašyti skaičių ir žodį „40 metų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
22 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
49 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „Profesinės karo tarnybos“, „užsienyje“, 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį „užsienyje“, 3 dalyje išbraukti žodžius „į užsienį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Karių kvalifikacijos kėlimo sąlygos
2. Karių, pasiųstų stažuoti ar mokytis, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
23 straipsnis. 52 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
24 straipsnis. 53 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį 3 dalį ją išdėstyti taip:
„3. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus.“
25 straipsnis. 54 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 16 dalių pakeitimas
1. 54 straipsnio 1 dalyje po žodžio „Tikrosios“ įrašyti žodį „karo“, po žodžio „generolų“ įrašyti žodį „(admirolų)“, vietoj žodžio „etatus“ įrašyti žodžius „pareigybių sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.“
4. 54 straipsnio 6 dalyje po žodžio „laipsnis“ įrašyti žodžius „gali būti“, vietoj žodžio „kariuomenės“ įrašyti žodžius „lauko pajėgų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
5. Pakeisti 54 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kitais nei šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį karinių jūrų pajėgų ar karinių oro pajėgų vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“
7. Pakeisti 54 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Pakeisti 54 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
9. 54 straipsnio 16 dalį papildyti nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„16. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.“
26 straipsnis. 55 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių puskarininkių ir viršilų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:
2) iki vyresniojo puskarininkio įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;
3. Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:
27 straipsnis. 62 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. 62 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „nustatytais“, papildyti dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
28 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju
1. Dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žūva ar jo sveikata sutrinka darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.
3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės karo medicinos ekspertų komisija. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Karo medicinos ekspertų ir tarnybinio tyrimo komisijų darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
4. Tarnybinio tyrimo ir karo medicinos ekspertų komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.
5. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 85–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.
6. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 65–80 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.
7. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.
8. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
9. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
10. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
11. Kariui žuvus mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.
12. Pagal šio straipsnio 11 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvui, motinai bei kiekvienam iš kario išlaikytinių. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai, kol jiems sukaks 16 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys.
13. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties ir jo sveikatos sutrikimo atvejais.
14. Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
29 straipsnis. 73 straipsnio 3 dalies pakeitimas