LIETUVOS RESPUBLIKOS
POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2010 m. gegužės 18 d. Nr. XI-813
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 135-4894; 2007, Nr. 55-2128; 2008, Nr. 71-2720)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas
1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę.
2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių politines Europos partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) 2 ir 3 straipsnius laikomos Europos politinėmis partijomis ir kurių buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – dokumentas, kuriame auditorius, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikęs nepriklausomą politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio patikrinimą, pateikia Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintoje techninėje užduotyje nustatytų duomenų vertinimus.
2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą.
3. Aukos – aukos gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti politinių partijų veiklai ar savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti.
4. Aukotojas – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę aukoti ir suteikęs auką politinės partijos ar savarankiško politinės kampanijos dalyvio naudai.
5. Aukų lapas – dokumentas, kuriame yra technologinės apsaugos priemonių ir kuris turi gamybos metu suteiktą seriją bei numerį ir yra skirtas aukos perdavimui–priėmimui patvirtinti.
6. Kandidatas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatu vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, taip pat kandidatu Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
7. Politinė kampanija – šiame įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu.
8. Politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
9. Politinės kampanijos dalyvis – asmuo, kuris siekia būti išrinktas arba siekia, kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka.
10. Politinės kampanijos finansavimo ataskaita – dokumentas, kuriame savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nurodo politinei kampanijai gautas aukas ar jų sumas pagal aukotojų grupes, kitas politinei kampanijai panaudotas lėšas, aukotojus (pateikia aukotojų sąrašą) bei turėtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus (pagal išlaidų grupes).
11. Politinės kampanijos išlaidos – šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, nepaisant sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dienos.
12. Politinės kampanijos iždininkas – fizinis asmuo, veikiantis savarankiško politinės kampanijos dalyvio vardu ir interesais turto patikėjimo sutarties pagrindu ir turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
13. Politinės kampanijos laikotarpis – laikotarpis, kuris prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą arba Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, arba pateikus Seimui Seimo narių grupės siūlymą paskelbti referendumą ir pasibaigia praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos arba Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta ir (ar) pripažinti parašų rinkimą nutrauktu.
14. Politinės kampanijos sąskaita – savarankiško politinės kampanijos dalyvio sąskaita, esanti Lietuvos Respublikoje registruotame banke, kurioje laikomos ir kaupiamos tik politinei kampanijai skiriamos lėšos ir apmokamos šios kampanijos išlaidos.
15. Politinės partijos einamoji banko sąskaita – politinės partijos sąskaita, esanti Lietuvos Respublikoje registruotame banke, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės partijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės partijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės partijos veiklai vykdyti.
16. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena – duomenų apie politinių partijų, politinių kampanijų ir jų dalyvių finansavimą, rinkimų (referendumo) agitacijos ir politinės reklamos finansavimą ir skleidimą politinių kampanijų laikotarpiu ir tarp jų rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais.
17. Pretendentas – fizinis asmuo, atitinkantis įstatymų reikalavimus būti kandidatu, laikotarpiu nuo politinės kampanijos pradžios iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos pareiškęs, kad kelsis kandidatu, sudaręs sutartį su politinės kampanijos iždininku ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
18. Referendumo iniciatoriai – Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės nariai, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, arba Seimo narių grupė, pateikusi siūlymą paskelbti referendumą.
19. Referendumo oponentai – įstatymų nustatyta tvarka Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistruoti asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, jų grupės, taip pat politinės partijos – oponuojantys referendumo iniciatoriams.
20. Rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume.
21. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės partijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.
22. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
23. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – politinės partijos sąskaita, esanti Lietuvos Respublikoje registruotame banke, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.
24. Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo paskleistos politinės reklamos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą.
3 straipsnis. Savarankiški ir atstovaujamieji politinės kampanijos dalyviai
1. Politinės kampanijos dalyviai pagal teisę gauti aukas ir prisiimti politinės kampanijos išlaidas gali būti savarankiški ir atstovaujamieji.
2. Tik savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali būti registruojami:
3. Politinės partijos iškeltas kandidatas Seimo vienmandatėje rinkimų apygardoje ar kandidatų sąrašas rinkimuose į savivaldybių tarybas arba Europos Parlamentą (toliau – kandidatas ar kandidatų sąrašas), kai yra juos iškėlusios politinės partijos teikimas (prašymas), gali būti registruojamas savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
4. Atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu registruojami:
5. Savarankiškus politinės kampanijos dalyvius registruoja, registruotų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti politinės kampanijos dalyviais, sąrašą savo interneto tinklalapyje skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
6. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys gali priimti aukas ir įgyti turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai tik nuo jų įregistravimo savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ir paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje dienos.
4 straipsnis. Politinės kampanijos laikotarpio etapai
1. Politinės kampanijos laikotarpį sudaro šie etapai: rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapas ir baigiamasis (ataskaitų) etapas.
2. Rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapas – sudedamasis politinės kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą ir baigiasi prasidėjus įstatymų nustatytam terminui, kurio metu draudžiama rinkimų agitacija. Vykstant pakartotiniam balsavimui šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios. Referendumo agitacijos kampanijos etapas prasideda Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ar pateikus Seimui Seimo narių grupės siūlymą paskelbti referendumą ir baigiasi prasidėjus Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nustatytam terminui, kurio metu referendumo agitacija draudžiama.
3. Baigiamasis (ataskaitų) etapas – sudedamasis politinės kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dieną ir pasibaigia praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
5 straipsnis. Fizinio asmens ar politinės partijos įregistravimas savarankišku politinės kampanijos dalyviu
1. Prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti fiziniai asmenys ir politinės partijos ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos turi teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais.
2. Asmenys, norintys užsiregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, turi būti sudarę sutartį su politinės kampanijos iždininku ir turėti Lietuvos Respublikoje registruotame banke sąskaitą, kuri bus naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita.
3. Politinė partija, norinti registruotis, registruoti savo keliamą kandidatą ar kandidatų sąrašą savarankišku politinės kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai:
1) privalo pateikti prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu ir gali pateikti teikimą (prašymą) registruoti jos keliamą kandidatą ar kandidatų sąrašą savarankišku politinės kampanijos dalyviu;
2) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka pateikti politinės partijos įgalioto asmens pasirašytą turto patikėjimo sutarties su politinės kampanijos iždininku nuorašą ir gali pateikti sutarties su politinės kampanijos audito įmone nuorašą;
3) privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad politinė partija turi banko sąskaitą, kuri bus naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita, ir pažymą, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra;
4) jeigu yra pateiktas teikimas (prašymas) registruoti kandidatą ar kandidatų sąrašą savarankišku politinės kampanijos dalyviu, turi būti pateikti atitinkamos sutarties su jo politinės kampanijos iždininku nuorašas ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita, ir pažyma, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra, taip pat gali būti pateiktas sutarties su politinės kampanijos audito įmone nuorašas;
4. Fizinis asmuo, norintis registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu, apygardos rinkimų komisijai kartu su pareiškiniais dokumentais arba Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo privalo pateikti:
3) šio įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą turto patikėjimo sutarties su politinės kampanijos iždininku nuorašą ir gali pateikti sutarties su politinės kampanijos audito įmone nuorašą;
5. Apygardos rinkimų komisija, gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, juos nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, išsiunčia Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Sprendimą dėl registravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys.
7. Atsisakymas registruoti asmenį savarankišku politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas. Jeigu asmuo nesutinka su priimtu sprendimu, jis turi teisę sprendimą apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
8. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje skelbiami:
1) savarankiško politinės kampanijos dalyvio pavadinimas arba vardas, pavardė, jo statusas politinėje kampanijoje (pretendentas, kandidatas, referendumo iniciatorius ar oponentas), telefonas pasiteirauti, elektroninio pašto adresas;
3) politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimas, įmonės kodas, telefonas, elektroninio pašto adresas;
6 straipsnis. Savarankiško politinės kampanijos dalyvio statuso praradimas
1. Politinė partija savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą praranda esant vienam iš šių pagrindų:
3) panaikinus visų politinės partijos keltų kandidatų ar kandidatų sąrašo (kandidatų sąrašų) registraciją;
2. Kitas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą praranda esant vienam iš šių pagrindų:
2) kai pasibaigus rinkimų įstatymuose nustatytam kandidatų registravimo laikui pretendentas nėra registruotas kandidatu;
3. Savarankiški politinės kampanijos dalyviai, praradę politinės kampanijos dalyvio statusą, nuo sprendimo dėl savarankiško politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo įsigaliojimo momento neturi teisės priimti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų aukų politinei kampanijai finansuoti ir įgyti prievolių, susijusių su politine kampanija. Politinės kampanijos dalyvio statuso praradimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti politinės kampanijos dalyvio statusą praradusio asmens prievoles, atsiradusias šio ir kitų įstatymų pagrindu.
ANTRASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI. POLITINĖS KAMPANIJOS IŠLAIDOS
7 straipsnis. Politinių partijų ir politinių partijų politinių kampanijų finansavimo šaltiniai
1. Politinės partijos ir politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos lėšomis, gautomis iš šiame įstatyme nurodytų šaltinių.
2. Politinių partijų finansavimo šaltiniai yra nuolatiniai (laikotarpiu tarp politinių kampanijų ir politinės kampanijos laikotarpio įprastiniai šiai politinei partijai finansavimo šaltiniai) ir politinės kampanijos finansavimo šaltiniai.
3. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra:
3) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas;
4. Politinės partijos nario mokesčių dydžio nustatymo, mokėjimo ir naudojimo tvarka nustatoma politinės partijos įstatuose. Nario mokesčiai yra:
5. Partijos įstatuose gali būti nustatyti ir kiti, šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti, nario mokesčiai.
6. Politinės partijos lėšos, gautos iš šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus 3 dalies 2 punktą, nurodytų šaltinių, laikomos politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje.
7. Politinės partijos šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje, išskyrus atvejus, kai šios lėšos yra naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti.
8. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra:
1) politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų ir partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti;
2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių ir juridinių asmenų aukos politinei kampanijai;
3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos;
9. Politinės partijos lėšas, skirtas politinei kampanijai finansuoti, privalo laikyti politinės kampanijos sąskaitoje.
10. Garanto įvykdytos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams už politinę partiją nelaikomos politinės partijos finansavimo šaltiniu.
8 straipsnis. Kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių (išskyrus politines partijas) politinės kampanijos finansavimo šaltiniai
1. Kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių (išskyrus politines partijas) politinės kampanijos finansuojamos:
2. Lėšos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, privalo būti laikomos politinės kampanijos sąskaitoje.
9 straipsnis. Atstovaujamųjų politinės kampanijos dalyvių finansavimo šaltinis
10 straipsnis. Aukos
1. Priimti šiame įstatyme nurodytas aukas turi teisę politinės partijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti savarankiški politinės kampanijos dalyviai.
2. Vienas fizinis arba juridinis asmuo, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnyje, per kalendorinius metus gali paaukoti kiekvienai politinei partijai auką, neviršijančią 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Jeigu tais pačiais metais vyksta politinė kampanija, fizinis arba juridinis asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui gali paaukoti per šią politinę kampaniją auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių.
3. Fizinis asmuo, prieš suteikdamas auką politinei partijai ar politinės kampanijos dalyviui, įstatymų nustatyta tvarka turi deklaruoti turtą ir pajamas.
4. Fizinių asmenų piniginės aukos, viršijančios 1 000 litų, ir visos juridinių asmenų piniginės aukos privalo būti aukojamos tik banko pavedimu. Fizinių asmenų pinigines aukas politinei partijai, gautas ne banko pavedimu, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po aukos gavimo perveda į politinės partijos einamąją sąskaitą. Fizinių asmenų pinigines aukas politinei kampanijai, gautas ne banko pavedimu, politinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po aukos gavimo perveda į politinės kampanijos sąskaitą.
5. Visi aukojusieji fiziniai ir juridiniai asmenys privalo būti paviešinami. Politinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos, o už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus ketvirčiui Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje skelbiamame viešame aukotojų sąraše paskelbia aukotojo – fizinio asmens – vardą, pavardę ir savivaldybę, kurioje jis gyvena, ir aukotojo – juridinio asmens – pavadinimą, kodą ir savivaldybę, kurioje yra jo buveinė.
6. Priimant auką grynaisiais pinigais, aukos perdavimo–priėmimo dieną, o priimant nepiniginę auką, per 5 darbo dienas nuo aukos gavimo dienos turi būti užpildomas aukų lapas. Aukų lape turi būti nurodoma piniginės aukos vertė, nepiniginė auka ir jos tikroji vertė, aukotojo fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, kurioje jis gyvena; nepiniginę auką teikiančio aukotojo juridinio asmens pavadinimas, kodas, savivaldybė, kurios teritorijoje yra jo buveinė. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui.
7. Auka laikoma priimta, kai už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo arba politinės kampanijos iždininkas, patikrinęs, ar gauta auka atitinka šio įstatymo reikalavimus, užregistruoja auką ir, jei priimama auka grynaisiais pinigais arba nepiniginė auka, aukotojui įteikia (išsiunčia) aukų lapą.
8. Nepiniginių aukų įvertinimo ir jų tikrosios vertės apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Pasibaigus rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapui, aukas politinei kampanijai priimti draudžiama.
10. Politinės kampanijos dalyvis neturi teisės naudoti politinei kampanijai finansuoti gautų, tačiau politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje neregistruotų piniginių aukų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aukų, jeigu politinės kampanijos iždininkas nėra užpildęs aukų lapo.
11. Politinė partija neturi teisės naudoti gautų, tačiau į politinės partijos apskaitą neįtrauktų piniginių aukų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aukų, jei už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo nėra užpildęs aukų lapo.
12. Fizinių asmenų aukoms, kurios per kalendorinius metus politinei partijai ar savarankiškam politinės kampanijos dalyviui yra mažesnės negu 0,02 VMDU, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta supaprastinta aukų priėmimo, apskaitos ir aukotojų paviešinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką tokių aukų priėmimui, apskaitai ir aukotojų paviešinimui gali būti netaikomos šio įstatymo 10 straipsnio 4, 5, 6, 7, 10 ir 11 dalys.
11 straipsnis. Nepriimtinos aukos
1. Draudžiama naudoti politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo arba politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo arba politinės kampanijos iždininkas auką perveda į valstybės biudžetą.
12 straipsnis. Aukotojai
1. Aukoti politinėms partijoms ir politinės kampanijos dalyviams turi teisę:
2) nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, – rinkimų į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų rinkimų kampanijų dalyviams ir politinėms partijoms;
3) nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, neturintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės, arba asmenys be pilietybės – savivaldybių tarybų rinkimų politinių kampanijų dalyviams;
4) Lietuvos Respublikoje registruoti privatūs juridiniai asmenys, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybės ar savivaldybės kapitalo ir kurių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikianti teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priklauso tik šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims arba NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių privatiems juridiniams asmenims – visų politinių kampanijų dalyviams ir politinėms partijoms.
2. Politinės partijos turi teisę aukoti kandidatų, kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms.
3. Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo sutartys, patvirtinančios politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio (aukos gavėjo) ir aukotojo turtinius ar neturtinius (politinius) įsipareigojimus, turi būti sudaromos raštu. Jas turi pasirašyti politinė partija (aukos gavėjas) ir aukotojas arba politinės kampanijos dalyvis (aukos gavėjas), politinės kampanijos iždininkas ir aukotojas. Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo sutartys turi būti skelbiamos viešai ir negali prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Draudžiama sudaryti slaptus įsipareigojimus. Politinės partijos finansavimo sutarties nuorašas kartu su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu ir politinės kampanijos finansavimo sutarties nuorašas kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita turi būti perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri sutarčių tekstus privalo paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.
4. Aukotojų ir aukų gavėjų susitarimai, susiję su įsipareigojimais privatiems (asmeniniams ir (ar) grupiniams) interesams, draudžiami.
13 straipsnis. Kita politinių partijų veikla
Politinės partijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių bei kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kt.) organizavimo ir kita veikla, iš kurios gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės partijos įstatuose nurodytiems politinės partijos veiklos tikslams.
14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms
1. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą.
3. Pažymą apie politinių partijų atitiktį įstatymų reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
4. Lėšos iš valstybės biudžete numatytų asignavimų politinėms partijoms gali būti skiriamos politinių partijų veiklai finansuoti ir daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti.
5. Daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti yra skiriama iki 25 procentų valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms sumos, neatsižvelgiant į tais metais įvykusių politinių kampanijų skaičių.
6. Nustatant konkrečią asignavimų dalį, skirtą daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, prioritetas teikiamas daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nustatytą apribojimą.
7. Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus, kad politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis šiurkščiai pažeidė šį įstatymą, jam dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Dėl šios priežasties nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.
8. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms gali būti naudojami:
9. Kaip buvo panaudoti valstybės biudžeto asignavimai, politinė partija nurodo valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitoje, teikiamoje kartu su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu.
15 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.
2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.
3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms.
4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.
16 straipsnis. Dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimas
1. Politinės partijos, kurios atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą.
2. Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi politinių kampanijų finansavimo ataskaitas, įvertinusi auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma, per 15 dienų nuo šių ataskaitų gavimo dienos nustato, kiek politinės partijos iškėlė kandidatų ir kandidatų sąrašų, kurie atitinkamose rinkimų apygardose gavo ne mažiau kaip po 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, kiek iš viso išleista lėšų politinėms kampanijoms finansuoti, taip pat nustato, ar nėra likę su politine kampanija susijusių skolos įsipareigojimų. Atitinkančioms šias sąlygas politinėms partijoms kompensuojama iki 25 procentų politinės kampanijos išlaidų.
3. Valstybės biudžeto asignavimai, skirti daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, paskirstomi politinėms partijoms, turinčioms teisę į politinės kampanijos išlaidų dalies kompensaciją, proporcingai jų politinės kampanijos išlaidoms, kompensuojant vienodą patirtų išlaidų dalį.
4. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.
17 straipsnis. Politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai
1. Prasidėjus politinei kampanijai visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.
2. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias išlaidų vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti dydis apskaičiuojamas taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius padauginamas iš 1 lito ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu.
3. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias išlaidų vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti dydis apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 2 litų ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu gauta sandauga yra mažesnė kaip 20 000 litų, nustatomas didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis – 20 000 litų. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, iškėlusi kandidatų sąrašą (sąrašus), papildomai šiai politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų šios partijos iškeltų kandidatų sąrašų didžiausios politinės kampanijos išlaidų sumos.
4. Politinės kampanijos finansavimo išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti:
1) politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu;
6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui;
5. Politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos išlaidos, skirtos šio straipsnio 4 dalyje nurodytai paskirčiai, bet turėtos ne politinės kampanijos laikotarpiu, jeigu toje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai ar jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Šiuo atveju politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kartu pateikdami išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos.
6. Kiekvieno politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų išlaidų dydis negali viršyti šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų didžiausių išlaidų dydžių. Tais atvejais, kai pagal rinkimų įstatymą vyksta pakartotinis balsavimas, kandidato, dalyvaujančio pakartotiniam balsavime, didžiausias išlaidų politinei kampanijai dydis didinamas 25 procentais.
7. Politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma:
1) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų išlaidos, turėtos pagal teisinių paslaugų sutartis;
3) išlaidos, skirtos pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimui) į rinkimų apygardą;
8. Jeigu politinės kampanijos laikotarpiu politinės kampanijos dalyvis (išskyrus politines partijas, jų keliamus kandidatus ar kandidatų sąrašus) surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinės partijos, jų keliamų kandidatų ar kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik politinės partijos veiklai finansuoti.
TREČIASIS SKIRSNIS
POLITINĖ REKLAMA
18 straipsnis. Politinės reklamos žymėjimas
1. Politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.
2. Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
19 straipsnis. Politinės reklamos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse
1. Draudžiama skleisti politinę reklamą:
2) rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu – per televiziją, išskyrus diskusijų laidas ir ne trumpesnius kaip 90 sekundžių agitacinius siužetus, kuriuose politinės kampanijos dalyvis informuoja apie politinę programą arba pasisako aktualiais visuomenei klausimais;
2. Politinės kampanijos dalyvio išlaidos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems agitaciniams siužetams negali viršyti 50 procentų politinės kampanijos dalyviui nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
3. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai iki kiekvienų metų sausio 1 dienos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos laikotarpiu taikytinus politinės reklamos įkainius ir sąlygas, o šie ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios gali būti pakeisti su Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.
4. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines partijas ar politinės kampanijos dalyvius kompromituojančios medžiagos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.
5. Politine reklama nelaikomi:
1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jos valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama, arba numatoma atsilyginti;
6. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją du (tris) kartus: likus 10 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos (likus 5 dienoms – jeigu vyksta pakartotinis balsavimas) ir ne vėliau kaip per 25 dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
7. Politinės kampanijos dalyviai Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ataskaitą dėl rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu paskleistos politinės reklamos ir jos finansavimo šaltinių kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita.
8. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus (kandidatų sąrašus), valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų finansuojama:
1) kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją, siekiant pristatyti rinkimų programas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ APSKAITA
20 straipsnis. Politinių partijų apskaita
1. Politinės partijos apskaitos tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) ir kiti teisės aktai.
2. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo metams pasibaigus parengia politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai: aukų ir aukotojų sąrašas bei valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita.
3. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
4. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus tvirtina politinės partijos įstatuose nustatytas politinės partijos valdymo organas.
5. Politinės partijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtintus praėjusių kalendorinių metų politinės partijos aukų ir aukotojų sąrašus, o Vyriausiajai rinkimų komisijai – patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus bei auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.
21 straipsnis. Politinių kampanijų apskaita
1. Savarankiški politinės kampanijos dalyviai politinės kampanijos apskaitą tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Politinės kampanijos apskaitą tvarko politinės kampanijos iždininkas, su kuriuo asmuo, norintis registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu, turi sudaryti turto patikėjimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6 knygos L skyriaus reikalavimus.
3. Politinės kampanijos iždininku gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus:
4) šio įstatymo nustatyta tvarka politinės partijos ar politinės kampanijos patikrinimą atliekantį auditorių;
4. Politinės kampanijos iždininkas:
1) pildo ir pasirašo aukų lapus, politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, politinės kampanijos finansavimo ataskaitą;
2) šio įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka tvarko ir saugo politinės kampanijos apskaitos dokumentus;
3) per 10 darbo dienų Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje paskelbia duomenis apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas ir sudarytas politinės kampanijos finansavimo sutartis;
4) kontroliuoja politinės kampanijos išlaidas ir prižiūri, kad jos neviršytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išlaidų dydžių;
5) jeigu savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neatsiranda šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė, ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą;
6) jeigu savarankiškam politinės kampanijos dalyviui atsiranda šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė, ne vėliau kaip per 85 kalendorines dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų;
7) kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
5. Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis arba jo įgaliotas asmuo:
1) pasirašo politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitą;
6. Visos politinės kampanijos pajamos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje, o kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių gautos iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų šaltinių, ir politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje.
7. Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintu politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes). Atskirai pateikiamas aukų ir jų aukotojų sąrašas ar aukų sumos pagal aukotojų grupes.
8. Kai politinės kampanijos iždininkas nutraukia sutartį, nebegali toliau eiti pareigų dėl šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių ar miršta, savarankiškas politinės kampanijos dalyvis turi sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sutartį su kitu asmeniu ir apie tai informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją.
22 straipsnis. Politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimai ir jų padengimas
1. Kiekvienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, siekiantis gauti dalies išlaidų politinei kampanijai kompensaciją, politinės kampanijos laikotarpiu atsiradusius ar su politine kampanija susijusius skolos įsipareigojimus turi įvykdyti ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
2. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki skola bus padengta, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie skolos įsipareigojimų įvykdymą ir įvykdymo šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti skolos įsipareigojimus tik iš partijai nuosavybės teise priklausančio turto, gaunamų aukų ir politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o politinės kampanijos dalyviai fiziniai asmenys – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.
PENKTASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖ. NEPRIKLAUSOMAS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ DALYVIŲ PATIKRINIMAS
23 straipsnis. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolė
1. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija:
2) tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos, politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio ataskaitos dėl paskleistos politinės reklamos ir jos finansavimo šaltinių formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą;
3) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina politinės kampanijos finansavimo ataskaitos formą;
6) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais tvirtina techninę užduotį politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
7) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės partijos ir politinės kampanijos dalyviai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
8) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto tinklalapyje politinių partijų finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti jo priedai, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija, politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų skelbiami nedelsiant gavus jų duomenis, atnaujinamos, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją;
9) nustato didžiausius politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose dydžius ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos juos paskelbia;
11) suteikia programinę įrangą politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos duomenims perkelti, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo politinės kampanijos laikotarpiu taikytinų įkainių ir sąlygų deklaravimui, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoms, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijoms pagal perkeltus duomenis spausdinti;
4. Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos pateikimą laiku apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimus Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti ir ar jos apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Apie atliktą tikrinimą ir jo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.
24 straipsnis. Nepriklausomas politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių patikrinimas
1. Politinė partija, per kalendorinius metus gavusi didesnę kaip 200 VMDU dydžio pajamų sumą, privalo su audito įmone sudaryti politinės partijos patikrinimo sutartį. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų pateikiama Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu.
2. Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, per politinę kampaniją gavęs didesnę kaip 70 VMDU dydžio pajamų sumą, privalo su audito įmone sudaryti politinės kampanijos dalyvio patikrinimo sutartį. Politinės kampanijos iždininkas šios sutarties nuorašą pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
3. Politinių partijų, per kalendorinius metus gavusių mažiau negu 200 VMDU dydžio pajamų sumą, ir savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, per politinę kampaniją gavusių mažesnę kaip 70 VMDU dydžio pajamų sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje nepriklausomam politinės kampanijos dalyvių patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių paslaugas.
4. Auditorius:
1) turi atlikti politinės partijos arba savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos patikrinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą;
2) turi teisę gauti iš politinės kampanijos iždininko ir politinės kampanijos dalyvio arba Vyriausiosios rinkimų komisijos visus reikalingus dokumentus politinės kampanijos dalyvio patikrinimui atlikti;
25 straipsnis. Finansavimo viešumas
1. Vyriausioji rinkimų komisija politinių kampanijų finansavimo ataskaitas kartu su auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma, paskelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
2. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, politinės kampanijos finansavimo ataskaitos ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio ataskaitos dėl politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių, politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais yra vieši.
3. Kiekvienas asmuo, pagal šį įstatymą galintis finansuoti politines partijas arba politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedais ar bet kurio politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones.
26 straipsnis. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena
1. Šio įstatymo tikslais politinių partijų finansavimo stebėsena vykdoma nuolat, o politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą.
2. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną vykdo Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos tvarką ir metodus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Vykdydama politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti stebėsenos paslaugas.
5. Apibendrintus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo interneto tinklalapyje. Kontrolę vykdančioms institucijoms pagal kompetenciją turi būti teikiami detalūs stebėsenos duomenys, politinės kampanijos dalyviui – tik jo politinės kampanijos duomenys, politinei partijai – tik duomenys apie jos veiklą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
27 straipsnis. Politinės partijos veiklos tyrimas
1. Politinės partijos veiklos tyrimas atliekamas vadovaujantis Civilinio kodekso 2 knygos X skyriaus nuostatomis, kurios taikomos tiek, kiek politinės partijos veiklos tyrimo šis įstatymas nereglamentuoja kitaip.
2. Prokuroras turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar politinė partija, jos valdymo organai ar jų nariai, politinės kampanijos dalyviai veikė tinkamai.
3. Netinkama politinės partijos veikla laikytini tokie veiksmai, kai:
1) politinė partija priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti aukas, gautas iš asmenų, neturinčių teisės finansuoti politines partijas, ar kitas lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių;
4. Jeigu nustatoma, kad politinės partijos veikla yra netinkama, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių:
2) įpareigoti politinę partiją, jos valdymo organus ar jų narius atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti;
28 straipsnis. Šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai
1. Šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma:
1) politinės partijos ar politinės kampanijos dalyvio finansavimas ne šio įstatymo numatytomis lėšomis ar asmenų, pagal šį įstatymą neturinčių teisės aukoti, aukomis;
2) jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių;
3) jeigu politinės kampanijos dalyvis sudaro politinės kampanijos finansavimo sutartis, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus;
4) žinomai klaidingų duomenų pateikimas politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinyje, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje;
7) jeigu politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
8) jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
9) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinys arba politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos ataskaita atitinka tikrovę;
10) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
11) politinės reklamos skleidimas per užsienio transliuotojus, pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus politinei reklamai;
2. Sprendimą, ar politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija.
29 straipsnis. Atsakomybė
2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
3 straipsnis. Pavedimai Vyriausiajai rinkimų komisijai
Vyriausioji rinkimų komisija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
2) patvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos, politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, politinės kampanijos dalyvio ataskaitos dėl paskleistos politinės reklamos ir jos finansavimo šaltinių formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
3) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, patvirtina politinės kampanijos finansavimo ataskaitos formą;
6) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, patvirtina techninę užduotį politinės partijos ar politinės kampanijos patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
7) patvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašą ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos informacijos, skatinančios dalyvauti rinkimuose, skleidimo tvarkos aprašą;
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
2. 2010 metų antro pusmečio politinės partijos valstybės biudžeto dotacijos dydį Vyriausioji rinkimų komisija nustato iki šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Politinės partijos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 20 straipsnį rengia, teikia ir skelbia 2011 metų ir vėlesnių metų ataskaitų rinkinius.
4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 24 straipsnio nuostatos dėl politinių partijų patikrinimo taikomos atliekant 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio, jo priedų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintoje techninėje užduotyje nustatytų duomenų patikrinimą.