Administracinė byla Nr. I-281-320-2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00115-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.2., 35.2., 74.

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje atstovui A.Š.,

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atstovei d. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareiškimą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-9-28 „Dėl prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašo, Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-32-35 1.1, 1.2, 1.4 papunkčių pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 punktu patvirtinto Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo 4 punkto teisėtumo ištyrimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje pareiškimu (b. l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-9-28 „Dėl prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašo, Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-32-35 1.1, 1.2, 1.4 papunkčių pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 punktu patvirtinto Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-9-28 patvirtino Aprašą, kurio 4 punkte nustatė sąrašų, pagal kuriuos socialiniai būstai išnuomojami šeimoms ir asmenims, prioritetus. Mano, kad šis punktas pažeidžia Įstatymo 11 str. 3 dalies nuostatas, nes Taryba ginčijamu aktu prioritetą nuomoti socialinį būstą nustatė jaunų šeimų sąrašui bei šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašui, įrašydama šiuos sąrašus pirmaisiais dviem numeriais, o buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašas įtrauktas tik trečiuoju numeriu, kai tuo tarpu Įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, tačiau pirmumas teikiamas buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Pareiškėjo atstovo nuomone, Aprašo 4 punktu Tarybos nustatytas socialinio būsto paskirstymas procentais taip pat prieštarauja įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl eiliškumo, kadangi teisės aktai nenustato galimybės Tarybai nustatyti socialinio būsto paskirstymą procentais – socialinis būstas nuomojamas tik laikantis eiliškumo pagal sąrašus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“, todėl Taryba, Aprašu patvirtindama socialinio būsto suteikimo sąrašus, privalėjo veikti Įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, pirmumą nustatydama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.

Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atstovė nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Taryba Aprašo 4 punkte nustatė, jog laisvi savivaldybės būstai šeimoms ir asmenims, įrašytiems į savivaldybėje sudarytus sąrašus, siūlomi išnuomoti eilės tvarka pagal sąrašą, vadovaujantis šiais prioritetais: 4.1. jaunų šeimų sąrašas – 30 proc. butų; 4.2. – šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), sąrašas – 10 proc. butų; 4.3. buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašas – 15 proc. butų; 4.4. neįgalių asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys, sąrašas – 25 proc. butų; 4.5. bendrasis sąrašas – 15 proc. butų; 4.6. socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas – 5 proc. butų. Įstatymas suteikia teisę Tarybai nustatyti sąrašų prioritetus nuomojant savivaldybės socialinius būstus, tačiau įpareigoja pirmumą teikti buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Į šias Įstatymo nuostatas buvo atsižvelgta – Tarybos sprendimu patvirtintame Apraše sąrašams skiriamų butų skaičiaus procentinė išraiška nustatyta, įvertinus bendrą socialinio būsto laukiančių asmenų skaičių bei palyginus šį skaičių su buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašu. Kadangi buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąraše įrašyti 85 asmenys, šiame sąraše pirmaisiais numeriais įrašytų asmenų prašymų padavimo data yra 2006 metai, kai tuo tarpu bendras sąrašuose įrašytų asmenų skaičius yra 1028, kituose sąrašuose pirmaisiais įrašyti asmenys, prašymus padavę nuo 2002 metų, todėl pagal Aprašo 4 punkte nustatytą procentinį paskirstymą, buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąraše esančių asmenų prašymai būtų tenkinami 17,6 %, kai kitose eilėse esančių asmenų prašymai būtų tenkinami tik 9 %. Tai rodo, kad būtent buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui teikiamas pirmumas. Aprašo 4 punktu Tarybos nustatytas socialinio būsto paskirstymas neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl eiliškumo, nes savivaldybės socialinių būstų skaičius didėja nežymiai, paprastai jie skiriami tik atlaisvinus prieš tai paskirtą būstą, būstus suteikiant našlaičiams pirmenybės būdu, kiti asmenys, esantys sąrašuose 4.1, 4.2, 4.4, 4.5 ir 4.6, beveik neturėtų jokios galimybės gauti socialinį būstą. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžė, jog Įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kaip turi būti nustatomas pirmumo prioritetas, nėra nurodyta, jog buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašas būtinai turi būti nurodomas pirmoje eilėje. Atstovės manymu, svarbiausia, kokiam sąrašui teikiamas prioritetas skiriant socialinį būstą, o ne kuris sąrašas nurodytas pirmoje eilėje. Savivaldybė, nustatydama prioritetus, išsamiai išnagrinėjo ir išanalizavo socialinio būsto laukiančius asmenis, t. y. nustatyta, kad socialinio būsto laukia 1028 asmenys ar šeimos, iš jų tik 85 asmenys ar šeimos įrašyti buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąraše, todėl 15 proc. butų skyrimas pastarajam sąrašui yra aiškus prioritetas, lyginant su kitais sąrašais. Be to, jei Įstatymas imperatyviai būtų nurodęs, kad pirmumas suteikiamas našlaičiams, tai taip tiesiogiai ir būtų įtvirtinta pačiame Įstatyme, nesuteikiant teisės savivaldybės tarybai nustatyti prioritetus. Atsakovės atstovė, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, mano, jog Aprašo 4 punktas neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu bei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-9-28 „Dėl prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašo, Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-32-35 1.1, 1.2, 1.4 papunkčių pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 p. patvirtino Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašą. Aprašo 4 punktu Panevėžio miesto savivaldybės taryba nustatė Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimu dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitikties įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams į administracinį teismą turi teisę kreiptis savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.

ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas norminio teisės akto apibrėžimas, pagal kurį norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵-63/2003; 2007 m. 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁰³-3/2007; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁹²-210/2012 ir kt.).

Aprašas, patvirtintas Tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-9-28, atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu ABTĮ prasme. Prašoma ištirti Aprašo 4 punkto nuostata taip pat yra norminio pobūdžio. Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, kolegija daro išvadą, kad Aprašo 4 punkto teisėtumas gali būti tiriamas ABTĮ II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka ir toks reikalavimas teismingas apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teismo prašo ištirti, ar Aprašo 4 punktas, kuriuo nustatyta, kad laisvi Savivaldybės socialiniai būstai šeimoms ir asmenims, įrašytiems į Savivaldybėje sudarytus sąrašus, siūlomi išnuomoti eilės tvarka pagal sąrašą, vadovaujantis šiais prioritetais: 4.1. jaunų šeimų sąrašas – 30 proc. butų; 4.2. – šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), sąrašas – 10 proc. butų; 4.3. buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašas – 15 proc. butų; 4.4. neįgalių asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys, sąrašas – 25 proc. butų; 4.5. bendrasis sąrašas – 15 proc. butų; 4.6. socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas – 5 proc. butų, neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatai, nustatančiai, kad pirmumas teikiamas buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje (2010-10-12 įstatymo Nr. XI-1051 redakcija) numatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. <...> Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.

Savivaldybės taryba turi viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punkte savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra priskirtina prie savarankiškų savivaldybės funkcijų, o šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies įtvirtinta, kad, įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, tačiau akcentuotina, kad atsakovas, įgyvendindamas jam teisės aktais nustatytą kompetenciją, neturi neribotos teisės veikti savo nuožiūra. Veikdama ir priimdama atitinkamus aktus, Taryba privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių.

Todėl Taryba, patvirtindama Aprašą, privalėjo paisyti Įstatymo normose įtvirtintų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis expressis verbis nustato, kad Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Tokia įstatymo formuluotė nesudaro prielaidų abejoti, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo įtvirtinti pareigą savivaldybės tarybai, nustatančiai Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetus, pirmumą teikti ne bet kokiam, o būtent buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Atsakovė savo poziciją dėl ginčijamo akto teisėtumo grindžia faktine padėtimi, t. y. faktiškai savivaldybės sudarytuose sąrašuose įrašytų asmenų skaičiumi bei prašymų pateikimo data. Tai suponuoja išvadą, kad ginčijamas norminis aktas yra pritaikytas jo priėmimo dienai buvusiai situacijai. Tai prieštarauja paties norminio akto paskirčiai, nes, kaip jau buvo konstatuota, norminiuose aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Aprašo ginčijamos normos teisėtumas vertintinas pagal tai, ar šioje normoje įvirtinta privaloma elgesio taisyklė (nurodymas), nustatyta Įstatyme, o ne pagal Aprašo taikymo pasekmes konkrečiu laikotarpiu. Todėl laikytina, kad normos, nustatančios Įstatymo 11 str. 3 dalyje numatytą pirmumą buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui, privalo būti įtvirtintos pačiame Apraše, jame įtvirtintos teisės normos nuostatos turi būti aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas Įstatyme nustatytas pirmumas, Aprašo normas taikant šiomis normomis reglamentuojantiems santykiams, keičiantis faktinei padėčiai (sąrašuose įrašytų asmenų skaičiui ir pan.). Tuo tarpu Aprašo 4 punkte nustatytas sąrašų prioritetas, buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą (Aprašo 4.3 p.) nustumiant į trečią prioritetų eilę, prieš šį sąrašą nurodant jaunų šeimų sąrašą (Aprašo 4.1 p.) bei šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių), sąrašą (Aprašo 4.2 p.). Toks sąrašų eiliškumo nurodymas Apraše niekaip nerodo pirmumo buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui teikimo, priešingai, rodo kitų sąrašų pirmenybės teikimą buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašo atžvilgiu. Pareiškėjas savo prašymą grindžia ir tuo argumentu, kad atsakovė, Aprašo 4 punkte nustatydama socialinio būsto paskirstymą procentais, viršijo savo kompetenciją, nes toks paskirstymas procentais Įstatyme nėra nustatytas. Įstatymo 11 str. 3 dalis savivaldybės tarybai suteikia teisę nustatyti sąrašų prioritetus, tačiau nereglamentuoja, kokia tvarka ši teisė privalo būti realizuojama. Todėl laikytina, kad butų paskirstymo tarp sąrašų procentinės išraiškos nustatymas pats savaime neprieštarauja Įstatymo 11 str. 3 d. nuostatoms, jeigu juo nėra pažeidžiama toje pačioje Įstatymo normoje įtvirtinta savivaldybės pareiga užtikrinti pirmumą buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Aprašo 4 punkte nustatyta procentinė butų paskirstymo tarp sąrašų išraiška taip pat nerodo pirmumo teikimo buvusių našlaičių sąrašui, nes šiam sąrašui numatyta tik 15 proc. butų (Aprašo 4.3), kai tuo tarpu jaunų šeimų sąrašui – 30 proc. butų (Aprašo 4.1), neįgalių asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys, sąrašui – 25 proc. butų (Aprašo 4.4). Jokios kitos normos, įvirtinančios pirmumą buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui, Apraše nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taryba, Aprašo 4 punktu nustatydama Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetus, pirmumo buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui nesuteikė, o tai neatitinka Įstatymo 11 str. 3 d. nuostatos. Todėl pripažintina, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-9-28 1.2 punktu patvirtinto Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo 4 punktas prieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad pirmumas teikiamas buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-9-28 1.2 punktu patvirtinto Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo 4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, ir laikyti jį panaikintu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį „Valstybės žiniose“ ir Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Kolegijos pirmininkė	Irena Varžinskienė
Teisėjos	Dalytė Zlatkuvienė Nijolė Čekanauskienė

_________________