LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. birželio 14 d. Nr. 825
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 419 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 23-682).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. birželio 14 d.
nutarimu Nr. 825
PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATAI
Bendroji dalis
2. Šie nuostatai reglamentuoja miškų ūkio organizavimą privačiuose miškuose, šių miškų miškotvarkos projektų rengimą, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą, taip pat miškų savininkų teises ir pareigas, susijusias su privačių miškų tvarkymu, priežiūra ir naudojimu.
3. Privataus miško savininkas, ūkininkaudamas miške, privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, šių nuostatų bei miškotvarkos projektų privalomųjų reikalavimų.
4. Kad racionaliau ir veiksmingiau būtų tvarkomas miškų ūkis, miškų savininkai gali savanoriškai jungtis į kooperacines struktūras, kurti tikslinius fondus, kitaip kaupti lėšas miško ūkinei veiklai plėtoti.
5. Privačių miškų savininkams arba jų kooperacinėms struktūroms Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais gali būti teikiama ši valstybinės miškų tarnybos pagalba, susijusi su:
Privataus miškų ūkio organizavimas ir miškotvarkos projektai
7. Visoms miško savininkų valdoms, išskyrus valdas savininkų, kurie turi miškų iki 3 ha ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose, sudaromi miškotvarkos projektai.
Miško savininkų valdoms, esančioms miškų masyvuose ar saugomose teritorijose, miškotvarkos projektai turi būti sudaromi nepriklausomai nuo valdos dydžio. Miškotvarkos projektų rengimo pagrindas – miškų priskyrimas grupėms, medynų pagrindinių kirtimų amžius, miškų apsaugos ir atkūrimo reikalavimai, gamtosauginiai ir kiti ūkinės veiklos apribojimai.
Miškotvarkos projektų įgyvendinimą ir ūkininkavimą miškuose organizuoja jų savininkai.
8. Visos privataus miško valdos, kol parengiami jų miškotvarkos projektai, tvarkomos laikantis šių nuostatų pagrindinių reikalavimų, valstybinės miškų tarnybos pareigūnų bei miškininkų (specialistų) parengtų ūkinių priemonių (miško kirtimo, atkūrimo ir apsaugos) ar tam tikrų ūkinės veiklos rūšių projektų.
9. Miškų ūkio organizavimo ir ūkininkavimo (miško kirtimo, atkūrimo ir apsaugos) tvarką tuose miškuose, kurių grąžinimas savininkams vykdant žemės reformą galutinai teisiškai neįformintas, nustato Miškų ūkio ministerija.
10. Miško savininkų, kurie turi miškų iki 3 ha ne miškų masyvuose, miškai tvarkomi ir naudojami laikantis šių nuostatų ir Miškų ūkio ministerijos kartu su Aplinkos apsaugos ministerija nustatytos tvarkos.
11. Privatūs miškai miškų grupėms priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tam tikrų grupių miškuose taikomi šie pagrindinių kirtimų apribojimai:
11.1. II grupės miškuose pagrindiniai kirtimai nevykdomi. Leidžiami atkuriamieji kirtimai medynuose, pasiekusiuose gamtinę brandą, visų rūšių ugdomieji ir sanitariniai kirtimai.
Pušynų ir uosynų gamtinės brandos amžius – 170 metų, eglynų – 100 metų, ąžuolynų – 200 metų, beržynų ir juodalksnynų – 90 metų, drebulynų – 60 metų ir baltalksnynų – 50 metų.
Priešeroziniuose miškuose plyni atkuriamieji kirtimai draudžiami;
11.2. III grupės miškuose leidžiami neplyni ir iki 6 ha ploto plyni pagrindiniai kirtimai, ugdomieji bei sanitariniai kirtimai.
Atskiruose iki 5 ha ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 ha biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų šliejimo periodą. Atskiras iki 2 ha ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis;
12. III ir IV grupių privačiuose miškuose taikomas šis pagrindinių kirtimų amžius:
| Vyraujantys medžiai |
Kirtimo amžiaus |
|
| klasė |
minimali riba |
|
| Pušys, uosiai |
XI |
105 |
| Eglės |
IX |
85 |
| Ąžuolai |
XIII |
125 |
| Beržai, juodalksniai |
VII |
65 |
| Drebulės (mišrusis medynas) |
V |
45 |
| Drebulės (grynasis medynas) |
kirtimo amžius nenustatomas |
|
| Baltalksniai |
kirtimo amžius nenustatomas |
|
III–IV grupių miškų savininkams, kurių valdose nėra brandžių medynų, nuosaviems pastatams statyti ir kapitališkai remontuoti pagal patvirtintus projektus Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 85 metai, eglių – 65 metai, ąžuolų – 105 metai, beržų, juodalksnių – 55 metai, drebulių (mišraus medyno) – 35 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendrasis plotas iki 0,5 ha. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose. Šių kirtimų atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5.
13. Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma atsižvelgiant į miško valdai taikomą medynų kirtimo amžių, kirtimo būdą, leistiną biržių plotą, šliejimo laiką, medynų būklę bei gretimas miško valdas. Į gretimas miško valdas atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu formuojasi didesnė kaip 10 ha ištisinė plynuma.
Pagal nustatytą dešimtmečiui kirtimo normą miškai gali būti kertami kasmet, iškertant dešimtadalį normos, per kelis kartus arba iš karto, jeigu nepažeidžiami miško kirtimo taisyklių reikalavimai, tačiau viršyti dešimtmečiui nustatytą kirtimo normą draudžiama.
Neplynų pagrindinių kirtimų biržių plotas neribojamas.
14. Atliekant valstybinių miškų – miškų urėdijų ir nacionalinių parkų valstybinę miškų inventorizaciją ir rengiant jų miškotvarkos projektus, kartu atliekama šioje teritorijoje esančių visų privačių miškų inventorizacija, miškų apskaita, sudaromas miškų kadastras. Miškotvarkos projektai šiais atvejais miško savininkams parengiami valstybės lėšomis. Kitais atvejais pagal miško savininkų užsakymą miškotvarkos projektai rengiami miško savininkų lėšomis.
Privačių miškų inventorizaciją atlieka ir miškotvarkos projektus rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba arba Miškų ūkio ministerijos leidimus (licencijas) turintys juridiniai ir fiziniai asmenys. Privačių miškų inventorizacijos atlikimo ir miškotvarkos projektų rengimo tvarką ir periodiškumą, taip pat šių projektų turinį nustato Miškų ūkio ministerija, o saugomų teritorijų (valstybinių parkų ir valstybinių draustinių) – Miškų ūkio ministerija kartu su Aplinkos apsaugos ministerija.
Parengtas miškotvarkos projektas aptariamas su miško savininku ar jo įgaliotu atstovu (atstovais), kai kartu rengiami valstybinių ir privačių miškų valdų miškotvarkos projektai. Parengti miškotvarkos projektai derinami su Aplinkos apsaugos ministerijos rajonų (miestų) agentūromis.
Miškotvarkos projektai tvirtinami ir keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Jie galioja 10 metų, jeigu juos tvirtinant nenustatytas kitoks jų galiojimo laikas.
Privatus miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą. Privalomos vykdyti projekto dalys – pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma (ją viršyti draudžiama), miško atkūrimas ir aplinkosaugos reikalavimai.
Miško naudojimas ir atkūrimas
15. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Keisti miško žemės tikslinę paskirtį paprastai gali būti leidžiama šiais atvejais:
15.1. kai geros kokybės žemės ūkio naudmenos buvo apsodintos mišku ir susiformavo menkaverčiai medynai arba kai šie medynai susiformavo užmirkusiuose dirvožemiuose, kuriuose atlikus melioracijos darbus galima įrengti derlingas žemės ūkio naudmenas;
15.2. kai miško savininkui, gyvenančiam kaimo vietovėje, trūksta žemės ūkio naudmenų minimaliems šeimos poreikiams patenkinti, o buvusiose jo žemės ūkio naudmenose įveistas miškas;
15.4. kai reikia plėtoti infrastruktūrą (įrengti komunikacijų trasas, statyti pastatus).
Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms (daigynams, priešgaisrinėms juostoms, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, miško keliams tiesti) nelaikomas miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis.
16. Leidimus kirsti mišką miško savininkams išduoda miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai arba jų pavedimu – girininkijos. Leidimai išduodami vieneriems metams ir jie galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Leidimai visais atvejais išduodami tik pateikus biržių atrėžimo ir jų taksacijos medžiagą.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija.
Kirtimui, skirtam jaunuolynų ugdymui (iki 20 metų), taip pat sanitariniam kirtimui, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos, leidimai neprivalomi. Šiais atvejais medžius, skirtus kirsti, gali atrinkti ir pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6.
17. Plyno kirtimo biržes atriboja, medžius, skirtus pagrindinių kirtimų neplyniems kirtimams, ugdomiesiems ir sanitariniams kirtimams (kai kertami ne tik sausuoliai ir vėjavartos), atrenka, taip pat 10 cm ir didesnio skersmens medžius paženklina valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, miškininkai specialistai, kurie nėra valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, turintys aukštąjį arba vidurinį specialųjį išsimokslinimą, bei miško savininkai, turintys pakankamai miškininkystės žinių ar baigę specialius kursus. Neplyniems kirtimams atrinktus medžius valstybinės miškų tarnybos pareigūnai paženklina įspaudu, o kiti asmenys – asmeniniu žymekliu. Šių žymeklių pavyzdžius, jų registravimo ir naudojimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija.
Už atliktą darbą miško savininkas atsiskaito pagal tarpusavio susitarimą.
Už biržių atrėžimą ir medžių, skirtų kirsti, atrinkimo teisingumą atsako šį darbą atlikę asmenys, o už pažeidimus, padarytus vykdant kirtimus, – miško savininkai.
18. Jeigu parengtas savininko miško valdos miškotvarkos projektas, ūkininkaujama pagal šį projektą. Nukrypti nuo šio projekto nustatytąja tvarka leidžiama tik suderinus šį klausimą su miškų urėdu ar nacionalinio parko direktoriumi ir Aplinkos apsaugos ministerijos rajonų (miestų) agentūromis.
Jeigu miško valdos miškotvarkos projektas neparengtas, ūkininkaujama pagal buvusiam miškų valdytojui (miškų urėdijai, žemės ūkio įmonei ir kt.) parengtą miškotvarkos projektą.
Prireikus tikslinamas likusio vykmečio periodo ar atskirų metų pagrindinių ir ugdomųjų kirtimų bei miško atkūrimo planas. Šis planas gali būti parengiamas visai miško valdai arba jos daliai. Neparengus šio plano, leidimai kirsti mišką išduodami tik pagal anksčiau parengtą miškotvarkos projektą.
Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka miškotvarkos projektą tikslinti gali valstybinė miškotvarkos tarnyba ir 17 punkte nurodyti asmenys.
Jeigu miško valdoje yra neinventorizuotų miškų, iki parengiamas miško valdos miškotvarkos projektas, plotus, skirtus visų rūšių miško kirtimams, parinkti ir medžius, skirtus kirsti, pažymėti gali tik valstybinės miškų tarnybos pareigūnai.
19. Miško savininkams, kurie turi miškų iki 3 ha ne miškų masyvuose, dešimtmečiui parengiamas miško kirtimo ir atkūrimo planas, kuris derinamas su Aplinkos apsaugos ministerijos rajonų (miestų) agentūromis, o jį patvirtina miškų urėdas ar nacionalinio parko direktorius per mėnesį nuo jo pateikimo. Parengti šį planą gali valstybinė miškotvarkos tarnyba arba 17 punkte nurodyti asmenys.
Šio plano turinį ir parengimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija.
Biržės atrėžiamos ir medžiai, skirti kirsti, atrenkami bendra tvarka.
20. Einamiesiems metams pasibaigus, miško savininkai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka pateikia statistikos duomenis apie atliktus kirtimus ir miškų atkūrimą.
21. Teisės kirsti mišką netenkama, kai pasibaigia miško kirtimo terminas, nesilaikoma leidime kirsti mišką nustatytų reikalavimų, miško kirtimo taisyklių ir aplinkosaugos reikalavimų.
22. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai gali uždrausti miško savininkams tolesnius pagrindinius kirtimus, jeigu nustatytuoju laiku neatkuriamas miškas.
23. Miško savininkai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų reikalavimų, gali naudoti mišką antraeilių miško medžiagų (sakų, kelmų, karnų, žievių, šakelių, naujamečių eglučių ir kitų dekoratyvinių medžiagų) ruošai, šalutinei veiklai (šienavimui, gyvulių ganymui, grybavimui, uogavimui, vaistažolių, miško paklotės ir lapų rinkimui, sulos leidimui), poilsiui. Leidimai naudoti mišką šioms reikmėms nereikalingi.
25. Miško savininkai gali ganyti gyvulius savo miškuose, išskyrus kirtavietes bei kultūrinės ir savaiminės kilmės jaunuolynus iki 20 metų.
26. Asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, rinkti juose vaistažoles, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti (ši nuostata netaikoma miškams, esantiems iki 100 m atstumu apie miško savininkų sodybas, ir miškams, kuriuose ši veikla apribota kitų įstatymų).
Rajonų (miestų) savivaldybės miškų urėdijų ir valstybinių parkų bei Aplinkos apsaugos ministerijos rajonų (miestų) agentūrų teikimu, kai yra svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, yra specializuotų ūkio plotų, saugomų objektų, nuomojamų miško plotų, plėtojami miško verslai), gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų bei kitų miško produktų rinkimą.
Miško savininkai prie miškų, kuriuose asmenims lankytis uždrausta arba asmenų lankymasis apribotas, ribų pastato informacinius ženklus.
27. Želdintinos miškų kirtavietės ir degimvietės turi būti atkuriamos sėjant arba sodinant jose augimvietę atitinkančių rūšių medžius. Laikoma, jog plotas apželdintas, jeigu pirmaisiais metais po nustatytojo miško atkūrimo termino 1 ha miško išlieka šis skaičius perspektyvių pagrindinių rūšių medelių: 3000 ąžuolų, 4000 uosių, 3000 eglių, 4000 pušų (kerpšiliuose – 6000), 3000 juodalksnių, 2000 maumedžių arba jeigu sklypuose, paliktuose savaime atželti, yra šis skaičius tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių augimvietę atitinkančių savaiminukų: 5000 ąžuolų, 7000 uosių, 5000 pušų (kerpšiliuose ir brukniašiliuose – 7000), 6000 eglių, 4000 juodalksnių, 5000 beržų, 10000 drebulių, baltalksnių.
Miško želdiniai įskaitomi į mišku apaugusį plotą pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augimvietėse, turi būti atkuriami sėjant arba sodinant tų pačių rūšių medžius.
Žuvusius želdinius būtina atkurti per 2 metus.
Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai teikia informaciją apie turimus miško sodmenis ir padeda miško savininkams, visų pirma vietiniams, jais apsirūpinti.
Miško savininkų pareigos
28. Miško savininkas privalo:
28.1. saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui;
28.2. atlikti reikiamus priešgaisrinės apsaugos darbus, numatytus miškotvarkos projekte (įrengti ir prižiūrėti priešgaisrines juostas, prižiūrėti kelius, valyti prišiukšlintą mišką ir kt.), taip pat pastebėjęs miško gaisrą nedelsdamas informuoti priešgaisrinę apsaugą, valstybinių miškų valdytojus bei savivaldybę ir gesinti gaisrą savo jėgomis;
28.3. laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško pagamintą medieną, informuoti valstybinės miškų tarnybos pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius, kad miškas būtų apsaugotas nuo kenkėjų ir ligų plitimo;
28.4. nulupti žievę arba apdoroti chemikalais vasarai miške paliktą medieną: pušų – iki balandžio 1 d., o eglių – iki balandžio 15 dienos. Ši nuostata taip pat taikoma pušų medienai, paruoštai nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., ir eglių medienai, paruoštai nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 1 d. ir paliktai miške. Žievė turi būti nulupta arba mediena apdorota chemikalais per savaitę po nukirtimo;
28.5. dirbtiniu būdu atkurti želdintinas miško kirtavietes ir degimvietes ne vėliau kaip per dvejus metus po jų atsiradimo, laikantis 27 punkto reikalavimų;
28.6. atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais (pagal tas technologijas ir tais mechanizmais), kurie padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, išsaugotų dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę (laikydamasis šiame ir kituose įstatymų papildomuosiuose aktuose nustatytų reikalavimų);
Miško savininkų teisės
29. Miško savininkas turi teisę:
29.1. pirkti, parduoti, perleisti neatlygintinai, mainyti, nuomoti, įkeisti miško žemę arba sudaryti kitus sandorius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
29.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti kompensaciją, jeigu apribojama ūkinė veikla miško valdoje ir dėl to savininkui sumažėja pajamos (jis turi nuostolių);
29.3. išnuomoti nustatytąja tvarka miško plotus medžioklei, poilsiui, mokslo tyrimams, medynų sakinimui, vaistažolių ruošai, šalutiniam miško naudojimui;
29.4. pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti gaminti nenukirstą mišką kitiems miško ruošėjams, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia. Šiais atvejais už pažeidimus, padarytus ruošiant mišką, atsako miško savininkas, o už saugumo technikos reikalavimų pažeidimus ir nelaimingus atsitikimus – miško ruošėjas;
29.5. prašyti, kad būtų leista miškus paversti kitomis naudmenomis ir ne miško žemę apsodinti mišku;
Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė
30. Privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybinės miškų kontrolės nuostatus atlieka Miškų ūkio ministerija, Valstybinė miškų inspekcija ir jos regioninės valstybinės miškų inspekcijos, miškų urėdijų ir valstybinių parkų valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jiems priskirtuose kontroliuoti miško savininkų miškuose, taip pat apskrities valdytojas pagal savo kompetenciją.
31. Valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą privačiuose miškuose bei šių miškų apsaugos kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją.
32. Atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinama:
32.1. ar laikomasi nustatytosios pagrindinių miško kirtimų normos, ar kirtimo būdai ir biržių išdėstymas atitinka miškotvarkos projektą;
32.5. ar paisoma želdintinų kirtaviečių ir degimviečių atkūrimo termino, kokia šio darbo kokybė, ar jos atkuriamos privalomųjų rūšių medžiais;
33. Apie numatomą atlikti planinę valstybinę miškų kontrolę miško savininkui pranešama prieš 3 dienas. Patikrinimo rezultatai visais atvejais įforminami aktu.
Miško savininkas, nesutinkantis su patikrinimo aktu, gali tai apskųsti Valstybinei miškų inspekcijai, jos regioninėms valstybinėms miškų inspekcijoms, Miškų ūkio ministerijai, o ministerijos sprendimą – teismui.
Atsakomybė už šių nuostatų pažeidimus
34. Miško savininkai, patys pažeidę šių nuostatų reikalavimus ir nevykdantys privalomų miškų naudojimo, atkūrimo bei gamtosaugos reikalavimų, nurodytų miškotvarkos projektuose, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
35. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą privačiam miškui, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
36. Pareigūnai, išdavę leidimus kirsti mišką, pažeidžiančius šių nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat valstybinės miškų tarnybos pareigūnai bei kiti asmenys, neteisingai atrėžę biržes ir neteisingai atrinkę skirtus kirsti medžius, traukiami drausminėn, administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.