LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ELEKTRINIŲ IR KATILINIŲ TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMO TIKSLUMO NORMŲ PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 16 d. Nr. 223

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2729), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 67-1957) 6.2.14, 11.5 punktais,

1. Tvirtinu Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normas (pridedama).

2. Laikau netekusiomis galios Šiluminių elektrinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normas (Normy točnosti izmerenij technologičeskich parametrov teplovych elektrostancij), patvirtintas 1988 m. TSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijos.

ŪKIO MINISTRAS                                                                                VALENTINAS MILAKNIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 223

ELEKTRINIŲ IR KATILINIŲ TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMO TIKSLUMO NORMOS

Šios normos taikomos elektrinių, elektros pastočių, katilinių bei šilumos tinklų pagrindinių technologinių parametrų, naudojamų technologinių procesų operatyvinei kontrolei ir valdymui, matavimo sistemoms ir nustato šių parametrų matavimo tikslumą įrenginiams dirbant nusistovėjusiu režimu. Normos taip pat taikomos nustatant įrenginių darbo techninius – ekonominius rodiklius, pagamintos ar suvartotos šilumos bei elektros energijos apimtį, gauto ar suvartoto kuro kiekį.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Matavimo tikslumo normos taikomos naujiems ir rekonstruojamiems energetikos objektams. Esant techninėms galimybėms, šias normas rekomenduojama taikyti ir eksploatuojamų energetinių objektų įrenginiams.

2. Šiose normose matavimo tikslumas nustatytas leidžiamomis ribinėmis matavimo paklaidomis, išreikštomis matuojamojo parametro absoliučiaisiais arba santykiniais vienetais, ir įvertina visas matavimo kanalo (jutiklis, pirminis keitiklis, ryšio linija, antrinis keitiklis, rodantysis ir registruojantis matavimo prietaisas, šuntas, matavimo transformatorius, išėjimo ir pagalbiniai įtaisai) paklaidų dedamąsias (metodinės, instrumentinės, subjektyvios ir kitos) eksploatavimo sąlygomis.

3. Matavimų tikslumas taip pat gali būti išreikštas su 95% pasikliautinumo lygmeniu apskaičiuotomis matavimo neapibrėžtimis. Šiuo atveju turėtų būti įvertinamos matavimo priemonių ir matavimo kanalų kalibravimo, matavimo metodo, aplinkos veiksnių įtakos ir kitos neapibrėžtys. Išplėstinė matavimo neapibrėžtis, apskaičiuota pagal priedo 22 punktą, neturėtų viršyti šiose normose nurodytų ribinių matavimo paklaidų.

Matavimo neapibrėžtis – parametras, susijęs su matavimo rezultatu ir apibūdinantis verčių dispersiją, kuri gali būti pagrįstai priskiriama matuojamajam dydžiui [22], [23].

II. MATAVIMO TIKSLUMO NORMOS

4. Matavimo tikslumo normos pateiktos lentelėse:

1 lentelė. Technologinių procesų operatyvinės kontrolės ir valdymo technologinių parametrų matavimo tikslumo normos.

2 lentelė. Techninės ir komercinės elektros ir šilumos energijos bei kuro apskaitos matavimo tikslumo normos.

5. Organizuojant ir atliekant technologinių parametrų matavimus, būtina vadovautis galiojančiais normatyviniais dokumentais, nustatančiais matavimo tikslumo normas.

Nustatant matavimo paklaidas, rekomenduojama naudotis nurodytais metodiniais dokumentais. Gali būti naudojami ir kiti metodiniai dokumentai: šalyje parengtos matavimo metodikos, matavimo priemonių techniniai aprašymai, naudotojo parengtos matavimo instrukcijos ir pan.

1 ir 2 lentelėse nurodyti normatyvinių ir metodinių dokumentų nuorodų numeriai, o jų žymenys ir nesutrumpinti pavadinimai pateikti dokumentų sąraše (Priedas).

6. Pakeitus ar papildžius šiose normose nurodytus normatyvinius ar metodinius dokumentus, vadovaujamasi galiojančio dokumento nuostatomis.

______________

1 lentelė

TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ OPERATYVINĖS KONTROLĖS IR VALDYMO TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMO TIKSLUMO NORMOS

Eilės Nr.	Terpės pavadinimas	Matuojamojo parametro pavadinimas, matavimo pobūdis, vieta	Leidžiamoji matavimo paklaida (±)		Rekomenduoja mo dokumento nuorodos Nr.
			absoliučioji	santykinė, %
1.	SKYSTASIS KURAS
1.1.		Masė automobilio bei geležinkelio cisternoje, geležinkelio			[7], [24], [50],
		sąstate ir stacionarioje talpykloje:			[51], [52], [60]
		cisternų ir talpyklų talpa mažesnė negu 100 t,		0,8
		cisternų ir talpyklų talpa didesnė arba lygi 100 t		0,5
1.2.		Tiekiamo ir recirkuliacinio kuro į (iš) garo katilą (o) ir		2,5	[44]
		katilinę (-ės) srautas (debitas)
1.3.		Slėgis prieš degiklius		2,5
1.4.		Temperatūra prieš degiklius, ^0C	2,0		[49]
1.5.		Degimo šiluma, kJ/kg	130		[59]
1.6.		Tankis, g/cm^3	7.10^-4		[55]
1.7.		Vandens kiekio dalis		10,0	[54]
2.	DUJINIS KURAS
		Tiekiamo dujinio kuro į katilinę ir katilą parametrai:
2.1.		srautas		2,0	[35]
2.2.		temperatūra, ^0C	1,5
2.3.		slėgis		1,5
2.4.		tankis, kg/m^3	0,004		[40], [58]
2.5.		degimo šiluma, kJ/kg	170		[40], [56]
3.	VANDUO
3.1.		Vandens (pirminio), tiekiamo į vandens paruošimo įrenginį:
3.1.1.		srautas		4,0
3.1.2.		slėgis		2,5
3.1.3.		temperatūra, ^0C	2,0
3.2.		Vandens (pirminio), tiekiamo už šildytuvo temperatūra,^0C	2,0
3.3.		Vandens, tiekiamo prieš ir už filtrų:
3.3.1.		srautas		4,0
3.3.2.		slėgis		2,5
3.4.		Vandens ir reagentų lygis bakuose		5,0
3.5.		Vandens srautas prieš kondensato valymo įrenginį		4,0
3.6.		Vandens, iš kurio cheminiu būdu pašalinta druska:
3.6.1.		srautas		4,0
3.6.2.		slėgis		2,5
3.6.3.		temperatūra, °C	2,0
3.6.4.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[41], [48]
3.7.		Maitinamojo vandens, tiekiamo į garo katilą prieš
		reguliuojamąjį maitinimo vožtuvą:
3.7.1.		srautas		3,0
3.7.2.		slėgis		2,5
3.7.3.		temperatūra, °C	2,0		[37]
3.7.4.		deguonies kiekis		10,0	[15], [52]
3.7.5.		pH rodiklis	0,2		[42]
3.7.6.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[16], [41]
3.8.		Maitinamojo vandens už aukšto slėgio šildytuvo:
3.8.1.		srautas		3,0	[34]
3.8.2.		slėgis		2,5
3.8.3.		temperatūra, °C	3,0		[37]
3.9.		Maitinamojo vandens slėgis maitinimo siurblių		1,5
		suspaudimo pusėje
3.10.		Vandens temperatūra už ekonomaizerio, °C	3,0
3.11.		Katilo vandens:
3.11.1.		lygis, mm	10
3.11.2.		pH rodiklis	0,2		[42]
3.12.		Maitinamojo vandens įpurškimui:
3.12.1.		srautas		3,0
3.12.2.		slėgis		2,5
3.12.3.		temperatūra, °C	3,0
3.12.4.		druskų masės koncentracija, mg/kg	8,0
3.13.		Vandens temperatūra atskirai įrengtame 2MPa slėgio	1,0
		separatoriuje (tiesiasrovinių garo katilų paleidimo schemos), °C
3.14.		Tinklo vandens, tiekiamo savo reikmėms ir grįžtančio
		iš savo reikmių vartotojų:
3.14.1.		srautas		3,0
3.14.2.		slėgis		2,5
3.14.3.		temperatūra, °C	1,0
3.15.		Tinklo vandens, tiekiamo į (iš) šilumokaitį (boilerį):
3.15.1.		srautas		3,0
3.15.2.		slėgis		1,5
3.15.3.		temperatūra, °C	1,0
3.16.		Tinklo vandens šilumos šaltinio išvaduose
		(tiekiamojo ir grąžinamojo):
3.16.1.		srautas		2,5
3.16.2.		slėgis		1,5
3.16.3.		temperatūra, °C	1,0
3.16.4.		deguonies kiekis		10,0	[15],[52]
3.17.		Vandens šilumos tinklų papildymui:
3.17.1.		srautas		2,5
3.17.2.		slėgis		1,5
3.17.3.		temperatūra, °C	1,0
3.18.		Vandens aušinimui temperatūra įtekant į bokštinį	2,0
		aušintuvą ir ištekant iš jo, °C
3.19.		Pirminio, katilo, maitinimo, aušinimo ir tinklo vandens:
3.19.1.		geležies kiekis mėginyje, mg:			[14]*, [52]
		0,2…0,5		15,0
		0,5…1,0		10,0
		1,0…5,0		3,0
		10,0…50,0		1,0
3.19.2.		hidrazino kiekis mėginyje, mg:			[52]
		0,2…0,5		50,0
		0,5…1,0		40,0
		1,0…3,0		15,0
		3,0…8,0		5,0
3.19.3.		silicio rūgšties kiekis mėginyje, mg:			[52]
		iki 12		25,0
		12…25		20,0
		25…50		15,0
		50…100		10,0
		100…200		5,0
3.20.		Vandens, iš kurio cheminiu būdu pašalinta druska, maitinimo
		ir katilo vandens:
3.20.1.		vario kiekis mėginyje, mg:			[52]
		0,5…1,0		7,0
		1,0…5,0		3,0
		5,0…10,0		1,0
3.21.		Nuotėkų užterštumas		Žr.[8]	[8]*
4.	ORAS
4.1.		Aplinkos oras:
		temperatūra, °C	1,0
		slėgis		2,0
4.2.		Oro prieš ventiliatorius, oro šildytuvus ir kaloriferius:
4.2.1.		srautas		5,0	[31]
4.2.2.		slėgis		2,5
4.2.3.		temperatūra, °C	3,0		[29]
4.3.		Oro už oro šildytuvų, kompresorių ir oro recirkuliacijos linijoje:
4.3.1.		slėgis		2,5
4.3.2.		temperatūra, °C	2,0		[32]
5.	IŠMETAMOSIOS
	DUJOS (degimo
	produktai)
5.1.		Dujų išretėjimas katilo kūryklos viršutinėje dalyje		5,0
5.2.		Recirkuliacijos dujų srautas		5,0
5.3.		Dujų temperatūra garo katilo pasukamose kamerose, °C	5,0
5.4.		Dujų prieš oro šildytuvą:
5.4.1.		išretėjimas		4,0
5.4.2.		temperatūra, °C	4,0
5.5.		Dujų už oro šildytuvo ir dūmsiurblio:
5.5.1.		išretėjimas		5,0
5.5.2.		temperatūra, °C	4,0		[28]
5.6.		Išmetamųjų dujų sudėtis (masės koncentracija):			[9]*
5.6.1.		O2		10,0	[27], [45]
5.6.2.		CO		10,0
5.6.3.		NO2 +NO		15,0	[12]*, [30]
5.6.4.		SO2		8,0	[13]*, [26]
5.6.5.		suodžių ir pelenų		25,0	[11]*
5.6.6.		išmetamųjų dujų srautas		10,0	[10]*
6.	GARAS
6.1.		Garo, naudojamo mazutui išpurkšti, slėgis		2,5
6.2.		Garo už garo katilo:
6.2.1.		srautas		3,0
6.2.2.		slėgis		1,0	[38]
6.2.3.		temperatūra, °C	5,0		[39]
6.2.4.		pH rodiklis	0,2		[42]
6.2.5.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06
6.3.		Garo temperatūra už garo perkaitintuvo atskirų laipsnių, °C	8,0		[41]
6.4.		Sotaus ir drėgno garo už garo generatoriaus:
6.4.1.		slėgis		1,0	[38]
6.4.2.		temperatūra, °C	8,0		[39]
6.4.3.		pH rodiklis	0,2		[42]
6.4.4.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[41]
6.4.5.		natrio kiekis pNa	0,15
6.5.		Garo prieš pagrindinę sklendę (tiesiasroviniams garo katilams):
6.5.1.		slėgis		1,5
6.5.2.		temperatūra, °C	5,0
6.6.		Garo šalto tarpinio perkaitinimo trakte:
6.6.1.		srautas		3,0
6.6.2.		slėgis		1,0	[36]
6.6.3.		temperatūra, °C	8,0		[33]
6.7.		Garo prieš atkirtimo vožtuvus karšto tarpinio perkaitinimo trakte:
6.7.1.		slėgis		1,0	[36]
6.7.2.		temperatūra, °C	8,0		[33]
6.8.		Garo savo reikmėms iš tarpinio perkaitinimo trakto:
6.8.1.		srautas		3,0
6.8.2.		slėgis		2,5	[36]
6.8.3.		temperatūra, °C	8,0		[33]
6.9.		Garo garo katilo kaitinimo paviršiaus apipūtimui:
6.9.1.		srautas		4,0
6.9.2.		slėgis		2,5
6.9.3.		temperatūra, °C	8,0
6.10.		Garo prieš aukšto slėgio cilindro stabdymo vožtuvus:
6.10.1.		srautas		2,5
6.10.2.		slėgis		1,0	[38]
6.10.3.		temperatūra, °C	8,0
6.11.		Garo slėgis reguliuojamajame laipsnyje		1,0
6.12.		Garo už aukšto slėgio cilindro:
6.12.1.		slėgis		1,0
6.12.2.		temperatūra, °C	4,0
6.13.		Garo už vidutinio slėgio cilindro:
6.13.1.		slėgis		1,0
6.13.2.		temperatūra, °C	4,0
6.14.		Garo slėgis atskirai įrengtame 2MPa slėgio separatoriuje		1,0
		(tiesiasrovinių garo katilų paleidimo schemos)
6.15.		Garo šilumos energijos tiekimui:			[2]
6.15.1.		srautas		2,5
6.15.2.		slėgis		1,0
6.15.3.		temperatūra, °C	2,0
6.16.		Garo, išmetamo iš turbinos (su priešslėgiu):
6.16.1.		srautas		3,0
6.16.2.		slėgis		1,5
6.16.3.		temperatūra, °C	5,0
6.17.		Garo turbinos kondensatoriuje:
6.17.1.		slėgis (absoliutusis) kiekvienoje sekcijoje		1,5	[25]
6.17.2.		temperatūra, °C	1,5
6.18.		Garo, tiekiamo į šilumokaitinį įrenginį (boilerį):
6.18.1.		slėgis		1,5
6.18.2.		temperatūra, °C	4,0
6.19.		Kiti garo matavimai katilinėje:
6.19.1.		slėgis		1,5
6.19.2.		druskų kiekis gare, mg/kg	8,0
7.	KONDENSATAS
7.1.		Turbinos kondensato už druskų šalinimo įrenginio:
7.1.1.		temperatūra, °C	1,0
7.1.2.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[16], [41]
7.1.3.		deguonies kiekis		10,0	[15], [52]
7.2.		Kondensato, išeinančio iš kondensatoriaus:
7.2.1.		srautas		2,5
7.2.2.		slėgis		1,5
7.2.3.		temperatūra, °C	1,0
7.2.4.		pH rodiklis	0,2		[42]
7.2.5.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[16], [41]
7.3.		Grįžtamojo kondensato:
7.3.1.		srautas		2,5	[2]
7.3.2.		slėgis		1,5
7.3.3.		temperatūra, °C	1,0		[2]
7.3.4.		pH rodiklis	0,2		[42]
7.3.5.		savitasis elektros laidis, mS/cm	0,06		[16], [41]
8.	ELEKTROS				[1]
	SROVĖ
8.1.		Generatorių sužadinimo grandinėse		2,0
8.2.		Nuolatinės srovės generatorių ir galios keitiklių grandinėse		2,0
8.3.		Akumuliatorių baterijų grandinėse		2,0
8.4.		Sinchroninio generatoriaus statoriaus grandinėje		2,0
8.5.		330 kV įtampos elektros linijose		2,0
8.6.		Žemesnės negu 330 kV įtampos elektros perdavimo linijose		2,5
9.	ELEKTROS
	ĮTAMPA				[1], [3]
9.1.		Galios keitiklių ir akumuliatorių baterijų grandinėse		2,0
9.2.		Sinchroninių generatorių statoriaus grandinėse		2,0
9.3.		Sinchroninių generatorių sužadinimo grandinėse		2,0
9.4.		330 kV įtampos elektros linijose		2,0
9.5.		Žemesnės negu 330 kV įtampos elektros linijose		2,5
9.6.		Kintamosios ir nuolatinės srovės renkamosiose šynų		2,0
		sekcijose, galinčiose dirbti atskirai
9.7.		110 kV ir aukštesnės įtampos renkamosiose šynų sekcijose		2,0
10.	ELEKTROS GALIA				[1]
10.1		100 MW ir didesnės galios generatoriaus grandinėje:
10.1.1.		aktyvioji galia		2,0
10.1.2.		reaktyvioji galia		2,5
10.2.		Mažesnės negu 100 MW galios generatoriaus grandinėje:
10.2.1.		aktyvioji galia		2,5
10.2.2.		reaktyvioji galia		2,5
10.3.		200 MW ir didesnės galios elektrinėje:
10.3.1.		suminė aktyvioji galia		2,5
10.4.		Transformatorių ir 6 kV bei aukštesnės įtampos linijų,
		maitinančių savo reikmes (SR), grandinėse:
10.4.1.		aktyvioji galia		2,5
10.5.		Aukštinančiųjų transformatorių grandinėse:
10.5.1.		aktyvioji galia		2,5
10.5.2.		reaktyvioji galia		2,5
10.6.		330 kV žeminančiųjų transformatorių grandinėse:
10.6.1.		aktyvioji galia		2,0
10.6.2.		reaktyvioji galia		2,5
10.7.		110 kV žeminančiųjų transformatorių grandinėse:
10.7.1.		aktyvioji galia		2,5
10.8.		110 kV ir aukštesnės įtampos linijų su dvipusiu maitinimu, nueinančių
		nuo elektrinės šynų, grandinėse ir apėjimo jungtuvų grandinėse:
10.8.1.		aktyvioji galia		2,0
10.8.2.		reaktyvioji galia		2,5
11.		KITI PARAMETRAI
11.1.		Vandenilio generatoriaus korpuse (sužadintuvo):
11.1.1.		slėgis		2,0
11.1.2.		temperatūra, ^0C	2,0
		vandenilio „švarumas“, % (tūrio)	0,15
11.2.		Distiliuoto vandens generatoriaus statoriaus (rotoriaus)
		aušinimo kontūre:
11.2.1.		srautas		4,0
11.2.2.		slėgis		2,0
11.2.3.		temperatūra, ^0C	2,0
11.3.		Skysčio generatoriaus aušinimo kontūre, aušinančio
		vandenilį, alyvą ir distiliuotą vandenį:
11.3.1.		srautas		4,0
11.3.2.		temperatūra, ^0C	2,0
11.3.3.		slėgis		4,0
11.4.		Generatoriaus veleno sandarinimo alyvos, paduodamos	1,0
		į turbinos guolį po alyvos aušintuvo, temperatūra, ^0C
11.5.		Generatoriaus sužadinimo ir statoriaus apvijos	2,0
		bei statoriaus šerdies temperatūra, ^0C
11.6.		Turbinos guolių:
11.6.1.		babito temperatūra, ^0C	1,0
11.6.2.		vibracijos greitis		10,0	[46], [47]
11.7.		Turbogeneratoriaus veleno santykinė vibracija		10,0
11.8.		Turbinos rotoriaus:
11.8.1.		ašies poslinkis		±5,0
11.8.2.		santykinis išsiplėtimas		±5,0
11.8.3.		išlinkimas		±10,0
11.9.		Turbinos korpuso absoliutusis išsiplėtimas, mm	5,0
11.10.		Garo katilo kaitinimo paviršių, garotiekių, energetinių
		įrenginių korpusų ir storasienių elementų metalo temperatūra, ^0C	5,0
11.11.		Turbinos veleno sukimosi dažnis		3,0
11.12.		Matavimai elektrolizės įrenginiuose:
11.12.1.	slėgių skirtumas deguonies ir vandenilio slėgio reguliatoriuose		2,0
11.12.2.	vardinis slėgis sistemose		2,0
11.12.3.	vandenilio koncentracija deguonyje, % (tūrio)	0,15
11.12.4.	deguonies koncentracija vandenilyje, % (tūrio)	0,1
11.12.5.	vandenilio koncentracija dujų analizatorių jutiklių patalpoje,	0,15
		% (tūrio)
11.13.		Elektros tinklo dažnis, Hz	0,1		[4]

Pastaba.

* Vykdant stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinę kontrolę vadovaujamasi nurodytais (pažymėti*) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos normatyviniais dokumentais.

______________

2 lentelė

TECHNINĖS IR KOMERCINĖS ELEKTROS IR ŠILUMOS ENERGIJOS BEI KURO APSKAITOS MATAVIMO TIKSLUMO NORMOS

Eilės Nr.	Parametro pavadinimas	Leidžiamoji santykinė matavimo paklaida, (±%)		Normatyvinioarba meto dinio dokumento žymuo	Pastabos
		techninė apskaita	komer cinė ap skaita
1.	ELEKTROS ENERGIJA			[1], [5]	1
1.1.	Pagaminta mažesnės kaip 50 MW galios generatoriais:
1.1.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.1.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8
1.2.	Pagaminta 50 MW ir didesnės galios generatoriais:
1.2.1.	aktyvioji elektros energija		1,0	[43]
1.2.2.	reaktyvioji elektros energija	2,0
1.3.	Suvartota mažesnės kaip 50 MW galios generatorių rezervinių sužadintuvų:
1.3.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.4.	Suvartota 50 MW ir didesnės galios generatorių rezervinių sužadintuvų:
1.4.1.	aktyvioji elektros energija		1,0	[43]
1.5.	Suvartota savo ir ūkinėms reikmėms per mažesnės negu 63 MVA galios
	transformatorių:
1.5.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.5.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8
1.6.	Suvartota savo ir ūkinėms reikmėms per 63 MVA ir didesnės galios
	transformatorių
1.6.1.	aktyvioji elektros energija		1,0	[43]
1.7.	Suvartota autotransformatoriuje tinklų balansinės priklausomybės riboje:				2
1.7.1.	aktyvioji elektros energija		1,0	[43]
1.7.2.	reaktyvioji elektros energija	2,0
1.8.	Suvartota linijose, prijungtose prie elektrinės savo reikmių skirstyklos:				2
1.8.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.8.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8
1.9.	Perduotos 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijomis:
1.9.1.	aktyvioji elektros energija		1,0	[43]
1.9.2.	reaktyvioji elektros energija	2,0	1,4		3
1.10.	Perduotos 110 kV ir žemesnės įtampos elektros linijomis:
1.10.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.10.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8	2,6		3
1.11.	Perduotos 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijomis, priklausančiomis
	vartotojams ir prijungtomis tiesiogiai prie elektrinės šynų:
1.11.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.11.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8	2,6		3
1.12.	Perduotos žemesnės negu110 kV įtampos elektros linijomis, priklausančiomis
	vartotojams ir prijungtomis tiesiogiai prie elektrinės šynų:
1.12.1.	aktyvioji elektros energija		1,4	[43]
1.12.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8	2,6		3
1.13.	Suvartota elektrinės savo reikmių atskirų elementų maitinimui:
1.13.1.	aktyvioji elektros energija	1,4		[43]
1.13.2.	reaktyvioji elektros energija	2,8
2.	ŠILUMOS ENERGIJA			[2]	4
2.1.	Termofikacinio vandens (matuojant srautą tiekimo ir (arba) grąžinimo		4,0
	vamzdyne)
2.2.	Garo kiekvienoje magistralėje		5,0
2.3.	Grąžinamojo kondensato		4,0
3.	KURO APSKAITA
3.1.	Skystojo kuro masė automobilio bei geležinkelio cisternoje, geležinkelio			[7], [17], [19],
	sąstate ir stacionarioje talpykloje:			[20], [21],
				[51], [60]
3.1.1.	cisternų ir talpyklų talpa mažesnė negu 100 t		0,8
3.1.2.	cisternų ir talpyklų talpa didesnė arba lygi 100 t		0,5
3.2.	Skystojo kuro masė tiekiamajame vamzdyne	2,0	0,8
3.3.	Dujinio kuro kiekis	2,5	1,5	[6]

Pastabos:

1. Naudojamų srovės ir įtampos matavimo transformatorių tikslumo klasė, ne žemesnė kaip: 0,5 – komercinei apskaitai,

1,0 – techninei apskaitai pagal [1] ir [53].

2. Galimas dviem kryptimis – priėmimas ir perdavimas.

3. Atsiskaitant už reaktyvinę energiją ir galią.

4. Matuojant šilumos energiją nurodytos matavimo priemonių ribinės santykinės paklaidos srauto diapazone (4…100)%.

______________

Priedas (informacinis)

1 IR 2 LENTELĖSE NURODYTŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

Normatyviniai dokumentai:

1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės (Pravila ustroistva elektroustanovok). Minenergo, Maskva, 1985.

2. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės. (Žin., 1999, Nr. 112-3270).

3. Įtampos nuokrypių kontrolės laikinoji metodika. AB „Lietuvos energija“, Vilnius, 1995.

4. Lietuvos energetinės sistemos dažnio kokybės kontrolės ir analizės metodika. AB „Lietuvos energija“, Vilnius, 1995.

5. Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės. EETVT – 09-99 (Žin., 1999, Nr. 83-2476).

6. Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklės (Žin., 1996, Nr. 112-2552).

7. Kuro talpyklose laikomų naftos produktų matavimo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 12-300).

8. Aplinkos apsaugos ministerija. Unifikuoti nuotėkų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimų metodai. 1 dalis. Cheminiai analizės metodai. Vilnius, 1994.

9. Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcija (Žin., 1998, Nr. 45-1251, 1996, Nr. 120-2837).

10. LAND 27-98/M-07 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto greičio ir tūrio debito ortakyje matavimas (Žin., 1998, Nr. 47-1298).

11. LAND 28-98/M-08 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas. Svorio metodas. (Žin., 1998, Nr. 47-1298).

12. LAND 29-98/M-09 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Azoto oksidų koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas Griso reagentu (nevakuumuojant bandinio paėmimo indų). Fotometrinis metodas (Žin., 1998, Nr. 47-1298).

13. LAND 30-98/M-10 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Sieros dioksido koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas torinu. Titrimetrinis metodas.(Žin., 1998, Nr. 47-1298).

14. LST ISO 6332:1995 Vandens kokybė. Geležies nustatymas. Spektrometrinis metodas naudojant 1,10- fenantroliną.

15. LST EN 25814:1999 Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas.

16. LST EN 27888:1999 Vandens kokybė. Savitojo elektrinio laidžio nustatymas.

17. LST ISO 7507:1993 1 ir 2 dalys. Nafta ir skystieji naftos produktai. Vertikalių cilindrinių rezervuarų kalibravimas.

18. LST ISO 7996:1999 Aplinkos oras. Azoto oksidų masės koncentracijos nustatymas. Chemiliuminescencinis metodas.

Metodiniai dokumentai:

19. OIML R71 Stacionariosios talpyklos. Bendrieji reikalavimai (Fixed storage tanks. General requirements). Paris, 1985.

20. OIML R80 Kelių ir geležinkelių cisternos (Road and rail tankers). Paris, 1989.

21. OIML R125 Skysčių masės matavimo sistemos talpyklose (Measuring systems for the mass of liquids in tankers). Paris, 1998.

22. ISO IEC BIPM OIML ir kitų tarptautinių organizacijų bendras dokumentas. Nurodymai neapibrėžčiai išreikšti matavimuose (Guide to the expression of uncertenty in measurement). ISO, Ženeva, 1993.

23. EAL R2 Matavimo neapibrėžties išreiškimas kalibruojant. Europos laboratorijų akreditavimo organizacija. 1997.

24. RD 34.09.105 Kuro apskaitos elektrinėse taisyklės (Pravila učiota topliva na elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1988.

25. RD 34.11.304 (MT 34-70-004) Garo turbinų kondensatoriuose atidirbusio garo slėgio matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij davlenija otrabotavšego para v kondensatorach parovych turbin). Sojuztechenergo, Maskva, 1990.

26. RD 34.11.305 (MT 34-70-035) Sieros dvideginio, esančio šilumos elektrinių išmetamosiose dujose, matavimo dujų analizatoriumi GIAM-10 metodika (Metodika vypolnenija izmerenij valovogo vybrosa dvuokisi siery s dymovymi gazami na teplovych elektrostancijach s primeneniem gazoanalizatora GIAM-10). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

27. RD 34.11.306 (MT 34-70-021) Energetinių katilų išmetamosiose dujose esančio deguonies kiekio matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij soderžanija kisloroda v uchodiaščich gazach energetičeskich kotlov). Sojuztechenergo, Maskva, 1986.

28. RD 34.11.307 (MT 34-70-025) Energetinių katilų išmetamųjų dujų temperatūros matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury uchodiaščich gazov v energetičeskich kotlach). Sojuztechenergo, Maskva, 1986.

29. RD 34.11.308 (MT 34-70-024) Šalto oro, paduodamo į energetinius katilus, temperatūros matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury cholodnogo vozducha v energetičeskich kotlach). Sojuztechenergo, Maskva, 1986.

30. RD 34.11.309 (MT 34-70-029) Šilumos elektrinių išmetamosiose dujose esančio azoto oksido matavimo, naudojant dujų analizatorių GCHL-201, metodika (Metodika vypolnenija izmerenij valovogo vybrosa okislov azota s dymovymi gazami na teplovych elektrostancijach s primeneniem gazoanalizatora GCHL-201). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

31. RD 34.11.311 Oro greičio ortakiuose matavimo su termoanemometrais metodika (Metodika vypolnenija izmerenij skorosti vozducha v vozduchovodach s pomoščju termoanemometra). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

32. RD 34.11.312 (MT 34-70-043) Oro temperatūros už garo katilų kaloriferių matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury vozducha za kaloriferami parovych kotlov na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

33. RD 34.11.313 (MT 34-70-044) Šilumos elektrinių technologiniuose įrenginiuose tarpinio perkaitinimo garo temperatūros matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury para promperegreva na technologičeskom oborudovanii teplovych elektrostancij). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

34. RD 34.11.314 (MT 34-70-045) Šilumos elektrinių maitinamojo vandens srauto už aukšto slėgio šildytuvo matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij raschoda pitatelnoj vody za podogrevatelem vysokogo davlenija na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

35. RD 34.11.315 (MT 34-70-016) Gamtinių dujų srauto, tiekiamo į katilą, matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij prirodnogo gaza podavaemogo v kotiol na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

36. RD 34.11.316 (MT 34-70-039) Tarpinio perkaitinimo garo slėgio šilumos elektrinių technologiniuose įrenginiuose matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij davlenija para promperegreva na technologičeskom oborudovanii teplovych elektrostancij). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

37. RD 34.11.317 (MT 34-70-040) Šilumos elektrinių maitinamojo vandens temperatūros matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury pitatelnoj vody na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

38. RD 34.11.318 (MT 34-70-041) Garo slėgio už katilo ir prieš turbinos stabdančiuosius vožtuvus matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij davlenija svežego para za kotlom i pered stopornymi klapanami turbiny na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

39. RD 34.11.319 (MT 34-70-042) Garo temperatūros už katilo ir prieš turbinos stabdančiuosius vožtuvus matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij temperatury svežego para za kotlom i pered stopornymi klapanami turbiny na teplovych elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

40. RD 34.11.320 Dujinio kuro kokybės rodiklių matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij pokazatelei kačestva gazoobraznogo topliva, postavliaemogo na teplovye elektrostancii). Sojuztechenergo, Maskva, 1988.

41. RD 34.11.322 Šilumos elektrinių energetinių įrenginių vandens ir garo savitojo elektros laidžio matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij udelnoi električeskoi provodimosti vody i para energoustanovok TES avtomatičeskim konduktometrom). Sojuztechenergo, Maskva, 1989.

42. RD 34.11.323 Šilumos elektrinių energetinių įrenginių vandens ir garo pH rodiklio matavimo metodika (Metodika vypolnenija izmerenij pokazatelei pH vody i para energoustanovok TES avtomatičeskim pH-metrom). Sojuztechenergo, Maskva, 1989.

43. RD 34.11.325 Aktyviosios elektros energijos ribinės matavimo paklaidos nustatymo metodiniai nurodymai (Metodičeskie ukazanija po opredeleniju pogrešnosti izmerenija aktivnoi elektroenergii pri ejo proizvodstve i raspredelenii). Sojuztechenergo, Maskva, 1990.

44. RD 34.11.326 Tiekiamo į katilus mazuto srauto matavimo, naudojant specialius siaurinančiuosius įtaisus, metodika (Metodika vypolnenija izmerenij raschoda mazuta, podavaemogo k kotlam i v linii recirkuliacii, s primeneniem sužajuščich ustroistv). Sojuztechenergo, Maskva, 1991.

45. RD 34.11.404 (MT 34-70-026) Energetinių katilų išmetamosiose dujose esančio deguonies kiekio matavimo kanalų patikros metodika (Metodika proverki izmeritelnych kanalov dlia opredelenija soderžanija kisloroda v uchodiaščich gazach energetičeskich kotlov). Sojuztechenergo, Maskva, 1986.

46. MU 34-70-059 Hidroagregatų konstrukcinių mazgų vibracijos eksploatacinės kontrolės metodiniai nurodymai (Metodičeskie ukazanija po provedeniju eksplyatacionnogo kontrolia vibracionnogo sostojanija konstruktivnych uzlov gidroagregata). Sojuztechenergo, Maskva, 1983.

47. MU 34-70-103 Metodiniai nurodymai turbogeneratorių ir hidrogeneratorių vibracijos bandymams vykdyti. (Metodičeskie ukazanija po provedeniju vibracionnych ispytanij turbo- i gidrogeneratorov). Sojuztechenergo, Maskva, 1986.

48. MU 34.70.114 Elektrinių vandens režimo konduktometrinės kontrolės metodiniai nurodymai (Metodičeskie ukazanija po primeneniju konduktometričeskogo kontrolia dlia vedenija vodnogo režima elektrostancij). Sojuztechenergo, Maskva, 1985.

49. MU 34-70-152 Skysto kuro inventorizacijos atlikimo tvarka ir masės nustatymo metodiniai nurodymai (Metodičeskie ukazanija po inventorizacii židkogo topliva na elektrostancijach). Sojuztechenergo, Maskva, 1987.

50. MI 1953-88 Rekomendacija. Pervežamų betarinių krovinių masė. Matavimų metodika (Rekomendacija. Massa narodnochoziajctvennych. Gruzov pri bestarnych perevozkach. Metodika vypolnenija izmerenij). Gosstandart, Maskva, 1989.

51. MI 2092-90 Rekomendacija. Mazuto masė geležinkelio sąstato cisternose. Tūrinis – masinis matavimo metodas (Rekomendacija. Massa mazuta v cisternach železnodorožnogo maršruta). Gosstandart, Maskva, 1990.

52. Metodinė medžiaga. Šilumos elektrinių gamybiniai vandenys. Kokybės rodiklių nustatymo metodai. Deguonies nustatymo metodas. Geležies nustatymo metodas. Vario nustatymo metodas. Silicio rūgšties nustatymo metodas. Hidrazino nustatymo metodas (Metodičeskij material. Vody proizvodstvennye teplovych elektrostancij. Metody opredelenija kisloroda. Metody opredelenija železa. Metody opredelenija medi. Metody opredelenija kremnievoj kisloty. Metody opredelenija gidrazina.) Sojuztechenergo, Maskva, 1988.

53. IEC 187 Srovės transformatoriai (Current transformers). Ženeva, 1983.

54. GOST 2477-89 Nafta ir jos produktai. Vandens kiekio nustatymo metodas (Neft i nefteprodukty. Metod opredelenija soderžanija vody).

55. GOST 3900-85 Nafta ir jos produktai. Tankio nustatymo metodas (Neft i nefteprodukty. Metod opredelenija plotnosti).

56. GOST 10062-88 Gamtinės ir naftos gręžinių degios dujos. Degimo šilumos nustatymo metodas (Gazy prirodnye goriučie. Metod opredelenija udelnoj teploty sgoranija).

57. GOST 13109-87 Elektros energija. Reikalavimai elektros energijos kokybei bendros paskirties elektros tinkluose (Električeskaja energija. Trebovanija k kačestvu električeskoj energii v električeskich setiach obščego naznačenija).

58. GOST 17310-86 Dujos. Tankio nustatymo piknometrinis metodas (Gazy. Piknometričeskij metod opredelenija plotnosti).

59. GOST 21261-86 Naftos produktai. Santykinės degimo šilumos nustatymo metodas (Nefteprodukty. Metod opredelenija vysšej teploty sgoranija i vyčislenija nizšej teploty sgoranija).

60. GOST 26976-86 Nafta ir jos produktai. Masės matavimo metodai (Neft i nefteprodukty. Metody izmerenija massy).

Pastabos:

1. Skliaustuose nurodyti ankstesni tų pačių dokumentų žymėjimai.

2. Pakeitus ar papildžius šiose normose nurodytus normatyvinius ir metodinius dokumentus, vadovaujamasi galiojančio dokumento nuostatomis.

______________