LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINIO UŽSAKYMO KONKURSO NUOSTATŲ, VALSTYBINIO UŽSAKYMO SUTARTIES NUOSTATŲ, VALSTYBINIO UŽSAKYMO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO NUOSTOLIŲ ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

1992 m. birželio 9 d. Nr. 444

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybinio užsakymo konkurso nuostatus, Valstybinio užsakymo sutarties nuostatus, Valstybinio užsakymo įsipareigojimų nevykdymo nuostolių įvertinimo metodiką (pridedama).

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS G. VAGNORIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 444

Valstybinio užsakymo konkurso nuostatai

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio, taip pat vietos savivaldybių (miestų ir rajonų valdybų) užsakymo (toliau vadinama – valstybinis užsakymas) pramonės produkcijai, darbams, paslaugoms (toliau vadinama – produkcija) konkurso skelbimo ir vykdymo tvarką. Šiais nuostatais vadovaujamasi taip pat tais atvejais, kai prekes (produkciją), kurių vertė viršija 100 tūkst. rublių, įsigyja biudžetinės įstaigos (organizacijos) arba jos įsigyjamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų centralizuotų lėšų. (Sudarant valstybines sutartis dėl statybos montavimo darbų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Laikinųjų statybos rangos sutarties nuostatų patvirtinimo“).

2. Konkursą organizuoja valstybinio užsakymo užsakovas (įsigyjant prekes – pirkėjas), kuris finansuoja užsakymą (perka prekes), arba jo įgaliota valstybinė įstaiga ar organizacija.

3. Konkurso dalyviu turi teisę būti visi ūkio subjektai nepriklausomai nuo įmonių rūšies ir nuosavybės formos.

4. Remiantis tarpvalstybinių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontroliuojamų) sutarčių nustatyta produkcijos išvežimo bei įvežimo apimtimi ir nomenklatūra, valstybės vidaus poreikių apimtimi ir nomenklatūra, valstybės investicijų poreikiu pagal atitinkamas valstybines institucijas, biudžetinių įstaigų ir organizacijų poreikiu įsigyti prekes (produkciją) skelbiamas valstybinio užsakymo konkursas.

5. Skelbiant konkursą, spaudoje arba užsienio informaciniuose leidiniuose (laiškuose) nurodomos šios užsakymo vykdymo sąlygos:

užsakomos produkcijos nomenklatūra;

užsakomos produkcijos apimtis;

užsakomos produkcijos kokybės reikalavimai;

užsakomos produkcijos realizavimo rinka (pagal tarpvalstybines sutartis);

užsakomos produkcijos kaina;

užsakymo vykdymo laikas;

užsakymo aprūpinimas materialiniais ištekliais;

užsakymo vykdymo finansinės bei ekonominės sąlygos.

6. Ūkio subjektai, pretenduojantys į valstybinį užsakymą, per 10 dienų nuo konkurso paskelbimo dienos pateikia konkurso organizatoriui paraišką.

7. Ūkio subjekto paraiškoje turi būti nurodyta:

juridinių asmenų – pavadinimas, adresas, pagrindinė veiklos vieta, fizinių asmenų – vardas, pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta;

siūlomos produkcijos nomenklatūra;

siūlomos produkcijos apimtis;

siūlomos produkcijos kokybės rodikliai;

siūlomos produkcijos išankstinė kaina;

užsakymo vykdymo subvykdytojai;

užsakymo įvykdymo laikas;

galimybė apsirūpinti materialiniais ištekliais, iš jų – vietiniais;

galimybė didinti gamybinių pajėgumų naudojimą (pamainumą) ir sukurti papildomas darbo vietas;

ekologinis poveikis aplinkai;

kitos užsakymo sąlygos.

8. Paraiška turi būti patvirtinta ūkio subjekto vadovo parašu ir antspaudu.

9. Konkurso organizatorius registruoja gautas paraiškas ir sudaro komisiją joms atrinkti bei nustato kriterijus valstybinio užsakymo vykdytojams atrinkti. Pagrindinis konkurso kriterijus yra kaina priklausomai nuo užsakymo vykdymo trukmės, produkcijos kokybės.

10. Konkursas gali įvykti, jeigu nustatytu laiku dalyvauti jame pateikė paraišką bent vienas ūkio subjektas.

Jeigu dalyvauti valstybinio užsakymo konkurse paraiškos nepateikė nė vienas dalyvis, konkursas laikomas neįvykusiu ir gali būti skelbiamas pakartotinai. Konkursas gali būti skelbiamas pakartotinai ir tuo atveju, jeigu užsakovo netenkina siūlomos produkcijos kaina arba kokybė.

Po pirmo konkurso etapo gali būti atrinkti 3 geriausi pasiūlymai (užsakymo vykdytojai) ir, patikslinus pradines užsakymo sąlygas, konkursas gali būti tęsiamas.

11. Komisija per 10 dienų įvertina gautas paraiškas, atrenka valstybinio užsakymo vykdytojus ir praneša apie savo sprendimą ūkio subjektams. Konkursą laimi užsakymo vykdytojas, pateikęs atitinkantį numatytas sąlygas užsakymo realizavimo projektą ir pasiūlęs mažiausią kainą. Konkurso rezultatai įforminami protokolu. Teisę susipažinti su protokolu turi kiekvienas konkurso dalyvis.

12. Konkurso dalyviai, nesutinkantys su komisijos sprendimu, turi teisę per 3 dienas jį apskųsti Ekonomikos ministerijai. Skundas turi būti išnagrinėtas per 15 dienų nuo jo užregistravimo dienos. Kol skundas nagrinėjamas, sudaryti valstybinio užsakymo sutartį, remiantis konkurso rezultatais, draudžiama.

13. Atrinkus valstybinio užsakymo vykdytojus, užsakovas per 10 dienų organizuoja sutarčių pasirašymą.

14. Valstybinio užsakymo organizavimo išlaidas padengia užsakovas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 444

Valstybinio užsakymo sutarties nuostatai

Bendroji dalis

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio, taip pat vietos savivaldybių (miestų ir rajonų valdybų) užsakymo sutartį (toliau vadinama – sutartis) sudariusių šalių teises ir pareigas, tarpusavio santykius, atsirandančius sutartį sudarius, ją vykdant ir jai pasibaigus.

2. Sutartis (forma pridedama) yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės (miesto ar rajono valdybos) įgalioto valstybinio užsakymo užsakovo (toliau vadinama – užsakovas) ir valstybinio užsakymo vykdytojo (toliau vadinama – vykdytojas) – ūkio subjekto (juridinio ar fizinio asmens).

Sutarties sudarymas

3. Sutartį gali sudaryti subjektai, nurodyti šių nuostatų 2 punkte, arba jų įgalioti atstovai.

Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl sutarties sąlygų, nustatytų šių nuostatų 4 punkte, ir pasirašo bendrą dokumentą – sutartį. Šalys gali sutartyje nustatyti ir kitas sutarties įsigaliojimo sąlygas bei datą, jeigu tai neprieštarauja konkurso, skelbto šiai sutarčiai sudaryti, reikalavimams.

4. Sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos:

4.1. sutarties objektas (užsakomos produkcijos, darbų, paslaugų pavadinimas);

4.2. valstybinio užsakymo įvykdymo laikas;

4.3. sutarties objekto vertė ir atsiskaitymo tvarka;

4.4. sutarties objekto priėmimo ir perdavimo tvarka;

4.5. sutarties objekto specifikacija (apimtis, kaina, kokybės reikalavimai, ekonominiai reikalavimai ir pan.);

4.6. užsakovo garantijos ir įsipareigojimai;

4.7. užsakovo atsakomybė;

4.8. vykdytojo garantijos ir įsipareigojimai;

4.9. užsakymo subvykdytojai;

4.10. vykdytojo atsakomybė;

4.11. sutarties sustabdymo ar nutraukimo sąlygos;

4.12. šalių adresai ir atsiskaitomosios sąskaitos.

Sutarties negalima sudaryti fiktyviai, apgaule, prievarta, grasinant, paperkant vienos iš šalių atstovą, šalies atstovui viršijus savo įgaliojimus.

5. Pripažinus sutartį negaliojančia, šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, o jeigu grąžinti neįmanoma – atlyginti viena kitai padarytas išlaidas.

Sutarties objekto kainos nustatymo tvarka

6. Sutarties objekto kaina (išskyrus atvejus, kai sutarties objektas yra prekės ir paslaugos, kurioms taikomas tiesioginis valstybinis kainų reguliavimas) nustatoma šalių susitarimu, atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstas išlaidas ir taikant ne didesnę kaip 15 procentų vykdytojo kapitalo rentabilumo normą. Sutartyje taikomos šios kainų rūšys:

fiksuotoji kaina (ji nustatoma sutartyje ir gali būti keičiama tik atskiru užsakovo ir vykdytojo susitarimu);

kintamoji kaina (sutartyje nustatyta kaina sutarties vykdymo metu indeksuojama kainų kitimo indeksu);

skatinamoji kaina (sutartyje nustatomas vykdytojo pelno dydis; numatytos išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į faktines sąnaudas ir susidariusi ekonomija (pereikvojimas) paskirstomi tarp užsakovo ir vykdytojo pagal sutartyje numatytas sąlygas).

7. Ekonomikos ministerija, Valstybės kontrolės departamentas, Finansų ministerija kontroliuoja valstybinio užsakymo sutarties objekto kainos pagrįstumą, prireikus organizuoja kainos ekspetizę, pasitelkdami specialistus. Kainų nustatymo ir taikymo tvarkos pažeidimų atvejais taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 464 „Dėl kainų ir tarifų liberalizavimo ir kainodaros reguliavimo Respublikoje“ nustatytos sankcijos.

Sutarties vykdymas, pakeitimas, sustabdymas ir nutraukimas

8. Turi būti vykdoma visa sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai šalys iš anksto susitarė vykdyti ją dalimis arba kai šalys dėl to susitarė jau vykdydamos sutartį.

9. Sutartis pasibaigia, esant vienai iš šių aplinkybių:

9.1. įvykdžius sutartį;

9.2. šalims susitarus nutraukti sutartį;

9.3. nutraukus sutartį šių nuostatų 11 punkte nustatytais atvejais;

9.4. esant atitinkamam teismo arba valstybinio arbitražo sprendimui.

10. Šalys tarpusavio susitarimu gali iš dalies pakeisti sutartį, nepažeisdamos sutarties esmės ir reikalavimo ją vykdyti.

11. Sutarties vykdymas gali būti sustabdytas ar nutrauktas, esant vienai iš šių aplinkybių:

11.1. išnykus sutarties objektui;

11.2. atsiradus nenugalimai kliūčiai;

11.3. nesant sąlygų, su kuriomis sutartyje siejamas jos vykdymas (jeigu šios sąlygos nepriklauso nuo šalių valios);

11.4. vienai iš šalių pažeidus sutartį (jeigu dėl šio pažeidimo kitai šaliai tapo ekonomiškai nenaudinga vykdyti sutartį);

11.5. vienai iš šalių neįvykdžius sutarties joje (ar šalių vėliau) nustatytu laiku;

11.6. atsiradus sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių sutartis gali būti sustabdyta ar nutraukta.

12. Šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo nedelsdama pranešti apie tai kitai šaliai, prireikus – ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

13. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių sutarties vykdymas buvo sustabdytas, jos vykdymas turi būti atnaujintas (jeigu šalys nesusitarė kitaip).

14. Pakeitus sutartį arba ją nutraukus, šalys turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius.

Nutraukus sutartį, lieka galioti joje nustatyta ginčų sprendimo ir atsiskaitymo tvarka.

Sutarties perdavimas

15. Šalys turi teisę perduoti viena kitai arba naujam sutarties subjektui visas arba dalį teisių ir pareigų pagal sutartį, prieš tai gavusios sutartį sudariusių šalių sutikimą (jeigu kitaip nenustatyta sutartyje).

Sutartį sudariusioms šalims reikalaujant, šalis, perduodanti savo teises ir pareigas kitai šaliai arba naujam sutarties subjektui, turi pateikti įrodymus, kad šių teisių ir pareigų perėmėjas tinkamai vykdys sutartį.

16. Sutarties perdavimas įforminamas ta pačia tvarka kaip ir sutarties sudarymas.

Ginčų sprendimas ir atsakomybė už sutarties pažeidimą

17. Iškilusius ginčus dėl sutarties vykdymo šalys turi siekti išspręsti tarpusavio konsultacijose arba tarpininkaujant tretiesiems asmenims.

Jeigu šiuo būdu išspręsti ginčo nepavyksta, šalys perduoda ginčą spręsti teismui arba valstybiniam arbitražui ta tvarka, kurią jos nustatė sutartyje arba dėl kurios susitarė vėliau.

18. Šalis, neįvykdžiusi arba tik iš dalies įvykdžiusi sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai visus jos turėtus dėl to nuostolius, įskaitant negautą pelną, šiuose nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

19. Viena iš sutartį sudariusių šalių privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, jeigu:

19.1. savo veiksmais ji pažeidė sutartį, t. y. neįvykdė arba tik iš dalies įvykdė įsipareigojimus, nustatytus sutartyje;

19.2. dėl šio pažeidimo kita šalis turėjo materialinių nuostolių;

19.3. tarp materialinių nuostolių atsiradimo ir sutarties pažeidimo yra priežastinis ryšys;

19.4. šalis, neįvykdžiusi arba tik iš dalies įvykdžiusi sutartį, negali įrodyti, kad nuostoliai atsirado dėl aplinkybių, nurodytų šių nuostatų 20 punkte.

20. Šalis, neįvykdžiusi arba tik iš dalies įvykdžiusi sutartį, atleidžiama nuo pareigos atlyginti nuostolius, jeigu įrodo, kad yra bent viena iš šių aplinkybių:

20.1. kita šalis sutiko, kad sutartis būtų nevykdoma arba vykdoma tik iš dalies;

20.2. sutartis neįvykdyta arba tik iš dalies įvykdyta dėl kitos šalies veikimo arba neveikimo;

20.3. sutartis neįvykdyta arba tik iš dalies įvykdyta dėl atsiradusios nenugalimos kliūties, išskyrus atvejus, kai ši kliūtis atsirado dėl šios šalies veikimo ar neveikimo.

21. Šalis, sužinojusi aplinkybes, kurios nurodytos 11 ir 19.2 bei 19.3 punktuose, privalo imtis priemonių galimiems kitos šalies nuostoliams sumažinti ir nedelsdama pranešti apie šias aplinkybes kitai šaliai. Jeigu savo veiksmais pirmoji šalis galėjo sumažinti nuostolius, tai, neatlikusi šių veiksmų, ji atsako už nuostolių nesumažinimą.

22. Jeigu šalis neįvykdė arba tik iš dalies įvykdė sutartį dėl to, kad kitas juridinis ar fizinis asmuo (nesantis šios sutarties šalis) neįvykdė savo įsipareigojimų šios šalies atžvilgiu, neatleidžia šios šalies nuo pareigos atlyginti kitos šalies nuostolių, išskyrus atvejį, kai kito juridinio ar fizinio asmens veiksmai buvo sutarties vykdymo sąlyga.

23. Jeigu abi šalys nevykdo arba tik iš dalies vykdo sutartį, kiekviena iš jų atlygina savo veiksmais ar neveikimu padarytus nuostolius. Į priešpriešinius reikalavimus gali būti atsižvelgta, jeigu šalys dėl to susitaria.

24. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, nuostoliai dėl įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo įvertinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinio užsakymo įsipareigojimų nevykdymo nuostolių įvertinimo metodiką.

Nuostoliai atlyginami ta valiuta, kuri numatyta sutartyje. Jeigu sutartyje nenumatyta atsiskaitymo valiuta, atlyginama vidaus pinigais.

25. Šalys sutartyje gali numatyti netesybas (baudas ir delspinigius) už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, jeigu šalys sutartyje nenumatė kitaip.

26. Nuostolių atlyginimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti sutartį, jeigu to reikalauja kita šalis.

______________

Forma

VALSTYBINIO UŽSAKYMO SUTARTIS NR..............

19......... m......................................... mėn. d.

............................................................................................................................... , atstovaujamas (-a)

(valstybinė institucija)

.............................................................................................................................................................. ,

(pareigos, vardas, pavardė)

toliau vadinamas (-a) „Užsakovu“, iš vienos pusės ir

................................................................................................................................ , atstovaujamas (-a)

(ūkio subjektas)

.............................................................................................................................................................. ,

(pareigos, vardas, pavardė)

toliau vadinamas (-a) „Vykdytoju“, iš kitos pusės, remdamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo nuostatais, sudarė šią sutartį:

1. Sutarties objektas: .................................................................................................................

(užsakomos produkcijos, darbų, paslaugų pavadinimas)

...................................................................................................................................................

2. Valstybinio užsakymo vykdymo laikas:

pradžia:.......................................................................................................................................

pabaiga:......................................................................................................................................

3. Sutarties objekto vertė ir atsiskaitymo tvarka:.......................................................................

...................................................................................................................................................

4. Sutarties objekto priėmimo ir perdavimo tvarka:...................................................................

...................................................................................................................................................

5. Sutarties objekto specifikacija (apimtis, kaina, kokybės reikalavimai, ekonominiai reikalavimai ir pan.): ...............................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................

6. Užsakovo garantijos ir įsipareigojimai: ..................................................................................

...................................................................................................................................................

7. Užsakovo atsakomybė:..........................................................................................................

...................................................................................................................................................

8. Vykdytojo garantijos ir įsipareigojimai:.................................................................................

...................................................................................................................................................

9. Vykdytojo atsakomybė:.........................................................................................................

...................................................................................................................................................

10. Sutarties ypatingosios sąlygos:.............................................................................................

...................................................................................................................................................

11. Šalių adresai ir atsiskaitomosios sąskaitos:

užsakovo:...................................................................................................................................

.................................................................................................................................................. ;

vykdytojo:..................................................................................................................................

.................................................................................................................................................. .

12. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių

vieną turi užsakovas, kitą – vykdytojas.

Užsakovas (parašas) Vykdytojas (parašas)

(antspaudo vieta) (antspaudo vieta)

199....m..................mėn.......d. 199....m..................mėn.......d.

______________

Valstybinio užsakymo sutarties Nr.................. ,

sudarytos 199...... m.........................mėn.......d.,

priedas

................................................................................................................................ , atstovaujamas (-a)

(valstybinė institucija ar ūkio subjektas)

.................................................................................................................. , kaip pagrindinio užsakovo,

(pareigos, vardas, pavardė)

vykdytojo subužsakovas, subvykdytojas, papildo valstybinio

užsakymo sutartį Nr......................... , sudarytą 199 _ m....................................................... mėn......d.

tarp ............................................................ ir........................................................................................ ,

(valstybinė institucija) (ūkio subjektas)

šiomis sąlygomis:

1. ....................................................................................................................................... garantijos ir

(subužsakovas, subvykdytojas)

įsipareigojimai:.......................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................

2. ...................................................................................................................................... atsakomybė:

(subužsakovas, subvykdytojas)

...............................................................................................................................................................

3. Adresas ir atsiskaitomoji sąskaita;.....................................................................................................

...............................................................................................................................................................

Subužsakovas, subvykdytojas (parašas)

(antspaudo vieta)

199....m..................mėn.......d.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 444

Valstybinio užsakymo įsipareigojimų nevykdymo nuostolių įvertinimo metodika

1. Šioje metodikoje pateikiama valstybinio užsakymo užsakovo – valstybei atstovaujančios institucijos arba valstybinio užsakymo vykdytojo – ūkio subjekto (toliau vadinama – šalių) nuostolių (įskaitant negautą pelną), patirtų dėl to, kad viena iš šalių neįvykdė savo įsipareigojimų, įvertinimo tvarka. Ji taikoma, jeigu šalių tarpusavio sutartyje dėl valstybinio užsakymo vykdymo nenumatyta nuostolius įvertinti kitaip.

2. Nukentėjusios šalies nuostoliai, patirti dėl kitos šalies įsipareigojimų neįvykdymo, nustatomi atsižvelgiant į šio neįvykdymo ekonomines pasekmes.

Įvertinant nuostolius, apskaičiuojama:

2.1. produkcijos realizavimo, atliktų darbų, suteiktų paslaugų apimties sumažėjimo nuostoliai;

2.2. papildomos išlaidos dėl prastovų arba priverstinio gamybos, atliekamų darbų, paslaugų termino spartinimo;

2.3. papildomos išlaidos dėl kitokių (negu numatyta pagal sutartį) medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų gaminių panaudojimo;

2.4. papildomos išlaidos, prireikus šalinti pirktos produkcijos, atliktų darbų, suteiktų paslaugų trūkumus;

2.5. netinkamos kokybės arba nesukomplektuotos produkcijos realizavimo (grąžinimo) nuostoliai;

2.6. nuostoliai dėl broko, kai šalis produkcijos gamybai, atliekamiems darbams, paslaugoms panaudojo kitos šalies patiektus gaminius (žaliavas, medžiagas, ruošinius), turėjusius nepastebimus defektus;

2.7. turto praradimo arba jo sugadinimo nuostoliai;

2.8. nuostoliai dėl gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų asortimento pakeitimo (kokybės pablogėjimo).

3. Bendra susidariusių nuostolių suma apskaičiuojama įvertinus kiekvieną šių nuostatų 2 punkte nurodytą pasekmę kiekvienam faktiškai turėtam šių išlaidų elementui ir

3.1. materialinių ir joms prilygintų sąnaudų;

3.2. darbo užmokesčio išlaidų (su atskaitymais socialiniam draudimui);

3.3. sąlygiškai nekintamų išlaidų (amortizacinių atskaitymų visiškam pagrindinių gamybinių fondų atstatymui, nuolatinių valstybinių mokesčių ir kt.) dalies padidėjimo produkcijos, atliktų darbų, paslaugų savikainoje;

3.4. išlaidų baudoms už įsipareigojimų neįvykdymą;

3.5. negauto pelno;

3.6. kitų su įsipareigojimų nevykdymu tiesiogiai susijusių išlaidų.

4. Atliekant skaičiavimus, būtina vadovautis apskaitos dokumentais, galiojančiais gamybiniais ir finansiniais normatyvais.

5. Iš atlygintų nuostolių dalies, atitinkančios negautą pelną, daromi visi privalomieji mokėjimai į biudžetą ir kiti atskaitymai.

6. Pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo suinteresuota šalis pateikia sutartinių įsipareigojimų nevykdančiai šaliai pretenzijų reiškimo ir nagrinėjimo nuostatų nustatyta tvarka ir laiku.

Ginčai dėl nuostolių atlyginimo sprendžiami teisme arba valstybiniame arbitraže įstatymų nustatyta tvarka.

______________