Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 718 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS reformos koncepcijos IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMO“ PAKEITIMO
2008 m. liepos 16 d. Nr. 746
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos ir koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2966; 2006, Nr. 88-3460):
1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, taip pat siekdama reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Sudaryti šią Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisiją (toliau vadinama – komisija):
Finansų ministerijos sekretorius, kuruojantis apskaitos klausimus (komisijos pirmininkas);
Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorius (komisijos pirmininko pavaduotojas);
Ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas;
Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento vyriausiasis specialistas;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėjo pavaduotojas;
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.“
5. Papildyti šiuo 5 punktu:
6. Papildyti šiuo 6 punktu:
7. Papildyti šiuo 7 punktu:
8. Išdėstyti nauja redakcija Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją, kuriai pritarta nurodytuoju nutarimu (pridedama).
MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS FINANSŲ MINISTRĄ JUOZAS OLEKAS
pATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 746
redakcija)
VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijos nuostatai (toliau vadinama – šie nuostatai) reglamentuoja Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijos (toliau vadinama – komisija) uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą.
3. Personalinę komisijos sudėtį tvirtina finansų ministras pagal šio nutarimo 2 punkte nurodytų įstaigų vadovų teikimus.
II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Komisijos uždaviniai – strategiškai vadovauti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformai ir prižiūrėti šios reformos eigą.
6. Vykdydama jai pavestus uždavinius, komisija atlieka šias funkcijas:
teikia už viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemones atsakingoms institucijoms pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių darbo grupių sudarymo ir atsako už šių darbo grupių veiklos koordinavimą;
kas pusę metų parengia ir teikia Finansų ministerijai išvadas apie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemones, įgyvendintas per praeitą pusmetį. Jeigu komisija turi pasiūlymų dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo arba papildymo, taip pat teikia juos Finansų ministerijai.
III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Komisijos posėdžius šaukia, jų vietą, laiką, darbotvarkę tvirtina ir jiems pirmininkauja komisijos pirmininkas, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas ar kitas komisijos pirmininko paskirtas asmuo.
8. Pagrindinė komisijos darbo forma – posėdžiai. Eiliniai komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Neeiliniai komisijos posėdžiai šaukiami komisijos pirmininko arba 1/3 komisijos narių iniciatyva.
9. Komisijos posėdyje, be komisijos narių, komisijos pirmininko kvietimu gali dalyvauti ir kiti suinteresuotų institucijų atstovai.
10. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių komisijos narių paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas posėdžio pirmininko balsas.
11. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio pasirašo posėdžio pirmininkas. Posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo pasirašymo išsiunčiamas komisijos nariams, o prireikus – ir kitiems asmenims.
pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 746 redakcija)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (toliau vadinama – ši koncepcija) parengta siekiant reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, kad būtų gaunama patikima ir objektyvi informacija, kurios reikia ekonominiams sprendimams priimti. Ji turi prisidėti prie veiksmingesnio valstybės išteklių valdymo visais lygiais ir skaidresnio jų naudojimo.
2. Šioje koncepcijoje viešasis sektorius apima valstybę, savivaldybes, išteklių fondus (tarp jų – Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą), mokesčių fondus, biudžetines įstaigas ir išvardytų viešojo sektoriaus subjektų kontroliuojamas sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas (toliau vadinama – sveikatos priežiūros viešosios įstaigos).
3. Šioje koncepcijoje, atsižvelgiant į išteklių valdymo kontrolės laipsnį, aptariami tokie apskaitos informacijos kaupimo ir naudojimo viešajame sektoriuje lygiai:
3.1. žemiausiasis lygis – biudžetinės įstaigos, sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, mokesčių ir išteklių fondai;
3.2. vidurinis lygis – visi viešojo sektoriaus subjektai, turintys kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų, rengiantys konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir teikiantys jį Finansų ministerijai arba savivaldybėms, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), arba Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ligonių kasa);
3.3. aukštesnysis lygis – savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa ir valstybė kaip atskiras juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lygiu), išskyrus šios koncepcijos 3.4 punkte nurodytą atvejį;
4. Nurodyti 3.1 ir 3.2 punktuose viešojo sektoriaus subjektai ir 3.3 punkte nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė ligonių kasa sudaro žemesniojo lygio ataskaitų rinkinius, kiti 3.3 ir 3.4 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai rengia aukštesniojo lygio ataskaitų rinkinius.
5. Aukščiausiojo ir aukštesniojo lygių viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų vartotojai – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarptautinės institucijos, visuomenė; vidurinio ir žemiausiojo lygių – asignavimų valdytojai, savivaldybių administracijos, Finansų ministerija ir kitos įstaigos, turėsiančios rengti savo įstaigos finansinių ataskaitų rinkinį ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat biudžetinių įstaigų ir sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai ir visuomenė.
II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
6. Esama Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nevientisa. Ji tvarkoma taip:
6.2. Valstybės socialinės apsaugos fondų ir kitų išteklių fondų (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinė apskaita tvarkoma pinigų principu.
6.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinė apskaita tvarkoma kaupimo principu, o finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus.
7. Esamos viešojo sektoriaus (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai:
7.1. Biudžetinių įstaigų, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir išteklių fondų buhalterinė apskaita ir finansinių ataskaitų rengimas reglamentuoti skirtingai, ir šis reglamentavimas nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų vartotojų poreikius, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus, yra neaiškus arba jo nepakanka.
7.3. Buhalterinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose rodoma turto vertė ne visada atitinka tikrąją jo vertę.
7.4. Ne visi įsipareigojimai traukiami į buhalterinę apskaitą, todėl neparodomi finansinėse ataskaitose.
7.5. Ne visas turtas ir ne visi įsipareigojimai teisingai klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius.
7.6. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtas finansines ataskaitas kito lygio ataskaitų rinkiniui rengti padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl to nukenčia gaunamos informacijos kokybė.
8. Dėl šios koncepcijos 7 punkte nurodytų viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumų buhalterinės apskaitos informacija ir finansinės ataskaitos tampa nenaudingos jų vartotojams, nes:
8.2. Neįgyvendinamas vienas iš svarbiausiųjų finansinių ataskaitų tikslų – teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą (grynasis turtas – po įsipareigojimų padengimo likęs turtas), pajamas ir sąnaudas.
9. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai minimi ir Valstybės kontrolės išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, išvadoje dėl 2003 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybinės skolos ataskaitos.
10. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kuriuos tvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). Biudžetinių įstaigų apskaitos standartų parengimas neišspręstų esamų biudžetinių įstaigų, savivaldybių, išteklių fondų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo problemų. Dėl to, taip pat siekiant pašalinti šios koncepcijos 7 punkte nurodytus trūkumus siūloma vykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą (toliau vadinama – reforma).
III. UŽSIENIO valstybių PATIRTIS
11. Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių jau reformavo arba reformuoja viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemas, viešajame sektoriuje pereidamos nuo apskaitos pinigų principu prie apskaitos kaupimo principu. Apskaita kaupimo principu pranašesnė už apskaitą pinigų principu, nes teikia išsamesnės informacijos vartotojams.
12. Per pastaruosius kelis dešimtmečius prie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu pereina vis daugiau valstybių (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija, Suomija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Graikija, Šveicarija ir kitos). Kiekvienoje valstybėje egzistavo skirtingos finansų valdymo, šalies administravimo sistemos, istoriškai buvo susiklostę skirtingi apskaitos ir biudžeto sudarymo reglamentavimo pagrindai, todėl kiekvienoje jų apskaitos sistemų reformos vyko skirtingai.
13. Kai kurios valstybės (Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija) ne tik perėjo prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu, bet šį principą taiko ir sudarydamos biudžetą.
IV. REFORMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
15. Reformos tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu. Kaupimo principo taikymas pagerintų valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, teiktų išsamesnę ir objektyvesnę informaciją jos vartotojams, o tai leistų užtikrinti priimamų ekonominių sprendimų pagrįstumą ir kokybę, sudarytų sąlygas efektyviau atlikti finansų kontrolę visais valdymo lygiais.
16. Siekiant reformos tikslo, reikės įgyvendinti šiuos pagrindinius uždavinius:
16.1. reglamentuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą kaupimo principu, taip pat finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rengimą ir teikimą;
16.2. tobulinti finansinių ataskaitų rengėjų ir jų vartotojų kvalifikaciją, kad jie sugebėtų tvarkyti apskaitą kaupimo principu;
16.3. suderinti buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų ir valdymo ataskaitų rengimo principus;
V. REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS
17. Reformos įgyvendinimo priemonės turėtų būti vykdomos etapais. Pirmajame etape turėtų būti parengtos pagrindinės reformos įgyvendinimo priemonės, antrajame etape – priimti sprendimai dėl reformos įgyvendinimo organizacinių priemonių, atsakomybės už priemonių įgyvendinimą, apskaitos procesų automatizavimo naudojant informacines technologijas, apskaitos duomenų vientisumo ir patikimumo užtikrinimo siekiant buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau vadinama – Standartai), patvirtintų finansų ministro įsakymu, reikalavimus, rengiamos ir konsoliduojamos finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Pirmojo ir antrojo etapų priemonių planas pateiktas šios koncepcijos priede.
18. Pagal reformos pirmojo etapo įgyvendinimo priemones skiriamos šios pagrindinės sritys:
18.1. būtinų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų rengimą kaupimo principu, parengimas;
19. Baigiant vykdyti pirmojo etapo priemones ir analizuojant jų rezultatus, turėtų būti rengiamos antrojo etapo priemonės, kurios apimtų:
19.2. viešojo sektoriaus subjektų organizacinių sprendimų dėl reformos įgyvendinimo priemonių priėmimą;
19.3. viešojo sektoriaus subjektų sprendimus dėl apskaitos procesų ir susijusių su apskaita duomenų teikimo automatizavimo priemonių taikymo, taikytino modelio ir jo diegimo laikotarpio;
VI. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO PRANAŠUMAI
20. Kaupimo principu parengtas finansinių ataskaitų rinkinys apima pajamas, sąnaudas, turtą, įsipareigojimus ir grynąjį turtą. Finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą kaupimo principu, pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos Standartus turėtų sudaryti finansinės būklės ataskaita arba balansas, finansinės veiklos rezultatų ataskaita, grynojo turto arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
21. Finansinių ataskaitų, parengtų kaupimo principu, pranašumas tas, kad jos:
21.1. parodo tikrą ir teisingą esamą finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus per tam tikrą laikotarpį. Išsamus turto ir įsipareigojimų pateikimas leidžia nustatyti, kiek ateityje reikės skirti lėšų turto naudingosioms savybėms palaikyti ir įsipareigojimams vykdyti;
21.2. parodo, iš kokių šaltinių – nuosavų išteklių ar skolintų lėšų – finansuojama valstybės ir savivaldybių veikla;
21.3. padeda teikti išsamią ir objektyvią informaciją, kuri leidžia biudžetines įstaigas vertinti ne pagal tai, kaip gebama kontroliuoti išlaidas, bet ar gerai dirbama, ar rezultatai pasiekiami ekonomiškiausiu būdu;
21.4. sudaro sąlygas racionaliau planuoti, o tai leidžia nustatyti, kiek ateityje bus realių įsipareigojimų, kuriems vykdyti prireiks papildomų finansinių išteklių, arba kiek esamų finansinių išteklių reikės perskirstyti;
VII. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO SUNKUMAI
22. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu susijęs su šiais sunkumais:
22.1. Padidės sistemos sukūrimo, įdiegimo ir palaikymo sąnaudos, nes reikės:
22.1.2. sukurti apskaitos politiką ir buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų rengimo ir teikimo procedūras;
22.2. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu vyks palaipsniui, todėl tam tikru pereinamuoju laikotarpiu informacija bus rengiama skirtingais apskaitos principais, nebus įmanoma palyginti kelių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinio.
22.5. Neišvengiamas apskaitos sistemos, skirtos biudžeto vykdymui prižiūrėti, dubliavimas arba kitimas. Pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamas apskaitos dvigubinimas (t. y. būtų rengiamas valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys kaupimo principu, o už biudžetą atsiskaitoma pinigų principu). Ateityje galima būtų svarstyti ir biudžeto sudarymą ir atsiskaitymą už jo vykdymą kaupimo principu. Būtina sukurti ir visų apskaitos informacijos naudojimo lygių atskaitomybės ir informacijos tvarkymo ir teikimo sistemą, taip pat nustatyti valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio rengimo organizavimo tvarką.
VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINĮ
23. Vienas iš svarbiausiųjų klausimų – ilgalaikio materialiojo turto apskaita. Įgyvendinant reformą, visas ilgalaikis turtas turi būti parodytas jį valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio nuosavybės arba patikėjimo teise subjekto finansinės būklės ataskaitoje (balanse).
24. Apskaitos tikslais Standartuose būtų galima nurodyti pagrindines ilgalaikio materialiojo turto grupes, tokias kaip žemė ir vandens telkiniai, infrastruktūros turtas, pastatai, statiniai, mašinos ir įrengimai, kitas ilgalaikis materialusis turtas, nebaigta statyba, išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, vertybės.
25. Viena iš pagrindinių ilgalaikio materialiojo turto esamos apskaitos problemų ta, kad dalis ilgalaikio materialiojo turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų ir panašiai) neįtraukta į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukta neteisingai. Dalis ilgalaikio materialiojo turto rodoma indeksuota verte, kita dalis – įsigijimo verte, tačiau pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus leidžiama rodyti ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte arba perkainota verte. Perkainojimas pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turi būti atliekamas periodiškai. Indeksuoti pagal juos neleidžiama, nes tai neparodo konkretaus turto vieneto tikrosios vertės.
26. Kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai parodytų finansinę būklę, visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Tam reikia visas turto grupes apimančių valstybės registrų, kuriuose būtų kaupiama visa informacija apie turto vienetus: tokio turto natūrinis matas ir kiekinė išraiška, įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, jeigu ją galima nustatyti, turto vertė, jeigu turtas nuvertėjo, nusidėvėjimo normatyvai, jeigu tokio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas, įsigijimo ir perleidimo datos, buvimo ar naudojimo vieta, turto vieneto sudėtis ir kita informacija. Kad visas turtas būtų įtrauktas į valstybės registrus, būtina jį inventorizuoti tiek kiekine, tiek vertine išraiška. Valstybės turto paiešką turto registruose turėtų užtikrinti numatoma sukurti valstybės turto informacinė paieškos sistema.
27. Ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje turi būti registruojamas įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Visą turtą apskaitoje rodyti įsigijimo ar pasigaminimo arba dar vadinama istorine savikaina būtų neteisinga, nes taip būtų iškreipta valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto tikroji vertė, o neteisingos vertės naudojimas priimant su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius sprendimus tik sunkintų turto valdymą. Todėl Standartuose, nustatančiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarką, numatyta, kad taikant Standartus pirmą kartą teisės aktai gali numatyti papildomų turto įvertinimo reikalavimų. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, kilnojamąsias, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitas vertybes, finansinėse ataskaitose turi būti rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptas nusidėvėjimo ir turto nuvertėjimo sumas. Žemė, kilnojamosios, nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose turi būti rodomi tikrąja verte.
28. Viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose turėtų būti parodyti visi įsiskolinimai ir įsipareigojimai, įskaitant atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, o viešojo sektoriaus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti parodoma visa viešojo sektoriaus skola, atskleistas neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai.
IX. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ RENGIMAS
29. Numatoma, kad viešojo sektoriaus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudarys tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų reglamentuojamos ataskaitos:
29.1. finansinės būklės ataskaita (balansas) – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas konsoliduotas viešojo sektoriaus turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
29.2. veiklos rezultatų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos per visą ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai;
29.3. grynojo turto pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie grynojo turto (nuosavo kapitalo) pokyčius per ataskaitinį laikotarpį;
29.4. pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos viešojo sektoriaus ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos;
30. Galimi tokie konsolidavimo etapai:
30.1. pereinamasis etapas – pradėjus taikyti Standartus, būtų pradėti rengti bandomieji viešojo sektoriaus subjektų grupių ir savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai;
30.2. antrasis etapas – įsigaliojus visiems Standartams, būtų rengiami viešojo sektoriaus subjektų grupių, valstybės, visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai;
30.3. galutinis etapas – būtų rengiamas viso viešojo sektoriaus subjektų jungtinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys), kurį sudarytų visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Toks viešojo sektoriaus subjektų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parodytų visą valstybės ir savivaldybių kontroliuojamą turtą, viešojo sektoriaus subjektų įsipareigojimus, grynąjį turtą, veiklos rezultatą ir pinigų srautus per ataskaitinį laikotarpį.
X. REFORMOS ORGANIZAVIMAS
31. Reformai koordinuoti sudaroma Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisija, atsakinga už strateginį vadovavimą reformai ir bendrą reformos eigos priežiūrą.
32. Tam tikrų reformos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimui organizuoti ir rezultatų priežiūrai atlikti numatoma sudaryti atitinkamas darbo grupes iš kompetentingų valstybės institucijų, profesinių organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų.
33. Kai kurioms reformos įgyvendinimo priemonėms vykdyti numatoma kviesti išorės paslaugų teikėjus. Pasitelkus išorės paslaugų teikėjus, priemonės būtų įgyvendinamos sparčiau ir efektyviau, be to, specializuotas paslaugas teikiančių ūkio subjektų darbuotojų turimos tarptautinių standartų ir užsienio valstybių praktikos žinios, stipri techninė bazė užtikrintų geresnę paslaugų kokybę. Išorės paslaugų teikėjams numatoma pavesti šiuos darbus (bet tuo neapsiriboti):
33.2. atsižvelgiant į Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti viešojo sektoriaus bendrojo sąskaitų plano projektą;
33.3. atsižvelgiant į Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti projektus pavyzdinių buhalterinės apskaitos vadovų (toliau vadinama – apskaitos vadovai) šiems viešojo sektoriaus subjektams: biudžetinėms įstaigoms, savivaldybėms, išteklių fondams ir valstybės iždui, taip pat konsolidavimo vadovą, viešojo sektoriaus bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijas ir finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijas;
33.4. parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius Standartus; surengti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal Standartus, ir viešojo sektoriaus subjektų atstovų grupei;
33.5. atlikti viso viešojo sektoriaus informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją (tyrimą);
33.6. parengti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą;
34. Standartų projektus svarsto ir Finansų ministerijai teikia tvirtinti Standartų taryba. Standartų taryba atsakinga už Standartų parengimą ir aiškinimą. Ją sudaro valstybės institucijų atstovai, profesionalai (t. y. buhalteriai), ekspertai, akademinio sluoksnio atstovai.
Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos
priedas
VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Pastabos |
| I. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonės |
|
|
|
| 1. Parengti ir patvirtinti finansų ministro įsakymu viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau vadinama – Standartai) |
Finansų ministerija |
2005–2008 metai |
iš viso turėtų būti parengti 26 Standartai |
| 2. Atsižvelgiant į numatomus Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti viešojo sektoriaus bendrąjį subjektų sąskaitų planą |
Finansų ministerija |
2005 metai |
planas turėtų būti parengtas taip, kad leistų sudaryti ne tik pavienio viešojo sektoriaus subjekto konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, bet ir apibendrinti duomenis finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms rengti: pagal tą patį sąskaitų planą būtų rengiamos ir finansinės ataskaitos, ir biudžeto vykdymo ataskaitos |
| 3. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą |
Finansų ministerija |
2006 metai |
nustatyti įstatyme viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo reikalavimus, finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį, atsakomybę už šių ataskaitų rinkinių sudarymą ir pateikimą |
| 4. Suderinti teisės aktus su Standartais – parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų (kad jų nuostatos leistų taikyti kaupimo principą) pakeitimo projektus |
Finansų ministerija |
2006–2008 metai |
pakeisti įstatyme nurodytus biudžetinių įstaigų apskaitos standartus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais ir suderinti jo nuostatas su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatomis |
| 5. Parengti ir kaip informacinį pranešimą Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbti konsolidavimo vadovą |
Finansų ministerija |
2008 metai |
konsolidavimo vadove pateikiama viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų konsolidavimo schema (apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų srautų sistema, apimanti informacijos šaltinius, aiškinanti tarpusavio ryšius kaupiant ir perduodant informaciją iš vieno apskaitos lygio kitam), konsolidavimo principai ir konsolidavimo procedūros viešojo sektoriaus subjektams kiekvienu konsolidavimo lygiu |
| 6. Atsižvelgiant į Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti ir kaip informacinį pranešimą Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbti: |
|
|
|
| 6.1. pavyzdinį biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.2. pavyzdinį savivaldybių buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.3. pavyzdinį išteklių fondų buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.4. pavyzdinį Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.5. pavyzdinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.6. pavyzdinį valstybės iždo buhalterinės apskaitos vadovą |
Finansų ministerija |
2008 metai |
apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys |
| 6.7. bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijas |
Finansų ministerija |
2008 metai |
rekomendacijose aprašoma kiekviena buhalterinė sąskaita, pateikiama schema, kuriems viešojo sektoriaus subjektams kurios sąskaitos taikomos, ir perėjimo nuo naudojamo sąskaitų plano prie viešojo sektoriaus bendrojo privalomo sąskaitų plano nurodymai |
| 6.8. finansinių ataskaitų formų rengimo rekomendacijas |
Finansų ministerija |
2008 metai |
rekomendacijose pateikiami tam tikrų ataskaitų formų pildymo, informacijos iš buhalterinių sąskaitų perkėlimo į atitinkamus ataskaitų straipsnius nurodymai, aprašomas kiekvienas finansinės ataskaitos straipsnis, nurodoma, kurios buhalterinės sąskaitos į jį patenka |
| 7. Parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius Standartus |
Finansų ministerija |
2008 metai |
ši medžiaga turi būti paskelbta Finansų ministerijos interneto svetainėje |
| 8. Organizuoti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal Standartus, ir viešojo sektoriaus subjektų buhalteriams |
Finansų ministerija |
2008 metai |
|
| 9. Atlikti valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją (tyrimą) |
Finansų ministerija |
2006–2007 metai |
ši priemonė būtina informacijos apdorojimo ir teikimo sistemoms ir procesams optimizuoti; atsižvelgiant į darbo mastą ir sudėtingumą, jai įvykdyti prireiks daug lėšų |
| 10. Parengti ir pateikti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijai viešojo sektoriaus informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą |
Finansų ministerija |
2007–2008 metų I ketvirtis |
|
| II. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos antrojo etapo įgyvendinimo priemonės |
|
|
|
| 11. Parengti ir finansų ministro įsakymu patvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ataskaitų formas |
Finansų ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
|
| 12. Nustatyti ir patvirtinti finansų ministro įsakymu viešojo sektoriaus subjektų, kurie pereinamuoju laikotarpiu tvarkys buhalterinę apskaitą pagal Standartus, sąrašą |
Finansų ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
|
| 13. Priimti sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjektų grupių sudarymo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotosioms ataskaitoms rengti patvirtinimo“ |
Finansų ministerija, koordinuojantys viešojo sektoriaus subjektai* |
2008 metų III ketvirtis |
koordinuojantys viešojo sektoriaus subjektai privalo pateikti Finansų ministerijai priemonės vykdymo ataskaitą iki 2008 m. rugsėjo 30 d. |
| 14. Atlikti esamų apskaitos informacinių sistemų analizę nustatytoje viešojo sektoriaus subjektų grupėje, įvertinti šios grupės viešojo sektoriaus subjektų turimų apskaitos informacinių sistemų atitiktį veiklos ir apskaitos standartų reikalavimams |
koordinuojantis viešojo sektoriaus subjektas |
2008 metų III ketvirtis |
vertinant naudotis Finansų ministerijos svetainėje paskelbta informacinių sistemų modernizavimo galimumo studijos projekto medžiaga |
| 15. Persvarstyti esamus ir aprašyti siektinus apskaitos ir su apskaita susijusius veiklos procesus, parengti naują sąskaitų planą, apskaitos vadovą ir būtinų automatizuoti ataskaitų ir dokumentų formas, atlikti kitus organizacinius ir parengiamuosius darbus, kurių reikia apskaitos informacinėms sistemoms diegti |
koordinuojantis ir (arba) kontroliuojantis viešojo sektoriaus subjektai |
2008 metų III ketvirtis |
pagal Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtus pavyzdinius buhalterinės apskaitos vadovus ir sąskaitų planą, likučių perkėlimo iš dabar naudojamo sąskaitų plano sąskaitų į naujojo sąskaitų plano sąskaitas tvarkos aprašą, finansinių ataskaitų formų eilučių ir sąskaitų plano sąskaitų susiejimo tvarkos aprašą, perėjimo prie apskaitos informacinių sistemų planą (vieną iš informacinių sistemų modernizavimo galimumo studijos dalių) |
| 16. Priimti sprendimus dėl apskaitos procesų automatizavimo, viešojo sektoriaus subjekto siekiamos apskaitos informacinės sistemos architektūros |
koordinuojantis viešojo sektoriaus subjektas |
2008 metų III ketvirtis |
priimant sprendimus atsižvelgti į Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtą viešojo sektoriaus subjektų informacinių sistemų siekiamo modelio ir rekomendacijų dokumentą; viešojo sektoriaus subjektai, išskyrus savivaldybių biudžetines įstaigas, savivaldybių išteklių fondus ir savivaldybių kontroliuojamas sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, privalo iki 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikti Finansų ministerijai priemonės įvykdymo ataskaitą |
| 17. Nustatyti, kiek išteklių (lėšų, laiko ir žmonių) prireiks viešojo sektoriaus subjekto pasirinktam apskaitos informacinių sistemų modeliui įdiegti (apskaitos proceso organizavimas ir apskaitos informacinės sistemos diegimas) |
koordinuojantis viešojo sektoriaus subjektas, kiti viešojo sektoriaus subjektai |
2008 metų rugsėjo 1 d. |
viešojo sektoriaus subjektai, išskyrus savivaldybių biudžetines įstaigas, savivaldybių išteklių fondus ir savivaldybių kontroliuojamas sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, privalo iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikti Finansų ministerijai priemonės įvykdymo ataskaitą |
| 18. Vadovaujantis priimtais sprendimais, įdiegti viešojo sektoriaus subjekto pasirinktą apskaitos informacinės sistemos modelį |
koordinuojantis viešojo sektoriaus subjektas, kiti viešojo sektoriaus subjektai |
2008–2010 metai |
|
| 19. Įdiegti Finansų ministerijoje centralizuotą konsolidavimo informacinę sistemą, kuria naudosis viešojo sektoriaus subjektai, sudarantys konsoliduotąsias finansines ataskaitas |
Finansų ministerija |
2008–2012 metai |
|
| 20. Diegti konsultavimą |
Finansų ministerija |
2008–2011 metai |
teikti su Standartų taikymu ir informacinių sistemų diegimu susijusią metodinę pagalbą |
__________________
* Viešojo sektoriaus subjektas, koordinuojantis tam tikros viešojo sektoriaus subjektų grupės, kurią sudaro minėto viešojo sektoriaus subjektas ir jam pavaldūs viešojo sektoriaus subjektai, buhalterinės apskaitos informacinės sistemos pritaikymo, diegimo ir (ar) centralizavimo procesus.