LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ VEIKLOS TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1179
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193), 31 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa (toliau vadinama – Programa) įgyvendinama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tam tikslui numatytų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1179
SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ VEIKLOS TOBULINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa (toliau vadinama – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193), 31 punktą, kuriame numatyta stiprinti vaiko teisių apsaugos institucijų tinklą bendradarbiaujant su savivaldybėmis.
2. Programa parengta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), pagrindines nuostatas.
3. Programa skirta savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įvairiapusiam stiprinimui: didinant žmogiškuosius išteklius, tobulinant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, profesinę kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje, stiprinant tarnybų materialinę bazę.
II. PADĖTIES ANALIZĖ
5. Vaikai dėl ypatingos savo teisinės padėties (neveiksnumo)
yra išskirtinė asmenų grupė. Vaiko gerove visų pirma turi rūpintis šeima, tačiau valstybė taip pat pagal savo galimybes įsipareigojusi teikti įvairiapusę paramą šeimai ir vaikui, kad užtikrintų jų gerovę. Rūpinimasis vaiko teisių apsauga turi būti visų valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, taip pat visuomenės rūpestis ir prioritetas.
6. Siekdama stiprinti vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl vaiko teisių apsaugos valdymo srities priskyrimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitų ministerijų kompetencijos nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 15-611) priskyrė vaiko teisių apsaugos valdymo sritį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir nustatė kitų ministerijų kompetenciją vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo srityje.
7. Stiprinant vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą savivaldybėse, 2002 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 96-4171), pagal kurį vaiko teisių apsauga tapo valstybine (perduota savivaldybėms) funkcija, nuo 2003 m. sausio 1 d. finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms.
Už šios valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos įgyvendinimą ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą atsakingi savivaldybių administracijos struktūriniai padaliniai – vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau vadinama – tarnybos).
8. Tarnybos, įgyvendindamos pagrindines Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir įstatymų nustatyta tvarka teisinėmis priemonėmis atstovaudamos vaikui, gindamos vaiko teises bei jo teisėtus interesus civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, organizuoja pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, rūpinasi be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) nuostatas, tarnybos ateityje turės dalyvauti skiriant ir vykdant alternatyvias bausmes nepilnamečiams, padariusiems teisės pažeidimus. Jos privalo skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp atskirų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir socialinių partnerių organizuojant pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, kaupti ir analizuoti su vaiko teisių apsauga susijusią informaciją ir teikti ją suinteresuotoms institucijoms apie tarnybų teritorijoje gyvenančius vaikus. Tarnybos taip pat turi rengti ilgalaikius planus, susijusius su vaikų ir jų šeimų gerovės užtikrinimu. Šioms funkcijoms tinkamai įgyvendinti būtina užtikrinti, kad tarnybos būtų pakankamai aprūpintos žmogiškaisiais ištekliais, sudaryti visas sąlygas šių tarnybų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, profesiškai tobulintis.
9. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (Žin., 2000, Nr. 74-2262), o nuo 2003 m. gegužės 1 d. pradėjus galioti Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (Žin., 2002, Nr. 73-3084) ir įgyvendinant Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (Žin., 1997, Nr. 101-2550), Hagos konvenciją dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (Žin., 2001, Nr. 75-2640), Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Žin., 2002, Nr. 51-1932), išsiplėtė ir toliau plėsis tarnybų funkcijos, didės jų atsakomybė už sprendimų, susijusių su tinkamu atstovavimu vaiko teisėms ir interesams, priėmimą.
10. Pagal tarnybų pateiktus duomenis vien tik 2002 metais, įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, teismams buvo pateikta 16062 išvados, 1166 pareiškimai, 78 prašymai, 1144 ieškiniai, dalyvauta 11866 civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tarnybų iniciatyva iškeltos 96 baudžiamosios bylos prieš vaikus smurtavusiems asmenims. Tai sudaro 18,8 procento visų baudžiamųjų bylų, 2002 metais iškeltų dėl smurto prieš vaikus. Tarnybose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių jose pagal darbo sutartis (toliau vadinama – tarnybų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), veikla, susijusi su atstovavimu vaikui ir jo teisėtų interesų gynimu teismuose, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, įgyvendinimu, yra itin sudėtinga, todėl šie tarnautojai ir darbuotojai turi būti ypač aukštos kvalifikacijos.
11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 metais atliktos apklausos duomenimis, apie 80 procentų tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą. Daugelis jų turi nemažą darbo stažą ir patirtį tarnyboje, tačiau darbo praktika rodo, jog reikia vis naujų teisinių, administracinių, psichologinių ir socialinių žinių, susijusių su nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje įgyvendinimu. Todėl vienas iš šios Programos tikslų – sudaryti galimybes tarnybų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nuolat tobulinti savo kvalifikaciją ir didinti kompetenciją teisinio atstovavimo vaikui, priimtų naujų teisės aktų praktinio taikymo, vaiko ir šeimos psichologijos, socialinio darbo, administravimo gebėjimų tobulinimo, informacijos valdymo srityse.
12. Viena iš svarbiausių tarnybų funkcijų yra susijusi su sprendimų priėmimu dėl globos (rūpybos) nustatymo likusiam be tėvų globos vaikui. Nuolat gausėja socialinės rizikos šeimų, todėl kasmet vidutiniškai 2,5-3 tūkst. vaikų nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Nustatant globą (rūpybą), prioritetinis dėmesys skiriamas socialiniam darbui su socialinės rizikos šeimomis ir vaikų globos (rūpybos) šeimose nustatymui – tai alternatyva institucinei vaikų globai (rūpybai). Tuo siekiama, kad pagalba vaikui būtų suteikta kuo arčiau jo gyvenamosios vietos, mėginama atkurti ar išsaugoti biologinius ryšius su vaikui artimais žmonėmis ir jo aplinka. Tarnybos taip pat yra įpareigotos rūpintis ir teismo priimtų sprendimų dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo vykdymo priežiūra. Už visus su vaikų globos (rūpybos) nustatymu, jos organizavimu ir priežiūra susijusius klausimus tiesiogiai atsako tarnybos. Šis socialinis darbas turi būti atliekamas tarnyboms darniai dirbant kartu su kitais socialiniais partneriais savivaldybėse, o jeigu jų nėra, šį darbą privalo atlikti pačios tarnybos.
13. Įgyvendinant valstybės politiką vaikų globos (rūpybos) srityje (prioritetas teiktinas vaiko globai (rūpybai) šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje), šiandien tarnyboms labai aktualu pasiekti, kad globėjai (rūpintojai) būtų pasirengę kvalifikuotai vykdyti jiems keliamus reikalavimus. Pagrindinis laikinosios globos tikslas – vaiko grąžinimas į biologinę šeimą. Ir čia tarnyboms savivaldybių lygmeniu labai trūksta socialinių partnerių, galinčių tinkamai įvertinti asmenų, pretenduojančių tapti globėjais (rūpintojais), motyvaciją, trūksta institucijų, galinčių mokyti ir teikti konsultacijas globėjams (rūpintojams), taip pat padėti tarnyboms spręsti globos (rūpybos) ir vaiko teisių įgyvendinimo klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 99-3519; 2002, Nr. 96-4171) 7 straipsnio 4 punkto nuostatas savivaldybės yra tiesiogiai atsakingos už socialinių paslaugų savo teritorijoje teikimą, tačiau dažnai dėl lėšų stokos per mažai rūpinamasi socialinių paslaugų šeimoms ir vaikams plėtra, globėjų (rūpintojų) parengimu ir metodine pagalba jiems. Sunku į šią veiklą įtraukti specialistus, galinčius profesionaliai vykdyti būsimųjų globėjų (rūpintojų) mokymą, įvertinti jų motyvaciją ir pasirengimą atlikti globėjų (rūpintojų) pareigas, nuolat palaikyti ryšius su globėjų (rūpintojų) šeimomis ir globojamu (rūpinamu) vaiku, biologine vaiko šeima. Prie šios Programos įgyvendinimo turėtų prisidėti apskričių suaugusiųjų mokymo centrai, švietimo centrai, kurie galėtų organizuoti mokymą, teikti metodinę pagalbą globėjams (rūpintojams) ir tarnyboms.
14. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją 2002 metais tarnybose iš viso buvo 210,5 pareigybės. Taigi vidutiniškai vienas tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, aptarnauja daugiau kaip po 3,5 tūkst. vaikų. Tokių savivaldybių, kur vienas tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, aptarnauja apie 2,5 tūkstančius vaikų, yra vos keletas. Tačiau esama nemaža savivaldybių, kur vienas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi aptarnauti 5-6 tūkst. vaikų, o Vilniaus ir Kėdainių rajonų savivaldybėse – net po 7-8 tūkst. vaikų.
15. Siekiant tolygiau paskirstyti tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo krūvį ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnį nuo 2003 m. sausio 1 d. vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybine (perduota savivaldybėms) funkcija, planuojant Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, savivaldybėms buvo numatyta speciali tikslinė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacija, iš kurios finansuojamos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. 2003 metais buvo numatyta papildomai įsteigti 25 valstybės tarnautojų pareigybes, tam numatytos lėšos tose savivaldybėse, kur tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo krūvis buvo ypač didelis. Kol kas įsteigtos tik 5 papildomos pareigybės. Įgyvendinant šią Programą ir vykdant valstybinę (perduotą savivaldybėms) vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkciją, savivaldybėse numatoma laipsniškai didinti tarnybų valstybės tarnautojų skaičių, kad jų darbo krūvis mažėtų, kad vidutiniškai vienam tarnybos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, reikėtų aptarnauti apie 2,5 tūkst. vaikų. Reikiamas pareigybes įsteigti ir finansuoti numatoma per Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją savivaldybėms, skiriamą vaikų ir jaunimo teisių apsaugos valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai įgyvendinti.
16. Tarnybos yra atsakingos už duomenų apie savivaldybėse gyvenančias socialinės rizikos šeimas, globojamus (rūpinamus) vaikus, kitos informacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga, kaupimą ir analizavimą, kompleksinių duomenų apie vaiko teises pateikimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. Šį darbą tinkamai atlikti dažnai trukdo tai, kad tarnybos nepakankamai aprūpintos kompiuterine ir programine įranga, ne visuomet prieinamas internetinis ryšys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2002 metais 15 tarnybų apskritai neturėjo kompiuterių, kitose tarnybose esami buvo seni. Kompiuterine dokumentų paieškos programa, elektroniniu paštu gali naudotis tik pusė visų tarnybų. Dėl to neužtikrinama galimybė nuolat keistis informacija vaiko teisių apsaugos, socialinio darbo su šeimomis, vaikų švietimo ir kitais klausimais ir palaikyti grįžtamąjį ryšį tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip atsakingos už vaiko teisių apsaugos politikos formavimą bei įgyvendinimą, ir savivaldybių tarnybų, atsakingų už šios politikos įgyvendinimą savivaldybėse.
17. Tarnybos pagal joms pavestas funkcijas savivaldybių teritorijose atsako už socialinės rizikos šeimose gyvenančių, globojamų (rūpinamų) vaikų priežiūrą. Įstatymų nustatyta tvarka jos privalo imtis priemonių dėl vaiko teisių pažeidimų, skubos tvarka vykti į įvykio vietą ir suteikti konkrečią pagalbą vaikams ir šeimoms. Šias funkcijas tarnybos gali vykdyti tik turėdamos galimybę bet kuriuo paros metu pasinaudoti transporto priemone, kad nuvyktų į įvykio vietą ar dirbtų prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis. Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2002 metais tik 11 tarnybų turėjo po savo transporto priemonę, 38 galėjo ribotai naudotis kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams priklausančiu transportu. Trūkstant transporto priemonių, tarnyboms sunku lanksčiai organizuoti savo veiklą, glaudžiai bendrauti ir dažniau lankytis globėjų (rūpintojų) šeimose, šeimynose, vaikų globos institucijose, aktyviau dirbti prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis.
III. PROGRAMOS TIKSLAS
IV. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
19. Siekiant pagrindinio Programos tikslo, keliami šie uždaviniai:
19.1. per Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją savivaldybėms, skiriamą vaikų ir jaunimo teisių apsaugos valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai įgyvendinti, didinti valstybės tarnautojų skaičių tarnybose ir siekti, kad tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo krūvis leistų jiems laiku ir kvalifikuotai teikti pagalbą krizėje atsidūrusioms šeimoms ir vaikams. Siūlyti, kad tarnybose būtų įsteigiamos ir teisininkų pareigybės, nes tai leistų užtikrinti kvalifikuotą teisinę pagalbą atstovaujant vaikui ir ginant vaiko teises bei teisėtus jo interesus;
19.2. sudaryti galimybes tarnybų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir didinti kompetenciją šiose srityse: nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, taikymo praktikoje, atstovavimo vaikui, jo teisių ir teisėtų interesų gynimo teismuose, vaiko ir šeimos psichologijos, socialinio darbo, administracinių gebėjimų planuoti ir organizuoti pagalbą vaikui ir šeimai, rengti ilgalaikius strateginius planus vaiko teisių apsaugos klausimais savivaldybės lygmeniu;
19.3. vadovaujantis geros praktikos pavyzdžiais, kurti standartizuotą globėjų (rūpintojų) mokymo ir konsultavimo sistemą, kuri įgalintų užtikrinti būsimųjų globėjų (rūpintojų) tinkamą pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką ir sudarytų galimybes vertinti teikiamos globos (rūpybos) paslaugų kokybę;
V. NUMATOMI REZULTATAI
20. Numatomi šie Programos įgyvendinimo rezultatai:
20.1. Bus optimizuotas tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo krūvis, o tai sudarys sąlygas laiku ir kvalifikuotai padėti vaikams ir krizėje atsidūrusioms šeimoms.
20.2. Padidėjus tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kompetencijai vaiko teisių apsaugos srityje, bus geriau atstovaujama vaikui ir ginamos vaiko teisės teismuose bei kitose teisėsaugos institucijose.
20.3. Bus parengta ir aprobuota globėjų (rūpintojų) mokymo programa, kuri leis nuolat teikti metodinę pagalbą globėjams (rūpintojams), padės užtikrinti tinkamą globą (rūpybą) vaikui ir skatins socialinių partnerių bendradarbiavimą.
20.4. Bus išleistos metodinės rekomendacijos globėjams (rūpintojams), kurios suteiks jiems papildomų žinių apie vaikų priežiūrą, psichologiją ir auklėjimą.
20.5. Tarnybos bus aprūpintos kompiuterine ir programine įranga, kuri sudarys sąlygas racionaliau planuoti ir panaudoti turimus vietinius išteklius teikiant reikiamą pagalbą vaikams bei jų šeimoms, kuriant ilgalaikius planus vaiko teisių apsaugos srityje savivaldybėse, taip pat suformuoti informacijos ir duomenų apie vaiko teisių apsaugą savivaldybėse kaupimo ir keitimosi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri yra atsakinga už bendradarbiavimą kaupiant ir sisteminant informaciją apie socialinės rizikos šeimas bei vaikus, tvarką.
VI. LĖŠŲ POREIKIS
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ
23. Už Programos įgyvendinimą ir kontrolę atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir savivaldybės.
24. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už Programos vykdymą ir jai skirtų lėšų panaudojimą kasmet atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų
veiklos tobulinimo programos
priedas
SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ VEIKLOS TOBULINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
|||||
ekonominė klasifikacija |
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
2008 metais |
||||
I. TARNYBŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL SUTARTIS, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS |
|||||||||
1. |
1. Organizuoti tarnybų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą: |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
kasmet |
paprastosios išlaidos – 210 nepaprastosios išlaidos – 0 iš viso 210 |
|
|
|
|
|
1.1. |
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos taikymo ir kitais tarptautinės teisės klausimais |
|
|
|
12 |
10 |
10 |
10 |
10 |
1.2. |
nacionalinių vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymo praktikoje klausimais |
|
|
|
12 |
10 |
10 |
10 |
10 |
1.3. |
vaiko teisinio atstovavimo teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose klausimais |
|
|
|
12 |
10 |
10 |
10 |
10 |
1.4. |
šeimos ir vaiko psichologijos klausimais |
|
|
|
6 |
2 |
2 |
2 |
2 |
1.5. |
socialinio darbo su šeima ir vaikų globos organizavimo klausimais |
|
|
|
6 |
5 |
5 |
5 |
5 |
1.6. |
administravimo gebėjimų planuoti ir organizuoti pagalbą vaikui ir šeimai ugdymo ir tarpžinybinio bendradarbiavimo savivaldybės ir Vyriausybės lygmeniu klausimais |
|
|
|
6 |
2 |
2 |
2 |
2 |
II. TARNYBŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ DIDINIMAS |
|||||||||
2. |
Didinti tarnybų žmogiškuosius išteklius (tikslinė dotacija savivaldybėms valstybinei (perduotai savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijai įgyvendinti)* |
Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
kasmet |
|
8223, 432 |
8964, 472 |
9653, 812 |
10343, 152 |
11032, 492 |
III. BENDROSIOS VAIKŲ GLOBOS SISTEMOS KŪRIMAS |
|||||||||
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
2004 metai |
paprastosios išlaidos – 69 nepaprastosios išlaidos – 0 iš viso 69 |
|
- |
|
|
|
3. |
Nuolat rengti ir leisti metodinę medžiagą globėjams |
|
|
|
13 |
– |
3 |
– |
3 |
4. |
Organizuoti tarnybų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, arba jų įgaliotų socialinių partnerių mokymą globėjų atrankos, globos vertinimo klausimais |
|
|
|
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
IV. TARNYBŲ MATERIALINĖS BAZĖS STIPRINIMAS |
|||||||||
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, savivaldybės |
2004–2005 metai |
paprastosios išlaidos – 293 nepaprastosios išlaidos – 2436 iš viso 2729 |
|
|
|
|
|
5. |
Aprūpinti tarnybas kompiuterine ir programine įranga |
|
|
|
168 |
168 |
– |
– |
– |
6. |
Parengti ir įdiegti taikomąsias kompiuterines programas, kurių reikia tarnybų funkcijoms užtikrinti |
|
|
|
84 |
84 |
– |
– |
– |
7. |
Palaikyti informacines sistemas |
|
|
|
25 |
25 |
25 |
25 |
25 |
8. |
Aprūpinti tarnybas transporto priemonėmis |
|
|
|
1050 |
1050 |
– |
– |
– |
Paprastosios išlaidos (iš viso) |
8409, 432 (8223, 432)* |
9122, 472 (8964, 432)* |
9730, 812 (9653, 812)* |
10417, 152 (10343, 152)* |
11109, 492 (11032, 492)* |
||||
Nepaprastosios išlaidos (iš viso) |
1218 |
1218 |
– |
– |
– |
||||
Iš viso |
9627, 432 |
10340, 472 |
9730, 812 |
10417, 152 |
11109, 492 |
______________________
*Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 8 straipsnį.
______________