LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JORDANIJOS HAŠIMITŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Vyriausybė (toliau – Susitariančiosios Šalys),

norėdamos plėsti abipusiškai naudingą tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą,

nusprendusios sudaryti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje,

pripažindamos, kad skatinant ir saugant tokias investicijas bus skatinama privataus verslo iniciatyva ir didės abiejų valstybių gerovė,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime:

1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, vienos Susitariančiosios Šalies investuotojo investuotą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kai buvo investuota laikantis tos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, tai yra:

a) kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas ir bet kurios kitos in rem teisės, tokios kaip hipoteka, teisė į skolininko turtą ir įkeitimas bei panašios teisės;

b) akcijos, obligacijos ir kitos dalyvavimo įmonėje formos;

c) pretenzijos į pinigus arba į kurią kitą finansinę vertę turinčią veiklą;

d) intelektinės nuosavybės teisės, kaip jos apibrėžiamos remiantis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai sudarytuose daugiašaliuose susitarimuose, kai abi Susitariančiosios Šalys yra tų susitarimų šalys, įskaitant autorių ir gretutines teises, pramoninės nuosavybės teises, prekių ženklus, patentus, pramoninio dizaino ir techninių procesų teises, augalų veislių nuosavybės teises, komercinę patirtį, komercines paslaptis, prekių vardus ir dalykinę reputaciją;

e) bet kokios įstatymais ir sutartimi suteiktos teisės vykdyti ekonominę veiklą, įskaitant gamtos išteklių paieškos, gavybos ir naudojimo koncesijas.

Kad ir koks būtų investuoto turto formos pakeitimas, investicijos pobūdis nesikeičia, jeigu pakeitimas padarytas vadovaujantis priimančiosios šalies teisės aktais.

2. Sąvoka „investuotojas“ Susitariančiajai Šaliai reiškia:

a) fizinius asmenis, turinčius tos Susitariančiosios Šalies pilietybę ar nuolat gyvenančius tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos teisės aktus;

b) bet kurį subjektą, įkurtą vadovaujantis tos Susitariančiosios Šalies teisės aktais.

3. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijų gautas sumas, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, tai yra: pelnas, pajamos iš kapitalo padidėjimo, palūkanos, dividendai, honorarai ir mokesčiai.

Pajamoms iš investicijų ir pakartotinių investicijų taikoma tokia pat apsauga ir toks pat režimas kaip ir investicijoms.

4. Sąvoka „teritorija“ Susitariančiajai Šaliai reiškia jos suverenią teritoriją ir kitus plotus, kuriuose ta Susitariančioji Šalis įgyvendina suverenias teises ar turi jurisdikciją pagal tarptautinę teisę.

5. Sąvoka „Susitariančioji Šalis“ taip pat reiškia ir Lietuvos Respubliką arba Jordanijos Hašimitų Karalystę, jei to reikalaujama pagal kontekstą.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas

Viena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti savo teritorijoje ir pagal savo įstatymus bei kitus teisės aktus priima tokias investicijas.

3 straipsnis

Investicijų apsauga ir režimas

1. Viena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms visuomet bus taikomas teisingas ir nešališkas režimas ir bus užtikrintas visiškas jų saugumas bei apsauga.

2. Nė viena Susitariančioji Šalis savavališkomis ar diskriminacinėmis priemonėmis netrukdo kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams valdyti, palaikyti, naudoti investicijas, jomis naudotis arba disponuoti.

3. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis.

4. Šio Susitarimo nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams taikyti palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kuriuos pirmoji Susitariančioji Šalis gali taikyti trečiosios valstybės investuotojams dėl:

a) esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje, laisvosios prekybos zonoje, kitokių formų regioniniame ekonominiame bendradarbiavime ar pagal panašius tarptautinius susitarimus, kurių šalis yra arba gali būti Susitariančioji Šalis;

b) esamų ar būsimų susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba dėl kitų su apmokestinimu susijusių susitarimų.

4 straipsnis

Ekspropriacija

1. Nė viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje neeksproprijuoja, nenacionalizuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijų ir joms netaiko priemonių, sukeliančių panašias pasekmes (toliau – ekspropriacija), išskyrus atvejus, kai:

a) tokia ekspropriacija vykdoma įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;

b) tokia ekspropriacija vykdoma nediskriminaciniu pagrindu;

c) yra išmokama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija.

2. Kompensacija, minima šio straipsnio 1 dalies c punkte, atitinka eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš tai, kai apie numatomą ekspropriaciją tapo viešai žinoma, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau. Tokia kompensacija išmokama nepagrįstai neatidėliojant ir į ją įskaičiuojamos palūkanos, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos dienos pagal Londono bankų biržos kursą (LIBOR).

3. Investuotojai, kurių turtas eksproprijuojamas, nepažeidžiant šio Susitarimo 8 straipsnyje numatytų jų teisių, turi teisę reikalauti, kad eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies teisminės arba kitos kompetentingos ir nepriklausomos institucijos nedelsdamos išnagrinėtų jų bylą ir nustatytų, ar tokia ekspropriacija ir su ja susijusi kompensacija atitinka šio straipsnio principus bei eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies įstatymus.

5 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

1. Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurių investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje padaroma žala dėl karo, nepaprastosios padėties paskelbimo, sukilimo, maišto ar kitų panašių įvykių, pastaroji Susitariančioji Šalis taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ta Susitariančioji Šalis taiko savo arba bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis. Bet kokia su tuo susijusi kompensacija išmokama neatidėliojant ir pervedama be jokių kliūčių.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie kokiu nors toje straipsnio dalyje numatytu atveju kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiria nuostolių dėl:

a) visiškos ar dalinės jų investicijų rekvizicijos, kurią atliko pastarosios Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos arba valdžios institucijos, arba

b) visiško ar dalinio jų investicijų sunaikinimo, kurį pastarosios Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos arba valdžios institucijos įvykdė, kai tai nebuvo būtina,

suteikiama restitucija arba išmokama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija.

6 straipsnis

Pervedimai

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams garantuoja, kad su investicijomis susijusios lėšos bus be jokių kliūčių pervedamos į jos teritoriją ir iš jos teritorijos, ir pirmiausia, bet ne išimtinai:

a) pradinio kapitalo sumos ir papildomos sumos investicijoms palaikyti arba plėsti;

b) pajamos;

c) įplaukos, gautos visiškai ar iš dalies likvidavus investicijas;

d) lėšos, skirtos su investicija tiesiogiai susijusioms paskoloms apmokėti;

e) kompensacijos, suteiktos pagal 4 ir 5 straipsnių nuostatas;

f) darbo užmokestis užsieniečiams, kurių darbas jos teritorijoje yra susijęs su investicijomis;

g) išmokos, išsprendus ginčą dėl investicijos.

2. Pervedimai atliekami konvertuojama valiuta, kuria buvo atliktos investicijos, arba, jei investuotojas sutinka, bet kuria kita valiuta pagal pervedimo dieną galiojantį valiutos keitimo rinkos kursą ir nepagrįstai neatidėliojant.

3. Susitariančiosios Šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimiems pervedimams taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį jos taiko pervedimams, susijusiems su bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijomis.

4. Abi Susitariančiosios Šalys, nepaisydamos ankstesnių šio straipsnio nuostatų, gali teisingai, be diskriminacijos ir sąžiningai taikyti priemones, susijusias su apmokestinimu, kreditorių teisių apsauga arba skirtas kitų įstatymų ir teisės aktų laikymuisi užtikrinti.

7 straipsnis

Subrogacija

1. Jeigu viena Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra atlygina nuostolius, apmoka pagal suteiktą garantiją ar draudimo sutartį, susijusią su kitos Susitariančiosios Šalies („antroji Susitariančioji Šalis“) teritorijoje esančia investicija, antroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:

a) nuostolių atlyginimo kompensaciją gavusios šalies visų teisių, įsipareigojimų ir reikalavimų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai pagal įstatymus arba pagal teisinį sandorį ir

b) kad pirmoji Susitariančioji Šalis subrogacijos būdu įgytomis teisėmis, įsipareigojimais ir reikalavimais naudojasi taip pat, kaip ir šalis, kuriai buvo atlyginti nuostoliai.

8 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ginčų sprendimas

1. Vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ginčai, susiję su pastarojo investicijomis pirmosios teritorijoje, sprendžiami, jei įmanoma, draugiškai. Investuotojas apie kilusį ginčą raštu praneša Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje atliktos investicijos, ir kartu pateikia išsamią informaciją.

2. Jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas šio straipsnio 1 dalyje minimas rašytinis pranešimas, tokio ginčo nepavyksta draugiškai išspręsti, bet kurios šalies prašymu ir investuotojui pasirinkus ginčas perduodamas spręsti:

– Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), įsteigtam pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo, kuri buvo pateikta pasirašyti 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, kad jis sutaikytų ar pateiktų nagrinėti arbitraže pagal ICSID arbitražo procedūros taisykles, jeigu abi Susitariančiosios Šalys yra prisijungusios prie šios Konvencijos, arba

– ad hoc arbitražui, sudarytam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo procedūros taisykles. Ginčo šalys gali raštu susitarti tas taisykles pakeisti.

3. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir ginčo šalims privalomi. Abi Susitariančiosios Šalys nedelsdamos vykdo šiuos sprendimus ir imasi priemonių, kad juos veiksmingai įgyvendintų savo teritorijoje.

4. Nė viena Susitariančioji Šalis gynybai nesirems tuo, kad visa ar dalinė kompensacija už patirtus nuostolius arba kita kompensacija buvo išmokėta ar turi būti sumokėta pagal įsipareigojimą atlyginti žalą, suteiktą garantiją arba draudimo sutartį.

9 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių ginčų sprendimas

1. Kiekvienas Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo kiek įmanoma sprendžiamas diplomatiniais kanalais.

2. Jeigu Susitariančiosioms Šalims nepavyksta susitarti per šešis mėnesius nuo ginčo pradžios, ginčas kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu perduodamas nagrinėti arbitražiniam teismui.

3. Arbitražinis teismas kiekvienu atskiru atveju sudaromas taip: per du mėnesius nuo tos dienos, kai viena Susitariančioji Šalis gauna kitos Susitariančiosios Šalies pranešimą apie prašymą ginčą spręsti arbitraže, abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną arbitrą. Šie du arbitrai per du mėnesius išrenka trečią arbitrą, kuris turi būti trečiosios valstybės pilietis. Abiem Susitariančiosioms Šalims pritarus, trečiasis arbitras skiriamas arbitražinio teismo pirmininku.

4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką arbitražinis teismas nebuvo sudarytas ir jeigu nėra jokio kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu pirmininkas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali vykdyti nurodytos funkcijos, atlikti reikalingus paskyrimus prašoma Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo. Jeigu pirmininko pavaduotojas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba jis taip pat negali vykdyti nurodytos funkcijos, atlikti reikalingą paskyrimą prašoma kitą pagal vyresniškumą Tarptautinio Teisingumo Teismo narį, kuris nėra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.

5. Arbitražinis teismas, vadovaudamasis šio Susitarimo nuostatomis ir tarptautinės teisės normomis, pats nustato savo darbo tvarką. Arbitražinis teismas sprendimus priima balsų dauguma. Sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims.

6. Abi Susitariančiosios Šalys apmoka išlaidas, susijusias su savo paskirto arbitražinio teismo narioveikla ir su jų atstovavimu nagrinėjant ginčą arbitraže; su arbitražo pirmininko veikla susijusias ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražinis teismas gali nuspręsti, kad didesnę išlaidų dalį padengs viena Susitariančioji Šalis, ir toks sprendimas yra privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims.

10 straipsnis

Didesnio palankumo nuostatos

Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies vidaus teisė arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, kurie galioja dabar ar bus priimti vėliau, kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms suteikia palankesnį režimą negu šis Susitarimas, taikomas palankesnis režimas.

11 straipsnis

Konsultacijos

Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama sutinka surengti konsultacijas dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo.

12 straipsnis

Susitarimo taikymas

1. Šis Susitarimas taikomas toms investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus atliko ir iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ir jam įsigaliojus, tačiau netaikoma su investicijomis susijusiems ginčams, iškilusiems ar galėjusiems kilti, arba jokioms pretenzijoms, išnagrinėtoms iki šio Susitarimo įsigaliojimo.

2. Šis Susitarimas taip pat nėra taikomas santykiams, susijusiems su žemės įsigijimu, naudojimu, eksploatavimu ir disponavimu ja. Šiuos klausimus reglamentuoja Susitariančiųjų Šalių teritorijoje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

13 straipsnis

Pakeitimai

Šio Susitarimo įsigaliojimo metu ar bet kuriuo metu vėliau šio Susitarimo nuostatos gali būti keičiamos taip, kaip Susitariančiosios Šalys raštu susitaria. Tokie pakeitimai įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša apie visų jiems įsigalioti reikalingų vidaus procedūrų atlikimą.

14 straipsnis

Susitarimo įsigaliojimas, galiojimo laikas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiosios Šalys raštu viena kitai praneša apie visų šiam Susitarimui įsigalioti reikalingų vidaus teisinių procedūrų atlikimą.

2. Šis Susitarimas galioja 15 (penkiolika) metų. Šiam laikotarpiui pasibaigus, jis ir toliau galioja, kol pasibaigia 12 (dvylika) mėnesių nuo tos dienos, kai viena Susitariančioji Šalis kitai Susitariančiajai Šaliai raštu praneša apie šio Susitarimo nutraukimą.

3. Investicijoms, atliktoms iki šio Susitarimo nutraukimo dienos, dar 10 (dešimt) metų galioja šio Susitarimo 1–12 straipsnių nuostatos.

Pasirašyta Amane 2002 m. spalio 13 d. dviem egzemplioriais lietuvių, arabų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	JOrdanijos Hašimitų Karalystės
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________