LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO NR. V-788 „DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS METODŲ TERŠALŲ KONCENTRACIJOMS MAISTO PRODUKTUOSE NUSTATYTI PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. spalio 12 d. Nr. V-706
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo koordinavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184), 32 punktu:
1. Pakeičiu Mėginių ėmimo ir analizės metodus teršalų koncentracijoms maisto produktuose nustatyti, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-788 „Dėl mėginių ėmimo ir analizės metodų teršalų koncentracijoms maisto produktuose nustatyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1489):
1.1. Išdėstau preambulę taip:
„Šiuo teisės aktu perkeliamos šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos: 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/591/EEB dėl Bendrijos mėginių ėmimo ir analizės metodų įvedimo vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą; 1998 m. liepos 16 d. Komisijos direktyvos 98/53/EB, nustatančios mėginių ėmimo ir analizės metodus, taikomus atliekant oficialią tam tikrų teršalų kiekių maisto produktuose kontrolę (su papildymais, padarytais 2002 m. kovo 13 d. Komisijos direktyva 2002/27/EB, nustatančia mėginių ėmimo ir analizės metodus, taikomus atliekant oficialią tam tikro teršalų kiekio maisto produktuose kontrolę); 2001 m. kovo 8 d. Komisijos direktyvos 2001/22/EB, nustatančios mėginių ėmimo ir tyrimo metodus, taikomus atliekant valstybinę švino, kadmio, gyvsidabrio ir 3-MCPD lygių maisto produktuose kontrolę; 2002 m. kovo 13 d. Komisijos direktyvos 2002/26/EB, nustatančios oficialios ochratoksino A koncentracijų maisto produktuose kontrolės mėginių ėmimo ir analizės metodus; 2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvos 2002/69/EB, nustatančios oficialios dioksinų kontrolės ir dioksinų tipo PCB koncentracijų nustatymo maisto produktuose mėginių ėmimo ir analizės metodus; 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyvos 2003/78/EB, nustatančios mėginių ėmimo ir analizės metodus oficialiai kontroliuojant patulino koncentraciją maisto produktuose; 2003 m. gruodžio 15 d. Komisijos direktyvos 2003/121/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 98/53/EB, nustatančios mėginių ėmimo ir analizės metodus, taikomus atliekant oficialią tam tikrų teršalų kiekių maisto produktuose kontrolę; 2004 m. vasario 12 d. Komisijos direktyvos 2004/16/EB, nustatančios alavo kiekių konservuotuose maisto produktuose oficialios kontrolės mėginių ėmimo metodus ir analizės metodus; 2004 m. balandžio 13 d. Komisijos direktyvos 2004/43/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvas 98/53/EB ir 2002/26/EB dėl mėginių ėmimo ir analizės metodų vykdant oficialią aflatoksino ir ochratoksino A koncentracijos kontrolę kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose; 2004 m. balandžio 13 d. Komisijos direktyvos 2004/44/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2002/69/EB, nustatančią mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią dioksinų kontrolę ir nustatant dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose.“
1.2. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Mėginių ėmimo ir analizės (toliau – tyrimo) metodai taikomi vykdant valstybinę maisto kontrolę teršalų koncentracijoms įvertinti pagal 2001 m. kovo 8 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 466/2001, nustatantį kai kurių teršalų didžiausias leidžiamas koncentracijas maisto produktuose (toliau – Reglamentas).“
1.3. Papildau nauju 6.28 punktu:
1.4. Išdėstau 7 punktą taip:
„7. Mėginiai, skirti švino, kadmio, gyvsidabrio, 3-MCPD, aflatoksinų, patulino, ochratoksino A, dioksinų (PCDD/PCDF), dioksinų tipo PCB ir alavo koncentracijoms maisto produktuose nustatyti, imami taikant šiame teisės akte apibūdintus metodus. Tokiu būdu imami jungtiniai mėginiai yra tipiniai siuntos mėginiai. Laboratorinių mėginių tyrimo rezultatai parodo, ar neviršijamos Reglamente nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (toliau – ribiniai dydžiai).“
1.5. Išdėstau 16.6 punktą taip:
„16.6. Laboratorija, tirdama laboratorinį mėginį, atlieka bent du lygiagrečius tyrimus ir apskaičiuoja rezultatų vidurkį. Jeigu vidurkis neviršija ribinio dydžio, nustatyto Reglamente, siunta laikoma tinkama vartoti. Siunta netinkama vartoti, jeigu tyrimų rezultatų vidurkis viršija atitinkamą ribinį dydį.“
1.6. Išdėstau 17.7.4 punktą taip:
„17.7.4. Jungtinio mėginio svoris turi būti 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į tris lygius laboratorinius mėginius po 10 kg (žemės riešutų, riešutų, džiovintų vaisių ir kukurūzų, kurie dar bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, dalyti į 3 mėginius nebūtina, jeigu laboratorijoje yra įrenginys, kuriuo galima homogenizuoti 30 kg mėginį). Jei jungtinis mėginys sveria mažiau kaip 10 kg, jis neturi būti dalijamas į 3 laboratorinius mėginius. Prieskonių jungtinio mėginio svoris turi būti ne didesnis kaip 10 kg ir todėl į dalis neskirstomas.“
1.7. Išdėstau 17.9.1–17.9.3 punktus taip:
„17.9.1. Žemės riešutai, riešutai, džiovinti vaisiai ir kukurūzai, kurie bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, taip pat prieskoniai tinka vartoti, jei aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje (koncentracijos vidurkis 3 laboratoriniuose mėginiuose) neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir netinka vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.
17.9.2. Žemės riešutai, riešutai, džiovinti vaisiai, grūdai, skirti tiesiogiai vartoti maistui, ir grūdai, išskyrus kukurūzus, kurie bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, yra tinkami vartoti, jei aflatoksinų koncentracija nė viename laboratoriniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir netinkami vartoti, jei viename arba daugiau laboratoriniuose mėginiuose viršijami nustatyti ribiniai dydžiai, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.
17.9.3. Kai aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje, sveriančiame mažiau kaip 10 kg, neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, siunta yra tinkama vartoti, ir netinkama vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į analizinę neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.8. Išdėstau 17.11.2 punktą taip:
„17.11.2. Siunta arba siuntos dalys tinkamos vartoti, jei aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir yra netinkamos, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.9. Išdėstau 17.12.2 punktą taip:
„17.12.2. Siunta arba siuntos dalys tinkamos vartoti, jei aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir yra netinkamos vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.10. Išdėstau 17.13.4 punktą taip:
„17.13.4. Siunta arba siuntos dalys tinkamos vartoti, jei aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir yra netinkamos vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.11. Išdėstau 5 lentelės pavadinimą taip:
1.12. Išdėstau 17.15 punktą taip:
„17.15. Maisto produktų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, mėginių ėmimo tvarka.
17.15.2. Siunta arba siuntos dalys tinkamos vartoti, jei aflatoksinų koncentracija jungtiniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir yra netinkamos vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.13. Papildau nauju 17.16 punktu:
1.14. Išdėstau 19.8 punktą taip:
1.15. Papildau nauju 19.9 punktu:
1.16. Papildau nauju 19.10 punktu:
„19.10. Siunta arba siuntos dalys tinkamos vartoti, jei ochratoksino A koncentracija jungtiniame mėginyje neviršija nustatytų ribinių dydžių, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, ir yra netinkamos vartoti, jei nustatyti ribiniai dydžiai viršijami, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.17. Išdėstau 20.1.3 punktą taip:
„20.1.3. Žuvų mėginių ėmimo nuostatos.
20.1.3.1. Taškinių mėginių skaičius pateiktas šio teisės akto 1 lentelėje. Jungtinio mėginio svoris turi būti bent 1 kg.
20.1.3.2. Mažų žuvų (vienos žuvies svoris mažesnis kaip 1 kg) taškinis mėginys – visa žuvis. Jei gauto jungtinio mėginio svoris didesnis kaip 3 kg, taškinį mėginį gali sudaryti žuvies vidurinioji valgomoji dalis, sverianti bent 100 g. Mėginiui homogenizuoti naudojama visa dalis, kuriai taikoma didžiausia leidžiama koncentracija.
20.1.3.3. Didesnių žuvų (vienos žuvies svoris didesnis kaip 1 kg) taškinis mėginys – žuvies vidurinioji valgomoji dalis. Kiekvieno taškinio mėginio svoris turi būti bent 100 g. Jei siuntoje yra labai didelių žuvų (pvz., sveriančių daugiau kaip 6 kg) ir imant gabalą iš viduriniosios valgomosios dalies padaromi dideli ekonominiai nuostoliai, tai, neatsižvelgiant į siuntos dydį, pakanka paimti tris taškinius mėginius, sveriančius bent 350 g.“
1.18. Išdėstau 20.1.4 punktą taip:
1.19. Papildau nauju 20.1.5 punktu:
1.21. Buvusį 20.5 punktą laikau atitinkamai 20.4 punktu ir jį išdėstau taip:
„20.4. Siunta tinkama vartoti, jei atskiro tyrimo rezultatas yra ne didesnis už ribinį dydį, nustatytą Reglamente, atsižvelgus į matavimo neapibrėžtį. Siunta netinkama vartoti, jei tyrimo rezultatas, patvirtintas atliekant lygiagretų tyrimą ir apskaičiuotas kaip bent dviejų atskirų rezultatų vidurkis, iš tikrųjų neginčytinai viršija Reglamente nustatytą ribinį dydį, atsižvelgus į matavimo neapibrėžtį.
20.4.1. Atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį turi būti taikomas vienas iš šių būdų:
20.4.1.2. sprendimo ribos (CCį) nustatymas, taikant 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimo 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo nuostatas (priedo 3.1.2.5 punktas – medžiagų, turinčių nustatytą leidžiamą koncentraciją, atvejis).
1.22. Papildau II skyrių 21 punktu:
„21. Mėginių ėmimo alavo koncentracijai konservuotuose maisto produktuose nustatyti tvarka.
21.1. Mažiausias iš siuntos imtinų taškinių mėginių skaičius nurodytas šio teisės akto 6 lentelėje. Taškiniai mėginiai turi būti panašaus svorio.
6 lentelė. Taškinių mėginių (skardinių) skaičius, imamas jungtiniam mėginiui sudaryti
| Siuntoje arba siuntos dalyje esančių skardinių skaičius
|
Imamų skardinių skaičius |
| 1. 1–25 |
Ne mažiau kaip 1 skardinė |
| 2. 26–100 |
Ne mažiau kaip 2 skardinės |
| 3. Daugiau kaip 100 |
5 skardinės |
21.2. Ribiniai alavo dydžiai taikomi kiekvienos skardinės turiniui, bet tirti būtina jungtinį mėginį. Jei jungtinio mėginio tyrimo rezultatai mažesni už reglamentuojamą ribinį dydį ir jei įtariama, kad koncentracijos atskirose skardinėse gali viršyti ribinį dydį, reikia atlikti tolesnį tyrimą.
21.3. Mėginiai mažmeninėje prekyboje, jei įmanoma, turėtų būti imami laikantis šio teisės akto 21 punkte išdėstytų mėginių ėmimo nuostatų. Jei tai neįmanoma, mažmeninėje prekyboje gali būti naudojamos kitos mėginių ėmimo procedūros, jeigu jos užtikrina, kad siunta, iš kurios imami mėginiai, yra tipinė.
21.4. Laboratorija, tirdama laboratorinį mėginį, atlieka bent du lygiagrečius tyrimus ir apskaičiuoja rezultatų vidurkį. Jeigu vidurkis neviršija ribinio dydžio, nustatyto Reglamente, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą, siunta yra tinkama vartoti. Siunta netinkama vartoti, jeigu tyrimų rezultatų vidurkis viršija ribinį dydį, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir išgavos pataisą.“
1.25. Išdėstau 25.1.2 punktą taip:
1.26. 7 lentelės 1 ir 3 punktuose vietoj „HN 54“ įrašau žodį „Reglamente“ ir ją išdėstau taip:
| Kriterijus
|
Vertė ar pastaba |
| 1. Pritaikomumas |
Reglamente nurodyti maisto produktai |
| 2. Aptikimo riba |
Ne daugiau kaip 0,1 Reglamente nustatyto ribinio dydžio, išskyrus atvejus, kai švino koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 mg/kg, šiuo atveju – ne daugiau kaip 1/5 ribinio dydžio. |
| 3. Nustatymo riba |
Ne daugiau kaip 1/5 Reglamente nustatyto ribinio dydžio, išskyrus atvejus, kai švino koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 mg/kg, šiuo atveju – ne daugiau kaip 2/5 ribinio dydžio. |
| 4. Glaudumas |
Mažiau negu 1,5 HORRATr ar HORRATR vertės, nustatytos tarplaboratoriniais bandymais. |
| 5. Išgava |
80–120 proc. (kaip nustatyta tarplaboratoriniais bandymais). |
| 6. Savitumas |
Neveikiamas matricos ar spektrinių trukdžių.“ |
1.27. 27.3.1 punkte vietoj „HN 54“ įrašau žodį „Reglamente“ ir jį išdėstau taip:
1.28. Išdėstau 27.4 punktą taip:
1.29. Išdėstau 28.3 punktą taip:
1.30. Papildau nauju 29.7.2.4 punktu:
„29.7.2.4. Tik šiame teisės akte reglamentuota priimtina specifinė nustatymo riba atskiriems giminingiems junginiams. Specifinė nustatymo riba atskiriems giminingiems junginiams – tai analitės koncentracija mėginio ekstrakte, kuri būna esant S ir F (signalo ir fono) santykiui 3:1 mažesnio jautrio signalams, duoda signalus dviem skirtingiems jonams ir atitinka pagrindinius reikalavimus, pvz., sulaikymo trukmę, izotopų santykį pagal nustatymo metodiką, aprašytą EPA metode 1613B, pataisytame leidime.“
1.31. Papildau III skyrių nauju 30 punktu:
„30. Alavo koncentracijos konservuotuose maisto produktuose tyrimas.
30.1. Prietaisai, kurie liečiasi su mėginiu, turi būti pagaminti iš inertinių medžiagų, pvz., plastikų, (polipropeno, politetrafluoroetileno (teflono) ir kt., jie turi būti išvalyti rūgštimi, kad būtų išvengta mėginio užteršimo. Jei įmanoma, skardinės kraštams nupjauti turi būti naudojamas aukštos kokybės nerūdijančio plieno prietaisas.
30.3. Leidžiama naudoti įvairias mėginių paruošimo procedūras, aprašytas LST EN 13804:2002 „Mikroelementų nustatymas. Nustatymo kriterijai, bendrieji teiginiai ir mėginių ruošimas“ ar kituose standartuose.
30.4. Kiekvienas laboratorinis mėginys turi būti sumalamas ir išmaišomas taip, kad mėginys būtų visiškai homogenizuotas.
30.5. Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad visas mėginyje esantis alavas patektų į tyrimui paruoštą tirpalą. Tirpinant mėginį, nuosėdomis neturi iškristi joks keturvalenčio alavo (SnIV) junginys (pvz., SnO2, Sn(OH)4, SnO2. H2O). Paruoštais mėginiais yra laikomi tokie mėginiai, kai 5 mol/l HCl. SnCl4 yra lakus, todėl tirpalai neturi būti virinami.
30.6. Laboratorijos alavo koncentracijoms konservuotuose maisto produktuose nustatyti turi taikyti įteisintą metodą, atitinkantį šio teisės akto 13 lentelėje nurodytus kriterijus. Kur įmanoma, įteisinant metodą turi būti naudojama pamatinė standartinė medžiaga. Vertinant metodo tinkamumą taip pat gali būti remiamasi neapibrėžtimi. Tada gauti rezultatai neviršys didžiausios standartinės neapibrėžties intervalo ribinių dydžių. Didžiausia standartinė neapibrėžtis apskaičiuojama pagal 3 formulę:
Uf = √(LOD/2)2 + (0,1C)2, (3)
čia:
Uf – didžiausia standartinė neapibrėžtis;
LOD – metodo aptikimo riba;
C – dominanti koncentracija.
Jei taikant tyrimo metodą gautų rezultatų neapibrėžties matavimų rezultatai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, metodas laikomas tinkamu, nes atitinka šio teisės akto 13 lentelėje nurodytus kriterijus.
13 lentelė. Alavo koncentracijos konservuotuose maisto produktuose tyrimams taikytinų metodų kriterijai
| Kriterijus
|
Vertė ar pastaba |
| 1. Pritaikomumas |
Reglamente nurodyti maisto produktai |
| 2. Aptikimo riba |
Ne daugiau kaip 5 mg/kg |
| 3. Nustatymo riba |
Ne daugiau kaip 10 mg/kg |
| 4. Glaudumas |
Mažiau negu 1,5 HORRATr arba HORRATR vertės, nustatytos tarplaboratoriniais tyrimais |
| 5. Išgava |
80–105 proc. (kaip nustatyta tarplaboratoriniais tyrimais) |
| 6. Savitumas |
Neveikiamas matricos ar spektrinių trukdžių |
30.7. Laboratorijos turi dalyvauti kvalifikacijos tikrinimo sistemose, atitinkančiose Tarptautinį suderintą protokolą dėl (chemijos) analizinių laboratorijų kvalifikacijos tikrinimo, parengtą globojant IUPAC/ISO/AOAC. Kai kurios iš šių sistemų konkrečiai apima alavo kiekio maisto produktuose nustatymą, todėl dalyvauti tokioje sistemoje turi būti teikiama pirmenybė nei dalyvauti bendroje metalų kiekio maisto produktuose nustatymo sistemoje.
1.33. Išdėstau 33 punktą taip:
„33. Tyrimo rezultatas su išgavos pataisa naudojamas atitikčiai tikrinti (šio teisės akto 17.9, 17.11.2, 17.12.2, 17.13.4, 17.15.2, 18.6, 19.10, 20.5, 21.4 punktai).
33.1. Tyrimo rezultatas pateikiamas x ± U, čia: x yra tyrimo rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis.