LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL VISUOMENEI SKELBIAMOS INFORMACIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. gruodžio 7 d. Nr. 151

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2005 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo, kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų, reglamentuojančių ataskaitų pateikimo periodiškumą, pakeitimo ir kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2005, Nr. 37-1219) 1 punktą.

3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

 

 

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                              REINOLDIJUS ŠARKINAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 151

 

VISUOMENEI SKELBIAMOS INFORMACIJOS
REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Visuomenei (t. y. indėlininkams, kreditoriams, investuotojams, analitikams ir kitiems suinteresuotiems rinkos dalyviams) skelbiamos informacijos reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato bendruosius visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus, informacijos skelbimo būdus, periodiškumą ir operatyvumą, taip pat informacijos, susijusios su bankų, Centrinės kredito unijos bei užsienio bankų filialų, veikiančių Lietuvoje (toliau – bankų), veikla, turinio reikalavimus ir apibrėžia Lietuvos banko vaidmenį informuojant visuomenę apie bankų, kredito unijų (toliau – kredito įstaigų) ir visos kredito įstaigų sistemos būklę. Šio dokumento nuostatos užsienio bankų filialams taikomos matantis mutandis.

2. Šis dokumentas parengtas siekiant didinti Lietuvos bankų veiklos skaidrumą ir skatinti rinkos drausmę, laiku suteikiant visuomenei patikimą ir svarbią informaciją apie bankų veiklą ir finansinę būklę, prisiimamos rizikos pobūdį, kapitalo atskiroms rizikos rūšims padengti poreikio nustatymą ir kitas banke taikomas rizikos valdymo priemones.

3. Bankų veiklos skaidrumas – tai bankų vykdomas įsipareigojimas suprantama ir prieinama forma viešai skelbti šiuos reikalavimus atitinkančią informaciją, kurią būtų galima naudoti kaip patikimą pagrindą vertinant bankų veiklą ir priimant atitinkamus ekonominius sprendimus. Visuomenė, laiku gaudama patikimą ir išsamią informaciją apie bankų veiklą, stiprina jų priežiūrą ir skatina bankus geriau vertinti ir kontroliuoti prisiimamą riziką.

4. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartų ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) (toliau – direktyva 2006/48/EB) 145–149 straipsnių ir XII priedo reikalavimus.

 

II. BENDRIEJI VISUOMENEI SKELBIAMOS INFORMACIJOS REIKALAVIMAI

 

5. Už tai, kad informacija visuomenei būtų skelbiama tinkamai ir laiku, yra atsakinga banko valdyba.

6. Visuomenei skelbiama informacija turi atitikti tarptautinėje praktikoje pripažintus informacijos kokybės reikalavimus: svarbumo, patikimumo, palyginamumo, tikrumo ir teisingumo. Pagrindinis principas, kuriuo bankai turi vadovautis, skelbdami informaciją visuomenei, yra informacijos svarbumas. Informacija apie banko veiklą yra svarbi, jeigu jos neatskleidus, atskleidus neišsamiai arba neteisingai, informacijos vartotojai gali priimti neteisingus sprendimus.

7. Bankas gali neatskleisti informacijos, jeigu dėl tos informacijos atskleidimo pablogėtų banko konkurencinė padėtis arba banko investicijos į sistemas ar produktus taptų mažiau vertingos. Tokiu atveju bankas turi informuoti, kokia informacija yra neatskleista, neatskleidimo priežastį ir pateikti bendresnio pobūdžio informaciją.

8. Bankas viešai skelbia informaciją, vadovaudamasis banko valdybos patvirtinta informacijos skelbimo visuomenei politika, kurioje turi būti apibrėžta:

8.1. kokia informacija apie banko veiklą yra laikoma svarbia;

8.2. kokia informacija apie banką yra laikoma slapta ir jos atskleidimas galėtų pakenkti banko konkurencingumui;

8.3. kokių tikslų siekiama, skelbiant visuomenei informaciją apie banko veiklą;

8.4. informacijos skirstymas pagal vartotojų kategorijas (informacija indėlininkams, analitikams, stambiems kreditoriams, potencialiems investuotojams, kitiems vartotojams);

8.5. informacijos skelbimo periodiškumas ir operatyvumas;

8.6. kokiomis priemonėmis informacija skelbiama (periodinėje spaudoje, interneto svetainėse, publikuojamuose leidiniuose ir kt.);

8.7. kiti bankui svarbūs klausimai.

 

III. INFORMACIJOS SKELBIMO PERIODIŠKUMAS

 

9. Bankai, turintys kontroliuojamų finansų įstaigų ir (ar) kitų įmonių, turi viešai skelbti savo (t. y. globojančio banko) ir konsoliduotąsias finansinės grupės ketvirčio (praėjus trims, šešiems ir devyniems mėnesiams) ataskaitas. Taip pat viešai skelbiamos banko, banko finansinės grupės ir visos banko grupės metų ataskaitos. Kontroliuojamų finansų įstaigų ir (ar) kitų įmonių neturintys komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai, veikiantys Lietuvoje, turi viešai skelbti savo ketvirčio ir metų ataskaitas.

10. Ketvirčio ataskaitas bankai privalo ne vėliau kaip per 35 dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos paskelbti savo interneto svetainėse.

11. Bankų finansinės metų ataskaitos, nurodytos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (Žin., 2004, Nr. 54-1832) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181), kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis, konsoliduotu metiniu pranešimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3517), ir informacija, nurodyta šių reikalavimų 13 punkte ir V skyriuje, viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme nustatytais terminais. Bankai privalo užtikrinti, kad viešai skelbiama informacija būtų prieinama suinteresuotiems asmenims.

 

IV. INFORMACIJOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

12. Pasibaigus ketvirčiui bankas privalo skelbti:

12.1. balansinę ataskaitą;

12.2. pelno (nuostolio) ataskaitą;

12.3. informaciją apie turto kokybę;

12.4. informaciją apie tai, kaip bankas įvykdė kiekvieną veiklos riziką ribojantį normatyvą;

12.5. informaciją apie ataskaitinį ketvirtį bankui pritaikytas poveikio priemones ir šių priemonių atšaukimą;

12.6. tarptautinių agentūrų suteiktus reitingus ir jų pakeitimus (ilgalaikius ir trumpalaikius, nurodant reitingo suteikimo datą bei agentūros pavadinimą), jeigu bankas tokių turi (užsienio banko filialas nurodo jį įsteigusio užsienio banko reitingus);

12.7. pagrindinius pelningumo rodiklius (turto grąžą, nuosavybės grąžą ir kt.).

13. Kartu su finansinėmis metų ataskaitomis bankas privalo skelbti informaciją apie rizikos, darančios reikšmingą įtaką bankų finansinei būklei bei veiklos rezultatams, įvertinimą:

13.1. informaciją apie banko prisiimamos rizikos rūšis ir kokios įtakos jų veiklai turi:

13.1.1. kredito rizika:

13.1.2. rinkos rizika, jeigu yra svarbu, išskaidant ją į:

13.1.2.1. palūkanų normos riziką;

13.1.2.2. užsienio valiutos kurso riziką;

13.1.2.3. nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką;

13.1.2.4. biržos prekių kainos riziką;

13.1.2.5. didelių pozicijų riziką;

13.1.3. operacinė rizika;

13.1.4. likvidumo rizika;

13.1.5. reputacinė rizika;

13.1.6. kita bankui reikšminga rizika;

13.2. informaciją apie rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesus:

13.2.1. rizikos valdymą ir vidaus kontrolės procesus;

13.2.2. organizacinę struktūrą, t. y. rizikos valdymą banko viduje įvairiais lygiais, atskaitomybę ir atsakomybės pasiskirstymą, rizikos valdymo organizavimą grupės mastu;

13.2.3. banko valdymą ir strateginį planavimą, sprendimų priėmimo procesą, valdymo kokybės įvertinimą, rizikos valdymo kultūrą;

13.3. informaciją apie nuosavo kapitalo rizikai padengti paskirstymą:

13.3.1. papildomo kapitalo poreikį, esant likvidumo, reputacinei ir kt. rizikai;

13.3.2. duomenims keliamus reikalavimus (kiekybinius ir kokybinius) nustatant kapitalo poreikį; 13.3.3. kapitalo pasiskirstymo valdymą ir kontrole, banko grupės mastu.

 

V. SKELBIAMOS INFORMACIJOS DĖL BANKO KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI

 

14. Bankas atskleidžia:

14.1. banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, pagrindinius jo organizavimo principus, šio proceso metu nustatytas bankui reikšmingas rizikos rūšis, jų klasifikaciją ir priimtinumo lygį, taip pat rizikos valdymo organizavimą ir metodus, vidaus kapitalo poreikio nustatymą ir kitus aspektus, kaip numatyta Vidinio kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosiose nuostatose, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 (Žin., 2006, Nr. 143-5456);

14.2. kapitalo pakankamumo ataskaitos (banko ir banko finansinės grupės), kurios forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2006, Nr. 142-5442), duomenis tiek, kiek jie atskleidžia direktyvos 2006/48/EB XII priede numatytą informaciją;

14.3. kapitalo poreikio, esant kredito, rinkos ir operacinei rizikai, nustatymo metodus;

14.4. be V skyriuje numatytos informacijos, bankas atskleidžia kitą, banko nuomone, svarbią informaciją, kaip numatyta direktyvos 2006/48/EB XII priede.

 

Banko kapitalas (nuosavos lėšos)

 

15. Bankas atskleidžia svarbiausią informaciją apie į banko kapitalą įtrauktų subordinuotųjų paskolų ir kitų skolos priemonių terminus ir sąlygas.

 

Kredito rizika

 

16. Bankas atskleidžia tokią su kredito rizika susijusią informaciją:

16.1. principus, kaip bankas įvertina pozicijų vertės sumažėjimą;

16.2. pradelstų pozicijų ir pozicijų, kurių vertė yra sumažėjusi, apibrėžimus;

16.3. vertės koregavimo išlaidas ir specialiuosius atidėjinius pagal atskiras pozicijų grupes;

16.4. pozicijų grupių pasiskirstymą:

16.4.1. pagal ekonomines veiklos rūšis;

16.4.2. pagal terminą iki sandorio galiojimo pabaigos;

16.5. pagrindinių ekonominių veiklos rūšių:

16.5.1. pradelstų pozicijų ir pozicijų, kurių vertė yra sumažėjusi, sumas;

16.5.2. vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) sumas laikotarpio pabaigoje.

17. Bankas, kuris kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, poreikį skaičiuoja taikydamas standartizuotą metodą, atskleidžia, kurių pripažintų išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (toliau – ECAI) ir eksporto kreditų agentūrų kredito rizikos vertinimus (reitingus) pasirinko naudoti nustatydamas rizikos koeficientus, ir paaiškina tokio sprendimo priežastis. Turi būti atskleista, kurių pripažintų ECAI vertinimai (reitingai) yra naudojami kiekvienai pozicijų grupei atskirai.

18. Bankas, kuris kredito rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja taikydamas vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodą), atskleidžia:

18.1. informaciją apie Lietuvos banko sprendimą leisti naudoti IRB metodą (taikomas pagrindinis ar pažangusis IRB metodas, kurioms pozicijoms daroma išimtis taikyti standartizuotą metodą ir pan.);

18.2. banko vidaus reitingų sistemų struktūros aprašymą, skolininkų ir priemonių priskyrimo rangams ir rizikos grupėms aprašymą (įskaitant aprašymą, kokios pozicijos įtraukiamos į pozicijų grupes; kokie apibrėžimai, metodai ir duomenys naudojami apskaičiuojant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (PD), nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD), perskaičiavimo veiksnius (CF), vertinant jų patikimumą ir kokiomis prielaidomis remiantis šie dydžiai apskaičiuoti ar pan.);

18.3. kiekvienos pozicijų grupės faktinį vertės sumažėjimą per ataskaitinį laikotarpį ir analizę, kaip šie duomenys skiriasi nuo ankstesnių duomenų;

18.4. aplinkybių, turėjusių įtakos nuostoliams, susijusiems su kredito rizika ataskaitiniu laikotarpiu, aprašymą;

18.5. banko rizikos parametrų palyginimą su faktiniais ilgesnio laikotarpio rezultatais. Turi būti atskleistas palyginimas, kokius nuostolius bankas buvo numatęs ir kokie faktiniai nuostoliai pagal kiekvieną pozicijų grupę buvo patirti per banko pasirinktą reikšmingą laikotarpį. Jeigu reikia, bankas pateikia išsamesnę analizę, kuri apima kiekybiškai įvertintų PD, LGD ir CF palyginimą su analogiškais banko faktiniais dydžiais. Jeigu skirtumai reikšmingi, turi būti paaiškintos priežastys.

19. Bankas, kuris skaičiuodamas pagal riziką įvertintas pozicijų vertes atsižvelgia į užtikrinimo priemonių įtaką, atskleidžia:

19.1. pagrindinių užtikrinimo priemonių bei garantų ir kredito apsaugos teikėjų (kredito išvestinės priemonės atveju) rūšis;

19.2. informaciją apie koncentracijos riziką, kylančią dėl banko naudojamų užtikrinimo priemonių.

 

Prekybos knygoje įvardijama rizika

 

20. Bankas, kuris skaičiuodamas kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikį taiko vidaus modelius, atskleidžia:

20.1. informaciją apie Lietuvos banko sprendimą leisti taikyti vidaus modelius, įvertinant kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikį;

20.2. kiekvienam portfeliui, kuriam taikomi vidaus modeliai:

20.2.1. naudojamų modelių pagrindinių bruožų apibūdinimą;

20.2.2. vertinimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidas ir rezultatus;

20.2.3. kaip atliekamas vidaus modelių grįžtamasis patikrinimas ir patikimumo vertinimas.

 

Operacinė rizika

 

21. Bankas atskleidžia tokią su operacine rizika susijusią informaciją:

21.1. Jeigu bankas taiko pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (toliau – AMA metodą) skaičiuojant kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikį, atskleidžia informaciją apie Lietuvos banko sprendimą leisti naudoti tokį metodą.

21.2. Jeigu bankas bendrai taiko skirtingus operacinės rizikos vertinimo metodus, turi apibūdinti, kokiu mastu skirtingi metodai yra naudojami.

21.3. Jeigu bankas taiko AMA metodą, turi aprašyti pagrindinius jo principus, įskaitant svarbiausius vidaus ir išorės veiksnius, kurie yra vertinami, taip pat draudimo, siekiant sumažinti riziką, naudojimą.

 

Didelių pozicijų ir koncentracijos rizika

 

22. Bankas atskleidžia tokią su didelių pozicijų ir koncentracijos rizika susijusią informaciją:

22.1. reikšmingą informaciją apie bankinėje ir prekybos knygoje turimas dideles pozicijas bei didelių pozicijų rizikos valdymą;

22.2. reikšmingą informaciją apie kredito individualiems ir tarpusavyje susijusiems skolininkams koncentracijos valdymą, kredito koncentracijos valdymą geografiniuose regionuose ir ekonomikos šakų sektoriuose.

 

VI. LIETUVOS BANKO VAIDMUO SKELBIANT INFORMACIJĄ APIE KREDITO ĮSTAIGAS

 

23. Lietuvos bankas interneto svetainėje kartą per ketvirtį ir metams pasibaigus skelbia:

23.1. informaciją apie Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų veiklą (apžvalgą), suvestines bankų, konsoliduotos bankų finansinės grupės, kredito unijų ir Centrinės kredito unijos balansines, pelno (nuostolio) ataskaitas, kitus kredito įstaigų sektoriaus veiklos rodiklius;

23.2. informaciją apie kredito įstaigas, kurios nevykdė Lietuvos banko nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų.

24. 23 punkte nustatytą informaciją Lietuvos bankas skelbia:

24.1. per 35 d. ketvirčiui pasibaigus;

24.2. iki gegužės 15 d. metams pasibaigus.

25. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 5 dienas Lietuvos banko valdybos posėdžiui pasibaigus savo interneto svetainėje skelbia:

25.1 pranešimą apie Lietuvos banko valdyboje išklausytus kredito įstaigų veiklos inspektavimo rezultatus; 25.2. informaciją apie kredito įstaigoms pritaikytas poveikio priemones ir šių poveikio priemonių atšaukimą.

26. Lietuvos bankas skelbia informaciją apie sprendimus leisti taikyti bankams IRB metodą, AMA metodą ir vidaus modelius skaičiuojant kapitalo poreikį.

27. Informacija, nurodyta 12.5, 25.1 ir 25.2 punktuose, gali būti nepateikiama tik Lietuvos banko valdybos sprendimu tuo atveju, jei informacijos paskelbimas gali turėti neigiamos įtakos kredito įstaigos įsipareigojimų vykdymui arba kredito įstaigų sektoriaus stabilumui.

28. Lietuvos bankas gali skelbti papildomą informaciją tais atvejais, kai banko paskelbta informacija neatitinka Lietuvos banko turimos informacijos. Lietuvos bankas gali įpareigoti banką pakartotinai pateikti informaciją, jei ji yra netiksli, neišsami ar neatitinka kitų šiame dokumente keliamų reikalavimų.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Bankas savo informacijos skelbimo visuomenei politikoje gali numatyti ir viešai skelbti ir kitokią, negu nustatyta šiame dokumente, informaciją (pvz., mėnesio ataskaitas ir kt.), jeigu mano, kad visuomenė tą informaciją turėtų žinoti.

30. Šių reikalavimų V skyriaus nuostatos bankams pradedamos taikyti nuo tada, kai, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ 3 ir 4 punktų nuostatomis, pradedamos taikyti minėtu nutarimu patvirtintos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos.

31. Kai, vadovaujantis šių reikalavimų 30 punktu, bankams pradedamos taikyti V skyriaus nuostatos, 13 punkto nuostatos jiems nebetaikomos.

______________